„Nepasakyčiau, kad derybos žlugo. Jos tiesiog užtruko. Skirtingos nuomonės, skirtingi argumentai, buvo tikrai produktyvios tos kelios dienos. Susirinkus kitoje sesijoje bus deramasi toliau. Tos keturios taupiosios valstybės nori 1 proc. nacionalinio bendrojo produkto biudžetą turėti per ateinančius septynerius metus. O būtent Europos Vadovų Tarybos pasiūlymas yra didesnis – 1,06-1,07 proc.

Po to, kai bus priimti susitarimai Europos Vadovų Taryboje, šitą susitarimą taip pat turės patvirtinti Europos Parlamentas. Yra daug žaidėjų šiose derybose, daug įvairių nuomonių, pozicijų, reikia pakankamai laiko, kad būtų visos nuomonės išsakytos, argumentai būtų išgirsti ir būtų priimtinas sprendimas visoms grupėms“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė S. Krėpšta.

Anot prezidento patarėjo, Lietuvai reikia didesnio biudžeto.

„Norime didesnio biudžeto, didesnės finansinės integracijos. (...) Norime, kad integracija vyktų, nesustotų, Lietuva padarė pažangą per pastaruosius 10-20 metų ekonomikos išsivystymo srityje, taip pat turime tam tikrų iššūkių – socialinė atskirtis, nelygybė. Tikrai nereikėtų sustoti pusiaukelėje ir tos finansinės integracijos ir didesnio biudžeto mums ir kitoms Sanglaudos grupės šalims tikrai reikia“, – teigė S. Krėpšta.

„Tikimės, kad mažėjimas (Sanglaudos lėšų – ELTA) bus mažesnis nei numatyta Europos Komisijos pasiūlyme ar vėliau Suomijos pateiktame pasiūlyme“, – „Žinių radijui“ pridūrė jis.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę pasibaigus Europos Vadovų Tarybos susitikimui, lyderiai sutarė toliau tęsti diskusijas dėl Daugiametės finansinės programos 2021-2027 metams. Pasak Lietuvos prezidento G. Nausėdos, derybos įvairiuose dvišaliuose ir daugiašaliuose formatuose buvo ilgos ir intensyvios.

Prezidentūra informavo, kad Lietuva pasisako už 1,11 proc. BNP (bendrųjų nacionalinių pajamų) indėlį į ES biudžetą.

Lietuva taip pat laikysis nuoseklios pozicijos ir pasisakys už didesnį finansavimą sanglaudos politikai bei žemės ūkiui. Taip pat pažymės būtinybę laikytis 2013 metų Europos vadovų sutarimo dėl tiesioginių išmokų lygio visoms valstybėms narėms taikymo jau 2021 metų ir tiesioginių išmokų ūkininkams suvienodinimo su ES vidurkiu svarbą.

Baigusi kadenciją prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad penktadienį derybos dėl ES biudžeto žlugo ir jas reikės pradėti iš naujo.

Kitas ES Vadovų Tarybos susitikimas numatomas kovo mėnesį.

Pasak diplomatų, viršūnių susitikime penktadienį daugiausia bus diskutuojama, kaip užkamšyti maždaug 10 mlrd. eurų skylę dėl Britanijos pasitraukimo iš ES.

Artėjant susitikimui, Baltijos šalys paragino valstybes padidinti įnašus į bendrą 2021–2027 metų biudžetą, kad būtų išlaikytas dabartinio daugiamečio biudžeto lygis.

Tačiau kai kurios Vakarų Europos šalys, tokios kaip Olandija, Švedija, Austrija ir Danija, atsisako didinti savo dalį ir sako, kad pasitraukus britams biudžetas turi būti mažesnis.

Jokių sprendimų penktadienį nesitikima – šis neformalus susitikimas laikomas įžanga į rimtas derybas. Lietuvai jose bus svarbiausia užsitikrinti didesnes išmokas žemdirbiams, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimą ir vadinamąsias sanglaudos lėšas, skirtas mažinti skurdesnių regionų ekonominį atsilikimą.

Vakarų europiečiai nori daugiau pinigų kovoti su migracijos iššūkiais ir bendroms iniciatyvoms gynybos ir saugumo srityje.

ES valstybių ir vyriausybių vadovai penktadienį taip pat aptars bendrijos institucijų sandarą po „Brexit“.

Anot diplomatų, jie turbūt išsakys pritarimą Europos Parlamento siūlymui sumažinti europarlamentarų skaičių nuo 751 iki 705, bet nepritars jų reikalavimui, kad būsimas Europos Komisijos vadovas būtų renkamas tik iš Europos Parlamento politinių grupių pateiktų kandidatų.