– Iš tikrųjų, aš net negalėčiau pasakyti, kad situacija yra labai neteisinga. Bet esmė yra tokia, kad šiandien yra veikiančios įmonės, kurios turi bent vieną darbuotoją, jų šiandien dienai yra 108270 vienetų. Apie 70 tūkst. įmonių yra nuo vieno iki keturių darbuotojų. Ir šita situacija, kai įmonėj dirba vienas arba keturi darbuotojai, jeigu ji susiduria su tam tikrais sunkumais, gauti skolų atidėjimą iš VMI ar „Sodros“ yra be galo sudėtinga. Todėl, kad pačiam užsipildyti, susitvarkyti visus dokumentus reiškia, kad turi mesti visus darbus mažos įmonės, nes samdyti buhalterius yra labai brangu. Ir tada ta skola tęsiasi dažniausiai dar baigiasi įmonės bankrotu.

– Tai kas tuomet įvyksta, jeigu yra bent menkiausia skola? „Sodra“ arba VMI užblokuoja visas sąskaitas?

– Taip, užblokuoja visas sąskaitas, ne vieną kurią nors sąskaitą. Ir jeigu neatsiskaitoma per tam tikrą nurodytą laiką, savo dalį pasiima ir antstoliai. Suprantat, pačiam mažiausiam verslui tai yra nepakeliami dalykai. Tuo tarpu, kai tos didžiosios įmonės turi finansų direktorius, turi visas komandas ir jiems atsidėti savo dideles skolas nėra labai sudėtinga. Mano žiniomis, jeigu tie duomenys yra teisingai, šiandien dienai Lietuvos įmonių skola „Sodrai“ yra 71 mln., o atidėtų dar papildomai yra 61 mln. Tai yra dideli skaičiai, iš tikrųjų, ir didelis skaičius įmonių, kurios susiduria su šitais sunkumais.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jūs minėjote, kad mažų įmonių yra apie 70 tūkst. Lietuvoje, įmonių, kurios turi mažai darbuotojų. Kiek iš jų turi vieną ar kitą skolą, kiek iš jų turi tokių problemų su užblokuotom sąskaitom?

– Iš tikrųjų, Lietuvoje su šita statistika yra nepaprastai sudėtinga ir tikrai nei „Sodra“, nei mokesčiai šitomis žiniomis nesidalija. Kiek mus pasiekė informacija, šiandien vidutiniškai kiekviena įmonė, jeigu skaičiuoti, yra skolinga 656 eurus. Lyg ir nedaug, ar ne? Bet kai tam tikras sąskaitų užblokavimas pasiekia įmonę, jinai nebegali visiškai veikti. Tai mūsų pasiūlymas, kurį mes tikrai keletą metų jau teikiam, yra tiesiog palikti įmonei tam tikrą dalį neužblokuotų lėšų ir blokuoti tik vieną sąskaitą. Tam, kad įmonė vis tiek galėtų atsiskaityti su savo darbuotojais. Nes dabar priimtam nemokumo įstatyme yra nemažai spragų, kurios leidžia dažniausiai dideliems ir protingiems... Nesakau, kad mažųjų įmonių vadovai yra kažkokie kitokie, bet jie tiesiog nebepajėgia panešti visos tos biurokratinės naštos ir dėl to mes sakom, palikit tą dalį, kuri praeito mėnesio išsimokėjimai buvo ir tik tada tą dalį blokuokit.

Nesakau, kad mažųjų įmonių vadovai yra kažkokie kitokie, bet jie tiesiog nebepajėgia panešti visos tos biurokratinės naštos.

– Kokios jūs tuomet reakcijos sulaukiat iš „Sodros“ ir VMI, kai kalbat apie šias problemas smulkaus verslo vardu? Nes visi „Sodros“ ir VMI paaiškinimai, kuriuos aš radau yra tokie, kad jie nesielgia labai žvėriškai ir galima atidėti tuos mokėjimus. Kai jūs pasakote apie šitas problemas, ar jūs sulaukiate kažkokios reakcijos arba atjautos?

– Na, nežinau, ar sulaukia įmonės atjautos, nes aš girdžiu įmonių skundus, kai jos turi tam tikrų problemų. O iš tikrųjų su VMI mes labai glaudžiai bendradarbiaujam ir tos problemos, kurias mes keliam yra vienaip ar kitaip sprendžiamos. Bet, matyt, čia vis tiek ne vien „Sodros“ ir mokesčių institucijų problema, čia yra ir Seimo problema, ir jie turėtų galvoti, kas bus, jei sustabdysim tam tikras įmonių veiklas, o jų kuo toliau, tuo daugiau. Nesakau, kad didėja tas bankrotų skaičius, iš tikrųjų jis yra maždaug, mūsų žiniomis, stabilizacijos stadijoj. Bet net jeigu, sakykim, mieste bankrutuoja dvi ar trys įmonės, kurios turi apie 200 darbuotojų, tai valstybei ir kiekvienai šeimai, kurią paliečia šita problema, yra labai skaudus smūgis. Nes tada įsijungia kiti mechanizmai ir reikia tiems darbuotojams mokėti socialines išmokas. Ir tada, kažin, kas geriau – ar iš tikrųjų padaryti lengvesnį tą atidėjimo procesą, ar palikti tam tikrą dalį lėšų tose jau sunkumų patiriančiose įmonėse, ar tiesiog tą įmonę pastūmėti į bankrotą ir siūlyti jos darbuotojams tapti socialiai remtinais žmonėmis. Kaip sakau, tiek Seimo, tiek Vyriausybės, tiek ministerijų turėtų būti klausimas, prognozė ir numatymas.

„Tie energetikos šaltiniai, kurie šiandien yra Lietuvoje, pavyzdžiui, Elektrėnų elektrinė, (siūlome – BNS) kad jie galėtų dirbti pilnu pajėgumu. Mūsų ekspertai mano, kad vien šitos elektrinės resursų užtektų stabilizuoti kainoms. Tai toks mūsų pasiūlymas – įveiklinti visus jau šiandien turimus energetikos šaltinius“, – po Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos posėdžio žurnalistams sakė tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.  

„Turėtų būti įdarbinamos lietuviškos jau turimos elektrinės, atsinaujinantys šaltiniai, visos lėšos, finansai ir visa kita, kad būtų galima visą šitą energetiką stabilizuoti“, – teigė Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė. 

Tuo metu „Ignitis grupė“ BNS teigė, jog Lietuvos elektrinė Elektrėnuose energiją gamina tik tada, kai ją galima pasiūlyti konkurencingomis kainomis. 

Pasak D. Matukienės, tam tikrose elektros tiekimo grandyse turėtų būti eliminuoti tarpininkai, o Lietuva amortizuodama elektros kainas turėtų sekti Lenkijos pavyzdžiu. 

„Lenkijoje praktiškai tris kartus yra pigesnė elektros energija. Tai šitą klausimą mes turime spręsti. Tai tokia pati šalis, tokios pačios sąlygos, jeigu mes nesugebame panaudoti, ką mes turime“, – teigė verslo atstovė. 

Anot jos, smulkusis ir vidutinis verslas taip pat pasigenda skaidraus energijos kainų pagrindimo. 

„Turi būti labai skaidri informacija, kas suformavo energetikos kainą, kaip ji yra suformuota, ir kad būtų parodyta, kokia buvo kaina, kokia nauja kaina ir pilnas skaidrumas, kaip atsiranda tokia kaina, kokia atsiranda“, – sakė D. Matukienė. 

Pasak jos, siūlymai bus teikiami valstybės institucijoms, o Prezidentūros bus prašoma inicijuoti tarpinstitucinius susitikimus. 

Siūlo keisti MMA skaičiavimą

Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai taip pat siūlo keisti minimalios algos skaičiavimo formulę į ją įtraukiant darbo našumo rodiklį. Be to, siūloma vidutinį darbo užmokestį (VDU) skaičiuoti remiantis „Sodros“, o ne Statistikos departamento duomenimis. 

„Pirmas pasiūlymas buvo į skaičiuojamą formulę įvesti darbo našumą, kadangi jis labai atsilieka nuo pačios formulės. Remtis ne Statistikos departamento, o „Sodros“ turimais duomenimis ir nustatyti, koks iš tikrųjų yra realus vidutinis darbo užmokestis mūsų šalyje, pagal tai, kokius duomenis gauna „Sodra“, o ne pagal tai, kokius duomenis kažkas kažkokiais būdais teikia Statistikos departamentui“, – teigė D. Matukienė. 

Ji teigė pasisakanti už tai, kad kitais metais nebūtų didinama minimali mėnesio alga, o būtų apsiribota tik neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) kėlimu. 

„Jeigu aš būčiau vienas iš sprendėjų, tai sakyčiau šiandien visiškai nejudinti minimalios algos, nedaryti jokių kėlimų, o pakelti tik vienintelį neapmokestinamąjį pajamų dydį“, – teigė D. Matukienė. 

„Jeigu minimalios algos nedidiname, nejudiname vienus metus, kadangi situacija yra ekstremali, padidiname neapmokestinamąjį pajamų dydį, tada mūsų tie mažiausiai uždirbantys žmonės (...) turės bent už ką susimokėti už padidėjusias energetikos kainas, o gal dar ir nusipirkti kažką pavalgyti“, – pridūrė ji. 

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė rugpjūčio pabaigoje teigė, kad MMA iki mokesčių galėtų kilti 70 eurų iki 800 eurų, o NPD – 200 eurų iki 740 eurų. Tuo metu finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, jog toks pasiūlymas nėra finansiškai subalansuotas. Anot jos, tiek MMA, tiek NPD turėtų didėti panašiu tempu.

Taip ji komentuoja Vyriausybės sprendimą leisti dirbti visiems kioskams, išskyrus esančius turgavietėse.

„Trūksta valdžiai empatijos tam, kad suprastų, kaip gyvena paprastas Lietuvos žmogus. Jis negali nueiti į bankomatą, įdėti kortelę ir iš ten jam iškrenta pinigėliai. Ne taip pas paprastą žmogų ateina pinigai. Jeigu kada nors kas nors supras, kitokia Lietuvoje bus atskirtis ir kitoks gyvenimas“, – BNS sakė D. Matukienė.

Trūksta valdžiai empatijos tam, kad suprastų, kaip gyvena paprastas Lietuvos žmogus.

Pasak jos, negalėdami dirbti turguje prekiaujantys žmonės nebegali išmaitinti savo šeimų.

„Įsivaizduokite žmones, kurie nedirba penkis mėnesius, kaip jie jaučiasi (...) Žmonės turi įsigiję visokių daiktų, prekių, savo paskutines santaupas sudėję. Jie turi ir savo šeimas, senus tėvus, kuriuos reikia maitinti, nes juk žinome, kokios senukų pensijos, reikia išlaikyti“, – BNS tvirtino ji. 

Kovo pradžioje BNS rašė, kad dalis kioskų negalinčių atidaryti turgaus prekybininkų dirba lauke, šalia savo kioskų. Prekybininkai aiškino, kad tai sukelia administracinę naštą ir nepatogumų.

„Ką dabar žmonės daro – jie uždaro paviljoną, uždaro kioską, jį padaro kaip sandėlį, pasistato lauke stalą ir prekiauja“, – tuomet BNS sakė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė.

D. Matukienė trečiadienį tikino, kad taip prekiaujantys žmonės priversti aukoti savo sveikatą –  pusdienį, esant minusinei temperatūrai laukia, kol „ką nors kas nors nupirks“.  

D. Matukienė teigė neturinti informacijos, kiek prekybininkų dirba turgaus kioskeliuose.

„Visas verslas yra pasirengęs, viską susipirkę. Bent jau tai sumai, kurie susipirko visus dalykus, kad apsaugotų ir padarytų, tai bent jau tai sumai ruošiasi pateikti ieškinį“, – BNS ketvirtadienį sakė D. Matukienė.

Pasak jos, teismui bendrą ieškinį pateiks atskiros įmonės. D. Matukienės teigimu, šiuo metu veiklos atlaisvinti negali apie 70 tūkst. įmonių ir maždaug tiek pat užsiimančių individualia veikla ar turinčių verslo liudijimus, tačiau ji neįvardino, kiek jų žada kreiptis į teismą.

„Yra surinkti dabar 9 tūkst. parašų šiai dienai, o kiek jų bus rytoj, šeštadienį, negaliu pasakyti“, – sakė D. Matukienė.

„Priklausomai nuo to, kiek verslininkų, nes mes kaip taryba kreiptis negalime, bet kiek verslininkų pareikš savo pretenzijas. Jie jas reiškia jau dabar teisininkams, vartotojų teisių asociacija jau pateikė pretenziją Ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir Vyriausybei, o ieškiniai yra ruošiami“, – kalbėjo ji.

Vis dėl to ji sakė besitikinti, kad Vyriausybė artimiausiu metu pakeis savo poziciją ir ginčų teisme bus galima išvengti.

„Aš turiu dar mažą viltį, kad gal nereikės (kreiptis į teismą – BNS) Šiandien vyksta vienas jau teismas dėl verslo šakos uždarymo, dar nuo šito daug kas priklausys ir nuo to, ar Vyriausybė galvoja kad smulkusis verslas yra vertas dirbti“, – pridūrė ji.

Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį ketina skelbti sprendimą dėl „Aukštaitijos implantologijos klinikos“ skundo, kuriuo prašoma atlyginti žalą dėl karantino metu įvestų draudimų teikti paslaugas.

Teismui skundą pateikusi odontologijos ir grožio paslaugų įmonė teigė, kad Vyriausybė kovo viduryje viršijo įgaliojimus, uždarydama verslus ir prašė atlyginti 70 tūkst. eurų žalą dėl negautų pajamų ir susidariusių išlaidų.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė kol kas nešvelninti karantino reikalavimų, nors anksčiau buvo skelbta, kad Ministrų kabinetas turėtų apsispręsti dėl ne maisto prekių parduotuvių ir kirpyklų atidarymo.

Prie Vyriausybės veikianti ekspertų komisija antradienį siūlė karantino režimo kol kas nekeisti.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė trečiadienio vakarą atsiprašė, kad Vyriausybė buvo sukėlusi lūkesčių sušvelninti karantiną, o toks sprendimas nebuvo priimtas.

Premjerės teigimu, Vyriausybė „dėl principinės karantino laisvinimo schemos“ turėtų apsispręsti kitą pirmadienį.

„Smulkus ir vidutinis verslas tikisi, kad nebus labai didelių permainų (...) ir kad bus dialogas, bus tariamasi ir bus numatoma, kas atlikus vieną ar kitą veiksmą ir padarius tam tikrus sprendimus, lauks smulkaus ir vidutinio verslo Lietuvoje. Norėtame racionalaus, protingo požiūrio į smulkų ir vidutinį verslą ir galimybės įveiklinti regionuose žmones, o ne mokėti jiems tą vadinamąją pašalpą, kurią aš vadinu išmalda“, – Eltai sakė tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.

Ji taip pat akcentavo, kad Seimas naujoje kadencijoje turėtų priimti mažiau įstatymų.

„Per 30 nepriklausomos Lietuvos metų pridėtinės vertės mokesčio įstatymas keitėsi 800 kartų, tai kas gali suskaičiuoti, kas gali vykdyti ir pagal jį veikti... Pokyčiai turėtų atsirasti vieną kartą per kadenciją. Turėtų būti ne 2 tūkstančiai (priimtų – ELTA) įvairių įstatymų, kurių niekas nežino, o 50, kaip normaliose demokratijose“, – sakė D. Matukienė.

Pasak jos, smulkiajam ir vidutiniam verslui taip pat yra svarbus administracinės naštos mažinimas.

Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, daugiausia mandatų – 50 – būsimajame Seime turės konservatoriai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 32 mandatus, socialdemokratai – 13 mandatų, Liberalų sąjūdis – irgi 13, Laisvės partija – 11, Darbo partija – 10, Lietuvos lenkų rinkimų akcija Krikščioniškų šeimų sąjunga ir socialdarbiečiai turės po 3 mandatus, po 1 mandatą turės Lietuvos žaliųjų partija ir partija „Laisvė ir teisingumas“.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis pirmadienio naktį paskelbė bendrą deklaraciją dėl koalicijos formavimo pradžios.

Beribiai apetitai

Liepą nuvilnijus naujienai, kad Lietuvoje komercinių bankų pelnai net 2,5 karto viršija ES bankų uždarbio vidurkį ir atsilieka tik nuo Rumunijos, vėl įsiplieskė diskusijos, kad būtina didinti finansinių įstaigų konkurenciją.

Pasak VšĮ "Už sąžiningą bankininkystę" vadovo Kęstučio Kupšio, žiūrint realiai, pastarąjį dešimtmetį pas mus finansinių paslaugų teikėjų tik mažėjo.

"Kažkada pas mus buvo dešimt bankų, – priminė K.Kupšys. – Du uždarius, liko aštuoni. Paskui vyko bankų susijungimai. Galima kalbėti, kad dabar veikia penki. Tačiau realiai kalbant, yra tik du reikšmingi rinkos žaidėjai."

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai praėjusiais metais uždirbo 357,9 mln. eurų grynojo neaudituoto pelno – tai 49,3 proc. daugiau nei užpernai (239,7 mln. eurų). Daugiau kaip pusė pelno teko "Swedbank" ir SEB bankui. Pirmasis uždirbo 116,595 mln. eurų konsoliduoto pelno (32,6 proc. bendro bankų pelno) – 3,8 proc. daugiau nei 2017 m. Antrojo išaugo 12,7 proc., iki 105,838 mln. eurų (29,6 proc. visų bankų dalies).

"Čia ir yra svarbus klausimas, ar toks bankų pelnas – akiplėšiškai ne per didelis? – svarstė VšĮ "Už sąžiningą bankininkystę" vadovas. – Konkurencija sumažėjo, koncentracija padidėjo, nors Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas jau nuo pirmosios savo kadencijos pradžios (nuo 2012 m. – red. past.), o jau eina antra, žadėjo, kad didins konkurenciją, bet yra atvirkščiai."

K.Kupšys didžiuosius finansų rinkos žaidėjus palygino su veidrodžio atspindžiais. Jei skolinimo politiką, aptarnavimo įkainius keičia vienas, tai beveik tuo pat metu nutinka ir kitame. Iš tiesų jau susikūrusi oligopolinė sistema.

Reikia naujų bankų

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė D.Matukienė sakė, kad verslininkų akys krypsta į naująjį Prezidentą Gitaną Nausėdą. Šalies vadovas jau pirmojo vizito į Lenkiją metu pakvietė kaimynų bankus investuoti Lietuvoje.

"Be abejo, turime vilčių, kad situacija pasikeis, – sakė D.Matukienė. – Negali gi visą laiką tęstis tokia situacija. Su mažaisiais verslininkais visiškai nesiskaitoma."

Su mažaisiais verslininkais visiškai nesiskaitoma.

Tačiau smulkiųjų ir vidutinių verslininkų vadovė linkusi atnaujinti kalbas ne tik apie naujų finansinių įstaigų pritraukimą, bet ir apie valstybinio banko kūrimą: "Tai būtų – labai gera išeitis. Žmonės į komercinius bankus padėję indėlius, už juos faktiškai negauna jokių palūkanų. Manau, tuos pinigus tikrai perkeltų į valstybinį. Tada tikrai palengvėtų skolinimas. Kalbos apie tai, kad labai sudėtinga tokį banką įsteigti, nepagrįstos. Šiais laikais, kai vis daugiau vietos užima elektroniniai atsiskaitymai, viskas nesunkiai įmanoma."

Kredito neišprašysi

Praėjusį mėnesį paskelbto Lietuvos banko tyrimo duomenimis, šalyje verslo kreditavimo sąlygos gerokai pablogėjusios. Beveik pusė apklaustų įmonių nurodė, kad skolinimo sąlygos verslui yra visiškai arba iš dalies apribotos.

Tai ypač jaučia mažos ir paslaugas teikiančios įmonės. Tai, pasak Lietuvos banko tyrimo, rodo išaugęs atmestų paraiškų dėl naujo kredito suteikimo arba esamo kredito sąlygų keitimo skaičius. Mažų įmonių segmente atmestų paraiškų dalis per metus padidėjo nuo 40 iki 61 proc., bendra atmestų paraiškų dalis padidėjo nuo 22 iki 27 proc.

"Iš principo skolinimo situacija nei pablogėjo, nei pagerėjo. Tačiau dabar kiek pasikeitė Lietuvos banko apklausos klausimas, – "Kauno dienai" sakė D.Matukienė. – Todėl atsakymai tiksliau atspindi realią situaciją."

Anot jos, labai mažos įmonės, kuriose dirba nuo 1 iki 10 darbuotojų, o tokių yra net 70 proc., faktiškai iš viso bankų nefinansuojamos.

"Pagal šį neigiamą rodiklį mes taip pat pirmaujame ES, – sakė D.Matukienė. – O tai trukdo įmonėms augti. Labai smulkios įmonės ir neišsivysto į smulkias, turinčias nuo 10 iki 50 darbuotojų. Kreditavimo statistiką sušvelnina tik tai, kad finansavimą iš bankų gauna vidutinės įmonės, turinčios iki 250 darbuotojų."

Pasak jos, smulkiąsias gelbėja tik pirmaisiais veiklos metais suteikiama lengvatinė 25 tūkst. eurų paskola su "Invegos" garantija. Tačiau ji teikiama tik pirmaisiais metais.

Tad kaip įmanoma išsiversti tokiomis sąlygomis? Pasirodo, įmones iki 10 darbuotojų ir gelbsti tik ši paskola. Truputį didesnės gali tikėtis Kredito unijų pagalbos.

VšĮ "Už sąžiningą bankininkystę" vadovas K.Kupšys taip pat sako, kad mažieji verslo klientai komerciniuose bankuose pasirinkimo neturi: "Gal alternatyva būtų Kredito unijos ar kokios savišalpos kasos. Pastarosios nėra sovietinių laikų sumanymas, atsirado anksčiau."

Neaušina burnos

Lietuvos bankas iš įmonių apklausos, kredito įstaigos savo neigiamų sprendimų dažnai nemotyvuoja. Labiausiai verslą žemina tai, kad nieko paaiškinti bankai nesiteikia daugiau nei pusei prašymų teikėjų.

Kitais atvejais kaip dažniausia paraiškos atmetimo priežastis nurodoma prasta įmonės finansinė būklė (35 proc.) ir rizikinga bendra ekonominė padėtis (19 proc.).

O štai rugpjūčio pradžioje tarptautinė kredito reitingų agentūra "Fitch Ratings" palankiai vertina Lietuvos ekonomiką, įgyvendinamą fiskalinę politiką bei teigiamus valdžios sektoriaus finansinius rezultatus.

Ekspertų nuomone, Lietuvos makroekonominiai rodikliai ir toliau išliks stabilūs. Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingo nepablogino, paliko tą patį, kaip nustatė pernai rugpjūty. A- su teigiama perspektyva. "Fitch Ratings" palankiai vertina Lietuvos ekonomiką, įgyvendinamą fiskalinę politiką bei teigiamus valdžios sektoriaus finansinius rezultatus. Ekspertų nuomone, šalies makroekonominiai rodikliai ir toliau išliks stabilūs.

Tad požiūrį į ekonomikos perspektyvas Lietuvos komerciniai bankai ir "Fitch Ratings" vertina skirtingai.

Įsivaizduojate, kiek daug bankai plėšia už atsiskaitymo kortele terminalus?

Ima už viską

Kad ir kaip būtų, verslas jau apskritai negali apsieiti be bankų, ar šie skolina, ar ne.

"Visos smulkiojo verslininko, kaip ir didžiojo, apyvartos eina per bankus, – sako D.Matukienė apie situaciją be išeities. – Mokėti reikia už kiekvieną sąskaitą, už kiekvieną pinigų nuskaitymą, už kiekvieną pasinaudojimą mokėjimo kortele. Įsivaizduojate, kiek daug bankai plėšia už atsiskaitymo kortele terminalus? O, jei žmogus kaimo parduotuvėje perka tik dėžutę degtukų?"

Mažesnėse miestelių užeigose užsisakius kavos ir pasiūlius atsiskaityti kortele, galima kartais sulaukti ir savininkų siūlymo pavaišinti dykai, nes už banko paslaugą verslininkas esą sumokės daugiau, nei kainuoja puodelis šio gėrimo.

Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė mano, kad bankai neatsižvelgia į smulkiųjų verslininkų interesus. Ypač, kai neįsigilinę labai skeptiškai įvertina įmonės finansinę būklę.

"Suprantama, kam bankams prisiimti riziką, jei jie pasakiškai uždirba iš paslaugų", – aiškino D.Matukienė.

Šalies verslo realybė tokia, kad didžioji dalis įmonių išgyvenimo šaltinį įvardija vidaus išteklius. Lietuvos banko apklausos rezultatai parodė, kad vis dar didelė įmonių dalis (43 proc.) savo veiklą finansuoja išimtinai vidaus ištekliais. Tai ypač būdinga mažoms ir paslaugas teikiančioms įmonėms. Palyginti su jomis, aktyviau skolinasi didelės ir su pramone susijusios bendrovės.

Pasak VšĮ "Už sąžiningą bankininkystę" vadovo K.Kupšio, šio Lietuvos banko tyrimo išvadose galime pamatyti ir šį tą teigiamo: "Tai, kad tokia didelė dalis įmonių savo veiklą finansuoja savomis lėšomis, nesiskolina bet kokiomis sąlygomis, rodo, kad pas mus verslas tapo atsakingesnis."

Europos bankų pelningumas (2019 m. I ketv.)

Šalis; proc. nuo nuosavybės

Rumunija; 17,2

Lietuva; 16,2

Čekija; 14,8

Latvija; 14

Vengrija; 13,7

Kipras; 13,7

Švedija; 13

Norvegija; 12,3

Slovėnija; 11,9

Slovakija; 10,7

Kroatija; 9,9

Bulgarija; 9

Ispanija; 8,6

Austrija; 8,3

Airija; 8,1

Didžioji Britanija; 8

Estija; 7,9

Italija; 7,9

Suomija; 7,7

Danija; 7,6

Nyderlandai; 7,6

Lenkija; 6,9

ES vidurkis; 6,8

Islandija; 6,7

Portugalija; 6,1

Malta; 5,9

Prancūzija; 5,3

Liuksemburgas; 5,1

Belgija; 3,2

Vokietija; 2,3

Graikija; 1,8

Šaltinis: "European Banking Authority"

– Ruošiami paprastesni reikalavimai steigti smulkų verslą. Bet ir dabar pradėti veiklą galima labai greitai. Gal žadama kokių ypatingų sprendimų?

– Žinau, kad yra ruošiamas sprendimas, bet dokumentų nemačiau. Mes, taryba, pristatėme premjerui socialiai orientuotą žaliosios ekonomikos programą. Joje ir yra numatyta mažų parduotuvėlių, kuriose didžioji dalis produkcijos būtų vietinių gamintojų.

Taip, įmonę įkurti nesudėtinga. Galima ir internetu. Ji įregistruojama per dvi paras, jei pavadinimas atitinka lietuvių kalbos reikalavimus. Sudėtingiau yra norint prekiauti maisto produktais, reikia atitikti reikalavimus ir gauti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimus. Būtina atitikti ir priešgaisrinius reikalavimus. Tai yra tam tikras trukdis ir stabdis, bet aš nemanau, kad parduotuvyčių yra mažai dėl šios priežasties.

– Turguose močiutės pardavinėja savo spaustus sūrius ir niekas jokių pažymų ir leidimų nereikalauja. Ar parduotuvėms ne per griežti reikalavimai?

– Manyčiau, per griežti. Bet tai yra susitarimo reikalas. Ūkio ministerijoje sudaryta geresnio reglamentavimo komisija, į ją įtraukti ir Vyriausybės, ir kitų ministerijų ir mūsų tarybos atstovai, veterinarijos, priešgaisrinės tarnybos institucijų vadovai. Palengvinimų jau atsirado. Tačiau, mano galva, kokybė vis dėlto turi būti užtikrinta. Higienos reikalavimai taip pat turi būti bent minimalūs.

Prieš keturis mėnesius buvau Prancūzijoje, lankėmės viename kaimelyje, kuriame gaminami saldumynai iš vynuogių. Mačiau tiek nešvaros, tokių produktų nenorėčiau valgyti. Mes dėl higienos perlenkiame, tačiau, kai palygini su kitomis šalimis, reikalavimų visiškai atsisakyti negalima. Sveikata kiekvienam svarbi.

– Bet ar labai daug norinčių atsidaryti mažas parduotuvėles, imtis kito smulkaus verslo?

– Viską reguliuoja rinka. Kad jos atsidarytų, pirmiausia, turi būti vartotojas. Antra, 90 proc. rinkos užėmę didieji prekybos tinklai, mažieji turi suprasti, kad jie taikosi vien į likusią 10 proc. dalį.

Jei parduotuvė atsidaro kaime, ji užsiima socialiniu verslu. Kitaip aš jo nepavadinsiu, nes neįmanoma uždirbti didelio pelno. Darbuotojų irgi neprisamdysi, nes jei priimsi daugiau, didės ir kainos.

Kitas dalykas, ši parduotuvėlė turėtų tapti tam tikru centru. Jei aplink 70 km atstumu žmonės, auginantys produkciją (tarkime, grikius) ar ją perdirbantys, suvežtų savo prekes į parduotuvytę. Labai svarbu ir viešieji pirkimai. Parduotuvėlė galėtų tiekti produktus vietos mokykloms, darželiams, senelių namams, pensininkams. Socialiai remtini žmonės turėtų gauti ne didelio prekybos centro kortelę, o tos bendruomenės parduotuvės. Dėl trumpos maisto ir paslaugų grandinės ši galėtų išsilaikyti. Kitaip neturi jokių šansų išlikti.

Mūsų siūlomos žaliosios ekonomikos vienas iš pagrindinių tikslų yra neparduoti neperdirbtos produkcijos.

– Kaip paskatinti mažą pardavėją tiekti savo produkciją, pavyzdžiui, grikius? Ūkininkui paprasčiau viską parduoti, nes saugojant, pakuojant atsiranda papildomų sąnaudų.

– Švelniai tariant, Lietuva apskritai yra neprotinga šalis. Turi vienintelę vertybę – gamtos išteklius, ir nesaugo. Svarbiausia, neperdirba. Nesaugo miškų, viską išveža rąstais. Neperdirba grūdų, parduoda patį pigiausią produktą. Nesaugo savo žmonių, juos išmoko, o paskui atiduoda užsienio šalių darbdaviams.

Grįžtant prie parduotuvių, mes siekiame perdirbimą įtraukti į smulkiojo, vidutinio verslo grandinę. Mūsų siūlomos žaliosios ekonomikos vienas iš pagrindinių tikslų yra neparduoti neperdirbtos produkcijos. Vadinasi, ir grūdai, ir miškas turėtų būti perdirbti – pagamintos prekės, už kurias galima gauti normalią kainą.

– Ar apskaičiuota, už kokią sumą parduotuvės savininkas turėtų per dieną, mėnesį parduoti prekių, kad viską organizuodamas ir dirbdamas gyventų oriau nei už minimalią algą? Juk kainuoja ir patalpos, ir įranga (šaldytuvai, kasos aparatas ir t.t.).

– To negaliu pasakyti. Bet galiu pasakyti kitką. Mūsų apskaičiavimais, toks žmogus, nesvarbu, ar kaime, ar mieste, neišsilaiko. Reikia į šią grandinę įtraukti ir bendruomenę, ir savivaldą. Aplink 70 km spinduliu nei gamintojų, nei vartotojų nėra labai daug, taip pat ir tokių, kurie norėtų tas parduotuvėles steigti. Todėl ir reikia suprasti, kad visi esame viename katile, kad reikia pasirinkti atitinkamą kainą. Sakome, kad tas, kuris augina burokėlius, turėtų gauti tiek, kad galėtų išgyventi, ir ne už minimumą. Tas, kuris turi parduotuvę, turi išgyventi, ir ne už minimumą. Socialiai remtinas žmogus irgi turi normaliai išgyventi, ir ne už 138 eurus, valgydamas vien batoną.

Mes – visi vienoje grandinėje. Taip išgyveno ir pakilo Vokietija po karo. Panašiai vystėsi Austrija. Tokių pavyzdžių yra Švedijoje, Airijoje. Ir mes turėtume turėti bendrą politiką, susitarimus.

– Koks turi kilti karas pas mus, kad pradėtume kilti, kaip po karo?

– Žodžio "karas" vengiu… Dabar Lietuva neteko daugiau gyventojų nei per karą. Ekstremalios gyvenimo sąlygos ir yra dabartinis mūsų karas. Manau, mūsų šalis gana sukrėsta.

O verslui pradėti yra įvairių pagalbos instrumentų. Tarkime, jaunas žmogus, registruotas darbo biržoje (dabar – Užimtumo tarnyboje). Yra konsultantų, programa, pagal kurią galima gauti 16 tūkst. eurų paramos savo verslo pradžiai. Kitas dalykas, jei nori savo versliuką plėsti kaime, yra kita programa, pagal kurią taip pat gali gauti 16 tūkst. eurų. Galima gauti 32 tūkst. eurų, vadinasi, tiek įmanoma susimažinti savo veiklos savikainą. Galima įsirengti arba parduotuvę, arba įsigyti autobusiuką ir išvežioti prekes 70 km spinduliu. Ko trūksta? Paprasčiausios valios.

– Tačiau socialiniam verslui rastis būtinas stiprus bendruomeniškumas. O jo šiandien nėra daug. Į verslininką žiūrima kaip į priešą, dažnai sakoma "ar iš jo nepirksiu, negyvens jis mano sąskaita".

– Taip, situacija yra sudėtinga. Žmonėms iš po kojų išmuštas pagrindas. Nemyli vienas kito ir kaimynų nemyli. Tačiau privalome susitarti, kitaip šioj šalyje po dešimt metų gyvens kiti.

Trejus metus važinėjome po Lietuvą su mokslininkais, susitikinėjome su kaimo žmonėmis. Neatsirado nė vieno, kuris sakytų, kad nekurtume šio socialinio verslo modelio. Sakė, darykite ir kuo greičiau.

Mes, Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, vienijanti 70 tūkst. verslininkų, pasirašėme susitarimą, pasirašė 120 tūkst. smulkiųjų žemės savininkų atstovaujanti asociacija, Mokslininkų sąjunga, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija, į kurią susibūrę 300 verslininkų, užsienio lietuvių, pagyvenusių žmonių asociacijos.

– Kaip smulkieji verslininkai galėtų tiekti maisto produktus mokykloms ar darželiams, jei visoje Lietuvoje valgyklos išdraskytos, o maitinimo paslaugos perkamos vos iš keleto stambių tiekėjų, laimėjusių viešuosius konkursus? Valstybės požiūris visiškai kitoks nei jūsų.

– Mūsų vienas iš pagrindinių tikslų ir yra pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymą, kad jis neveiktų 70 km spinduliu aplink tą vietą, kurioje įsisteigęs smulkusis verslas, apie kurį ir kalbame. Taip yra Estijoje, Latvijoje. Jei vietinis verslas negalės valgyklų aprūpinti kažkokiais produktais, tik tada būtų antras etapas ir galima pirkti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Tada mūsų vaikams nebus vežamas pašildytas maistas termosuose. Visi turime būti pilietiški.

– Ar bendros tendencijos vis dėlto bus palankios nedideliam verslui, smulkiajam prekybininkui?

– Tendencijos nekokios. Nepriklausomybės pradžioje buvo 200 tūkst. smulkiųjų ūkių. Dabar liko 120 tūkst. Su tokiu kiekiu dar galima šį tą padaryti. Yra pakankamai valstybinės žemės. Tačiau ar visos ES programos skatina dirbti? Anksčiau reikėjo žolę nušienauti ir susukti į rulonus, o dabar pakanka nupjauti, susmulkinti ir palikti išbarstytą laukuose. Siūlo kapeikas, kad žmogus nieko nedarytų.

"Skųsiu šį teismo nuosprendį ir Žmogaus Teisių Teismui", – pareiškė Dalia Matukienė. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė, buvusi "Verslios Lietuvos" valdybos pirmininkė nuteista dėl dokumentų klastojimo ir sukčiavimo organizavimo.

Ginasi kitų užmaršumu

Teisiamųjų suole D.Matukienė sėdėjo ne viena. Be jai patikėtų aukštų visuomeninių pareigų, moteris vadovauja viešajai įstaigai Pietų Lietuvos verslo kooperacijos centras. Teisiamųjų suole direktorei kompaniją palaikė šios įstaigos vyriausioji vadybininkė Jurgita Rėklytė.

Įstatymo sargams užkliuvo D.Matukienės centro įgyvendinamas projektas "Modernių namų kūrimo klasterio veiklos vystymas". "Projektui įgyvendinti reikėjo kompiuterių, todėl ir rengėme konkursą jų nuomai", – aiškino D.Matukienė.

Teisėsauga dėlioja kitus akcentus. Paaiškėjo, kad kompiuterių nuomos konkursas vargiai ar vyko. Nustatyta, kad parašai konkurso dokumentuose buvo suklastoti. Liudininkai tai patvirtino.

D.Matukienė bandė aiškinti, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvavusių įmonių vadovai paprasčiausiai pamiršo apie tokį menką konkursėlį. "Kas gali prisiminti tai, kas vyko prieš ketverius metus. Tų konkursų daugybė. Nepakvietėme derėtis, tai ir pamiršo jį", – tikino už sukčiavimo organizavimą nuteista direktorė.

Žinojo, bet nesureikšmino?

Teisėsaugininkai nesunkiai bei paprastai išnarpliojo mažai ir maskuotą aferos modelį. Kaltinamajame akte išdėstyta, kad D.Matukienė įpareigojo savo pavaldinę J.Rėklytę paruošti dokumentus dėl kompiuterinės įrangos nuomos, o viešųjų pirkimų procedūrą vykdyti apklausos raštu būdu.

Direktorė taip pat įpareigojo pavaldinę ruošti dokumentus ir mokymo paslaugoms pirkti. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba nustatė, kad abiem atvejais moterys naudojo tą patį primityvų sukčiavimo būdą. Kvietimus įmonėms parašė, jų neišsiuntė, bet parašus dokumentuose suraitė bendrovių direktoriams nė nenujaučiant apie tokį dėmesį.
Įstatymais deramą dėmesį Pietų Lietuvos verslo kooperacijos centro direktorė D.Matukienė ir vyriausioji vadybininkė J.Rėklytė parodė tik vienos bendrovės direktoriui. Jis vienintelis teisme paliudijo gavęs kvietimą nuomoti kompiuterinę įrangą, nes pasiūlė mažiausią – 11,4 tūkst. litų – kainą.

Tiesa, pagal dokumentus derybose esą dalyvavo dar kelių bendrovių vadovai. Teismas atkreipė dėmesį, kad D.Matukienė pasirašė protokolą, nors aiškiai matė, kad jokių derybų su dalyviais nebuvo, bet tai, kad protokolas pasirašytas, direktorei neužkliuvo.

Pripažino klastojimą

"Čia mus tampo dėl 3 tūkst. litų", – apmaudo neslėpė D.Matukienė. Teismui pasirodė kitaip. Nors D.Matukienė savo kaltės nepripažino, o vadybininkė J.Rėklytė prisiėmė visus juodus darbelius, teismas abi moteris pripažino kaltomis.

D.Matukienės padėtį pasunkino tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje veikdama kaip organizatorė. Jos pavaldinei lengvinančia aplinkybe teismas pažymėjo tai, kad jauna specialistė nuoširdžiai gailėjosi ir prisipažino klastojusi kitų žmonių parašus.

Sukčiavimas, sukčiavimo organizavimas, dokumentų padirbinėjimas baudžiamajame kodekse užtraukia laisvės atėmimo bausmę. Teismas atsižvelgė į abiejų moterų asmenybes ir skyrė švelnesnes bausmes – baudas. D.Matukienei – 1 330 eurų, o J.Rėklytei – 1 026 eurų.

Koją pakišo nepatyrimas?

D.Matukienė pasiryžusi savo nekaltumą įrodinėti aukštesnės instancijos teismuose. Moteris tvirtino nežinojusi, ką daro pavaldinė. "Paėmiau, pasirašiau ir išvažiavau. Aš važinėju, konsultuoju žmones. Dirbu visuomeniniais pagrindais", – bandė aiškinti D.Matukienė.

Teisme moteris aiškino, kad teisėsaugos akiratyje atsidūrę viešieji pirkimai buvo jos pirmieji pirkimai. Ji neturėjo tokios veiklos patirties. Pirmasis kartas esą buvo ir J.Rėklytei. Tik ši pripažino, kad parašus už į derybas neatvykusius žmones suraitė pati. "Ji suklydo. Paskui specialiai mokėsi, kaip reikia organizuoti viešuosius pirkimus", – situacija sušvelninti stengėsi D.Matukienė.

"Per dieną prireikia pasirašyti ir po 700 kartų. Ar įmanoma prisiminti, ką pasirašai?" – darbo apimtimis dangstėsi direktorė. Tokios klaidos ir nepatirtis D.Matukienei nesutrukdė tapti visuomeninės organizacijos Alytaus krašto verslininkų asociacija prezidente, paskui – "Verslios Lietuvos" valdybos pirmininke, vėliau – Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininke.

Rimtas įvaizdis

"Per metus 50 dienų važinėju ir dirbu visuomeniniais pagrindais. Ar kas nors tai skaičiuoja. Ir dabar važiavau bei gyniau smulkiųjų ir vidutinių verslininkų interesus ministerijose", – neatlygintiną indėlį skaičiavo D.Matukienė.

Teisiamosios duonos ragavusios direktorės interviu viešoje erdvėje visai nepanašūs į patirties neturinčios visuomenininkės. 2013 m. būdama "Verslios Lietuvos" valdybos pirmininke ji aiškino, ką veikia ši organizacija: "Įmonės kreipiasi į mus. "Versli Lietuva" vykdo tam tikrus europinius projektus. Vienas iš jų – "Verslo krepšeliai". Kai jaunas žmogus kreipiasi į konsultantą, pasiima šitą verslo krepšelį ir gauna keturias valandas nemokamų konsultacijų. Tas konsultantas per keturias valandas pasako, kokią verslo formą pasirinkti, kokį finansavimo mechanizmą, kur gauti lėšų. Tada, kai įkuriama įmonė, ši pretenduoja į 50 valandų nemokamų konsultacijų visais klausimais, kurie iškyla. Kiekviena įkuriama įmonė užfiksuojama".

Dirba be atlygio

"Kad mane kažkas puola ir nori sudoroti – tai yra kitas klausimas. Mes šį nuosprendį skųsime ir pasieksime Žmogaus Teisių Teismą, jei reikės", – pasiryžusi D.Matukienė. Moteris tvirtino, kad visi viešiesiems pirkimams reikiami procesai vyko, tik esą įsivėlė keletas klaidų.

Direktorė tvirtino, kad projektas "Modernių namų kūrimo klasterio veiklos vystymas" įvykdytas. Byloje minima kompiuterinė technika stovi, niekur nedingusi, mokymai buvo vesti. Esą byloje niekas net civilinio ieškinio nepateikė. D.Matukienė nelaiko, kad kelios klaidos gali būti baudžiamasis nusikaltimas.

"Nuo 2000 m. negavau jokio atlygio už savo visuomeninį darbą. Jei valstybe suskaičiuotų, kiek per tą laiką padariau gerų darbų, tai ne mane po teismus reikėtų tampyti. Niekas nevertina, kad turiu krūvas pagyrimo ir padėkos raštų", – nuopelnus vardijo D.Matukienė.

\Nuo sausio Lietuvoje įvedus eurą verslininkai turės pakeisti savo įmonių įstatus, kuriuose nurodytos sumos litais - tai jiems gali kainuoti ne vieną šimtą litų, nes jeigu įmonė nebuvo įsteigta internetu, keičiant įstatus reikia kreiptis į notarus.

"Mes siūlėme, kad šitos paslaugos būtų teikiamos už simbolinį 1 litą viską sutvarkant internetu, nes daug įmonių turi elektroninį parašą. To dar nepadarė, bet tam yra dveji metai. Nes jeigu reikės eiti per notarus, pinigai bus didžiuliai", - portalui delfi.lt sakė Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.

Kooperatinės ir žemės ūkio bendrovės savo įstatinius dokumentus turi pakeisti ir pateikti Juridinių asmenų registrui iki kitų metų pabaigos, o akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, Europos bendrovės tam turi dvejus metus - iki 2016-ųjų pabaigos.

Pakeistų juridinių dokumentų įregistravimas visoms įmonės Registrų centre kainuoja 92 litus. Šiuo metu Vyriausybei yra pateiktas pasiūlymas iš tų įmonių, kurios yra įregistruotos internetu ir savo duomenis pateiks internetu, imti trečdaliu mažesnį mokestį.

Taip pat internetu įsteigtos įmonės sutaupys, nes joms nereikės naudotis notarų paslaugomis, kurios kainuojat kelis šimtus litų. Už įmonės pakeisto steigimo dokumento naujos redakcijos patvirtinimą, kai nekeičiamas kapitalo dydis, imamas 250-500 litų (72,41-144,81 eurų) notaro atlyginimas.