„Labai intensyviai nenaudojome, reikia susipažinti su prietaisu, bet maždaug apie 700 pažeidimų jau užfiksuota. (...) Tai nėra mažai“, – per spaudos konferenciją žurnalistams pirmadienį sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Dainius Šalomskas.

Anot jo, prietaisas automobilius fiksuoja 70–80 metrų atstumu, o nuotrauką padaro 30–15 metrų atstumu. Vadinamasis trikojis registruoja tuos pažeidėjus, kurie leistiną greitį viršija ne mažiau kaip 20 kilometrų per valandą.

„Tai yra toks pažeidimas, už kurį numatyta bauda nuo 30 eurų. Tie, kurie padarė (pažeidimą – BNS) pirmą kartą, jiems bus 15 eurų baudos“, – teigė D. Šalomskas.

Policija yra parengusi ir planuoja viešai išplatinti žemėlapį, kuriame bus nurodytos vietos, kur nežymėti lazeriniai mobilieji greičio matuokliai bus statomi. Tokių vietų bus daugiau nei 20.

„Mūsų apskrities žmonės galės patys pasižiūrėti, kur jų gali laukti matuoklis“, – sakė sostinės Kelių policijos valdybos viršininkas.

Nėra tikslas nubausti, mūsų tikslas – kad žmones save kontroliuotų.

Pasak D. Šalomsko, pareigūnai nesureikšmina uždarų grupių feisbuke, kur vairuotojai dalijasi informacija apie kintančias greičio matuoklių vietas.

„Nėra tikslas nubausti, mūsų tikslas – kad žmones save kontroliuotų“, – komentavo pareigūnas.

Reaguodamas į Kaune automobiliais specialiai užstatomus greičio matuoklius, D. Šalomskas sakė, kad pareigūnams neturėtų kilti problemų, sprendžiant tokias situacijas.

„Jei jis bus pastatytas draudžiamoje vietoje, be abejo, pareigūnai imsis priemonių, kad jis ten nestovėtų. Jei bus leidžiamoje vietoje, mes neturėsime teisinių priemonių jo patraukti. Bet mes puikiai galime patraukti matuoklį“, – sakė jis.

Vilniaus apskričiai skirti septyni naujieji greičio matuokliai. Vilniaus mieste ir rajone, planuojama, veiks vienas „trikojis“, likusius šešis naudos kitų apskrities rajonų pareigūnai.

„Šios savaitės antroje pusėje pradės intensyviau naudoti jau ir rajonų policijos komisariatai“, – komentavo D. Šalomskas.

Nauja greičio kontrolės priemone pasipiktinę vairuotojai internete sukūrė peticiją, kuria siekia, jog prieš šiuos greičio matuoklius būtų įrengti apie juos įspėjantys ženklai. Ją pasirašė beveik 6 tūkst. žmonių.

Pasak policijos, informacinių ženklų „Automatinė eismo kontrolė“ prieš šiuos matuoklius neįrengti leidžia Kelių eismo taisyklės, kadangi jie nėra įrengiami kelyje ir nepriskirtini prie įrengtų greičio matavimo prietaisų.

Greičio viršijimai lazeriniais mobiliaisiais matuokliais matuojami nuo sausio.

Lietuvos policija 37 lazerinius mobiliuosius greičio matuoklius įsigijo pernai rugsėjį. Vadinamieji trikojai pažeidimus gali fiksuoti 300 metrų atstumu, veikti naktį ir dieną tiek mieste, tiek užmiestyje.

Šie lazeriniai mobilieji matuokliai kainavo beveik beveik 1,3 mln. eurų. Juos Lietuvos policija įsigijo iš Estijos kompanijos „Alarmtec AS“.

Didžiausių spūsčių laukiama prie didžiųjų miestų kapinių, tad rekomenduojama pasidomėti ir eismo pasikeitimais.

Visų šventųjų diena šiemet – vidury savaitės, tad nemaža dalis žmonių artimųjų kapus lanko iš anksto. Pasak pareigūnų, keliuose ir prie kapinių eismo srautai savaitgalį ūgtelėjo mažiausiai 50 proc., darbo dienomis kiek nuslūgo, tačiau kapinėse žmonių vis tiek nemažai. Panevėžio rajone artimųjų kapus tvarkantys žmonės sako anksčiau suskubę dėl įvairiausių priežasčių.

Tačiau į kapines susiruošusiems lapkričio 1 d. teks apsišarvuoti kantrybe. Pasak pareigūnų, įprastai šią dieną transporto keliuose padaugėja du, tris kartus. Keliuose padaugės ir vairuotojų retai išriedančių į gatves, suprastėjusiais, kaip matote šioje policijos medžiagoje, įgūdžiais. Sudėtingos ir eismo sąlygos – matomumą mažina lietus, ant viadukų, miškingose vietovėse anksti ryte gali formuotis plikledis, tad patariama keliauti dieną, o tamsiuoju paros metu pėstiesiems nepamiršti atšvaitų.

„Šį kartą didesnį dėmesį ne keliams skirsime, o vietoms prie kapinių, tai – toms vietoms, kur didžiausias transporto priemonių skaičius. Na, ir pirma, ką darysim, stengsimės, kad kuo būtų patogiau privažiuoti prie kapinių. Na, tikrai nekreipsime dėmesio į tai, kad kai kurios transporto priemonės bus pastatytos ne vietoje“, – sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Dainius Šalomskas.

Vykstantys į kapus gyventojai įspėjami pasidomėti savo maršrutu, nes prie kai kurių kapinių, ypač didžiuosiuose miestuose, gali būti ribojamas eismas. Praėjusį savaitgalį žmonių žūčių keliuose pavyko išvengti, tačiau sužeista per 40 eismo dalyvių.

Kad eismo nelaimių nemažėja, rodo ir statistika. Iki spalio pabaigos šalies keliuose įvyko beveik dešimtadaliu daugiau avarijų nei pernai per visus metus, apie dešimtadalį daugiau ir sužeista, žuvo 153 žmonės, 3 daugiau nei 2016 m.

D. Šalomskas gimė 1973 m. gruodžio 8 d. Išsilavinimas ‒ aukštasis, 1997 m. baigė Lietuvos policijos akademijos magistro studijas.

D. Šalomsko tarnybos stažas vidaus reikalų sistemoje yra 24 metai. D. Šalomskas tarnybą pradėjo 1997 m. birželio 9 d. Vilniaus rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Ypatingų nusikaltimų tyrimo grupės vyresniuoju inspektoriumi, nuo 1999 m. gruodžio 1 d. ‒ Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos Prevencijos tarnybos Bendrosios ir individualiosios prevencijos skyriaus komisaras inspektorius. 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. liepos 4 d. ‒ Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas; nuo 2008 m. liepos 5 d. – Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas.

Per tarnybos laikotarpį už pavyzdingą tarnybą ir gerus darbo rezultatus D. Šalomskas ne kartą skatintas ‒ 2002-06-27 antrojo laipsnio VRM atminimo ženklu „Tėvynės labui“, 2006-06-22 trečiojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu „Angelas Sargas“, 2009-09-28 trečiojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus“, 2010-06-18 pirmojo laipsnio Vidaus reikalų ministerijos atminimo ženklu „Tėvynės labui“, 2011-09-23 antrojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu „Angelas Sargas“, 2012 m. – vardine dovana.

Vedęs, su žmona Diana, valstybės tarnautoja, augina dvi 17 m. ir 8 m. dukras. Su šeima gyvena Vilniaus rajone.

Nors Lietuvoje tramvajų nėra, čia vairuotojo teises išsilaikę žmonės su jais susiduria kitose valstybėse ir kartais nežino, kaip elgtis, pastebi Lietuvos kelių policijos administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas. Jis svarsto, kad taisykles reikėtų papildyti pagrindiniais aspektais, susijusiais su tramvajais.

Anot D. Šalomsko, nuvykus į miestą, kuriame tramvajai važinėja, lietuviams dažnai kyla daugybė klausimų, kaip jie turėtų elgtis vairuodami. „Deja, mūsų kelių eismo taisyklėse (KET) informacijos apie tramvajų nėra. Tikrai pats esu ne kartą girdėjęs – nuvažiavę į Rygą, pamatę tramvajų, nežinome, ką daryti. Ar šviesoforo signalas skirtas automobiliui? Ar važiuoti galima, ar negalima, kai iš šono atvažiuoja tramvajus? Galbūt reikėtų papildyti KET bent jau pagrindiniais principais, susijusiais su tramvajais“, – LRT RADIJUI sako D. Šalomskas.

Jis priduria, kad su smulkiais keblumais turėtų susidurti visi, kurie pastaruosius dvejus metus neskaitė KET. D. Šalomskas pabrėžia – nors vairavimo esmė nepasikeitė, gausu naujų detalių ir kitų aspektų. „Pagrindines tiesas žinome visi: reikia važiuoti leistinu greičiu, rodyti posūkį, nevažiuoti degant raudonam šviesoforo signalui. Šiuos aspektus visi žino, bet yra kitų niuansų: kur galima sustoti, kada galima pradėti važiuoti. Neseniai buvo pakeista žalios rodyklės taisyklė – prieš važiuojant dabar reikia sustoti“, – teigia D. Šalomskas.

Jis pripažįsta – dėl taisyklių nežinojimo eismo įvykiai ar nelaimės nutinka retai, nes KET detalių pasikeitimas neturi įtakos pagrindiniams vairavimo įgūdžiams. Be to, D. Šalomskas įsitikinęs, kad kai kurių vairavimo aspektų pasikeitimas taip pat neapsunkina informacijos įsisavinimo vairuotojo teises norintiems išsilaikyti žmonėms.

„Nemanau, kad tos informacijos yra per daug, kai skaitai KET knygutę. Žinoma, kai žiūri į visą knygutę, jos apimtį, informacijos atrodo daug, bet nemanau, kad, detaliai skaitant kiekvieną skyrių, tos tiesos, kurios čia išdėstytos, yra perteklinės. Manau, kad skaitant ir domintis jos tikrai padės vairuoti“, – tvirtina D. Šalomskas.

Jo nuomone, KET egzaminą apsunkina kitas pasikeitimas – kitaip formuluojami egzamino klausimai. „Kai aš laikiau egzaminą, buvo vienas teisingas atsakymas. Dabar atsakymas yra ne vienas. Ne vienas laikantis tikrai suabejoja, atsakydamas į vieną ar kelis teisingus atsakymus turinčius klausimus“, – sako D. Šalomskas.

Jo nuomone, vairuoti taip pat tapo sudėtingiau ne dėl to, kad buvo papildyti ar pakeisti kai kurie KET aspektai. „Vairavimas gerokai pasikeitęs – automobilių daug daugiau nei anais laikais, prieš 10–20 metų. Labiausiai turėtų būti ugdomi praktinio vairavimo įgūdžiai. Teoriją daugiau ar mažiau įsisavina visi, bet praktiškai vairuoti ne visada pavyksta“, – atkreipia dėmesį Lietuvos kelių policijos administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkas.