Pasak ministrės Monikos Navickienės, jei pasiūlymams pritartų Seimas, negalią turintys žmonės nebūtų diskriminuojami dėl amžiaus.

„Darbingo amžiaus neįgaliesiems mokamų netekto darbingumo pensijų dydžių diferencijavimas pagal netekto darbingumo procentus galioja ir dabar. (...) Dėl šių pakeitimų prognozuojame, kad 2024 metais beveik 45 tūkst. sunkią negalią turinčių asmenų galės gauti didesnes pensijas“, – pranešime teigė ministrė.

Pasak M. Navickienės, dabar nedarbingumą nustačius darbingo amžiaus žmonėms, jie sulaukę pensinio amžiaus gali pasirinkti išmokos pobūdį – netekto darbingumo ar senatvės pensiją, be to, jiems išlieka visos lengvatos ir garantijos.

„Jei negalios ateina nusistatyti žmogus jau būdamas pensinio amžiaus, jam yra nustatomas vienas iš specialiųjų poreikių (...), tačiau nors jų lygis yra suprantamas kaip asmens savarankiškumo netekimo mastas, tačiau jis nėra vertinamas procentine išraiška (...), o pats asmuo neturi teisės rinktis, kurią išmoką nori gauti“, – trečiadienį Vyriausybės posėdyje aiškino ministrė.

Dėl šių pakeitimų prognozuojame, kad 2024 metais beveik 45 tūkst. sunkią negalią turinčių asmenų galės gauti didesnes pensijas.

 

Jos teigimu, dabar 600 eurų pensiją gaunančiai 64 metų ir dviejų mėnesių amžiaus moteriai nustačius negalią, jos pensijos dydis nesikeistų. Tuo metu, jeigu negalia būtų nustatyta 63 metų ir 11 mėnesių amžiaus moteriai, ji iki sulaukdama pensinio amžiaus gautų 814 eurų išmoką – tokia pat būtų ir jai mokama senatvės pensija.

„Jeigu pritarsime šiems pakeitimais (...), nepriklausomai nuo negalios nustatymo momento – iki senatvės pensijos amžiaus ar po jo – moteris dėl savo būklės galėtų gauti didesnę pensiją“, – teigė M. Navickienė. 

Ministerijos teigimu, pensininkui nustačius sunkią negalią, jo senatvės pensijos dydis būtų apskaičiuojamas jį padauginus iš netekto darbingumo lygio daugiklio – nustačius didesnį nedarbingumą žmogus gautų ir didesnę pensiją.

Ministerijos vertinimu, 2024 metais sunki negalia galėtų būti nustatyta apie 7 proc. senatvės pensijų gavėjų.

M. Navickienė anksčiau teigė, jog kitais metais tam papildomai būtų skiriama 58 mln. eurų.

Pasiūlymai, jei jiems pritartų Seimas, įsigaliotų nuo 2024 metų sausio 1 dienos.

„Kaupdami savo būsimai pensijai šalies gyventojai pirmiausia vertina tuos dalykus, kurie turi labai aiškią ir konkrečia pinigų suma išreikštą vertę, tai yra,  pajamų mokesčio lengvata ir valstybės skatinamoji įmoka. Tačiau kaupiantieji nepakankamai reikšmės teikia tam, kaip tinkamai valdyti savo investicijas – tik 16 proc. respondentų nurodo, kad tokios investavimo priemonės kaip gyvenimo ciklo fondai jiems galėtų padėti sukaupti daugiau pinigų senatvei“, – sako „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis.

Pasak T. Gudaičio, atliktos II pensijų pakopos fondų analizės yra parodžiusios, kad didesnioji dalis pensijų fondų dalyvių iki šiol elgėsi pasyviai ir neskyrė pakankamai dėmesio savo kaupiamoms lėšoms valdyti. Vis dėlto peržiūrėti savo pensijų fondo investavimo strategiją yra svarbu, jei norima pasiekti kuo geresnį grąžos rezultatą kaupimo pradžioje ar išvengti rizikos, jog artėjant išėjimui į pensiją investicijos nuvertės. Siekdamas gyventojams pasiūlyti paprastesnį kaupiamų lėšų valdymą, „Swedbank“ šių metų pradžioje pirmasis pristatė gyvenimo ciklo investavimo strategija paremtus fondus. Tokius fondus nuo 2019 m. pradžios turės siūlyti visi rinkos dalyviai.

Remiantis tyrimo duomenimis, apie pusė visų apklaustų II pensijų pakopos dalyvių (51 proc.) nurodė, kad didesnę sumą pensijai jiems padėtų sukaupti gyventojų pajamų mokesčio lengvata, kuri būtų taikoma atsižvelgiant į per metus į pensijų fondą pervestų lėšų sumą.

Antroje vietoje tarp dažniausiai minėtų priemonių nurodoma 12 eurų skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto – ją įvardijo 47 proc. apklaustųjų. Kiek daugiau kaip trečdalis (36 proc.) apklausos dalyvių mano, kad jų pensijų fonde laikomos lėšos labiau galėtų išaugti dėl mažesnių fondų valdymo mokesčių.

„Apklausos rezultatai rodo, kad nuo kitų metų pradžios įsigaliosiantys pensijų reformos pokyčiai turėtų patenkinti daugelio kaupiančiųjų II pensijų pakopoje lūkesčius. Reforma numato skatinamąją įmoką iš valstybės biudžeto, kaupimą gyvenimo ciklo fonduose ir mažesnius fondų administravimo mokesčius – šie pokyčiai ilguoju laikotarpiu gyventojams turėtų padėti sukaupti daugiau lėšų savo senatvei“, − komentuoja „Swedbank investicijų valdymo“ vadovas.

33 proc. apklausos respondentų nurodė, kad daugiau lėšų jie sukauptų prisidėdami asmeninėmis įmokomis į pensijų fondą. Pastarąjį variantą dažniau rinkosi didžiausios pajamų grupės, kur vienam šeimos nariui tenkančios pajamos per mėnesį viršija 500 eurų, atstovai.