Susirėmimų tarp prezidento ir slaptųjų tarnybų būta ne kartą. Vienas jų vyko gegužę, kai bandydamas apsiginti nuo kaltinimų slaptu susitarimu su rusais D. Trumpas sutiko išslaptinti dokumentus, susijusius su tyrimu dėl Rusijos kišimosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus.

Po kelių savaičių Nacionalinės žvalgybos direktorius Danas Coatsas (Denas Koutsas) pranešė, kad nebevadovaus JAV žvalgybos bendruomenę sudarančių 17 agentūrų darbui.

Į D. Coatso vietą D. Trumpas pasiūlė respublikonų kongresmeną Johną Ratcliffe'ą (Džoną Ratklifą), garsėjantį savo „sąmokslo teorijų“ skleidimu per televiziją „Fox News“.

Vis tik neatlaikęs prieš jį nukreiptos kritikos J. Ratcliffe'as atsisakė siekti šių pareigų.

Tačiau prezidentas apėjo D. Coatso pavaduotoją Sue Gordon (Sju Gordon), turėjusią laikinai eiti nacionalinės žvalgybos direktoriaus pareigas.

Ketvirtį amžiaus Centrinėje žvalgybos valdyboje (CŽV) dirbusi S. Gordon anksčiau šį mėnesį Moterų užsienio politikos grupei sakė, kad D. Trumpas yra pirmas jos matytas prezidentas, negalintis suprasti, „kokios yra žvalgybos ribos, kokie yra tikslai ir kaip mes tai aptariame“.

Pasak jos, tipiškas D. Trumpo atsakymas per pasitarimus būdavo: „Nemanau, kad tai – tiesa.“

Tai patvirtino ir vienas buvęs CŽV ekspertas, dabar dirbantis vienoje prestižinėje Vašingtono institucijoje.

Informacija iš „Fox and Friends“

„Kai dirbau CŽV, gauti kokį nors straipsnį per prezidento kasdieninius pasitarimus buvo rimtas dalykas. Tai visada buvo rimtas dalykas. Tikras auksas, kalbant profesine prasme“, – sakė jis.

Buvęs analitikas, dirbęs George'o W. Busho (Džordžo V. Bušo) ir Baracko Obamos (Barakos Obamos) laikais, pridūrė: „Aš žinojau, kad jie į tai žiūri labai rimtai.“

„Dabar man tikrai susidaro įspūdis, kad viskas, kas yra pateikiama [D. Trumpui], jam nerūpi. Iš tiesų savo informaciją jis gauna iš „Fox and Friends“, vienos mėgstamiausių prezidento televizijos laidų, teigė tas šaltinis.

Vis tik Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas), dabartinis JAV valstybės sekretorius, buvo D. Trumpo pirmasis CŽV vadovas. Jis tapo svarbia figūra prezidento administracijoje, reguliariai lankydavosi Baltųjų rūmų pasitarimuose, ir tai D. Trumpui patiko.

Tačiau Federalinis tyrimų biuras (FTB), pradėjęs tyrimą dėl įtariamo Rusijos kišimosi į 2016 metų rinkimus, D. Trumpui tapo vienu iš jo priešininkų.

Praėjusią savaitę D. Trumpas pareiškė, kad jo paskirtas FTB vadovas Christopheris Wray (Kristoferis Rėjus) „niekada negalės pataisyti“ šios „visiškai sugedusios“ agentūros.

Toks tarnybų niekinimas negali neturėti pasekmių.

2018 metų pabaigoje dėl D. Trumpo planų atitraukti pajėgas iš Sirijos atsistatydino JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (Džeimsas Matisas).

Kai mūšiuose užgrūdintą buvusį jūrų pėstininkų generolą J. Mattisą prezidentas pavadino „labiausiai pervertintu pasaulio generolu“, įžeistos pasijuto visos žvalgybos ir kariuomenės tarnybos.

„Žmonės yra ypač nusivylę“, – sakė tyrimų ir analizės instituto „The Jamestown Foundation“ analitikas Brianas Perkinsas (Brajanas Perkinsas).

„Jie pristato tai, kas jiems kelia didžiausią susirūpinimą, kaip reikėtų elgtis, bet juos visiškai ignoruoja“, – sakė jis.

Pasak B. Perkinso, daugelis žvalgybos bendruomenės narių jau pasitraukė iš pareigų, ypač dėl nesutarimų, su kuriais susidūrė J. Mattisas Sirijos ir Afganistano klausimais.

„Ignoruoti patarėjus yra pavojinga“

„Žvalgyba turi būti objektyvi, bet jeigu jos duomenys nėra iš tiesių panaudojami ir į juos geranoriškai neįsiklausoma, tai koks tikslas?“ – klausė B. Perkinsas.

Sausio mėnesį žvalgybos tarnyboms perspėjus apie Irano keliamą grėsmę, prezidentas pavadino jas „naiviomis“.

„Galbūt žvalgybai reikėtų sugrįžti į mokyklą!“ – parašė jis komentarą tviteryje, bet vėliau patikino, kad sutinka su žvalgybos tarnybomis svarbiausiais klausimais.

Neseniai, spalio mėnesį, D. Trumpas netikėtai nurodė atitraukti JAV pajėgas nuo Turkijos pasienio Sirijoje, leisdamas Turkijos pajėgoms pradėti puolimą prieš Vašingtono buvusias sąjungininkes kurdų kovotojų pajėgas.

Šiuo sprendimu jis ne tik sugriovė aljansą, bet ir leido Vašingtono strateginei varžovei Rusijai sutvirtinti savo pozicijas regione.

Kurdų kovotojai atliko svarbų vaidmenį kovojant su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS) ir padedant nustatyti jos lyderio Abu Bakro al Baghdadi (Abu Bakro Bagdadžio) buvimo vietą.

Kovoje su terorizmu dalijimasis informacija tarp šalių yra labai svarbus, tačiau D. Trumpo akibrokštai tam nėra naudingi.

„Sunkiau politiškai bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis“, – sakė Vašingtono Džordžtauno universiteto kovos su terorizmu ekspertas Danielis Bymanas (Danielis Baimanas).

„O Trumpas leidžia susidaryti vaizdą, kad Vakarai kariauja su islamu, – pridūrė jis. – Čia yra tik mano pamąstymai,.. kad ignoruoti patarėjus yra pavojinga.“

Labai susiskaldžiusioms Jungtinėms Valstijoms žengiant į rinkimų metus, susirūpinimas didėja. Tačiau žvalgybos bendruomenė vadovaujasi savo profesinėmis nuostatomis ir atsakomybės jausmu.

„Žvalgyba vis dar gali daryti įtaką kitiems aukšto rango politikams. Prezidentas niekada nebuvo vienintelis žvalgybinės informacijos vartotojas“, – nurodė kovos su terorizmu ekspertas Sethas Jonesas (Setas Džounsas) iš Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS).

„Vis tiek svarbu rinkti ir analizuoti žvalgybinius duomenis, be to JAV dalyvauja daugybėje operacijų, kurioms prezidento pritarimas nereikalingas“, – pridūrė jis.

Pranešime sakoma, kad D. Trumpas dar neinformavo, kad galėtų paskelbti apie šį žingsnį, tačiau, šaltinių teigimu, ši tema svarstoma jau kelis mėnesius. „Axios“ nurodė, kad prezidentas apie galimus pertvarkymus kalba mažiausiai nuo vasario.

Vienas iš „Axios“ šaltinių, prieš savaitę aptaręs D. Coatso klausimą su D. Trumpu, sakė, jog jam susidarė įspūdis, kad sprendimas bus priimtas „anksčiau, o ne vėliau“.

Nacionalinės žvalgybos direktorius, koordinuojantis 16 JAV žvalgybos bendruomenės agentūrų darbą, yra vienas svarbiausių prezidento ir Nacionalinio saugumo tarybos patarėjų, teikiantis valstybės vadovui konfidencialias kasdienes ataskaitas.

Vienas apie padėtį informuotas „Axios“ pašnekovas sakė, kad D. Trumpas per vieną privatų pokalbį užsiminė, jog Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuras (DNI) yra nebūtina biurokratinė grandis, kurią jis esą norėtų panaikinti. Kadangi dėl politinių priežasčių šios institucijos paleisti neįmanoma, pasak šaltinių, D. Trumpas ketina suteikti jai žemesnį statusą.

„Atėjo laikas pokyčiams. Danas – puikus žmogus, bet prezidentas jo nebesiklauso“, – „Axios“ citavo vieną administracijos atstovą.

Portalas pridūrė, kad Baltieji rūmai šį klausimą komentuoti atsisakė.

„Šiuo metu neturime jokių pareiškimų“, – sakė Baltųjų rūmų atstovai.

„Mes ir toliau laikomės vertinimo, kad Šiaurės Korėja veikiausiai neatsisakys visų savo branduolinių ginklų ir (jų) gamybos galimybių, net siekdama derybose susitarti dėl dalinės (pusiasalio) denuklearizacijos etapų, kad laimėtų JAV ir tarptautinių nuolaidų“, – sakoma D. Coatso pranešime Kongresui apie Jungtinėms Valstijoms kylančias grėsmes.

Šį įsaką JAV vadovas pasirašė praėjus dvejiems metams po to, kai į prezidento rinkimų kampaniją, siekdama ją pakreipti D. Trumpo naudai, galimai kišosi Rusija.

„Matėme požymių, kad ne tik Rusija, bet ir Kinija ir galimai programišiai iš Irano bei Šiaurės Korėjos mėgino kištis į lapkričio 6 dieną vyksiančių Kongreso rinkimų kampaniją“, - pranešdamas apie naująjį įsaką teigė JAV Nacionalinės žvalgybos vadovas Danas Coatsas.

„Tai ne mano straipsnis“, – Delyje po susitikimo su Indijos pareigūnais žurnalistams sakė JAV diplomatijos vadovas.

Jis taip pat apkaltino žiniasklaidą mėginant sabotuoti Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos veiklą. Pasak M. Pompeo, tokia padėtis „kelia itin didelį susirūpinimą“.

Nacionalinės žvalgybos direktorius Danas Coatsas (Danas Koutsas) taip pat kategoriškai atmetė spėjimus, kad straipsnio autoriumi gali būti jis ar jo pavaduotojas.

„Tai neabejotinai melaginga. Mes to nedarėme“, – D. Coatso žodžius cituoja AP.

JAV viceprezidento Mike'o Pence'o atstovas Jarrodas Agenas (Džarodas Eigenas) pareiškė, kad jo viršininkas taip pat neturi nieko bendra su minėta medžiaga. Savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ viceprezidento atstovas nurodė, kad M. Pence'as visada pasirašo savo straipsnius.

J. Agenas pridūrė, kad straipsnio autoriui „turi būti gėda“ ir pavadino publikaciją „melaginga, nelogiška ir niekšiška“.

„The New York Times“ trečiadienį paviešino anoniminę medžiagą pavadinimu „Aš esu dalis pasipriešinimo Trumpo administracijos viduje“.

Autorius, prisistatęs „aukšto rango (Baltųjų rūmų) darbuotoju“, pareiškė, kad administracijoje yra pareigūnų grupė, kuri priešinasi prezidento vykdomai politikai.

„Daugelis jo paties (D. Trumpo) administracijos aukšto rango pareigūnų uoliai dirba, kad iš vidaus pakirstų dalį jo vykdomos politikos ir užkirstų kelią jo blogiausių polinkių apraiškoms“, – parašė anonimas.

Po šios publikacijos D. Trumpas pareikalavo leidinio atskleisti autoriaus vardą. Tuo pat metu jis suabejojo, ar autorius apskritai egzistuoja.

„Jei šis bailys anonimas iš tikrųjų egzistuoja, „The New York Times“ turi išduoti jį vyriausybei, vadovaudamasi nacionalinio saugumo interesais“, – tviteryje paskelbė JAV lyderis.

„Tebestebime Rusijos paplitusią idėjinę kampaniją, kurios tikslas – silpninti ir skaldyti Jungtines Valstijas“, – nurodė nacionalinės žvalgybos direktorius Danas Coatsas (Danas Koutsas).

Tokią poziciją jis paskelbė, reaguodamas į JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) išsakytas abejones susitikime su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

„Pateikėme aiškų vertinimą dėl Rusijos kišimosi į 2016 metų rinkimus ir jų tebesitęsiančius bandymus pakirsti mūsų demokratiją“, – pareiškė D. Coatsas.

„Ir toliau teiksime nepagražintą objektyvią žvalgybą stiprindami mūsų nacionalinį saugumą“, – pridūrė jis.

D. Trumpas pirmadienį atsisakė pripažinti, kad Maskvos kišosi į rinkimus. Bendroje spaudos konferencijoje su V. Putinu, D. Trumpas pareiškė, kad Rusijos prezidentas „labai tvirtai“ neigė Maskvos vaidmenį.

JAV pareigūnų vykdomą tyrimą dėl kišimosi D. Trumpas pavadino „katastrofa“.

Praėjusią savaitę JAV specialusis prokuroras apkaltino 12 Rusijos žvalgybos pareigūnų dėl įsilaužimo į D. Trumpo varžovės 2016 metų rinkimuose Hillary Clinton (Hilari Klinton) ir jos Demokratų partijos kompiuterių serverius, o tada nutekinus privačius elektroninius laiškus siekiant pakenkti jos kampanijai.

Jo priesaiką priėmė šalies viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pensas). Trečiadienį Senatas oficialiai patvirtino respublikono D.Coatso kandidatūrą 85 balsais prieš 12.

Nacionalinės žvalgybos direktorius bus atsakingas už 16 įstaigų nacionalinio saugumo srityje.

Jam taip pat teks užimti tarpininko tarp prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ir šalies žvalgybos darbuotojų vaidmenį. Pastaruoju metu šalies vadovas smarkiai kritikuoja žvalgybos bendruomenę už praeities klaidas ir už jos tvirtinimus, kad į praėjusių metų rinkimus kišosi Rusija, siekdama sudaryti sąlygas respublikono nekilnojamojo turto magnato pergalei.

D.Coatsas bus jau penktas nacionalinės žvalgybos direktorius. Šios pareigos JAV buvo sukurtos po 2011 metų rugsėjo 11-osios teroro atakų.

Anksčiau šias pareigas ėjo Jamesas Clapperis (Džeimsas Klaperis), bet prieš pat D.Trumpo inauguraciją jis atsistatydino.

Švelnaus būdo buvusio ambasadoriaus Vokietijoje D.Coatso, kuris taip pat dirbo Senato žvalgybos komitete, paskyrimas nėra netikėtas. Naujajame poste jis koordinuos 16 žvalgybos ir saugumo agentūrų darbą, bet jo biurą D.Trumpas galėtų ir sumažinti.

„Danas aiškiai pademonstravo didelį reikalų išmanymą ir sveiką protą, ko reikia norint vadovauti mūsų žvalgybos bendruomenei, – sakoma D.Trumpo pareiškime. – Jei bus patvirtintas nacionalinės žvalgybos direktoriumi, jis užtikrins tvirtą lyderystę, kurią gali gerbti visa žvalgybos bendruomenė, ir vadovaus mano administracijos nepaliaujamam budrumui dėl tų, kas siekia mums pakenkti.“

Apie D.Coatso paskyrimą pranešta kitą dieną po respublikonų išrinktojo prezidento susitikimo su šalies žvalgybos agentūrų vadovais, tarp jų – dabartiniu nacionalinės žvalgybos direktorium Jamesu Clapperiu (Džeimsu Klaperiu) ir CŽV vadovu Johnu Brennanu (Džonu Brenanu). Jie jam pasakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vadovavo didžiulio masto kibernetinei atakai daugiausia prieš demokratų organizacijas, kuria buvo siekiama padėti D.Trumpui laimėti rinkimus.

D.Trumpas iš esmės atmetė šias išvadas ir prieš susitikimą laikraščiui „The New York Times“ sakė, kad šie kaltinimai yra „politinės raganų medžioklės“ prieš jį dalis.

73 metų D.Coatso pasirinkimas galėtų tam tikru laipsniu nuraminti tuos, kas kritiškai vertina D.Trumpo pagyras V.Putinui ir deklaruotą troškimą gerinti santykius su Rusija.

D.Coatsas, nuo 1989 iki 1999 metų ir nuo 2011-ųjų iki kadencijos pabaigos antradienį atstovavęs Indianos respublikonams Senate, yra tarp šešių JAV įstatymų leidėjų ir trijų Baltųjų rūmų padėjėjų, kuriuos Maskva 2014 metais įtraukė į „juoduosius sąrašus“, reaguodama į JAV sankcijas Rusijai, atplėšusiai Krymą nuo Ukrainos.

Šis buvęs senatorius, kuris rėmė griežtas sankcijas Maskvai, tai pavadino garbe.

JAV ambasadorius Vokietijoje jis buvo nuo 2001 iki 2005 metų, valdant George'o W.Busho (Džordžo V.Bušo) administracijai, o pastaruosius šešerius metus dirbo Senato žvalgybos komitete ir su ekonomika susijusiuose komitetuose.

Jo paskyrimą dar turi patvirtinti Senatas.

Nacionalinės žvalgybos direktoriaus postas buvo įsteigtas po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų. Šis pareigūnas prižiūri iš esmės skirtingų agentūrų , tarp jų – Teritorinio (krašto) saugumo departamento, Centrinės žvalgybos agentūros, Federalinio tyrimų biuro, Nacionalinės saugumo agentūros, darbo koordinavimą ir yra pagrindinis prezidento patarėjas jų darbo klausimais.

JAV žiniasklaida anksčiau šią savaitę pranešė, kad D.Trumpo pereinamojo laikotarpio komanda rengia planą sumažinti Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biurą.

Tačiau būsimasis Baltųjų rūmų spaudos sekretorius Seanas Spiceris (Šonas Spaiseris) pareiškė, kad šie pranešimai yra „neteisingi“.

D.Trumpas siūlys 73 metų Daną Coatsą (Deną Koutsą) skirti 16-os Amerikos žvalgybos ir saugumo agentūrų koordinatoriumi, ketvirtadienį pranešė šalies žiniasklaida.

Respublikonas D.Coatsas 1989-1999 metais atstovavo Indianos valstijai Senate. 2011-aisias jis buvo vėl išrinktas į Kongreso aukštuosius rūmus ir antradienį baigė savo kadenciją.

D.Coatsas buvo vienas iš šešių Amerikos įstatymų leidėjų ir trijų Baltųjų rūmų patarėjų, kuriuos Maskva 2014 metais įtraukė į „juodąjį sąrašą“, atsakydama į JAV sankcijas, paskelbtas Rusijai už Ukrainai priklausančio Krymo aneksiją.

D.Coatsas, raginęs įvesti Rusijai griežtas sankcijas, jam paskelbtą draudimą pavadino garbe.

„Nors esu nusivylęs, kad šią vasarą kartu su šeima negalėsiu vykti atostogų į Sibirą, man garbė būti tame sąraše“, – tąsyk parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

George’o W.Busho (Džordžo V.Bušo) prezidentavimo metu D.Coatsas 2001-2005 metais ėjo JAV ambasadoriaus Vokietijoje pareigas, o pastaruosius šešerius metus dirbo Senato specialiame žvalgybos komitete bei su ekonomika susijusiuose komitetuose.

Jo paskyrimui dar turės pritarti Senatas.

D.Coatsas pakeis Jamesą Clapperį (Džeimsą Klaperį), kuris nacionalinės žvalgybos direktoriumi dirbo nuo 2010 metų.

Nacionalinės žvalgybos direktorius atsakingas už atskirų institucijų, tarp jų Krašto saugumo departamento, Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV), Federalinio tyrimų biuro (FTB) ir Nacionalinio saugumo agentūros (NSA), veiklos koordinavimą ir yra pagrindinis prezidento patarėjas jų veiklos klausimais.

Žiniasklaida praneša, kad D.Trumpas nori pertvarkyti ir galbūt sumažinti JAV žvalgybos aparatą. Ši užduotis gali būti patikėta D.Coatsui.

D.Trumpo atstovas spaudai Seanas Spiceris (Šonas Spaiseris) kiek anksčiau ketvirtadienį atmetė verslo dienraščio „The Wall Street Journal“ pranešimą, esą išrinktasis prezidentas nori sumažinti Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biurą ir reorganizuoti CŽV.

„Kalbos apie žvalgybos bendruomenės infrastruktūros reorganizavimą yra neteisingos. Tai 100 proc. netiesa“, – sakė jis žurnalistams.

Tačiau įtakingas senatorius Johnas McCainas (Džonas Makeinas) ketvirtadienį sakė, kad, jo supratimu, kai kurios permainos jau vyksta.

„Jie kalba apie struktūros ir personalo pakeitimą, bet ne apie nacionalinės žvalgybos direktoriaus pareigų panaikinimą“, – sakė jis.