Pamėgo savaitgalio keliones
D. Slavinskas pasakoja, kad jis su žmona „kolekcionuoti“ ypatingus Lietuvos objektus – kabančius tiltus, apžvalgos bokštai, restauruotus ir nykstančius dvarus, pilis, piliakalnius, įvairius pažintinius takus – pradėjo 2019 m. Per karantiną keliones teko pristabdyti, bet jam pasibaigus, poros pomėgis atsinaujino su dar didesniu užsidegimu.
Kai tik orai atšyla, kiekvieną savaitgalį sėdame į automobilį ir važiuojame, iš anksto numatę, ką turime aplankyti, kur nakvosime.
„Kai tik orai atšyla, kiekvieną savaitgalį sėdame į automobilį ir važiuojame, iš anksto numatę, ką turime aplankyti, kur nakvosime, – sako Darius. – Ir dabar jau ruošiamės, gegužę savaitgaliais vėl pradėsime keliauti. Jau esu susiplanavęs, kur vyksime.“
Pomėgis: ir Darius, ir jo žmona Jūratė save vadina Lietuvos fanatikais. Jiems pavyksta atrasti vis naujų stebinančių vietų. Kad ir Vaiguvos upė-gatvė Plokščiuose./ D. Slavinsko asmeninio archyvo nuotr.
O prasidėjo poros kelionės nuo Dzūkijos, vėliau patraukė link Vilniaus, Kauno ir apylinkių, vėliau – vis toliau ir toliau.
„Paprasčiausiai užsikabinau. Turiu sąsiuvinį, kuriame pagal rajonus esu susirašęs, kur reikia apsilankyti, – sako pašnekovas. – Kasmet rugpjūtį atostogauti važiuojame prie jūros, į Šventąją. Tai jeigu savaitę būni, juk negulėsi visas dienas pliaže. Tad stengiamės ir aplankyti tai, kas yra netoliese – Telšių, Plungės rajonus.“
Tikisi aplankyti visus
Bene įdomiausia dzūko kolekcijos dalis, kuri ir jam pačiam labiausiai patinka, – kabantys Lietuvos tiltai. Sako, iš pradžių Dzūkijoje jų radęs septynis (neseniai atrado ir aštuntą). Vėliau pradėjo ieškoti kituose rajonuose. Viso jau aplankęs 73, per kiekvieną turi dar ir pereiti, jei tik tai įmanoma.
Prieš kurį laiką vienas žmogus jam atsiuntė žemėlapį, iš kurio galima spręsti, kad Lietuvoje yra apie 80 kabančių tiltų.
„Visus juos suradau, tik dar ne visus aplankiau, – sako Darius. – Dar likę neaplankyti Akmenės rajone, keli – Radviliškio rajone. Tikiuosi šiais metais jau galėsiu pasakyti, kad aplankyti visi.“
Įdomiausia: kabantys tiltai – pačiam Dariui labiausiai patinkantys objektai./ D. Slavinsko asmeninio archyvo nuotr.
Kai kurių tiltų pereiti, anot pašnekovo, deja, jau neįmanoma, nes jeigu ir pavyksta rasti tilto likučius, su kitu upės krantu jie nebejungia. Mineikiškių tiltu Zarasų rajone jam teko šliuožti turėklais, nes jis jau kritinės būklės. Mardasavo tiltas Dzūkijoje taip pat ekstremalus, lentučių likę nedaug, einant vien už trosų teko laikytis.
Įspūdį padarė Lankupių tiltas Klaipėdos rajone – apie 140 m ilgio, ilgiausias Lietuvoje. Yra ir dvigubų tiltų – Pakruojo parko, Josvainių.
„Kai kurie kabantys tiltai – restauruoti, nes žmonėms jie padeda susisiekti tarp kaimų, – sako Darius. – Būna, jei sutinku vietinių gyventojų, paklausiu, kokia tilto istorija, kada ir kaip jis atsirado. Mardasavo tiltu, pavyzdžiui, seniau vietiniai žmonės motociklais važinėjo, o dabar vos pereiti galima. Sako, kadaise vietos gyventojai patys jį pasidarė, kad iš kaimo į kaimą galėtų nueiti. Bet dabar tuose kaimuose likę tik senukai, tai restauruoti jau nėra kam. Ko gero, sugrius.“
Lietuvos fanatikai
Dar Darius su žmona lanko apžvalgos bokštus – jie taip pat beveik visi aplankyti, tik Akmenės rajone du kol kas nepasiekti.
Dvarų jau virš 200 aplankyta. „Dvarus taip pat pagal rajonus turiu susirašęs ir stengiamės tame rajone būdami užsukti, – sako pašnekovas. – Labai daug jų apleistų, griūvančių, bet būtent jie, matosi, ir buvę gražiausios architektūros. Skauda širdį matyti, kaip jie nyksta. O į tuos, kurie restauruoti, prižiūrimi, ne visur ir galima patekti – parašyta, kad privati valda, ir net neįsileidžia į teritoriją. Kai kur vis dėlto pavyksta įsiprašyti.“
Įvairovė: Lietuvos apžvalgos bokštai – įspūdingi, kiekvienas vis kitoks./ D. Slavinsko asmeninio archyvo nuotr.
Poros maršrutuose – ir Lietuvos pilys, pažintiniai takai, ir visa tai, kas Lietuvoje gražu. „Sakyčiau, esame Lietuvos fanatikai. Jei taip paskaičiuotume, tai esame aplankę apie 70 proc. Lietuvos. Tad dar šiek turime kur pakeliauti“, – juokiasi Darius.
