Akcizus vis didina

Skaičiuojama, kad, padidinus akcizų tarifą vien tik etilo alkoholiui, 0,5 litro stipraus alkoholinio gėrimo vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,39 euro.

"Stiprieji alkoholiniai gėrimai pagal parduodamą kiekį išlieka antri pagal populiarumą po alaus. Taip pat, remiantis duomenimis apie alkoholinių gėrimų vartojimo pokyčius, didinant akcizų tarifus visoms alkoholinių gėrimų grupėms, etilo alkoholio rinka smuko mažiausiai. Įvertinus visa tai, padidinus akcizų tarifą etilo alkoholiui dėl išaugsiančio apmokestinimo skirtumo, lyginant su kitais alkoholiniais gėrimais, būtų dar daugiau prisidėta prie šio produkto prieinamumo mažinimo", – ELTA sakė A.Veryga.

Akcizų tarifai etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams buvo didinami kasmet ketverius metus iš eilės 2014–2017 m. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, per ketverius metus vyno ir kitų fermentuotų gėrimų rinka susitraukė apie 30 proc., tarpinių produktų – 68 proc., alaus – 17 proc., etilo alkoholio – tik 4 proc.

2017 m. šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 3,1 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 358 tūkst. dekalitrų (10,5 proc.) mažiau nei 2016 m., vyno ir fermentuotų gėrimų – 4,2 mln. dekalitrų, 947 tūkst. dekalitrų (18,4 proc.) mažiau.

Nors, kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 23,2 mln. dekalitrų, arba 2,1 mln. dekalitrų (8,2proc.) mažiau nei 2016 m., akcizų pakėlimas aludariams faktiškai buvo pats skaudžiausias. Vyriausybės siūlymas didinti akcizą stipriajam alui dar labiau suvaržys šį verslą.

Praėjusiais metais ženkliai padidinus akcizus alkoholiniams gėrimams, VMI duomenimis, buvo surinkta 304,1 mln. eurų akcizo mokesčio – 25,1 proc. daugiau negu 2016 m. Kitaip ir negalėjo būti, mat akcizų tarifai alui padidėjo 112 proc., vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams bei tarpiniams produktams – nuo 92 iki 111 proc., etilo alkoholiui – tik apie 23 proc. Tuo tarpu dabar, padidinus akcizą alkoholiui, A.Verygos teigimu, tikimasi valstybės biudžetą 2019 m. papildyti apie 5 mln. eurų – tai lašas (maždaug 1,5 proc.), lyginant, kiek buvo surinkta 2017 m. ir kiek planuojama surinkti šiemet.

Pilnėja kaimynų piniginės

Politikai giriasi, kad, padidinus akcizą alkoholiniams gėrimams, sumažėjo alkoholio vartojimas, mažiau yra priklausomų nuo alkoholio asmenų, sumažėjo sergančių alkoholio išprovokuotomis ligomis, mažiau sulaikoma neblaivių vairuotojų.

Vis dėlto toks sumažėjimas – vargu ar padidėjusių akcizų padarinys. Mat alkoholio šiandien galima įsigyti ne nuo 18, o nuo 20 metų, ženkliai padidėjo baudos girtiems vairuotojams. Dar viena, galbūt net pagrindinė priežastis – tautiečių kelionės į Latviją ir Lenkiją, iš kur atsivežama pigesnių alkoholinių gėrimų.

Vilniaus universiteto partnerystės docentas Marius Dubnikovas neseniai pristatė tyrimą, kurio metu buvo apklausta 1 000 asmenų, vykstančių apsipirkti į kaimynines valstybes. Dažniausiai žmonės Lenkijoje ir Latvijoje apsiperka kartą per mėnesį. Lenkijoje perkamas maistas ir alkoholis, Latvijoje – vien alkoholis. Lenkijoje 80 proc. žmonių išleidžia iki 300 eurų per vieną apsipirkimą, Latvijoje – iki 100 eurų.

Lenkijoje net 23 proc. apklaustųjų atsakė, kad Lietuvoje alkoholio apskritai neperka.

Net 90 proc. apklaustųjų teigė, kad į Latviją važiuoja pirkti vien tik alkoholio, jo perkama didesniais kiekiais nei anksčiau Lietuvoje. Kai kurie iš apklaustųjų teigė, kad anksčiau tiek alaus nepirkdavo ir nevartodavo. Tiek Latvijoje, tiek Lenkijoje alkoholiui pirkti vienos kelionės metu paprastai skiriama vidutiniškai 10–50 eurų. Latvijoje paprastai perkamas alus ir įvairūs vynai, Lenkijoje – stiprieji gėrimai.

Skaičiuojama, kad pernai lietuviai svetur įsigijo bemaž 50 mln. litrų alaus. Dėl to Lietuvos biudžetas neteko apie 40 mln. eurų mokesčių.

Estija, kur akcizai alkoholiui didesni negu Latvijoje, jau apsiskaičiavo alkoholinio turizmo žalą biudžetui. 2017 m. Estijos biudžetas neteko 29 mln. eurų, šiais metais prognozuojama – 43,3 mln. eurų. Tai bus antri metai, kai surenkamas akcizo mokestis už alkoholį palaipsniui mažėja.

Tiesa, šiandien mūsų politikai gali guostis, kad alkoholio akcizų pajamos nemažėja. VMI duomenimis, deklaruoti alkoholio akcizai sausį–rugsėjį siekė 230,816 mln. eurų – 7,6 mln. daugiau nei pernai tuo pat laiku. Tačiau tendencija rodo, kad vargu ar bus surinkta lėšų daugiau nei pernai. O tai galėtų reikšti viena – pasiekta riba, kai, dar labiau didinant akcizą, trauksis vietinė alkoholio pramonė, kartu mažės ir kito pavidalo mokesčiai valstybei.

Proteguojamas stiprusis alkoholis?

A.Verygos noras padidinti akcizą alkoholiniams gėrimams motyvuojamas noru sumažinti stipraus alkoholio pirkimą. Didinant ir akcizą stipriam alui, siekiama to paties. Tačiau šios kalbos greičiausia tėra širma, pridengianti norą stipriųjų gėrimų gamintojams, spustelėjus juos su didinamu akcizu, duoti daugiau erdvės, aludarių sąskaita.

Per devynis šių metų mėnesius spiritinių gėrimų pardavimas, palyginti su praėjusiųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, nukrito 9,9 proc., alaus – 8,8 proc. Tačiau ignoruojamos pagrindinės tokios statistikos priežastys: praėjusių metų vasarį prekybininkų sandėliai lūžo nuo stipriųjų alkoholinių gėrimų, nes gamintojai stengėsi parduoti kuo daugiau produkcijos esant dar mažam akcizui. Ir vartotojai prieš pabrangimą alkoholį pirko.

Kalbos greičiausia tėra širma, pridengianti norą stipriųjų gėrimų gamintojams, spustelėjus juos su didinamu akcizu, duoti daugiau erdvės, aludarių sąskaita.

Taigi ženkliai didėję akcizai labai iškraipė statistiką ir teigti, kad taip stipriai sumažėjo stipraus alkoholio vartojimas, negalima. Mat, analizuojant kiekvieną šių metų mėnesį atskirai, galima stebėti, kad, birželį spiritinių gėrimų pardavimas augo 48 proc., o alaus mažėjo 3 proc.; liepą spiritinių gėrimų pardavimas augo 40 proc., alaus – tik 5 proc.; rugpjūtį degtinės pardavimas augo 23 proc., alaus 5 proc. sumažėjo; rugsėjį degtinės parduota 13 proc. daugiau, alaus pardavimas sumenko 6 proc.

Prisimenant, kokia karšta buvo vasara, alaus pardavimo kritimas net 9 proc. rodo, kad drastiškai pakelti akcizai paskatino dalį vartotojų pereiti nuo alaus prie pigiausios degtinės. Alaus pirkimo mažėjimo tendencijas veikia ir tautiečių alaus pirkimas Latvijoje ir Lenkijoje. Nors Latvijoje akcizas alui beveik pasivijo lietuviškąjį, tačiau alkoholio parduotuvės prie Lietuvos sienos Latvijoje niekur nedingo ir pirkėjai tebeveža didelį kiekį alaus į Lietuvą.

Saulius Galadauskas, Lietuvos aludarių gildijos prezidentas, dienraščiui prisipažino įtariantis, kad politikų noras dar labiau apmokestinti stiprų alų, padidins alkoholio pramonės pelną, nes žmonės bus linkę alų keisti pigia degtine.

"6–7,5 proc. stiprumo alus yra tik santykinai stiprus. Lietuvoje prieš dešimt metų stiprus alus buvo 9,5 ir net 11 proc. stiprumo. Aludariai savo garbės kodekse buvo įsipareigoję negaminti stipresnio nei 9,5 proc. alaus, šis sprendimas buvo susilaukęs net Konkurencijos tarybos tyrimo. Manęs niekas neįtikins, kad kitose valstybėse politikai nėra ragavę 9–11 proc. stiprumo alaus. Jei bus ryžtasi kelti akcizą Lietuvoje gaminamam stipriam alui, koks jis iš tikrųjų nėra, tai bus tik eilinis aludarių, ypač mažųjų, žlugdymas. Manau, kad tai niekaip nesuderinama su regionine politika ar smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimu, beje, tai nelabai dera ir su kainų mažinimo politika", – sakė S.Galadauskas.

Pašnekovo mintis puikiai iliustruoja ir statistika. Stiprusis alus yra viena labiausiai krentančių alkoholinių gėrimų kategorijų. Pavyzdžiui, kovo mėnesį (palyginti su pernykščiu kovu) jo pardavimas krito beveik ketvirtadaliu – 22,5 proc. Šiemet nebuvo mėnesio, kad stipriojo alaus pardavimas bent prisivytų 2017-ųjų rodiklius. Mažiausias kritimas buvo birželį – 11,9 proc., o iš viso šiais metais stipriojo alaus pardavimas krito 14,8 proc.

"Manyčiau, kad stipraus alaus problema yra dirbtinai sukurta siekiant konkrečių konkurencinių tikslų", – sakė S.Galadauskas.

Ekspertų įspėjimai

S.Galadauskas primena, kad stipriu vadinamas 7,5 proc. alus yra beveik dvigubai silpnesnis už vyną, nekalbant jau apie spirituotus vynus, ir daugiau nei penkis kartus silpnesnis už degtinę. "Spirituotą 15–21 proc. stiprumo alkoholį galima pardavinėti kokio dydžio butelyje – politikams dėl to galvos neskauda, pigus vynuogių vynas parduodamas 5 l tetrapakuose – irgi gerai, ir, žinoma, niekam nė motais, kad degtinė yra parduodama litriniuose, neretai ir didesnės talpos buteliuose", – piktinosi aludarių gildijos vadovas

Nepaneigiama, kad alaus rinką labiausiai varžo tai, jog alui nustatytas santykinai didesnis akcizas negu stipriesiems gėrimams – pastarieji pabrango mažiau ir tapo patrauklesni niekur nedingusiems piktnaudžiautojams alkoholiu. Mat labiau apsimoka pirkti ne taip pat smarkiai pabrangusį įprastą spirituotą vyną arba net ir litrą 7,5 proc. alkoholio laipsnių alaus, o butelį penkeriopai stipresnės ir tik 2–4 kartus brangesnės degtinės.

Dar Algirdo Butkevičiaus vyriausybei planuojant didinti akcizo mokestį, ekspertai įspėjo, kad tai reikia daryti pamažu ir palaipsniui. Teigta, kad tam viena iš priežasčių – gali staigiai padidėti nelegali alkoholio prekyba, kuri jau tada sudarė apie 27 proc. alkoholinių gėrimų rinkoje. Tada ekonomikos ekspertai siūlė atsižvelgti ir į kitą aplinkybę: vidutinės Lietuvos gyventojo pajamos siekia 32 proc. ES vidurkio, o pagal akcizo tarifus alkoholinių gėrimų akcizo tarifas net 60 proc. didesnis nei vidutinis tarifas ES. Taigi atrodo, jog politikų deklaruojama kova su alkoholiu tik dar labiau įsuks stipriųjų gėrimų vartojimo karuselę.