– Kodėl šią akimirką mes stebime tokį didelį koronaviruso atvejų pakilimą?

– Viena iš priežasčių yra ta, kad dabar virusas labiausiai plinta mokymo įstaigose – mokyklose, universitetuose, o iki to laiko praktiškai buvo nuotolinis mokymasis. Bet svarbiausia, kad tie visi vaikai eina pas senelius. 

– Artėja lapkričio šventės, kai kapai bus lankomi ir, greičiausiai, kad žmonės vėl susitikinės su savo artimaisiais. Ar po to mes vėl turėsime koronaviruso atvejų šuolį?

– Jei mes norime susitikti, padaryti giminės šventę, pasidarykime greitąjį antigeno testą. Jis yra nebrangus, prieinamas visose vaistinėse. Pasidarėte, atėjote į balių – gerai, baliavokite. Norite aplankyti savo tėvus, senelius – užsidėkite kaukę. Nepulkite glėbesčiuotis, bučiuotis. Mes pripratę tą daryti, bet dabar netinkamas laikas. Dabar tiek daug atvejų, o kiek yra nepaskelbta. Manau, kad realūs skaičiai, ko gero, yra dvigubai didesni.

– Kartu su liga greitai plinta ir sąmokslo teorijos. Kodėl tos sąmokslo teorijos yra stipresnės už sveiką protą?

– Mes gyvename tokiame amžiuje, kai praktiškai visi kiekvieną dieną skaitome spaudą, yra internetas ir visos skambios antraštės. Kiek žmonių patikrina faktus?

– Ar laisvė rašyti tokias žinias gali būti aukščiau už visuomenės sveikatą? Ar tie žmonės neturėtų būti kažkaip griežtai kontroliuojami, ypač socialiniuose tinkluose? Galbūt galėtų būti ir kažkokia teisinė atsakomybė už skleidžiamas melagienas? 

– Jeigu mes blokuosime, galime gauti neigiamą reakciją.

– O gal reikėtų kalbėti apie tai, kaip susirgusieji jaučiasi reanimacijose. Ką jūsų kolegos apie tai pasakoja?

– Mes turime rodyti realius faktus. Parodykite tuos žmones, kurie gargaliuoja, springsta, dūsta savaitę, dvi. Parodykime jauną žmogų su supūliavusiu smakru, kadangi jis guli dvi savaites perkreiptu veidu. Jeigu žmogus vyresnis, dūstantis ir jam yra didelis deguonies poreikis, neguldo niekas jo į reanimaciją, nes ji užimta. Jį guldo į kovidinę palatą. Bet jis yra praktiškai pasmerktas mirti, kadangi yra didelis kiekis žmonių, kuriems reikalinga pagalba. 

 – Aktyvi ligos fazė yra viena, tačiau jai pasibaigus ir persirgus šia liga, kokie pacientai ateina pas jus? 

– Uoslės, klausos pablogėjimai. Yra jauni žmonės, kurie sako, kad pusę metų jiems svoris krenta, negali bėgioti. Persirgimas ir vaidinimas, kad aš persirgau, man viskas gerai – tu nematai, ką tau liga padarė, kokius pokyčius padarė tavo organizmui ir kokia bus reakcija vėliau. 

– Ar šie argumentai gali įtikinti žmones nueiti pasiskiepyti? Ar reikėtų dar daryti kažką daugiau?

– Ligoninėse trūksta ir medicininio, ir aptarnaujančio personalo Tegu žmonės dalyvauja, ypač tie, kurie labiausiai reiškiasi. 

Kaip socialiniame tinkle rašė medikas, po pirmosios vakcinos dozės praėjus dviem savaitėms antikūnų kiekis buvo 2961,5. O štai po antrosios dozės praėjus 3,5 mėn. antikūnų kiekis siekė 4080.

„Praėjo 3,5 mėn. po antro skiepo „Pfizer“ vakcina. Pasidariau kiekybinį antikūnų tyrimą savarankiškai toje pačioje laboratorijoje, kur ir dariausi tokį testą po pirmo skiepo, prieš pat antrą skiepą. Kaip matote, gana aukštas antikūnų kiekis laikosi stabiliai, tad organizmas tinkamai sureagavo į viruso baltymo spyglį ir kiek ilgai bus tokioje būklėje, stebėsiu asmeniškai“, – situaciją komentavo medikas.

„Praeitą savaitę Santaros klinikos darė kiekybinius antikūnų tyrimus savo darbuotojams taip pat praėjus daugiau nei 3 mėnesiams po antros vakcinos dozės. Tai, kiek klausiau kolegų, pas visus buvo 2000–5000 santykinių vienetų antikūnų, pas kai ką net iki 20000. Plaukai nenuslinko, daugiau nepabalo, pavyko du kartus paatostogauti šiltuose kraštuose ir grįžti be jokių suvaržymų. Taigi, privalumų nemažai, minusų nejaučiu. Ar skiepysiuosi nuolatos? Bus matyti, kokia bus situacija, kokia sveikata, kokie reikalavimai, bet šiaip pasitikiu savo imuninės sistemos atmintimi, kuri prisimins priešą, jei bus tokia būtinybė“, – įrašą socialiniame tinkle baigė D. Rauba.

„Kiek ant kiekvieno kampo provokatorių, kurie atvirai reiškia nepagarbą mums, mūsų valstybei, mūsų santvarkai, bet tai nereiškia, kad turime suglaudę ausis jiems nusileisti ir leisti mus dergti ir elgtis nebaudžiamiems! Šiandien į „Circle K“ Tarandės benzino kolonėlės vidų 11.45 val. užėjo vyras, o viduje eilėje gal šeši žmonės laukė. Pradėjo šaukti, ko šunys neloja! Pagalvojau, kad nervuojasi, kad kažkas hot dogus užsakinėja ir eilė dėl to susidarė. Pasirodo ne: šunys palokite, juk visi esate su kaukėmis! Operatorius paprašė užsidėti kaukę... bl**, čiulpkit b*** buvo gražiausi žodžiai, o žmonių paprašius to pačio, išdidžiai atsisegė striukę ir didžiuodamasis, b*** dėjo šaukdamas ant mūsų šalies, žmonių ir įstatymų. Negi pulsi muštis viešoje vietoje su provokatoriais. Pasakiau, kad paveiksluosiu ir perduosiu informaciją pareigūnams. Apie tai, ką pasakė, viešai nerašysiu, bet ramiai supildžiau visą įvykį į epolicija.lt“, – feisbuke rašė medikas.

Tai pagalvok, kad tokie dar mašinas vairuoja, o čia gi tik užėjo savo kojomis, gal kavos, gal mėsos norėjo, ir ką duotuoju momentu jo smegenėlių jungtys „sukonektino“, tai tą ir išgromulojo...

Po D. Raubos įrašu socialiniame tinkle pasipylė konfliktiško asmens elgesiu pasipiktinusių internautų komentarai.

„Tai reikėjo už barzdos ir išvilkti laukan kaip šiukšlę. Žmonės kažkaip nustemba, kai traktuojami lygiai taip pat, kaip jie traktuoja kitus ir valstybę“, – rašė internautas Darius.

„Dėl CCCP užrašo neturėtų bausti, mano manymu. Bet, jei peržiūrėtų įrašą su visais keiksmažodžiais ir kaukės nedėvėjimą, tai gal ir būtų nesantaikos kurstymas ar pan. Žiūrint, ką kalbėjo. Bet atmetus užrašą, tai dvi baudos, ir taip turėtų būti“, – nuomone dalijosi Ramūnas.

„Tai pagalvok, kad tokie dar mašinas vairuoja, o čia gi tik užėjo savo kojomis, gal kavos, gal mėsos norėjo, ir ką duotuoju momentu jo smegenėlių jungtys sukonektino, tai tą ir išgromulojo... Gerai, kad rankos užimtos, bent iš nuotraukos“, – rašė internautė Aušra.

Portalo žurnalistams D. Rauba teigė, kad tokiu incidento viešinimu jis siekia apsaugoti ir kitus žmones, kurie nedrįsta pasipriešinti provokatoriams. „Nori vaikščioti be kaukes, kur reikalaujama – vaikščiok, čia jau pareigūnų, prekybininkų ir kitų žmonių reikalas tokį sudrausminti, jei jis kelia grėsmę kitiems, bet įsiveržus į patalpą, kur pilna žmonių ir by****s juos šerti ar kitaip tyčiotis dėl kaukių dėvėjimo – tai jau atsiprašau, liečia mane ir tiesiogiai, o ir norisi ir silpnesnius apsaugoti, kurie nedrįsta tokiems pasipriešinti“, – situaciją komentavo vyras.

Policijai asmuo žinomas

Negi pulsi muštis viešoje vietoje su provokatoriais.

Trečiadienį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyresnysis specialistas Tomas Bražėnas informavo, kad konfliktą sukėlęs asmuo policijai yra žinomas.

„Sostinės policija apie šį įvykį informaciją gavo kovo 23 dieną 13.15 val. Pareigūnams pavyko nustatyti minėto asmens tapatybę (policijai asmuo jau buvo žinomas ir anksčiau)“, – teigė T. Bražėnas.

Policijos atstovo teigimu, dėl įvykio pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo.

„Įvertinus visas aplinkybes, dėl sovietinės simbolikos demonstravimo asmuo irgi gali sulaukti atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnį (Nacistinių ar komunistinių simbolių platinimas ar demonstravimas)“, – pridūrė T. Bražėnas.

„Kadangi tampu savotišku covido „ekspertu“, nes vienas pirmųjų susidūriau su šiuo sukėlėju, taip pat bendrauju su nemaža grupe žmonių, kurie taip pat sirgo dar pavasarį ir domimės, kaip mūsų imuninė sistema sureagavo į virusą, kaip mūsų imuninės sistemos būklė keičiasi su laiku, ko galima tikėtis iš ateinančios vakcinos, todėl savo pastebėjimais ir dalinuosi su jumis. Dalinuosi, kad būtų drąsiau sutikti šį sukėlėją, ką daryti susirgus ir ko tikėtis ateityje. Viskas iš asmeninės patirties, o ne iš teorijos ir prognozių“, – socialiniame tinkle rašė medikas.

Jis visgi gavo viruso dozes ne kartą, kol dirbo tą mėnesį, bet jo imuninė sistema prisiminė tą virusą ir labai gražiai sureagavo į parazitą.

D. Rauba aprašė ir imuninės sistemos gebėjimą atsiminti virusą ir reaguoti į jį. „Jau skelbiau, kad mano antikūnų prieš covid kiekis nukrito žemiau teigiamo rezultato ir, kad tikiuosi, kad imunitetas dabar yra atminties fazėje. Taip pat rašiau, kad ir kitiems mano pažįstamiems palaipsniui antikūnai mažėjo: pas kai ką nukrito žemiau normos, o pas ką buvo 70 – nukrito per pusę. Vienas iš mūsų kompanijos reguliariai darosi antikūnų testą, nes kas mėnesį kelias savaites kasdien labai artimai susiduria su sunkiai COVID-19 sergančiais pacientais. Jis pavasarį taip pat sirgo, antikūnų buvo virš 5. Vėliau vasarą nukrito iki 4,5, spalį 1,8. Dabar grįžo po eilinio darbo COVID-19 skyriuje ir... antikūnų – beveik 30. 6 kartus daugiau, nei po pirmo sirgimo, kurio simptomų beveik nejautė. Per tą mėnesį kol dirbo su COVID-19 pacientais, nemažai kartu dirbusių gydytojų užsikrėtė ir sirgo COVID-19, jis kontaktavo su jais, kontaktavo su ligoniais, bet jokių simptomų nejuto. PGR po mėnesio darbo – taip pat neigiamas. Vadinasi, jis visgi gavo viruso dozes ne kartą, kol dirbo tą mėnesį, bet jo imuninė sistema prisiminė tą virusą ir labai gražiai sureagavo į parazitą“, – apie imuninės sistemos reakciją į virusą rašė D. Rauba.

Freepik.com nuotr.

„Taigi, mūsų imuninė sistema – tobulas Dievo kūrinys. To labai tikimės ir iš vakcinos, kad ji sukels mūsų imuninės sistemos atsaką, supažindins ją su nauju gamtos kūriniu ir išmokys ją ateityje tinkamai reaguoti į pakartotinius užsikrėtimus. Aš per 20 metų darbo skyriuje, kur kasdien ore skraido dešimtys rino, corona, influezos ir kitų virusų, rimtai nesirgau nei karto (tfu, tfu, tfu...), o vakcinavausi tik porą kartų nuo gripo (aplinkybės liepė), nes kasdien po truputį dirgindavau savo imunitetą, o COVID-19 buvo naujas, mano nesutiktas virusas, todėl ir pagavo mane“, – teigė medikas.

Mūsų imuninė sistema – tobulas Dievo kūrinys.

„Žmonėms, kurių imuninė sistema silpnesnė, kurie serga lėtinėmis ligomis, kurios ir slopina imuninę sistemą, kurie dirba pakankamai „sterilioje“ aplinkoje ir kiekvienas virusas jiems kaip naujas, tikrai turėtų skiepytis nuo naujojo COVID-19 viruso, kad supažindintų savo organizmą su naujoku. Saugokitės patys ir saugokite kitus, nes kiekvienas skirtingai reaguoja net į uodo įkandimą“, – apie skiepų svarbą rašė D. Rauba.

Primename, kad per praėjusią parą patvirtinti 3303 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė 27  žmonės, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas.

Praėjusią parą pasveiko 2509 žmonės. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 90 tūkst. 252 asmenys,  50 tūkst. 300  – tebeserga, 38 tūkst. 768 – pasveiko.

Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 791 žmogus, dėl kitų priežasčių mirė 394 užsikrėtusieji. Per praėjusią parą ištirti 13 tūkst. 428 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso, bendras nuo pandemijos pradžios ištirtų ėminių skaičius siekia 1 mln. 403 tūkst.151.

Jis mero Remigijaus Šimašiaus sąraše pakeis mandato atsisakiusį Vaidotą Ilgių, kai šis tarybos nario pareigų turėjo atsisakyti pasirinkęs darbą Tarptautinėje migracijos organizacijoje.

D. Rauba turi biomedicinos mokslų daktaro laipsnį, jis dirba Santaros klinikose, taip pat keliose privačiose sostinės klinikose nosies, gerklės, ryklės ir ausų ligų gydytoju. BNS jis sakė, jog daugiausia dėmesio skirs socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos sritims.

„Tos dvi kryptys bus pagrindinės, kuriose tikiuosi labiausiai save išnaudoti, bet neabejoju, kad turėčiau aktyviai domėtis ir aplinkos apsauga, Vilniaus plėtra ir gyventojams teikiamomis paslaugomis“,  – BNS sakė D. Rauba.

R. Šimašiaus Laisvės partijos frakcija savivaldybėje turi 17 tarybos narių iš 51.

V. Ilgius, šį kovą palikęs ilgametes plėtros vadovo pareigas labdaros organizacijoje „Maisto banko“, BNS sakė įsidarbinęs Tarptautinės migracijos organizacijoje.

„Tarptautinio tarnautojo statusas pagal organizacijos taisykles neleidžia derinti renkamų pareigų nacionalinės ar vietos valdžios organuose, tad apgailestaudamas turiu atsistatydinti“, – teigė V. Ilgius.

Jo mandatą Vyriausioji rinkimų komisija panaikino praėjusį ketvirtadienį.

Jį pakeisiantis D. Rauba turi biomedicinos mokslų daktaro laipsnį, jis dirba Santaros klinikose, taip pat keliose privačiose sostinės klinikose nosies, gerklės, ryklės ir ausų ligų gydytoju. BNS jis sakė, jog daugiausia dėmesio skirs socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos sritims.

„Tos dvi kryptys bus pagrindinės, kuriose tikiuosi labiausiai save išnaudoti, bet neabejoju, kad turėčiau aktyviai domėtis ir aplinkos apsauga, Vilniaus plėtra ir gyventojams teikiamomis paslaugomis", – BNS sakė D. Rauba.

R. Šimašiaus Laisvės partijos frakcija savivaldybėje turi 17 tarybos narių iš 51.

Be to, pabrėžia jis, įrodyta, kad kuo garsiau žmogus knarkia, tuo didesnė miego apnėjos tikimybė, o ji turi tiesioginį ryšį su impotencija arba gali lemti infarktą ar insultą.

– Kodėl vieni žmonės knarkia, kiti ne? O gal visi linkę knarkti?

– Remiantis literatūroje pateiktais duomenimis, galima sakyti, kad, ko gero, bet koks žmogus gyvenime yra vieną ar kitą kartą suknarkęs. Tai būdinga visiems. O nuolatos knarkia apie 44 proc. pasaulio vyrų ir apie 28 proc. moterų. 

– Kokie veiksniai sukelia knarkimą?

– Su amžiumi mažėja raumenų tonusas, atsiranda miego sutrikimų, todėl su amžiumi daugėja knarkiančių žmonių. Taip pat dalis pacientų knarkia dėl antsvorio. Raumenų (ir gerklės) tonusas mažėja ir dėl mažo fizinio aktyvumo.

– Kas yra miego apnėja?

– Tai miego sutrikimas, kai miegant protarpiais nutrūksta ir vėl atsinaujina kvėpavimas. Yra įrodyta, kad kuo garsiau žmogus knarkia, tuo didesnė miego apnėjos tikimybė.

– Ar tiesa, kad knarkimas gali būti susijęs su impotencija?

– Pats knarkimas žmogui nelabai kenkia, nebent knarkiama garsiai, todėl blogiau išsimiegama. Tačiau su knarkimu susijusi miego apnėja turi tiesioginį ryšį su impotencija. Žmogus labai blogai miega, nes kelis kartus per valandą, pats to nepastebėdamas, prabunda, o ryte jaučiasi lyg nemiegojęs. Dėl to kyla nuovargis, irzlumas, vystosi depresija, o visa tai susiję su lytinės funkcijos sumažėjimu.

– Be nuolatinio nuovargio, nervingumo, padidėjusio kraujo spaudimo, minima ir mirtis. Ar tikrai taip būna gyvenime?

– Viena dažnesnių priežasčių, dėl ko pacientai miršta naktį nuo infarkto ar insulto, – miego apnėja. Statistika taip pat rodo, kad iki 85 proc. miego apnėja apsunkina padidėjusio kraujo spaudimo gydymą.

Tuo metu, kai sustoja kvėpavimas, išsiskiria įvairūs streso hormonai, lyg žmogus dustų, būtų smaugiamas. Šie hormonai išreguliuoja kraujospūdį, sutrinka medžiagų apykaita, insulino tolerancija. Todėl tokie pacientai yra stambesni – dėl sutrikusios medžiagų apykaitos nemažėja riebalų kiekis net bandant numesti svorio.

– Ką daryti kartu gyvenantiems žmonėms, kurie dėl knarkimo neišsimiega?

– Tai viena iš skyrybų priežasčių, nes dažnai tokie partneriai miega skirtinguose kambariuose, dėl ko tampa nelaimingi.

– O jei knarkia žmogus, kuris neturi nei antsvorio, nei problemų dėl alkoholio?

– Taip gali būti dėl anatominių ypatumų. Kai kurių žmonių labai ilgas minkštasis gomurys arba liežuvėlis. Taip pat gali būti padidėjusios gomurinės tonzilės – dėl jų ima knarkti net 3–5 metų vaikai.

– Kur ir kaip nustatomas knarkimo patologijos sunkumas?

– Jei įtariame, kad pacientas serga miego apnėja, arba jeigu jis labai garsiai knarkia, siunčiame pasikonsultuoti su pulmonologu. Jis atlieka naktinę polisomnografiją – įrenginiu išmatuojama, kiek kartų per valandą sustoja kvėpavimas. Jei tiriant įtariama apnėja, pacientas hospitalizuojamas parai ar dviem ir atliekamas išsamus miego tyrimas. O tada jau galima parinkti gydymą.

– Turbūt eilės į miego laboratoriją – milžiniškos?

– Tyrimą apmoka ligonių kasos, o laukti reikia apie mėnesį. Be to, yra privačių įmonių, tyrimą atliekančių paciento namuose.

– Kas labiausiai padeda išvengti knarkimo?

– Manau, kad fizinis aktyvumas, sveika mityba, kūno svorio mažinimas. Kitu atveju gydoma chirurginiu būdu.

Tokia operacija Lietuvoje atlikta pirmą kartą. Ji truko maždaug 5 valandas. Hipofizės, priekinės kaukolės daubos endoskopinės operacijos yra įprastos medikų kasdieniame darbe, o šiuo atveju per nosį buvo pašalintas užpakalinės kaukolės daubos navikas.

„Kaukolės pamato naviką galima pašalinti dviem pagrindiniais būdais: taikant mikroneurochirurginę arba endoskopinę techniką. Universalus ir įprastas yra mikroneurochirurginis būdas, kai navikas šalinamas reikiamoje vietoje atveriant kaukolę, naudojant mikroskopą, mikrochirurginius instrumentus. Tačiau kai kurios lokalizacijos kaukolės pamato navikai gali būti lengviau ir paprasčiau pasiekiami per nosį naudojant endoskopinę įrangą ir taip sumažinant manipuliacijų su gyvybinėmis nervinėmis struktūromis (smegenų kamienu, galviniais nervais) apimtį,“ – išskirtinį atvejį pristato vienas iš pacientą operavusių medikų – Santariškių klinikų Neurochirurgijos centro gydytojas neurochirurgas Ugnius Kšanas.

Endoskopinė neurochirurgija – tai operacijos, kurių metu naudojamas endoskopas, t.y., aukštos raiškos kamera, įtaisyta plono vamzdelio gale, kuri sujungta su monitoriais. Endoskopas gali būti naudojamas esant įvairiai kaukolės ir smegenų patologijai. Kartais tai pagalbinė, papildoma priemonė. Kokį būdą taikyti – neuromikrochirurginį, endoskopinį ar kombinuotą, – sprendžiama kiekvienu atveju atskirai pagal naviko lokalizaciją, pobūdį, dydį ir pan.

Anot gydytojo neurochirurgo U. Kšano, endoskopinė chirurgija plačiai taikoma otorinolaringologų nosies ertmės, tam tikrais sinusų patologijos atvejais. Neurochirurgijoje įprasta endoskopiškai per nosį šalinti hipofizės, dalį priekinės kaukolės daubos navikų. Šiuo atveju gerybinis auglys buvo užpakalinės kaukolės daubos nuokalnės (clivus) srities apatinėje dalyje ir apėmė didžiosios pakauškaulio angos priekinę dalį, spaudė smegenų kamieną iš priekio. Tiesiausias kelias prie auglio buvo endoskopinis. Tokiu būdu prieinant prie auglio, išvengta didelės dalies gyvybinių struktūrų. Todėl tikėtina mažesnė neurologinių komplikacijų rizika, lengvesnis pooperacinis periodas.

„Pasitarę su kolegomis, apsisprendėme, jog pacientei geriausiai galėsime padėti taikydami Lietuvoje naują metodą. Kitu atveju priėjimas būtų buvęs daug sudėtingesnis – būtų reikėję nuimti nemažai kaukolės pamato kaulinių struktūrų, kad pasiektume auglį. Tuo pačiu būtume priversti atlikti daugiau manipuliacijų su labai svarbiomis nervinėmis struktūromis (smegenų kamienu, galviniais nervais), kraujagyslėmis. Taigi, pasitelkę endoskopą ir specialią endoskopinę įrangą, instrumentus, per nosies ertmės giliausią ir žemiausią sritį pašalinome dalį nuokalnės (clivus) ir  pirmojo kaklo slankstelio priekinio lanko. Pašalinę kaulinę dalį, iš karto atvėrėme priėjimą prie viso auglio, kuris išoperuotas minimaliai liečiantis prie smegenų kamieno, nervų ir kraujagyslių. Labai svarbus operacijos etapas – kaukolės pamato defekto sandarus uždarymas tam, kad išvengtume smegenų skysčio nutekėjimo per jį“, – operacijos subtilybėmis dalijasi Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro gydytojas otorinolaringologas dr. Darius Rauba.

Šiam žingsniui medikai ruošėsi labai atsakingai – tiek gydytojas neurochirurgas Ugnius Kšanas, tiek otorinolaringologas dr. D. Rauba stažavosi JAV, Danijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Italijoje, kur mokėsi atlikti smegenų auglių operacijas endoskopinės neurochirurgijos būdu.

Operaciją atliko daugiaprofilinė medikų komanda: neurochirurgai, otorinolaringologai, anesteziologai, operacinės slaugytojai. Anot chirurgų, norint taikyti tokį operacijos būdą, labai svarbu, kad ligoninėje būtų stipri pooperacinės priežiūros komanda, kuri užtikrintų kokybišką paciento slaugą bei gydymą po operacijos. Santariškių klinikose yra įrengtos modernios reanimacijos palatos, dirba aukštos kvalifikacijos medikai profesionalai, ir tai leidžia vis dažniau taikyti pažangiausius gydymo metodus.