R. Fico (Robertas Ficas), kurio sąjungininkas Peteris Pellegrinis (Peteris Pelegrinis) praėjusį savaitgalį buvo išrinktas Slovakijos prezidentu, anksčiau abejojo kaimyninės Ukrainos suverenumu.

„Rusijos karinės jėgos panaudojimas Ukrainoje buvo šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas“, – sakė R. Fico ketvirtadienį po susitikimo su Ukrainos ministru pirmininku. Jis pridūrė, kad Ukrainai reikia pagalbos ir solidarumo.

Ragindamas taikiai išspręsti karą, jis patikslino, kad tai turėtų būti „sprendimas, kuriuo būtų gerbiamas Ukrainos teritorinis vientisumas ir suverenitetas“.

R. Fico taip pat parėmė Ukrainos norą prisijungti prie Europos Sąjungos.

„Slovakijos Respublikos parama Ukrainai ir jos siekiams tapti ES nare nėra spekuliatyvi. Tai visapusiška parama“, – sakė jis žurnalistams.

R. Fico susitiko su ukrainiečiu kolega Denisu Šmyhaliu Michalovcėje, netoli sienos su Ukraina.

Rusijos karinės jėgos panaudojimas Ukrainoje buvo šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas

D. Šmyhalis padėkojo R. Fico už paramą ir „už mūsų suvereniteto ir teritorinio vientisumo pripažinimą“.

„Tai absoliučiai istorinis įvykis mūsų šalims, mūsų vyriausybėms“, – sakė jis žurnalistams.

Sausį R. Fico pareiškė, kad Ukraina „nėra nepriklausoma ir suvereni šalis“, bet yra „visiškoje Jungtinių Valstijų įtakoje ir kontrolėje“.

Per vieną mitingą prieš praėjusių metų visuotinius rinkimus R. Fico pakartojo netikslius ir niekuo nepagrįstus Rusijos teiginius, kad „karas Ukrainoje prasidėjo 2014 metais, kai Ukrainos fašistai žudė civilius rusų tautybės žmones“.

Spalį pradėjęs eiti pareigas R. Fico sustabdė karinę pagalbą Ukrainai. Slovakų lyderis taip pat nepritaria sankcijoms Rusijai ir priešinasi Ukrainos siekiui įstoti į NATO.

Šis pranešimas paskelbtas Kyjivui nerimaujant dėl karinės ir finansinės paramos, karui įžengus į trečiuosius metus.

Per du renginius 2022-aisiais buvo surinkta atitinkamai 10 mlrd. ir 6 mlrd. eurų, spaudos konferencijoje sakė Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis.

„Ukraina iš jų nieko negavo. Lėšas Ukrainai remti surinko Lenkija kartu su Europos Komisija“, – kalbėjo jis.

„Kur jie nuėjo, ką jie parėmė [...] Ukraina nieko negavo“, – pridūrė premjeras.

2022 metų balandį Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) paskelbė, kad Varšuvoje vykusiame visuotiniame paramos Ukrainos pabėgėliams rinkimo renginyje buvo surinkta 10,1 mlrd. eurų.

Kitą mėnesį Lenkijos sostinėje surengtame atskirame renginyje buvo surinkta daugiau kaip 6,3 mlrd. eurų, taip pat remiant Europos Sąjungai, tuomet pranešė Lenkijos vyriausybė.

Pastaraisiais mėnesiais ištikimų sąjungininkių Lenkijos ir Ukrainos santykiai pašlijo kilus ginčui dėl grūdų importo ir lenkų ūkininkų vykdomos bendros sienos blokados.

Kyjivas įspėjo, kad jam labai reikia didesnės karinės ir finansinės pagalbos, jis laukia naujo 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) vertės JAV pagalbos paketo, kurio priėmimas stringa Vašingtone.

D. Šmyhalis anksčiau paragino Vakarų šalis paspartinti konfiskuoto Rusijos turto perdavimą Ukrainai, kuris padėtų Ukrainos atstatymui, jau daugiau kaip dvejus metus tęsiantis karui.

Apie tai pranešė Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis, antradienį kalbėjęs vyriausybės posėdyje.

„Be karinės, finansinės ir humanitarinės pagalbos (Ukrainai – red.), sankcijų spaudimas valstybei agresorei didėja“, – pažymėjo jis.

D. Šmyhalis priminė, kad JAV, Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga neseniai priėmė naujus sankcijų paketus.

„Visų pirma, JAV įvedė jas Rusijos energetikos bendrovėms, įmonėms, gaminančioms mikroelektroniką gynybos pramonei, bankininkystės ir IT sektoriams, taip pat Rusijos naftos logistikai“, – pažymėjo vyriausybės vadovas.

Jis pridūrė, kad britų partneriai papildė savo sankcijų sąrašą 100 pozicijų, todėl didės spaudimas tiems, kurie padeda Rusijai išvengti prekybos nafta apribojimų. Sankcijos taip pat palies deimantų sektorių, vario, cinko, plieno gamybą ir kt.

Kanada į sąrašą įtraukė dar 163 asmenis ir subjektus – logistikos bendroves, gynybos įmones ir propagandos skleidėjus.

Naujausios sankcijos taikomos ginklų ir elektronikos gamintojams.

„Esame dėkingi Europos Sąjungai už 13-ąjį sankcijų paketą. Naujausios sankcijos taikomos ginklų ir elektronikos gamintojams. Įvesti griežtesni eksporto apribojimai, be kita ko, ir trečiosiose šalyse įsikūrusioms bendrovėms“, – pabrėžė vyriausybės vadovas.

Pasak jo, Australija ir Naujoji Zelandija taip pat prisidėjo prie pastangų, kuriomis siekiama susilpninti Rusiją. „Iš viso Rusijos Federacijai jau taikoma 17 000 individualių ir sektorinių sankcijų. Dėl to priešas neteko 400 mlrd. dolerių“, – sakė premjeras.

Jis pridūrė, kad tai jau yra galingas smūgis Rusijai, tačiau „galima ir reikia padaryti dar daugiau“, pavyzdžiui, įvesti sankcijas „Rosatom“, atjungti visus Rusijos ir Baltarusijos bankus nuo SWIFT sistemos, apriboti Rusijos suskystintų dujų, aukso, geležies rūdos, titano, aliuminio, vario, nikelio ir paladžio importą į ES ir spręsti Rusijos žemės ūkio produktų eksporto klausimą uždraudžiant ES valstybėms narėms juos importuoti.

Pasak D. Šmyhalio, svarbiausia yra patikimai užblokuoti visas spragas, kurios šiuo metu leidžia Rusijai išvengti sankcijų. „Mažesnis pelnas Rusijai reiškia, kad mažiau raketų ir dronų skris į Ukrainą, mažiau nuostolių fronte ir užnugaryje ir arčiau teisingos bei tvarios taikos“, – sakė jis.

„Be to, kartu su partneriais 2024 metais siekiame sukurti vieningą teisinę bazę Rusijos turto konfiskavimui Ukrainos naudai. Tai yra šimtai milijardų eurų, šalia generuojamo pelno. Būtent to mums dabar reikia, kad užtikrintume spartų atstatymą ir padengtume svarbiausias biudžeto išlaidas“, – pridūrė D. Šmyhalis.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Australija įvedė finansines sankcijas ir draudimą keliauti septyniems Rusijos įkalinimo įstaigos, kurioje anksčiau šį mėnesį mirė opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, darbuotojams.

Berlyne jis pareiškė, kad jo šaliai reikia papildomos pagalbos kovoje su Rusija.

Pirmoji jo kelionės stotelė buvo susitikimas su prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu (Franku Valteriu Šteinmejeriu), su kuriuo D. Šmyhalis „aptarė karinę padėtį, sankcijų griežtinimą ir būtinybę aprūpinti Ukrainą ginklais“, pranešė pats premjeras per „Twitter“.

Vėliau sekmadienį su kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) susitiksiantis D. Šmyhalis taip pat padėkojo Vokietijai „už solidarumą su ukrainiečiais ir paramą“.

Pasak Vokietijos prezidento atstovės spaudai, F.-W. Steinmeieris patikino svečią, kad Berlynas „ir toliau patikimai palaikys Ukrainą“.

Kancleris O. Scholzas ne kartą žadėjo, kad Vokietija tvirtai rems Ukrainą kovoje su Rusijos invazija.

Tačiau praėjus kelioms savaitėms po Rusijos kariuomenės įžengimo į Ukrainą, Kyjivas pareiškė, kad Vokietijos pagalba per maža ir per vėlyva.

Vokietija padarė didžiulę pažangą remdama Ukrainą ginklais.

Birželį O. Scholzui aplankius Kyjivą, o Vokietijai atsiuntus ginklų, tonas pasikeitė.

„Vokietija padarė didžiulę pažangą remdama Ukrainą ginklais“, – prieš kelionę Vokietijos žiniasklaidai sakė D. Šmyhalis.

Tačiau ministras pirmininkas teigė, kad Kyjivas tikisi daugiau iš Berlyno, įskaitant „modernius kovinius tankus“, tokius kaip „Leopard 2“.

Balandį F.-W. Steinmeieris siūlėsi kartu su kitais Europos Sąjungos lyderiais apsilankyti Ukrainoje, tačiau Kyjivas atkirto, kad jis tuo metu nebuvo laukiamas šalyje.

Toks atsakymas F.-W. Steinmeieriui – buvusiam užsienio reikalų ministrui, neseniai pripažinusiam, kad padarė „klaidų“ dėl savo pernelyg minkštos pozicijos Maskvos atžvilgiu praeityje, – Vokietijoje buvo plačiai vertinamas kaip diplomatinis akibrokštas.

„Ypatinga atsakomybė“

O. Scholzo socialdemokratai istoriškai buvo persisunkę Šaltojo karo laikų draugiškų santykių gerinimo idėjomis, kurias puoselėjo jo pirmtakas Willy Brandtas (Vilis Brantas).

Scanpix nuotr.

Ši tradicija iš dalies lėmė tai, kad Vokietija iš pradžių atsisakė tiekti Kyjivui bet kokius ginklus, o po to paskelbtas sprendimas nusiųsti ukrainiečiams tik 5 000 šalmų sukėlė pyktį ir pašaipas.

Tačiau O. Scholzo koalicija, kuriai taip pat priklauso žalieji ir liberalioji partija FDP, nuo to laiko pakeitė savo poziciją.

Kyjivui, be kita ko, Vokietija pristatė haubicų, raketų paleidimo įrenginių ir priešlėktuvinių raketų.

Sunkesnė ginkluotė, pavyzdžiui, priešlėktuvinės sistemos IRIS-T, raketų paleidimo įrenginiai, montuojami ant pikapų, ir antidroninė įranga, turi būti įtraukta į kitą karinės pagalbos paketą, kurio vertė viršija 500 mln. eurų.

Ukrainiečių kariai šiuo metu Vokietijoje apmokomi naudotis tankais „Leopard“.

Pirmadienį sakydamas kalbą apie savo viziją Europai, O. Scholzas sakė, kad Vokietija prisiima „ypatingą atsakomybę“ padėti Ukrainai patobulinti savo artilerijos ir oro gynybos sistemas.

Jis pridūrė, kad Vokietija rems Ukrainą „tiek, kiek reikės“.

Be to, šalis priėmė beveik milijoną ukrainiečių pabėgėlių, o 155 tūkst. vaikų iš Ukrainos šiuo metu mokosi Vokietijos mokyklose.

Prieš D. Šmyhalio vizitą O. Scholzo koalicijos partneriai žalieji, tradiciškai garsėjantys kaip pacifistai, pareiškė, kad Vokietija nori padidinti savo ginkluotės tiekimą Ukrainai.

„Karinės priemonės niekada nepadeda rasti sprendimo, tačiau kartais jos atveria galimybes politiškai išspręsti konfliktus taisyklėmis grindžiamoje pasaulio tvarkoje“, – teigiama partijos vadovybės pasiūlyme, pateiktame svarstyti kitame suvažiavime.