Teisėjai dėl šio epizodo apklausė žiniasklaidos agentūros „PHD Lietuva“ vadovą Dalių Dulevičių.
Prokuratūra teigia, kad buvęs „darbietis“, eksparlamentaras Vytautas Gapšys reklamos nuolaidų „MG Baltic“ priklausančiose televizijose forma iš buvusio koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio 2015 metais priėmė 12,1 tūkst. eurų vertės kyšį.
Anksčiau teismui liudijęs LNK pardavimų vadovas Tomas Bartininkas teigė, kad Darbo partijai derybose dėl reklamos nuolaidų atstovavo „PHD Lietuva“ vadovas.
Jis apklausoje tvirtino, kad tiesiogiai nuolaidų nederina, bet klientams rekomenduoja, ar žiniasklaidos pasiūlytos kainos už reklamą yra tinkamos.
„Mes visada norime, kad ji (nuolaida) būtų kuo didesnė, bet kanalas yra kanalas. Kokias sąlygas duoda ir jeigu jiems (klientams) tos sąlygos tinka, mes tokiomis sąlygomis perkame“, – kalbėjo D. Dulevičius.
„PHD Lietuva“ vadovas teismui patvirtino sakęs už reklamos planavimą atsakingam „darbiečiui“ V. Gapšiui, kad R. Kurlianskio vadovaujamos „MG Baltic“ priklausančios televizijos galėtų suteikti reklamą pigiau, nei pasiūlė.
„Mačiau, kad kaina nebloga, bet visada galima padaryti kažką geriau. Mano galva, tai galėjo būti geriau“, – tvirtino generalinis direktorius.
Jis patvirtino, kad Darbo partijos užsakytos kampanijos biudžetas ilgainiui sumažėjo 12,1 tūkst. eurų, tačiau tai buvo ne agentūros derybų rezultatas: „Dėl papildomos nuolaidos derėjomės ne mes“.
„MG Baltic“ priklauso televizijos kanalai LNK, „Baltijos televizija“, TV1 ir „Info TV“.
Teismo pagarsintuose D. Dulevičiaus ir V. Gapšio pokalbiuose buvęs Seimo narys teigia: „Su LNK apkalbėjau, dar ten gausime nuolaidų“.
D. Dulevičius teigė nežinantis, kokius veiksmus gaunant nuolaidą atliko V. Gapšys.
Jis sakė manantis, kad 12,1 tūkst. eurų nuolaida vykdytos kampanijos kontekste yra „pakankamai didelė“.
Buvęs „darbietis“ žurnalistams neatsakė į klausimą, ar jis pats susiderėjo dėl reklamos nuolaidų „MG Baltic“ televizijos kanaluose, tačiau tvirtino, jog tokios nuolaidos yra įprasta praktika.
Vėl bandė nušalinti teismą
Posėdžio metu Darbo partijos advokatas Vaidotas Sviderskis nesėkmingai bandė nušalinti teisėjų kolegiją nuo bylos nagrinėjimo.
Nors teismas nusprendė dalį klausimų D. Dulevičiui užduoti uždarame posėdyje, nes jie gali būti susiję su komercinėmis paslaptimis, advokatas tvirtino, jog paslaptys buvo atskleistos.
„Egzistuoja (...) pagrindai, kad teismas nevienodomis sąlygomis apklausdamas proceso dalyvius neužtikrino konfidencialios informacijos apsaugos“, – kalbėjo teisininkas.
„Susidaro įspūdis iš kolegijos veiksmų, kad tai buvo daroma medijos naudai, kad visa informacija būtų viešinama“, – tvirtino R. Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas.
Teisėjams Jurgitai Kolyčienei, Nijolei Žimkienei ir Ugniui Trumpuliui tariantis dėl nusišalinimo, posėdžio metu padaryta pertrauka.
Po jos N. Žimkienė pareiškė, kad kolegija nenusišalins, nes nesutikimas su jos sprendimais nėra tinkamas nušalinimo pagrindas.
Su nušalinimu nesutiko ir prokuroras Justas Laucius.
„Nemotyvuoti, nepagrįsti prašymai teismo neturėtų būti tenkinami, – sakė prokuroras. – Komercinių paslapčių, mano nuomone, nebuvo atskleista“.
D. Dulevičiaus apklausa atidėta kitam posėdžiui, nes trečiadienį vykęs posėdis buvo suplanuotas iki 12 valandos.
Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas kaltinamas davęs kyšius politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.
Byloje korupcija be R. Kurlianskio ir V. Gapšio korupcija yra kaltinami buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.
Kaltinimai oficialiai pateikti ir Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.
Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.
Apgynė „MG Baltic“ teisę bylinėtis
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas trečiadienį paskelbė, kad verslo koncernas „MG Baltic“ turi teisę teismuose bylinėtis dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) teiginių.
„Žvalgybos institucijos neturi imuniteto ieškiniams, kuriais ginama juridinio asmens dalykinė reputacija“, – paskelbė Aukščiausiasis Teismas.
Septynių teisėjų kolegija nurodė apylinkės teismui iš naujo svarstyti, ar priimti „MG Baltic“ ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti VSD rašte Seimo nariams paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais dalykinę reputaciją.
VSD rašte buvo rašoma, kad „MG Baltic“ atstovų veikla kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kad koncernas papirkinėjo ir šantažavo politikus. „MG Baltic“ atstovai VSD raštą vadino nuomonių ir prielaidų kratiniu.
Apylinkės ir apygardos teismai nusprendė ieškinio nepriimti. Jie teigė, kad bendrosios Civilinio kodekso taisyklės negali būti taikomos – turi būti remiamasi Žvalgybos įstatymu, numatančiu atskiras VSD veiklos kontrolės formas.
Tačiau Aukščiausiasis Teismas pareiškė, kad nurodymas kreiptis į Seimo komitetą ar Seimo kontrolierius nepagrįstai suvaržo teises į teisminę gynybą.
„Teisė į teisminę gynybą pagal Konstitucinio Teismo praktiką yra absoliuti (išskyrus tam tikrus procesinius ribojimus, kurie nepažeidžia pačios šios teisės esmės), taigi negali būti paneigiama ar dirbtinai varžoma“, – nurodoma nutartyje.
VSD raštas tapo svarbiu dokumentu Seimo parlamentiniame tyrime dėl nederamos interesų grupių įtakos politinei sistemai ir valstybės institucijoms.
VSD Aukščiausiajam Teismui nurodė, kad pažymoje pateikta informacija yra „atlikto subjektyvaus vertinimo rezultatas, todėl ji negali būti traktuojama kaip žinia“, ji žiniasklaidoje atsirado ne VSD iniciatyva.
