Renginio „Maisto pakuotės: dizainas, idėjos, inovacijos“, kuris vyks Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos“ slėnyje įsikūrusioje „DesignLibrary Kaunas“, svečiai – Kaune įsikūrusios kūrybinės agentūros „Moon Troops“ įkūrėjas M. Gaigalas su kolega Vyteniu Lukošiumi.

Seminare bus kalbama apie maisto pakuočių kūrimą, jų specifiškumą, ateitį, dizaino sprendimus.

– Kokia yra „Moon Troops“ atsiradimo istorija?, – paklausėme M. Gaigalo.

– „Moon Troops“ prasidėjo nuo noro kurti. Iš pradžių nebuvo jokios strategijos ar verslo plano, kad tai bus pakuočių dizaino ir prekės ženklų kūrimo agentūra. Pirminė vizija buvo tokia, kad savo išskirtinį ir tuo pačiu racionalų požiūrį panaudosime visapusiškai kūrybai – nuo idėjos iki reklaminės kampanijos.

Vienais pirmųjų veiklos metų gavome pasiūlymą prisijungti prie vieno gėrimo kūrimo. Sukūrus pirmąjį gėrimo pakuotės dizainą, gavome daugiau užklausų iš to paties kliento. Peržvelgę rinką supratome, kad tai yra didžiulė neišnaudota niša, kurioje netrūksta potencialo.

Tuomet mūsų darbus pradėjo publikuoti įtakingiausi pasaulio dizaino bei tendencijų portalai. Tai mus įkvėpė dar labiau susitelkti į pakuočių dizaino sritį. Po dviejų metų nusprendėme nutraukti veiklą kitose kūrybinėse srityse ir tapome prekės ženklų ir pakuočių dizaino kūrybine agentūra.

– Kuo išskirtinis yra maisto pakuočių dizainas?

– Iš esmės pats pakuočių dizainas yra viena sudėtingiausių sričių, kuri apima kur kas daugiau nei tik estetiką ar grožį, kaip dažniausiai manoma. Pakuočių dizainas – tai galybė sprendimų, pradedant nuo pakavimo greičio, kaštų ar mašinų, kurios naudojamos gamyboje ar pakavime, iki patogumo galutiniam vartotojui.

Maistas yra vienas iš svarbiausių mūsų gyvenimo elementų, į kurį visuomet žiūrime labai atsakingai, turime tam tikrus lūkesčius kiekvienos kategorijos produktams.

– Kuo maisto produktų pakuočių dizainas skiriasi nuo daiktų pakuočių dizaino?

– Maisto produktų pakuočių dizainas nuo daiktų pakuočių dizaino skiriasi neženkliai. Čia, ko gero, labiau reikalingas skonis, pasitikėjimas ir „pažadas“, kurį ištesės įsigytas produktas. Taip pat labai svarbu pasitikėjimas produktu. Vyrauja tam tikros subtilybės, dėl ko vartotojas renkasi vieną ar kitą produktą.

Tam įtakos turi, kaip tas produktas pateikiamas ant pakuotės, ar jis atrodo skanus potencialiam vartotojui, taip pat tenka priimti sprendimus, ar vartotojas ant pakuotės norės matyti patį produktą, o galbūt geriau rodyti jo serviravimo pavyzdį ar pasiekti klientą per grafinius dizaino elementus.

– Kokias būdo ar charakterio savybes turi turėti dizaineris, kuriantis maisto pakuotes?

– Kiekvienas geras dizaineris pirmiausia turi būti geras analitikas ir kritiškas vartotojas, sugebantis išanalizuoti ir išgryninti reikalingą informaciją. Tuomet, turėdamas aiškią žinutę, kurią turi perteikti pakuotėje, galės pritaikyti savo dizaino žinias.

Maisto produktuose itin svarbi estetika ir smulkmenos, nes kartais ne tas atspalvis gali tapti labai didele klaida.

Svarbiausia savybė – geras skonis, sugebėjimas atskirti, kas skanu ir estetiška, o kas nėra patrauklu. Maisto produktuose itin svarbi estetika ir smulkmenos, nes kartais ne tas atspalvis gali tapti labai didele klaida. Pavyzdžiui, vartotojai mūsų šalyje žalią obuolį suvokia kaip sintetinį ar nelietuvišką, o raudoną vertina kaip savą ir užaugintą Lietuvoje.

Maisto produktų dizaine yra tam tikrų subtilybių, kurios yra iš pirmo žvilgsnio keistos, todėl dizaineriui svarbu jas suprasti ir įsisavinti.

– Kokių specifinių žinių iš dizainerio reikalauja darbas su maisto produktais?

– Dažniausiai ant pakuotės matomi maisto produktai ar gaminiai neatrodo taip, kokie yra viduje, nes daugumą produktų nufotografuoti taip, kad jie būtų itin patrauklūs, yra sudėtinga. Iš techninės pusės šioje srityje dažnai praverčia retušavimo ar foto montažo įgūdžiai, kurie leidžia maisto produktus paversti patrauklesniais ir atrodyti skanesniais.

– Kaip skiriasi pakuotės priklausomai nuo to, ar jos skirtos Lietuvos, ar užsienio rinkai?

– Žmonių požiūris bei poreikiai yra pakankamai vienodi, tad esmė lieka tokia pati, tačiau tam tikri skirtumai egzistuoja. Skirtingų šalių žmonės tuos pačius ingredientus gali matyti kitaip: vieniems reikia ryškesnių pakuočių, kitiems labiau pastelinių, tačiau tai detalės, kurios yra specifinės kiekvienai valstybei ar regionui.

Jeigu palygintume skandinaviškas ir azijietiškas pakuotes, pamatytume akivaizdžius skirtumus, bet esminiai dizaino principai jose bus panašūs.

– Kaip manote, kokia yra maisto pakuočių ateitis?

– Ilgainiui ateitį prognozuoti yra sunku, nes visuomet turime keletą tendencijų, kurios juda skirtingomis kryptimis. Vienas arbatos gamintojas gali kiekvieną arbatos maišelį pakuoti į papildomą maišelį, juos sudėti į metalinę dėžutę, taip siekdamas prabangos ir kokybės įspūdžio, tuo tarpu kitas gamintojas gali pasirinkti ekologišką sprendimą ir sveriamą arbatą parduoti daugkartinėje dėžutėje su savo prekės ženklu.

Ateityje matau dvi kryptis – tvarumo ir patogumo. Pakuotės tampa didžiule problema, nes vis daugiau greito vartojimo ir mažesnių pakuočių jas panaudojus virsta šiukšlėmis. Prognozuojama, kad 2020-aisiais pasaulinė pakuočių rinka pasieks 1 trilijoną JAV dolerių, tad galite paskaičiuoti kiek bus išleidžiama pakuotei, galiausiai virstančiai šiukšlėmis.

Patogumas tampa vis svarbesnis – skubančioje visuomenėje skaičiuojame kiekvieną minutę ir norime kuo didesnio komforto. Šiandien dauguma maisto produktų pasižymi „nepatogiomis“ pakuotėmis, pavyzdžiui, cukraus pakuotė, ją įkirpus, dažnai įplyšta, galiausiai tenka gaišti laiką jos sandarinimui.

– Renginys „Maisto pakuotės: dizainas, idėjos, inovacijos“ vyks „DesignLibrary Kaunas“. Ką jūs, kaip dizaineris, manote apie šią netradicinę dizaino biblioteką?

– Visų pirma, labai džiugu, kad Kaune buvo atidaryta tarptautinio „DesignLibrary“ tinklo erdvė. Tai – kur kas daugiau nei biblioteka. Šiandien dizainas įgyja vis didesnę reikšmę ir vis dažniau bei giliau žengia į kiekvieno mūsų gyvenimą. Džiugina tai, kad studentai, plačioji visuomenė turi galimybę naudotis kokybiškiausia dizaino literatūra. Manau, kad tokios knygos ir leidiniai kuo toliau, tuo labiau domins ne tik dizainerius, bet ir kitų specialybių ir pomėgių atstovus.

Iš pirmo žvilgsnio bibliotekos ir tradicinė spauda šiandien išgyvena krizę, nes vos keliais „clickais“ išmaniuoju telefonu gali surasti visą dominančią informaciją. Vis dėlto nemanau, kad dizaino srities knygos praras žmonių susidomėjimą, nes šiandieninis interneto turinys yra „greito vartojimo“, paviršutiniškas ir pilnas reklamos bei šiukšlių. Tuo tarpu knygos yra struktūrizuotos, jose atrinkta ir sudėta tai, kas dažniausiai pateikiama aukščiausios kokybės spaudoje.

Kaunas turi nemažai puikių dizainerių, kurie žinomi ir už Lietuvos ribų, tačiau visuomet trūko erdvės, kurioje jie galėtų susitikti, susipažinti, todėl, manau, kad ateityje „DesignLibrary“ gali tapti puikiais namais miesto, o gal ir šalies dizaineriams.

Apie „maisto dizaino“ sampratą, vyraujančias tendencijas Lietuvoje ir užsienyje bei jų praktinį įgyvendinimą sausio 25 dieną bus diskutuojama Kauno technologijos universiteto (KTU) „Santakos slėnyje“ įsikūrusioje dizaino bibliotekoje „DesignLibrary Kaunas“.

Diskusijoje dalyvaus Kauno senamiestyje įsikūrusio ir moderniąją lietuvišką virtuvę reprezentuojančio restorano „Uoksas“ vyriausiasis šefas Artūras Naidenko, restorano „Numan“ šefas Matas Paulinas ir Robertas Daskevičius – projekto „52 kartai“ įkūrėjas, maisto fotografas, už savo darbus pelnęs ne vieną tarptautinį apdovanojimą, rašoma pranešime spaudai. 

– Kaip apibūdintumėte, kas yra maisto dizainas?

R. Daskevičius (R.D): Maisto dizainas – būdas pabėgti nuo kasdienybės ir rutinos, pailsėti nuo triukšmo ir išorinių dirgiklių, atrasti naujų raiškos formų, būdų, pateikti maistą estetiškai, patraukliai ir kitaip nei tai darome įprastai ant kasdienio stalo. Tai yra mažas spektaklis akims.

A. Naidenko (A.N): Restorano veikloje maisto dizainą suprantame kaip įvairių potyrių pateikimą svečiui per maistą.

M. Paulinas (M.P): Man kaip ir visur pagrindinis elementas – balansas ir harmonija. Tam sukurti pasitelkiama atitinkama aplinka ir atmosfera.  Maisto dizainas apima daug elementų,  iš kurių pagrindinis visada yra skonis. Tuo tarpu išvaizda susidaro iš trijų elementų: maisto, indo (kartais atmosferos) ir fono. Viskas turi vienaip ar kitaip būti susiję. Visi elementai turi savo funkciją ir įtaką pojūčiams. Jeigu niekas neapgalvota, trūksta elementų, bus ir emocijų spektras tuštokas. Man maisto dizainas yra pastangos ir visų smulkmenų apgalvojimas, stengiantis sukelti kuo didesnį jausmų ir įspūdžių spektrą.

– Ar egzistuoja maisto dizaino mados? Kokios yra vyraujančios tendencijos?

A. N.: Yra tam tikros produktų, pateikimo, indų ir koncepcijų tendencijos, bet esminiai mūsų darbo kriterijai dažniausiai nekinta. Svarbus vaidmuo tenka indams. Šiuo metu didžioji dalis indų mūsų restorane yra pagaminti specialiai mums įvairių amatininkų ir meistrų. Tikrai sutinku, kad egzistuoja tam tikros indų mados.

Kaip ir kiekvienoje dizaino srityje, kompozicija lėkštėje ir estetika yra vienas svarbiausių dalykų, nes be tam tikros „tvarkos“ ir minties lėkštėje, ji neįmanoma.

M. P.: Kalbant apie maistą, reikia šiek tiek apgalvoti, kaip žmogus valgys tą patiekalą, kaip viską padaryti, kad valgymas būtų kuo paprastesnis ar priešingai, kuo interaktyvesnis. O čia neretai gali atsirasti problemų. Tai gali būti pakankamai intymus momentas. O žvelgiant į patį pateikimą restorane, tai indai turi būti sunkūs ir sulaikyti temperatūrą savyje, kad gerai palaikytų šiltą/šaltą temperatūrą.

R. D.: Kaip ir bet kurioje srityje, maisto fotografijoje, žinoma, egzistuoja mados ir trendai. Ši sritis, kaip ir kiekviena kita, turi savo guru, kuriuos daugelis seka ir, remdamiesi jų pavyzdžiu, kuria. Vieną madą sunku apibrėžti, nes maisto fotografijoje yra daug žanrų – skirtingų stilių, būdų, kaip fotografuoti – nuo minimalistinio skandinaviško iki detalių kupino country stiliaus.

– Kas yra sunkiausia įgyvendinant vizualiąją maisto patiekimo pusę?

A. N.: Dažniausiai pradedam nuo produkto, nes tai yra esmė. Tik po to pradedama galvoti, kokioj formoj ar tekstūroj jį pateikti. Mano manymu, kaip ir kiekvienoje dizaino srityje, kompozicija lėkštėje ir estetika yra vienas svarbiausių dalykų, nes be tam tikros „tvarkos“ ir minties lėkštėje, ji neįmanoma. Sunkiausia būna tada, kai pirma kyla vizualinė idėja, kuriai reikia taikyti naujas technikas.

R. D.: Maisto fotografijoje sunkiausia yra tai, kad dažnai iš anksto iki galo nežinai, kaip atrodys patiekalai, todėl fotosesijos metu tenka patalpinti jį į prieš tai sugalvotą aplinką. Kita vertus, surasti tinkamus paviršius, detales, įrankius, indus visada yra nemenkas iššūkis, o tai gali labai pakeisti nuotrauką ir galutinį rezultatą.

– Koks turi būti maisto pateikimas fotografijoje?

R. D.: Visų pirma turi būti toks, kad žadintų apetitą ir atrodytų skaniai. Taip, kad bežiūrintis į fotografiją pirmiausia norėtų suvalgyti maistą akimis. Taip pat, maisto fotografija gali pasakoti ir tam tikrą istoriją, nukelti į aplinką, kurioje norėtume atsidurti pietaudami ar vakarieniaudami.

– Kaip toli Lietuva yra pažengusi maisto dizaino srityje? Ar lyginant su kitomis šalimis (Skandinavijos, Vakarų Europos), Lietuvoje vyrauja panašios tendencijos?

R. D.: Tendencijos visur labai panašios, nes gyvenant globaliame pasaulyje socialinė žiniasklaida padeda neatsilikti ir stebėti, ką daro kiti restoranai, šefai, fotografai. Visa tai gali matyti realiu laiku. Jeigu anksčiau nežinojai, ką daro tavo kaimynas, tai dabar žinai, ką šiandien vakarienei pateikė kitame pasaulio gale esantis restoranas.

M. P.: Vis dar labai daug restoranų mano, kad išvaizda, margumas, spalvų įvairovė, bardakėlis be aiškios krypties yra būtent tai, ko reikia svečiui, kad jis manytų, jog restoranas jėga. O skonis, potyrių eiga, pati valgymo procedūra vis dar dažnai yra užmirštama.

– Kaip įsivaizduojate maisto dizaino ateitį? Kas bus madinga po 5 metų?

A. N.: Penki metai – per ilgas laikas, kad drįsčiau prognozuoti. Yra tam tikrų krypčių kur nukrypsta dalykai, net kalbant apie dviejų metų laikotarpį.

M. P.: Manau, kad skonis, estetika ir daug pastangų nereikalaujantis patiekalo suvalgymas turėtų išlikti visko esmė. Taip pat, kaip sakiau, svarbiausia balansas ir harmonija bei deranti aplinka, bendra atmosfera. Tai man itin artima idėja. Aš tuo tikiu ir tikiuosi, kad jos ims vyrauti pasaulyje.

R. D.: Kalbant apie maisto fotografiją ir toliau bus siekiama kuo labiau perteikti skonį ir emociją, nuotaiką, tad vis populiarės foto istorijos, gyvos fotosesijos, natūralios situacijos, kur maistas valgomas restorane, vakarėlyje arba toje aplinkoje, kur žmogus pats norėtų atsidurti.

"Pokalbiai su lietuvių studentais, verslininkais ir kitais sutiktais žmonėmis man atskleidė čia slypinčias galimybes. Ši patirtis – magiška", – sako Lorenzo Piazzi, "DesignLibrary", kurios centrinė būstinė įsikūrusi Milane, vadovas. Kitąmet Kauno technologijos universiteto (KTU) "Santakos" slėnyje duris atvers šios unikalios bibliotekos padalinys. Tai bus pirmasis "DesignLibrary", turinčios padalinius Šanchajuje ir Stambule, filialas Šiaurės Europoje.

Nors bibliotekos erdvė dar neįrengta, Kaune jau vyksta "DesignLibrary" renginiai, skirti kelti nuovoką apie šiandien vykstančias naujoves ir svarbiausias aktualijas dizaino, technologijų ir kitose srityse.

– Kaip veikia "DesignLibrary" ir kokie yra jos pagrindiniai tikslai? – paklausėme L.Piazzi.

– "DesignLibrary" yra pelno nesiekianti kultūrinė organizacija, kuri siekia skatinti dizaino kultūrą visame pasaulyje, vienydama narius iš įvairių šalių. Ji ugdo savo bendruomenę per bendradarbiavimą tarp institucijų, įmonių, leidėjų, studentų ir architektų bei apskritai kūrybingų žmonių. Be to, "DesignLibrary" organizuoja įvairius renginius, pavyzdžiui, konferencijas ir parodas dizaino tematika, atlieka dizaino tyrimus ir teikia dizaino tyrimų paslaugas. Į bendruomenę gali jungtis visi.

– Kodėl, jūsų nuomone, tokie projektai kaip "DesignLibrary" yra svarbūs?

– Tai ne mano nuomonė, mes tuo tikime. Šiandien gyvename pačiu sudėtingiausiu žmonijos istorijos laikotarpiu ir tam, kad išliktume, turime rasti bendrus globalių problemų sprendimus. Būtent todėl mes stengiamės suvienyti žmones, kurie tiki, kad dizainas galėtų būti jungiamoji mokslo, meno, biologijos, technologijų ir visų kitų neįprastų atradimų, kurie atsitinka kasdien ir yra gyvenimo dalis, grandis. Bibliotekos tikslas yra suburti globalią žmonių bendruomenę, kuri leidžia laiką kurdama ateitį. Nesvarbu, ar jie bendrautų tiesiogiai, ar skaitmeniniu būdu – svarbu, jog dalytųsi nuomonėmis ir diskutuotų apie geriausius sprendimus, kuriant revoliucines transporto priemones, medicinos technologijas ar skaitmenines mokymo priemones, taikomas visame pasaulyje. Iš tiesų tai reiškia dalyvauti vienintelėje šiandien įmanomoje inovacijų kūrimo veikloje.

– Ar, jūsų nuomone, Lietuvoje, ir konkrečiai – Kaune yra poreikis "DesignLibrary" filialui?

– Per pastaruosius metus ne vieną kartą buvau Lietuvoje, dažnai lankiausi Kaune. Sudėtinga kalbėti apie žmonių poreikius, net ir tų, kurie yra šalia. Kaip ir visur kitur šioje planetoje, egzistuoja pionieriai ir pasekėjai. Šią socialinę, ir, tikriausiai, biologiškai nulemtą tvarką matome visur, kur gyvena žmonės. Kitas dalykas – tikrai galiu kalbėti apie galimybes, kurias čia pamačiau. Jas man tiesiogiai pademonstravo studentai, verslininkai ir visi mano sutikti žmonės. Tai labai svarbi ir netgi, sakyčiau, magiška patirtis. Manau, kad Lietuvoje, kaip ir likusiame pasaulyje, egzistuoja tam tikra sąmoningai nesuvokta energija ir "latentinis kūrybingumas", kurį reikia įgalinti, kad jis pradėtų augti. To ir siekiame, įsteigdami "DesignLibrary" filialus skirtingose pasaulio vietose, būtent suburti kūrybingą vietos bendruomenę ir leisti jiems tapti unikaliems, suteikti žinių ir galių nesekti standartais. Kai tai pavyksta, stengiamės eksportuoti šias vietines žinias į kitas šalis, siekdami atrasti ir suprasti būdus, kuriais dizaino kultūra gali skatinti inovacijas, aktyviai įsijungti ir pagerinti mūsų kasdienybę.

– Kodėl pasirinkote Lietuvą filialui įsteigti?

– Iš tiesų buvo atvirkščiai – Lietuva mane pasirinko. O tada – vos po pusantrų metų – įsitikinau, kad intuicija manęs neapgavo. Žinote, kaip visada, nuostabūs dalykai atsitinka ne iš karto, jiems reikia laiko.

– Kokie yra Italijos ir Lietuvos bendradarbiavimo pranašumai?

– Kalbant geografiškai – neišsemiami. "DesignLibrary Kaunas" bus įkurta ties Vakarų ir Rytų kultūros riba ir bus pirmasis "DesignLibrary" filialas Europoje, neskaitant Milano, kur yra centrinė būstinė. Ateityje Kaune galėtų susitikti dizaino ir technologijų inovacijas kurianti bendruomenė iš Baltijos ir Šiaurės Europos šalių. Būtent dėl to sutarėme, kad šešerius metus dizaino biblioteka priklausys išskirtinai "DesignLibrary" prekės ženklui. Turinio prasme, manau, kad Lietuvos ir Italijos bendradarbiavimas atvers plačias galimybes keistis tarpdisciplininiais ištekliais tiek didelėms korporacijoms ir institucijoms, tiek nedidelėms ir pradedančioms įmonėms.

– Keitimasis dizaino idėjomis – ar galite įsivaizduoti, kaip tai galėtų vykti?

– Žinoma. Tiesą sakant, šiuo metu, kai skaitote šį tekstą, tai jau vyksta. "DesignLibrary" tikslas yra surinkti, suregistruoti, katalogizuoti, archyvuoti šiuos fenomenus ir suteikti jiems galimybę tapti dizaino istorijos dalimi. Tai mūsų kultūros paveldas kitoms kartoms. Žmonės jau kraustosi į kitas šalis, kasdien renkasi, kaip ir kur jie norėtų praleisti savo gyvenimą. Šiandien nebeliko fizinių ribų, kurių negalėtum peržengti turėdamas keletą eurų pigiam skrydžiui. Vienintelė išlikusi riba – kultūriniai skirtumai. Todėl dizaino kultūros skleidimas, jos integravimas į įvairias veiklas yra vienintelis kelias šiandien. Tokie mainai gali vykti ne tik tarp Italijos ir Lietuvos, bet ir tarp kitų šalių.