Sprendimas priimtas po beveik du mėnesius trukusio teismo proceso Londono aukštajame teisme po to, kai ne pelno siekianti organizacija „Crypto Open Patent Alliance“ (COPA), įsteigta siekiant, kad kriptovaliutų technologijoms nebūtų taikomi patentai, padavė 53-ejų C. Wrightą į teismą.

Pasauliui metų metus spėliojus, kas gi išrado bitkoinus, verslininkas 2016-aisiais pareiškė, kad kriptovaliutą sukūrė būtent jis.

Apie tai jis pranešė trims žiniasklaidos priemonėms – Britanijos nacionaliniam transliuotojui BBC, savaitraščiui „The Economist“ ir žurnalui GQ.

C. Wrightas pateikė įrodymų, kurie gali būti žinomi tik tikrajam tos kriptovaliutos kūrėjui, tada nurodė BBC.

Tačiau ketvirtadienį paskelbtame sprendime teisėjas Jamesas Melloras (Džeimsas Meloras) atmetė C. Wrighto teiginius ir jo sprendimus patvirtinančius įrodymus pavadino triuškinamais.

Dr. Wrightas nėra asmuo, kuris 2008–2011 metais pasivadino Satoshi Nakamoto slapyvardžiu arba veikė juo naudodamasis.

„Dr. Wrightas nėra bitkoinų Baltosios knygos autorius“, – teigė J. Melloras.

„Dr. Wrightas nėra asmuo, kuris 2008–2011 metais pasivadino Satoshi Nakamoto slapyvardžiu arba veikė juo naudodamasis“, – tęsė jis.

„Dr. Wrightas nėra asmuo, sukūręs bitkoinų sistemą (...) jis nėra pirminių bitkoinų programinės įrangos versijų autorius“, – pridūrė teisėjas.

C. Wrightas, paslaptingas programuotojas, kuris socialiniame tinkle „X“ save apibūdina kaip bitkoinų kūrėją, pats inicijavo keletą teisminių procesų šiuo klausimu, tačiau šį kartą susidūrė su COPA pateiktais ieškiniais.

Organizacija vienija įtakingus šios industrijos atstovus, įskaitant kriptovaliutų platformą „Coinbase“ ir „Block“, kuri specializuojasi skaitmeninių mokėjimų srityje.

C. Wrightas, kurį jo priešininkai pravardžiuoja Faketoshi (Feiktošiu arba apsimetėliu Satošiu), kaltinamas melavęs apie savo tapatybę, klastojęs dokumentus ir jais manipuliavęs, kad bandytų pagrįsti savo teiginius.

Ketvirtadienio sprendimas gali turėti įtakos kitam ieškiniui, kuriame C. Wrightas bylinėjasi su 26 kūrėjais, įskaitant „Coinbase“, dėl tariamo jo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo.

Teismo sprendimo C. Wrightas viešai dar nepakomentavo.

„Šis sprendimas yra laimėjimas kūrėjams, visai atvirojo kodo bendruomenei ir tiesai“, – sakoma COPA atstovo pareiškime.

„Daugiau nei aštuonerius metus Dr. Wrightas ir jo finansiniai rėmėjai melavo apie savo, kaip Satoshi Nakamoto, tapatybę ir naudojosi šiuo melu, kad įbaugintų bitkoinų bendruomenės kūrėjus“, – teigiama jame.

„Tai baigiasi šiandien, kai teismas priėmė sprendimą, kad Craigas Wrightas nėra Satoshi Nakamoto“, – priduriama pareiškime.

Nepaisant kartais pasitaikančių didelių svyravimų, vienas bitkoinas dabar vertas apie 62 tūkst. eurų.

Daug metų buvo spėliojama, kas sugalvojo bitkoinus, bet C.Wrightas pateikė įrodymų, kurie gali būti žinomi tik tikrajam tos kriptovaliutos kūrėjui, nurodė BBC.

Transliuotojas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame tas kompiuterių ekspertas ir išradėjas pademonstravo pasirašantis žinutę, naudodamas viešą šifro raktą, panaudotą pirmajam bitkoinų pervedimui, atliktam tuojau po šios valiutos pristatymo 2009 metais.

Manoma, kad tuos šifro raktus sukūrė asmuo, naudojantis Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto) slapyvardį, sakoma BBC pranešime.

Tačiau duodamas interviu BBC C.Wrightas tvirtino, kad jam labiau patiktų, jeigu jo tapatybė būtų likusi paslaptyje, ir kad jis nesiekia jokių turtų ar garbės.

„Nenoriu pinigų, nenoriu šlovės, nenoriu būti garbinamas – noriu, kad mane tiesiog paliktų ramybėje“, – C.Wrightas sakė transliuotojui.

„Jeigu kas nors skirs man apdovanojimų ar kažką panašaus, aš niekada nepriimsiu nė cento. Niekada“, – pabrėžė jis.

C.Wrightas pridūrė, kad sprendimą atskleisti, kas yra tikrasis bitkoinų sistemos tėvas, priėmė ne jis pats.

„Žmonės tai nusprendė už mane“, – tikino jis.

„The Economist“ irgi neatmeta versijos, kad C.Wrightas gali būti virtualiosios valiutos kūrėjas.

„Mūsų išvada – kad ponas Wrightas tikrai gali būti ponas Nakamoto“, – nurodė Britanijos savaitraštis.

Tačiau „The Economist“ pažymėjo, kad dar reikėtų atlikti kai kuriuos patikrinimus, siekiant patvirtinti, kad „Bitcoin“ sukūrė būtent C.Wrightas.

„Įsivaizduokit, kad iškilo abejonių dėl kokio nors itin talentingo vaiko tėvystės, o kažkas pareiškia esantis jo tėvas“, – sakoma „The Economist“ straipsnyje.

„Tikrame pasaulyje DNA tyrimas greitai išspręstų šį reikalą. Painiame „Bitcoin“ pasaulyje ... viskas ne taip paprasta“, – pažymėjo savaitraštis.

Jonas Matonis (Džonas Matonis), vienas iš Bitkoinų fondo (Bitcoin Foundation) įkūrėjų, pirmadienį paskelbtame tinklaraščio pranešime rašo „tvirtai tikintis“, kad C.Wrightas yra tikrasis S.Nakamoto.

Jis sakė gavęs trejopų įrodymų, patvirtinančių šį faktą.

Apie C.Wrightą mažai žinoma: Australijos verslo registro išraše, kurį pernai gruodį gavo žiniasklaidos grupė „Fairfax Media“ nurodoma, kad jis gimė Brisbane, gyvena Sidnėjuje ir kad tuo metu jam buvo 45 metai.

C.Wrightas turi tris magistro diplomus, suteiktus Charles'o Sturto (Čarlzo Sterto) universiteto ir 2011-2014 metais buvo tos Australijos aukštosios mokyklos akademikas adjunktas.

Rusijoje gimęs technologijų investuotojas Ženia Cvetnenka, susirašinėjęs su C.Wrightu ir susitikęs su juo Sidnėjuje tartis dėl potencialaus bendro verslo projekto, pernai sakė naujienų agentūrai AFP, kad tas australas yra pakankamai protingas, kad būtų bitkoinų sumanytojas.

„Jis labai paslaptingas žmogus; jis tikrai nedaug tepasakė, – aiškino Ž.Cvetnenka. – Neatmestina, kad jis buvo „Bitcoin“ (sistemoje) nuo pat pradžių. Nesu tikras, ar jam patiktų, kad tai sakau.“

Bitkoinai yra virtualioji valiuta, kuriama pagal kompiuterinį algoritmą. Kitaip negu tikroji valiuta, tokia kaip JAV doleris arba euras, ji nėra leidžiama kokio nors centrinio banko ir nėra palaikoma nei vienos vyriausybės.

Šios kriptovaliutos kūrimą ir reguliavimą vykdo patys bitkoinų bendruomenės nariai.

Kaip ir kitos valiutos, bitkoinai gali būti naudojami apmokėjimui už prekes ir paslaugas arba būti konvertuojami į kitas valiutas – su sąlyga, kad sandorio partneriams tokia atsiskaitymo priemonė yra priimtina.