Seimas, priėmęs Administracinių nusižengimo kodekso pataisas, padidino už tai baudas, kurios kai kurios atvejais gali siekti iki 6 tūkstančių eurų.

Statinio dokumentų, nepanaudotų kaupiamųjų lėšų neperdavimas daugiabučio valdymą perimančiam kitam administratoriui užtrauks baudą nuo 1 tūkst. eurų iki 3 tūkst. eurų. Toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtrauks baudą nuo 3 tūkst. iki 6 tūkst. eurų.

Tokios baudos gali grėsti daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkui, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, bendrojo naudojimo objektų administratoriui.

Kodekso pataisų iniciatorė Seimo narė „valstietė“ Ligita Girskienė sako, kad pagal galiojančią tvarką gyventojai gali pakeisti administravimo paslaugas teikiančią įmonę, tačiau šios įmonės ne visada bendradarbiauja ir gerbia žmonių sprendimus.

„Gyventojai susiduria su sunkumais, kada, įsteigę bendriją, bando iš administratoriaus atsiimti dokumentus, kaupiamąsias lėšas, techninės priežiūros dokumentus. Dažnu atveju administratoriai piktnaudžiauja, negrąžina, o baudos už tokius nusižengimus iki šiol buvo minimalios – keliasdešimt eurų. Priežiūros funkciją vykdančioms savivaldybėms nepakanka pajėgumų – jos teigia neturinčios pakankamai svertų sudrausminti administratorius. Naujai įsteigtos bendrijos valdymo organams tenka teismo keliu susigrąžinti dokumentus, kaupiamąsias lėšas“, – sako L. Girskienė.

Naujai įsteigtos bendrijos valdymo organams tenka teismo keliu susigrąžinti dokumentus, kaupiamąsias lėšas.

Daugiabučių administratoriai, bendrijų pirmininkai taip pat galės sulaukti baudų už namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros darbų neorganizavimą ar netinkamą organizavimą.

Kodekse numatytos baudos už tai sieks nuo 150 eurų iki 650 eurų. Toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtrauks baudą nuo 500 eurų iki 800 eurų.

Pasak L. Girskienės, daugiabučių namų administratoriai, atsakingi už tūkstantį ar daugiau namų, labai aplaidžiai prižiūri šilumos ūkį, todėl gyventojus pasiekia neadekvačios sąskaitos už šildymą.

„Yra netinkamos techninės būklės šilumos punktai – neautomatizuoti, nereaguojantys į lauko temperatūros pokyčius, staiga atšilus orui, paduodamos šilumos kiekis nėra mažinamas,nėra balansinių ventilių, kurie galėtų padėti žmonėms sutaupyti. Todėl už tokius nusižengimus, kai yra nevykdomi Šilumos ūkio įstatymo reikalavimai, administracinė atsakomybė daugiabučių administratoriams taip pat yra didinama“, – sako pataisų iniciatorė.

Seimas padidino baudas ir už kaupiamųjų lėšų namui atnaujinti apsaugos reikalavimų nesilaikymą, kai šios lėšos laikomos ne atskiroje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, į apskaitą įtraukiamos pažeidžiant nustatytą tvarką ar naudojamos ne pagal paskirtį.

Už tai numatyta bauda sieks nuo 300 eurų iki 800 eurų. Toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtrauks baudą daugiabučio administratoriui ar bendrijos pirmininkui nuo 600 eurų iki 1 tūkst. 500 eurų.

Už pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą daugiabučių bendrijų pirmininkams, administratoriams baudos sieks nuo 200 eurų iki 400 eurų. Toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtrauks baudą nuo 400 eurų iki 800 eurų.

Kovo 21 d. Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektui pritarė 104 Seimo nariai, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė penki Seimo nariai. Pakeitimai turėtų įsigalioti šių metų gegužės 1 d.

Civilinio kodekso pataisas įregistravusi Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Ligita Girskienė tikisi, kad jos skatins konkurenciją tarp administravimo paslaugas teikiančių įmonių ir motyvuos jas siekti teikti kokybiškesnes paslaugas už palankiausią butų ir kitų patalpų savininkams kainą.

Pakeitimu siūloma nustatyti, kad „sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai namo butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Jeigu pirmą kartą sušaukus butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą nesusirenka sprendimui priimti pakankamas butų ir kitų patalpų savininkų skaičius, pakartotiniame susirinkime, kuris šaukiamas pagal tą pačią darbotvarkę ne anksčiau kaip po dviejų savaičių, sprendimai priimami susirinkime dalyvavusių balsų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų“.

Teisės akto pakeitimais savivaldybės vykdomoji institucija įpareigojama privalomai raštu informuoti butų ir kitų patalpų savininkus apie artėjančią esamo administratoriaus įgaliojimų pabaigą.

Siūloma administratorių skirti trumpesniam laikotarpiui – trejiems metams. Jeigu Seimas pritartų, likus šešiems mėnesiams iki įgaliojimų termino pabaigos, nepriklausomai nuo to, ar buvo gauta butų ir kitų patalpų savininkų skundų dėl esamo administratoriaus veiklos, savivaldybės vykdomoji institucija privalės organizuoti butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo, jei butų ir kitų patalpų savininkai nepasirinks kito bendrojo naudojimo objektų administravimo būdo.

Siūloma nustatyti, kad juridiniai asmenys, teikiantys bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, vykdydami jiems pavestas funkcijas, negali pirkti paslaugų, statybos ir kitų rangos darbų iš su jais susijusių ūkio subjektų, kurie su administratoriumi yra bendrai valdomi, įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus ar turi bendrą administracinį padalinį arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe yra tų pačių narių kaip ir administratoriaus valdymo ar priežiūros organuose.

„Dėl galiojančio teisinio reglamentavimo butų ir kitų patalpų savininkai dažniausiai negali įgyvendinti savo teisės rinktis bendrojo naudojimo objektų valdymo būdą, todėl tenka kęsti savivaldybės vykdomosios institucijos paskirto administratoriaus savivalę ir teisės aktus bei gyventojų teises pažeidžiančią veiklą. Butų ir kitų patalpų savininkai dažnai tampa beteisiais valdant savo pačių turtą. Dėl aplaidžiai pareigas vykdančio bendrojo naudojimo objektų administratoriaus stoja namų modernizacija ir atnaujinimas, blogėja techninė pastatų būklė“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Jame pažymima, kad pastaruoju metu atsakingos institucijos gauna nemažai gyventojų skundų, kad namo bendrojo naudojimo objektų administratorius galimai aplaidžiai vykdo pirkimo procedūras, o paslaugas ir darbus perka iš galimai su juo susijusių įmonių, neinformuoja apie perkamų darbų apimtis ir preliminarias kainas, pirkimo rezultatus (laimėtoją, kainą, planuojamą darbų laiką), neužtikrina atliktų darbų kokybės ir garantijos garantiniu laikotarpiu.

„Pirkdami paslaugas iš susijusių ūkio subjektų administratoriai pažeidžia konkurencijos principus, neužtikrina konkurencingos kainos, neteikia gyventojams pirkimo ataskaitų. Atlikus darbus gyventojams išrašomos neproporcingai didelės atliktų darbų sąskaitos, kurios, sulaukus gyventojų pasipiktinimo, po to tikslinamos (mažinamos keliais tūkst. eurų), pasiteisinant vadybininko klaida. Pasitaiko atvejų, kai statybinių medžiagų ir atliktų darbų kainos santykis yra 17 ir daugiau kartų (pvz., statybinių medžiagų kaina – 300 eurų, darbų kaina – 8200 eurų, išlaidos mechanizmams – 100 eurų). Be to, pirkdamas paslaugas iš susijusių ūkio subjektų, administratorius negali užtikrinti ir išreikalauti tinkamos kokybės. Organizuojant brangiai kainuojančius darbus, pvz., lifto remonto ar keitimo, neapklausiami visi rinkos dalyviai, kurių nėra daug (Lietuvoje veikia 5 ilgametę patirtį turinčios liftų įmonės). Tačiau pirkimuose dalyvauja tik susijusios įmonės“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Lietuvoje daugiau nei 60 proc. gyventojų gyvena daugiabučiuose namuose.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, butų ir kitų patalpų savininkų pasirinktą administratorių penkerių metų laikotarpiui skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė.

Likus šešiems mėnesiams iki administratoriaus įgaliojimų termino pabaigos, pradedama administratoriaus paskyrimo procedūra, jeigu bent 1/5 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareiškia pageidavimą spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo arba savivaldybės vykdomoji institucija gauna šio namo gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos. Nesant tokio pageidavimo ir nusiskundimų, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimas šiam daugiabučiam namui pratęsiamas kitų penkerių metų laikotarpiui.

Šiuo metu juridiniai asmenys, teikiantys bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, gali pirkti paslaugas iš susijusių asmenų.

Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, teismas, priimdamas sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, konstatavo, kad stabdyti procedūras šioje stadijoje - neproporcinga, neadekvatu ir nepagrįsta gyventojų atžvilgiu.

„Teismas, atsižvelgęs į savivaldybės argumentus dėl viešojo intereso užtikrinimo administratorių skyrimo procedūroje, priėmė nutartį, kuria leido tęsti šiuos procesus. Teismas nutartyje pasisakė, kad visi gyventojai, kurie dalyvauja administratorių pasirinkimo procese, teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra nepagrįstai suvaržyti išreikšti savo valią ir pasirinkti jiems labiausiai tinkantį administratorių“, – rašoma savivaldybės pranešime.

Praėjusią savaitę Vilniaus miesto apylinkės teismas savivaldybės administracijai uždraudė laikinai tęsti bet kokius su atranka susijusius veiksmus ir iki 2023 metų pratęsė 10 koncerno „Icor“ valdomų bendrovių bei įmonių „Verkių būstas“ ir „Naujininkų ūkis“ administravimą iki šiol prižiūrėtuose daugiabučiuose.

Praėjusią savaitę sostinės savivaldybė pradėjo antrą daugiabučių administratorių rinkimų turą. Planuota, kad jame administratorių rinks apie 3 tūkst. daugiabučių, o balsavimas buvo numatytas iki lapkričio 5 dienos.

Sostinės savivaldybė skelbė, jog 2017-ųjų pabaigoje baigėsi daugiabučių namų administratorių penkerių metų paskyrimo terminas, todėl gyventojai turi išsirinkti naujus. Savivaldybė planavo organizuosianti administratorių rinkimus apie 4,4 tūkst. daugiabučių.

Savivaldybės skelbiamais duomenimis, Vilniuje yra daugiau kaip 7 tūkst. daugiabučių, juos administruoja 40 bendrovių. Daugiabučių namų administratoriai renkami penkeriems metams.

Panašu, kad Vilniaus miesto savivaldybė per trumpą laikotarpį antrąkart užlipo ant grėblio. Nuo gegužės pradžios valdininkams nutarus sostinėje įsigaliojo nauja šiukšlių surinkimo tvarka – šiukšles surenkančioms bendrovėms neaišku, kokiu principu remiantis buvo perskirstytos tvarkytinos teritorijos. Dėl to kilo sumaištis, perpildyti šiukšlių konteineriai nebuvo išvežami net keletą savaičių. Dabar ima aiškėti, kad savivaldybės prievarta buvo ydinga: gyventojams didėja šiukšlių surinkimo mokestis, bendrovėms šis verslas tampa nuostolingu.

Nepaaiškinusi motyvų, savivaldybė per patį sostinės gyventojų atostogų įkarštį nuo liepos 11 dienos paskelbė visuotinę daugiabučių namų administratorių atranką, kuri vakar, liepos 31 dieną baigėsi. Gyventojams buvo išsiuntinėti balsavimo biuleteniai, kuriuose buvo surašyti namų administratorių paslaugų įkainiai ir raginimas, pasirinkus administratorių, biuletenį grąžinti savivaldybei. Iš viešoje erdvėja esančių gyventojų atsiliepimų galima daryti prielaidą, jog rinkimai kvepia mažų mažiausia galima korupcija, antra – neįvykus rinkimų pirmajam turui, administratorių gali išrinkti arba namo mažuma, arba paskirti pati savivaldybė.

Atranka – neskaidri

Lietuvos būsto rūmų teisininkas Andrius Iškauskas sako manantis, kad karštame vidurvasaryje, kai dauguma gyventojų atostogauja ir yra laikinai išvykę iš sostinės, daugiabučių namų administratorių atranka vykdoma neatsitiktinai. Jo manymu, galima įtarti, kad yra proteguojama viena-dvi bendrovės, galbūt – ir savivaldybei pavaldi „Grinda“.

„Įtariu, kad taip elgiamasi specialiai, kad rinkimuose būtų kuo mažiau gyventojų ir kad procesas neįvyktų. O ir patys rinkimai vykdomi chaotiškai, nes ne visi gyventojai gauna rinkimų biuletenius, yra informuoti apie rinkimus. Taigi darytina išvada, jog administratorių rinkimai yra neskaidrūs ir panašėja į politizuotus – bus paskirtos savivaldybės klerkams bei politikams artimos bendrovės“, – dėsto A.Iškauskas.

Savivaldybė nori parodyti, kad kažką veikia, tačiau taip nėra – pasakoma, kad savivaldybė aukščiau visų, o gyventojas tėra sraigtelis, turintis paklusti jos nuomonei ir diktatui.

Apie vykstantį daugiabučių namų administratorių pasirinkimą vilniečiai buvo informuojami paštu. Savivaldybė teigia, kad kiekvienas buto savininkas gavo balsavimo biuletenį, kuriame buvo nurodyti trys būdai, kaip balsavimo lapelis turi būti grąžintas atgal savivaldybei: balsavimo lapelius galima grąžinti juos išsiunčiant paštu savivaldybei arba pateikiant atnešus į savivaldybę, arba elektroniniu paštu išsiunčiant užpildytą, pasirašytą ir nuskenuotą balsavimo raštu lapelį.

„Pirma, ne visi gyventojai turi pašto dėžutes – tai pasakytina apie dalį buvusių bendrabučių, kurių administravimas yra bene aktualiausias, gyventojus. Antra, vargu ar galima įsivaizduoti, kad lapelį užpildęs gyventojas gaiš laiką pristatant jį į savivaldybę. Trečia, retas gyventojas turi skenerį, kad užpildytą balsavimo lapelį galėtų siųsti elektroniniu paštu. Prie viso to pridėkime pensininkus, kurie sostinėje sudaro nemažą gyventojų dalį ir galime daryti pagrįstą išvadą, kad administratorių rinkimai yra ne tik neskaidrūs, bet iš anksto užprogramuoti žlugti“, – tęsia A.Iškauskas.

Civilinis kodeksas (CK) numato, kad daugiabučio namo administratoriumi yra paskiriama įmonė, kuri surenka daugiausia daugiabučio namo patalpų savininkų balsų. Tačiau jeigu pirmame balsavime dalyvaus mažiau nei 50 proc. daugiabučio namo patalpų savininkų, skelbiamas pakartotinis balsavimas. Pakartotinis balsavimas bus laikomas įvykusiu, kai jame dalyvaus daugiau kaip ketvirtadalis daugiabučio namo patalpų savininkų. Jeigu ir pakartotinis balsavimas raštu neįvyks, daugiabučio namo administratorių penkeriems metams savo nuožiūra paskiria savivaldybė, atsižvelgdama į įmonės paslaugų įkainius, administravimo patirtį ir pasirengimą teikti paslaugas.

Bendrovės „Būsto valda“ vadovas Šarūnas Eidintas pritaria teisininko minčiai, kad administratorių rinkimai yra politizuoti.

„Savivaldybė nori parodyti, kad kažką veikia, tačiau taip nėra – pasakoma, kad savivaldybė aukščiau visų, o gyventojas tėra sraigtelis, turintis paklusti jos nuomonei ir diktatui. Nenustebčiau, kad visų namų administratorių rinkimai būtų paskelbti neįvykę – suskaičiavus balsus pasirodys, kad balsavime dalyvavo mažiau negu pusė gyventojų. Kita vertus, daugumai gyventojų namo administratoriaus problema nėra aktuali, taigi vargu ar galima tikėtis jų balsų“, – kalbėjo Š.Eidintas.

Rinkimų kuriozai

Vykstant balsavimui pasigirdo balsų, kad ne visi gyventojai gavo balsavimo biuletenius. Vieni iš tokių – Olandų gatvės 50 namo, buvusio medikų bendrabučio gyventojai.

„Kai kurie gyventojai neturi pašto dėžučių – greičiausia, korespondencija jiems yra neaktualu. Tačiau jei ji jiems būna siunčiama, paštininkas paprastai ją palieka koridoriuje ant palangės. Dabar paštininkai korespondencijos pašto dėžučių neturintiems neneša. Taigi sunku pasakyti, kiek gyventojų biuletenius gavo ir užpildė. Tačiau maža vilties, kad ir biuletenius gavę, juos užpildę nešė į savivaldybę“, – pasakojo Olandų g. 50 namo viena iš įgaliotinių Danutė Milakauskienė.

Moteris sakė, kad name yra 132 butai, pusės kurių gyventojų įgaliojimai suteikti jai. „Nežinau, kiek žmonių balsavo kitoje namo dalyje, bet iš man įgaliojimus suteikusių – tik apie dvidešimt. Taigi galima daryti prielaidą, kad pirmasis rinkimų turas dėl mūsų namo administratoriaus neįvyks“, – prognozavo D.Mikalauskienė.

O štai Justiniškių gatvės 95 namo gyventoja Marija Gergelienė prisipažino nustebusi gavus net keturis biuletenius. „Įtariu, kad savivaldybės klerkai duomenis apie butų savininkus rinko iš Registrų centro. Mat pagal paveldėjimą butas priklauso man ir trims vaikams – man pusė, likusią dalį dalinasi vaikai. Biuleteniai buvo be pavardžių, buvo prašoma unikalaus buto numerio. Į savivaldybę išsiunčiau tik vieną biuletenį. Juokauju: kiekvienas vaikas balsuos ten, kur gyvena. Kaip savivaldybė suskaičiuos balsus?“, – mintimis dalinosi M.Gergelienė.

Savivaldybei įstatymai negalioja?

Š.Eidintas atkreipia dėmesį ir į dar vieną aplinkybę: antai Kaune daugiabučių namų administratorių rinkimai vyko sklandžiai, nes juose aktyviai, patardami gyventojams, dalyvavo ir patys administratoriai. Tuo tarpu Vilniuje tai daryti kategoriškai uždrausta. Savivaldybės klerkai administratoriams net grąsina baudžiamąja atsakomybe.

Vilniaus savivaldybės atstovai išplatino pareiškimą, kad vykstant balsavimams neva buvo užfiksuotas ne vienas grubus pažeidimas: kai kurie administratoriai apgaulės būdu susirinko balsavimo lapelius iš gyventojų ir į savivaldybę pristatydavo tik jiems palankius biuletenius, kai tuo tarpu gyventojai turėjo patys siųsti biuletenius el. paštu, paštu ar pristatyti į savivaldybę. „Pažeidimai yra akivaizdūs ir labai įžūlūs. Mūsų darbuotojams atvykus į daugiabučius, iš kurių sulaukta skundų dėl balsavimo, aptiktos būsto administratorių paliktos pašto dėžutės biuleteniams surinkti ir skelbimai apie tai, kad administratorius pats pristatys juos savivaldybei. Taip pat esame gavę vilniečių el. laiškų, kuriuose rašoma, kad biuletenis perduotas namo administratoriui, tačiau savivaldybės šis nepasiekė. Po to, kai balsai pabuvoja pas trečius asmenis, negalime būti tikri jų patikimumu“, – agentūrai ELTA sakė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Julius Morkūnas.

Tačiau kyla loigiškas klausimas: o kas gali garantuoti, kad patys savivaldybės darbuotojai sąžiningai skaičiuos balsus? Juk balsų skaičiavimo komisijoje nedalyvauja nei gyventojai, nei administruojančių įmonių atstovai. Juk jei per Seimo rinkimus, kurių komisijo veiklą akylai stebi stebėtojai ir Vyriausioji rinkimų komisija, vyksta balsų pirkimas ir begalė kitokių incidentų, kas gali garantuoti mero R.Šimašiaus pavaldinių sąžiningumu?

Redakcija bandė susisiekti su J.Morkūnu, tačiau jo tarnybinis telefonas tylėjo. Bandant su klerku susisiekti pasitelkus savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vedėją Aureliją Dermantę, ji reikalavo pasakyti pokalbio temą ir klausimus atsiųsti elektroniniu paštu. Vedėjai priminus, kad Seimo priimtas ir galiojantis įstatymas numato kiekvieno kliento galimybę į bet kurį savivaldybės darbuotoją kreiptis žodžiu, telefonu ir tokia pat forma gauti atsakymą, A.Dermantė buvo kategoriška: „Mūsų savivaldybėje galioja kitokie, vidiniai įstatymai“.

Galima spėti, kodėl mero R.Šimašiaus pavaldiniai vengia viešumos, o kalba tik apie tai, kas jiems aktualu – apie tariamus balsavimo pažeidimus neva įsikišus administratoriams. Mat Vilniaus miesto daugiabučių namų ir kitų pastatų administratorių asociacija oficialiai kreipėsi į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą, apskųsdama savivaldybės surengtus daugiabučių namų administratorių rinkimus. Komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko pasirašytame atsakyme rutuliojama mintis, jog asociacija dėl vykusių rinkimų gali kreiptis į teismą, nes CK aiškiai nustatyta, jog „sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybė“. Tačiau, norint, kad būtų surengti administratoriaus rinkimai, J.Sabatauskas primena, jog CK reikalauja tam tikrų aplinkybių: jei bent ketvirtadalis būsto savininkų pareiškia pageidavimą spręsti administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo arba savivaldybės vykdomoji institucija gauna namo gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos.

Ar buvo šios įstatymo reikalaujamos priežastys, kad būtų skelbiamas naujas administratorių rinkimo vajus?

Tiek M.Gergelienė, tiek D.Milakauskienė teigė nežinančios, jog kas nors iš jų namų gyventojų būtų skundęsi dabartinių administratorių veikla. Atvirkščiai, ja patenkinti.

„Po rinkimų susidėliosime visus taškus. Neatmetu galimybės, jog su Vilniaus miesto savivaldybe teks aiškintis teismų pagalba“, – tokios prielaidos neatmetė Lietuvos būsto rūmų teisininkas A.Iškauskas.

Administratorių, kuriuos daugiabučiams namams paskyrė savivaldybė, kadencija baigiasi gruodį. Pastaroji truko penkerius metus.

„Gyventojus kviečiame išsakyti savo poziciją, kas turėtų prižiūrėti jų daugiabučius namus“, – ragino Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas.

Sprendimui pakeisti administratorių ar įkurti bendriją turi pritarti dauguma – 50 proc.+1 būstų savininkų.

„Tokiu atveju savivaldybė organizuotų konkursą, kas prižiūrės namą. Būstų savininkai gali ir patys nurodyti savo išsirinktą administratorių. Jei gyventojai neišsakys savo nuomonės, prižiūrėtoją daugiabučiui namui vėl paskirs savivaldybė“, – informavo vicemeras.

A.Šulcas atkreipė dėmesį, kad būstų savininkai priimti sprendimą pakeisti administratorių gali bet kada. Procedūros, ką reikia daryti, yra numatytos.

Tačiau paprastai gyventojai, kai reikia apsispręsti dėl daugiabučio namo administratoriaus, nebūna aktyvūs.

„Jie geriau palieka spręsti viską savivaldybei. Netikiu, kad ir dabar būtų sujudimas“, – abejojo vicemeras.

Klaipėdoje yra apie 2 tūkst. daugiabučių namų. Apie 500 yra įkūrę bendrijas. Pasak A.Šulco, šis procesas yra sulėtėjęs. Per metus įkuriamos vos kelios bendrijos.

Vicemero teigimu, Klaipėdoje daugiabučius namus daugiausia administruoja privačios įmonės.

Ne tik avarijos

"Šilainių būsto" pastatų administravimo vadybininko Martyno Naujoko diena kaip ir jo kolegų – sunkiai prognozuojama.

Jis gyventojams dažniausiai padeda organizuoti įvairius remonto darbus, kurių vieni yra privalomieji, pavyzdžiui, stogo, elektros ar vamzdynų, kiti – ne patys būtiniausi darbai, tokie kaip, pavyzdžiui, laiptinių dažymas.

"Tuo pačiu metu atsakinėjame į įvairius raštus gyventojams, valstybinėms ir kitoms institucijoms. Darbo dienos tempą labai paspartina iškilusios problemos, atsirandančios renovuojamuose namuose. Patikrinus telefono dienos išklotinę, neretai randame per 80 skirtingų numerių – tai rangovai, statybininkai, santechnikai, elektrikai, gyventojai, bendrijų pirmininkai, įvairios institucijos, vadovai ir kolegos", – skaičiavo kitas kalbintas "Dainavos būsto" pastatų administravimo vadybininkas Kęstutis Pašvenskas.

Ieško būdų sutaupyti

"Dainavos būsto" vyr. pastatų administravimo vadybininkas Rokas Vaitiekus pasakojo, kad, be bendravimo su gyventojais, jis su kolegomis nemažai laiko skiria analizei, kiek jų prižiūrimi namai suvartoja energijos resursų. Daugiausia dėmesio skiriama šilumos ir elektros energijos suvartojimui analizuoti.

"Matydami kiekvieno namo duomenis mes kartu su Energijos taupymo grupės ekspertais ruošiame gyventojams pasiūlymus, kurie padėtų taupiau vartoti energijos resursus būtent jų namuose", – pasakojo vadybininkas.

Be to, darbo grafiką koreguoja įvairūs netikėtumai. "Būna, iš vakaro susidėlioji kitos dienos darbus prioriteto tvarka, bet, pavyzdžiui, ryte prižiūrimame name įvyksta avarija ir tenka mesti susiplanuotus darbus bei kuo greičiau pasirūpinti, kad gyventojai patirtų kuo mažiau diskomforto ir problema būtų pašalinta iš esmės", – pasakojo M.Naujokas.

Ekstremaliausios situacijos

Pašnekovai, paprašyti įvardyti ekstremaliausią situaciją, su kuria jiems yra tekę susidurti darbe, teigė, kad sunku išskirti vieną įvykį.

"Absoliučiai kiekviena diena kuo nors nustebina, – neslėpė M.Naujokas. – Prisimenu, buvau ką tik pradėjęs dirbti. Kartą kasmetės apžiūros metu su techniniu inžinieriumi įžengėme į vieno dvylikaaukščio evakuacinę laiptinę. Ji, švelniai tariant, buvo baisi: pilna gyvų ir jau negyvų balandžių, įvairiausių šiukšlių."

Jis su kolegomis suskubo pasirūpinti, kad šiukšlės būtų išneštos, gyvi paukščiai išvyti, laiptinė – išvalyta ir kad gyventojams būtų užtikrintos higieniškos sąlygos.

"Teko labai operatyviai ieškoti rangovų tvarkymo darbams atlikti, bet daugelis jų atvykę atsisakydavo to imtis. Galiausiai pavyko rasti rangovus ir ši problema buvo išspręsta", – pasakojo M.Naujokas. Laiptinėje buvo įstiklinti išdužę langai, kad ten daugiau negalėtų patekti paukščiai.

K.Pašvenskas, prakalbęs apie ekstremalias situacijas, minėjo, kad dažniausiai bėda viena nevaikšto. "Jeigu kam nors trūko radiatorius bute, tai būtinai nutiks, kai didžiausi šalčiai. Jeigu trūko sienoje esantys paslėpti vamzdžiai, tai būtinai turi būti prieš Rugsėjo pirmąją. Tokius remonto darbus dažnai tenka derinti su keletu gyventojų, o kai kurie jų dirba, kai kurie išvykę, tad ne visuomet pavyksta operatyviai suderinti darbų datas, kad ir kaip norėtųsi tą padaryti akimirksniu", – apgailestavo K.Pašvenskas.

Apgintų nuo užpuolikų

Kaip po įtemptos darbo dienos, atsipalaiduoja  daugiabučių namų vadybininkai?

"Jeigu dar nebūna uždaryta sporto salė, būtinai einu sportuoti su treniruokliais ir svarmenimis. Pusiau profesionaliai užsiimu lengvuoju kultūrizmu, o galbūt per artimiausius metus dalyvausiu ir varžybose", – planavo M.Naujokas.

Jis po darbo dažnai bėgioja arba žaidžia krepšinį, domisi psichologija. "Paprastai nubėgu apie 10 km, bet reikalui esant pusmaratonį taip pat įveikčiau. Treniruokliai – raumenims, bėgimas – ištvermei, bet kas iš to, jeigu būsiu nejudrus ir nemokėsiu valdyti savo kūno, todėl atlieku lankstumo pratimus. Be to, su draugais profesionalais ne itin reguliariai lankau kovos menų treniruotes. Reikalui esant, galėčiau apginti artimuosius ar sulaikyti užpuoliką, jei pamatyčiau, kad kas bando nuskriausti, pavyzdžiui, mano prižiūrimo namo gyventoją", – nusišypsojo M.Naujokas.

Padeda susikaupti

Vadybininkai kalbėjo, kad reguliarus sportas ir subalansuota mityba leidžia į viską žiūrėti ramiai, sprendimus priimti vadovaujantis ne emocijomis, o protu, dirbti nuosekliai ir susidėlioti prioritetus. Tai ypač praverčia jų darbe.

"Darbe dažnai tenka patirti gyventojų spaudimą, kad būtent jų problemos būtų sprendžiamos pirmiausia ir be eilės. Neretai tenka aiškinti, kad visas kitas namas yra be elektros, kad visi elektrikai tuo metu bando spręsti to namo bėdą, bet žmogui tai būna nesvarbu, laukti nesutinka ir reikalauja, kad prie jo buto šviestuvas su judesio davikliu degtų ne 45 sekundes, o 30 sekundžių", – pateikė pavyzdį M.Naujokas.

"Sportas padeda problemines situacijas spręsti profesionaliai ir nuo pradžios iki pabaigos sistemingai, kad galiausiai kaip ir varžybose būtų pasiekta pergalė – ir problema išspręsta, ir klientas patenkintas!" – pastebėjo kovos menų entuziastas R.Vaitiekus.

Jis žiemos metu renkasi ir slidinėjimą, jei tik leidžia finansinės galimybės, keliauja svetur į kalnus.

Buriavimas – dar vienas naudingas ir šio vadybininko, ir jo kolegos K.Pašvensko laisvalaikio užsiėmimas.

"Buriavimas – tai ir ramūs romantiški saulėlydžiai vandens apsuptyje, ir įnirtinga kova su stichija. Tai ir aktyvios atostogos Kroatijoje ir pasiplaukiojimai su šeima ar draugais Kauno mariose. Iš pažiūros brangus ir ne visiems pasiekiamas malonumas iš tiesų nėra brangus ir ekologiškas aktyvaus laisvalaikio leidimo būdas", – pasakojo vadybininkas.

Norėdamas individualiai buriuoti atviroje jūroje jis turėjo kelis mėnesius mokytis, išlaikyti gan sudėtingus egzaminus ir atviroje jūroje įgyti 30 parų stažą.

Daugiabučių namų administratoriai, policija klaipėdiečius ragina steigti saugios kaimynystės grupes ir patiems prisidėti prie saugesnės aplinkos kūrimo. Pabrėžiama, kad suvienijus jėgas galima išspręsti ne vieną kamuojančią problemą.

Svarbu nebūti abejingais

Įmonė „Mano būstas LT“, kuriai priklauso šešios uostamiesčio daugiabučius namus administruojančios bendrovės, septynerius metus bendradarbiauja su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato bendruomenės pareigūnais. Kasmet gyventojai yra kviečiami dalyvauti Saugios kaimynystės programoje.

Artimiausiu metu klaipėdiečių, kurių namus prižiūri bendrovei „Mano būstas“ priklausantys administratoriai, pašto dėžutes pasieks lankstinukai, kuriuose bus pateikta informacija, kaip įsteigti saugios kaimynystės grupes, kur reikėtų kreiptis.

„Pagrindinė veikla, kurios turėtų imtis programoje norintys dalyvauti gyventojai – savo gyvenamosios aplinkos stebėjimas. Svarbiausia nebūti abejingais, pamačius, kad vyksta kažkas negero name ar šalia jo, pranešti policijai ar savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui“, – tvirtino įmonės „Mano būstas“ Klaipėdos regiono vadovė Vaida Žvikienė.

Ji pabrėžė, kad bendravimas ir bendradarbiavimas tarp kaimynų, policijos pareigūnų, rūpinimasis vieni kitais yra saugios kaimynystės pagrindas.

Pasak V.Žvikienės, iniciatyvos kurti tokias grupes galima imtis, kai name yra keli aktyvūs gyventojai, seniūnaičiai. Policijos pareigūnai atvyks ir suteiks visą informaciją apie programą.

„Pačių gyventojų iniciatyvumas, stebint savo aplinką, nepakantumas negerovėms – geriausia prevencinė priemonė nusikalstamų veikų mažinimui bei saugumo didinimui“, – pabrėžė vadovė.

Ragina suvienyti pajėgas

Saugios kaimynystės grupes Klaipėdoje yra įkūrę 63 daugiabučiai namai. Tačiau jos gali atsirasti ir tik vienoje laiptinėje, gatvėje, kur yra privatūs namai, ar visoje gyvenvietėje.

„Raginame burtis gyventojus į grupes ir sumažinti nusikalstamumą, viešosios tvarkos pažeidimus savo aplinkoje, padaryti ją saugesnę“, – kvietė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Prevencijos skyriaus vyresnioji specialistė Aurelija Studencova.

Pareigūnė pabrėžė, kad saugi kaimynystė netaps realybe, jei pastangos bus tik iš policijos pusės. Gyventojai turi ir patys stengtis, kad jų gyvenamoji aplinka būtų saugesnė.

„Kai name yra įkuriama saugios kaimynystės grupė, duodame pasikabinti apie tai informuojančią lentą. Tačiau vien tai nepadės. Reikia įdėti nemažai pastangų, kad aplinka iš tikro taptų saugesnė. Kaimynai turi stebėti savo namą, turtą, pasirodančius įtartinus asmenis ar automobilius“, – pasakojo pareigūnė.

A.Studencova taip pat atkreipė dėmesį, kad saugios kaimynystės grupės ne tik padeda sumažinti nusikalstamumą, bet ir pagerina santykius tarp kaimynų.

„Dažnai būna atvejų, kai žmonės name gyvena ilgą laiką, o vienas kito nepažįsta. Kai įsteigiama saugios kaimynystės grupė, atsiranda bendras tikslas, žmonės pradeda ne tik dalytis informacija, bet ir sveikintis, bendrauti“, – pasakojo pareigūnė.

Iš aikštelės išprašė automobilius

Pasak A.Studencovos, mieste siekiama ne įkurti kuo daugiau saugios kaimynystės grupių, bet kad jos būtų įsteigtos ir veiktų. Tai pasiekti pavyksta ne visiems.

„Pasitaiko atvejų, kai saugios kaimynystės grupės neveikia. Tokiais atvejais gyventojai bando motyvuoti, kad jiems užtenka pasikabinti lentą ir tampa saugiau. Žinoma, tai gali duoti kažkiek naudos, bet nedaug. Norint sukurti iš tikro saugią aplinką, reikia gyventojų pastangų“, – pabrėžė pareigūnė.

Į saugios kaimynystės grupes susivieniję gyventojai gali išspręsti įsišaknijusias problemas.

A.Studencova prisiminė, kad viename kieme nuolat kildavo rūpesčių, nes vairuotojai automobilius statydavo krepšinio aikštelėje. Iš pradžių su jais buvo bandoma kalbėti gražiuoju, bet situacija nesikeitė.

Tada gyventojai kartu su policijos pareigūnais kreipėsi į Viešosios tvarkos skyrių. Bendromis pastangomis buvo įrengti stulpeliai, kurie neleidžia automobiliu įvažiuoti į aikštelę.

Taip pat vieno namo gyventojai skundėsi, kad vakarais prie laiptinės nuolat būriuojasi jaunuoliai, vartoja alkoholinius gėrimus, šūkauja. Apie situaciją buvo informuoti patruliai.

Jų paprašyta, kad nurodytu laiku pravažiuotų pro šį namą ir atkreiptų dėmesį į tokius viešosios tvarkos pažeidimus. Girtaujančius jaunuolius pavyko išprašyti iš laiptinės prieigų.

Būtina pranešti

A.Studencova pabrėžė, kad svarbiausia, jog gyventojai netylėtų ir praneštų apie kylančias problemas. Tada kiekvieną jų bus bandoma išspręsti.

„Jeigu žmonės tyli ir neįvardija problemų, policija negali žinoti, kas ir kokį namą kamuoja. Gyventojai turėtų būti aktyvūs. Problemos „sprendimas“ su kaimynais prie kavos puodelio neišgelbės. Reikia kreiptis ir apie tai pranešti, o ne tik pakalbėti tarpusavyje. Suvienijus jėgas viską galima išspręsti“, – komentavo pareigūnė.

Pasak A.Studencovos, smagu, kad namų administratoriai gyventojus taip pat skatina kurti saugios kaimynystės grupes. Pareigūnė pabrėžė, kad svarbu žmonėms pateikti kuo daugiau informacijos.

„Gyventojai girdi apie saugios kaimynystės grupes, bet ne visada žino, kur reikia kreiptis. Yra ir tokių, kurie net nežino, kas yra apylinkės inspektorius“, – tvirtino pareigūnė.

Susidomėjusieji saugios kaimynystės grupės steigimu turėtų kreiptis į artimiausiame komisariate dirbantį apylinkės inspektorių.

Taip pat galima kreiptis į Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Prevencijos skyriuje dirbančius bendruomenės pareigūnus. Jie gali atvykti ir į vietą bei paaiškinti Saugios kaimynystės programos esmę, kaip ją įkurti.

Norintys daugiau sužinoti apie šią programą, gali skambinti ir konsultuotis telefonu (8 46) 354 605.

Klaipėdos savivaldybė atlikusi daugiabučių namų administratorių patikrą suskaičiavo dešimtis pažeidėjų. Pastebėta, kad didžioji jų dalis – namų bendrijų pirmininkai. Nemažai pažeidėjų namų administravimo trūkumus pašalino, tačiau dalis sulaukė baudų. Netrūko ir susimąsčiusių, ar dar verta eiti namo pirmininko pareigas.

Tikrino daugiabučių administratorius

Praėjusiais metais uostamiesčio savivaldybė įpareigota kontroliuoti daugiabučių namų administratorių darbą. Namus administruojančių bendrovių ar namų pirmininkų darbu neretai skundėsi ir patys gyventojai, skundų kalnai plaukė ir į savivaldybę.

Vykdyta patikra parodė, jog tam pagrindo būta – namų bendrijose netrūko netvarkos. Pastebėta, kad dažniausiai netinkamai tvarkyta dokumentacija, stigo informacijos skleidimo namų gyventojams.

Namų administratorius tikrino Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyris, o baudas skirstė Viešosios tvarkos skyrius.

Baudė ne iškart

Praėjusių metų paskutinį pusmetį uostamiesčio savivaldybės darbuotojai pernai patikrino 209 bendrijas. Iš viso mieste yra 359 daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos (DNSB).

Paaiškėjo, jog 161 DNSB pirmininkas nevykdė reikalavimo suderinti bendrijos įstatus su šio įstatymo nuostatomis. Tai reiškia, kad bendrijos administravimas buvo vykdomas nesilaikant įstatymo reikalavimų. 139 pirmininkams buvo pasibaigusi kadencija, tačiau jie ir toliau rūpinosi namo reikalais.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė patikino, jog iškart namų administratoriai nuobaudų nesulaukė.

„Buvo skirtas protingas laikas per kurį administratoriai turėjo pašalinti trūkumus. Tik tuomet, jeigu tai nebuvo įvykdyta, skiriama bauda“, – sistemą paaiškino K.Vintilaitė.

Protokolai ir baudos 32 pirmininkams

Tačiau ir su šia užduotimi susitvarkė ne visi. 104 administratoriai pažeidimus pašalino, o 57 perduoti Viešosios tvarkos skyriui dėl administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymo ir nuobaudų taikymo.

Iš minėto pusšimčio, kuriems su pavesta užduotimi susidoroti nepavyko, 32 DNSB pirmininkams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai, o dėl 25 vis dar vykdoma administracinių teisės pažeidimų bylų teisena.

Svarsto atsisakyti pareigų

Kadangi jie baudžiami pirmą kartą, baudos siekia po pusšimtį litų. Už minėtus pažeidimus baudos gali siekti nuo 57 iki 289 eurų.

Nemaloniai nustebinusios tikrinimų išvados kai kuriuos namų pirmininkus privertė susimąstyti, ar jie vis dar yra tinkami šiam darbui.

„Iš tiesų paaiškėjo, kad šiam darbui reikia papildomų žinių. Kai kurie namų pirmininkai tiesiog nėra pakankamai kompetetingi“, – konstatavo K.Vintilaitė.

Įkliuvo ir trys bendrovės

Butų ir energetikos poskyris patikrino ir visas 13 mieste namus administruojančių bendrovių.

Iš jų tik trims buvo skirtos baudos ir surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai. Namų administratoriai nuobaudų susilaukė už tai, kad gyventojams nepateikė privalomų ataskaitų bei ignoravo jų skundus.

Šiems pažeidėjams skirtos baudos po 100 litų. Visis trys nubaustieji sumokėjo 300 litų, t.y. 86 eurus. Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis patikino, jog tikrinimai bus tęsiami ir kitąmet.