„Atsižvelgdami į pranešimus apie smūgius balandžio 19-ąją, raginame visas šalis dirbti siekiant užkirsti kelią tolesnei eskalacijai. G-7 ir toliau dirbs šiuo tikslu“, – nurodoma G-7 pareiškime.

Italijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Japonijos ir Kanados ministrai taip pat sako „reikalaujantys, kad Iranas ir su juo susijusios grupuotės nutrauktų savo atakas“.

„Laikysime Irano vyriausybę atsakingą už jos piktavališkus ir destabilizuojančius veiksmus“, – nurodė ministrai po Italijos Kaprio saloje surengto susitikimo.

G-7 sakė esantis „pasirengęs priimti daugiau sankcijų ar imtis kitų priemonių – tiek dabar, tiek reaguojant į tolesnes destabilizuojančias iniciatyvas“.

Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad centrinėje Isfahano provincijoje anksti penktadienį nugriaudėjo sprogimų, o JAV žiniasklaida, cituodama amerikiečių pareigūnus, paskelbė, kad Izraelis sudavė atsakomųjų smūgių savo aršiam priešui Iranui.

Raginame visas šalis dirbti, kad būtų išvengta eskalacijos.

Tuo metu iraniečių žiniasklaida atmetė galimybę, kad Iranas buvo užpultas iš užsienio.

Izraelis anksčiau įspėjo, kad imsis atsakomųjų veiksmų po to, kai beveik prieš savaitę Teheranas atakavo jį raketomis ir dronais, keršydamas už mirtiną smūgį Irano ambasadai Sirijoje, dėl kurio plačiai kaltinama žydų valstybė.

Nuo to laiko vis garsiau skamba būgštavimai, kad Gazos Ruože besitęsiantis Izraelio ir „Hamas“ karas gali išplisti regione.

Italų diplomatijos vadovas Antonio Tajani (Antonijus Tajanis) per spaudos konferenciją Kapryje pabrėžė norįs, „kad G-7 pasiųstų labai aiškią žinią: G-7 politinis tikslas – deeskalacija“.

„Raginame visas šalis dirbti, kad būtų išvengta eskalacijos“, – pridūrė jis.

Prieštarauja Izraelio plataus masto karinei operacijai Rafache

Didžiojo septyneto (G-7) šalių užsienio reikalų ministrai penktadienį pareiškė nepritariantys Izraelio planuojamai „plataus masto karinei operacijai Rafache“, nes tai turėtų „katastrofiškų pasekmių civiliams gyventojams“.

Italijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Japonijos ir Kanados ministrai taip pat pasmerkė „nepriimtiną civilių gyventojų skaičių“, Gazos Ruože per Izraelio karinį puolimą, surengtą po beprecedentės palestiniečių grupuotės „Hamas“ atakos prieš žydų valstybę.

Izraelis žada pradėti operaciją Rafache, kur glaudžiasi daugybė palestiniečių, pabėgusių iš kitų apgultos palestiniečių teritorijos vietovių.

„Kartojame, kad nepritariame plataus masto karinei operacijai Rafache, kuri turėtų katastrofiškų pasekmių civiliams gyventojams“, – sakoma ministrų pareiškime.

Izraelis vis labiau kritikuojamas dėl savo puolimo, pavertusio didelę dalį Gazos Ruožo griuvėsiais, keliamų kančių 2,4 mln. šios teritorijos gyventojų.

„Apgailestaujame dėl visų civilių aukų“, – sakė G-7 ministrai, susitikę Italijos Kaprio saloje.

Jie nurodė, kad „su dideliu susirūpinimu atkreipia dėmesį į nepriimtiną civilių gyventojų, įskaitant tūkstančius moterų, vaikų ir pažeidžiamų asmenų, nužudytų Gazoje, skaičių“.

Spalio 7-ąją surengtas beprecedentis „Hamas“ išpuolis Izraelyje, oficialiais duomenimis, pareikalavo apie 1 170 žmonių, daugiausia civilių, gyvybių.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 34 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą. „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per daugiau kaip pusmetį trunkantį Izraelio ir islamistų kovotojų karą šioje teritorijoje žuvo mažiausiai 33 970 žmonių.

Pažadėjo sustiprinti Ukrainos oro gynybą

Didžiojo septyneto (G-7) šalių užsienio reikalų ministrai penktadienį susitikime Italijos Kaprio saloje įsipareigojo sustiprinti Ukrainos oro gynybos pajėgumus.

Pareiškime ministrai sakė artėjant birželį numatytam G-7 viršūnių susitikimui tyrinėjantys „visus įmanomus kelius ir galimus variantus“ panaudoti įšaldytą Rusijos turtą padėti Ukrainai.

Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba taip pat viešėjo Kapryje ir drauge su G-7 valstybių ministrais aptarė karą jo šalyje.

Jis ragino kolegas pasekti Vokietijos pavyzdžiu, Berlynui savaitgalį paskelbus, kad nusiųs Kyjivui papildomą oro gynybos sistemą „Patriot“.

„Esame pasiryžę stiprinti Ukrainos oro gynybos pajėgumus, kad būtų išsaugotos gyvybės ir apsaugota svarbi infrastruktūra. Šiuo tikslu taip pat bendradarbiausime su partneriais“, – sakoma Italijos, Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Kanados ir Vokietijos ministrų baigiamajame pareiškime.

Ukraina jau seniai skundžiasi, kad senka jos ginkluotės atsargos, todėl darosi sunku numušti rusų leidžiamas raketas ir dronus. Maskva pastarosiomis savaitėmis suintensyvino atakas prieš infrastruktūrą visoje Ukrainoje.

Britų užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) irgi ragino G-7 kolegas kūrybingai pažiūrėti į klausimą, kaip panaudoti po invazijos įšaldytą Rusijos turtą.

„Kaip prašė lyderiai, prieš Apulijos viršūnių susitikimą tęsime darbą ir atnaujinsime informaciją apie visus įmanomus kelius ir galimus variantus, kaip būtų galima panaudoti imobilizuotą Rusijos valstybės turtą Ukrainai paremti, laikantis mūsų atitinkamų teisinių sistemų ir tarptautinės teisės“, – sakoma pareiškime.

Pasmerkė Kinijos įmonių karinę pagalbą Rusijai 

Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrai penktadienį išreiškė susirūpinimą dėl dvejopo naudojimo medžiagų ir ginklų komponentų, kuriuos Kinijos įmonės tiekia Rusijai ir kuriuos Maskva naudoja karinėms reikmėms, perdavimo.

Susitikime Italijoje JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) paragino kolegas Europoje didinti spaudimą Pekinui, kurį Vašingtonas kaltina padedant Rusijos „ambicingiausiai gynybos plėtrai nuo sovietinių laikų“.

„Reiškiame savo didelį susirūpinimą dvejopos paskirties medžiagų ir ginklų komponentų, kuriuos Rusija naudoja savo karinei gamybai didinti, perdavimais į Rusiją iš kompanijų Kinijos Liaudies Respublikoje“, – sakoma G-7 ministrų baigiamajame pareiškime po derybų Kaprio saloje.

„Tai leidžia Rusijai atkurti ir atgaivinti savo gynybos pramonės bazę, keliančią grėsmę tiek Ukrainai, tiek tarptautinei taikai ir saugumui“, – teigiama G-7 baigiamajame pareiškime.

„Kinija turėtų užtikrinti, kad ši parama liautųsi, nes tai (Kinijos parama) tik prailgins šį konfliktą ir padidins Rusijos savo kaimynėms keliamą grėsmę“, – sakoma jame.

Be Jungtinių Valstijų, G-7 taip pat priklauso Kanada, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Japonija ir šiemet pirmininkaujanti Italija.

Vašingtonas yra nubrėžęs „raudoną liniją“ Pekinui: netiekti ginklų Rusijai, skirtų naudoti jos kare Ukrainoje. Kol kas nebuvo pateikta įrodymų, kad ši linija būtų peržengta.

Tačiau JAV vis dažniau smerkia, Vašingtono žodžiais, Kinijos užkulisinę paramą Maskvai.

Vienas JAV aukšto rango pareigūnas praėjusią savaitę sakė, kad Kinija padeda Rusijai vykdyti „ambicingiausią gynybos plėtrą nuo sovietinių laikų ir greičiau, nei manėme šio konflikto [Ukrainoje] pradžioje“.

Pristatydami JAV išvadas pareigūnai sakė, kad Kinija padeda Rusijai virtinėje sričių, įskaitant bendrą dronų gamybą, kosmose dislokuojamus pajėgumus ir eksportą, būtiną balistinėms raketoms gaminti.

Kinija yra vienas pagrindinių veiksnių, padedančių atgaivinti Rusijos gynybos pramonės bazę, kuri prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą patyrė didelių sunkumų, žurnalistams sakė vienas su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs aukšto rango JAV pareigūnas.

„Mes vienbalsiai pasmerkėme precedento neturintį Irano išpuolį prieš Izraelį“, – po vaizdo ryšiu vykusių derybų socialiniame tinkle „X“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

„Mes ir toliau dėsime visas pastangas siekdami deeskalacijos. Kuo greičiau užbaigus krizę Gazoje, ypač nedelsiant nutraukiant ugnį, tai pasikeis“, – teigė jis.

G-7 lyderiai taip pat išreiškė visišką paramą Izraeliui po Irano atakos ir pareiškė esantys pasirengę „imtis tolesnių priemonių“, reaguodami į „tolesnes destabilizuojančias iniciatyvas“.

„Mes ir toliau dirbsime, siekdami stabilizuoti padėtį ir išvengti tolesnio eskalavimo. Šia dvasia reikalaujame, kad Iranas ir jo įgaliotiniai nutrauktų savo atakas, ir esame pasirengę imtis tolesnių priemonių dabar ir reaguodami į tolesnes destabilizuojančias iniciatyvas“, – sakė jie pareiškime, kurį po susitikimo paskelbė G-7 pirmininkaujanti Italija.

Iranas vėlų šeštadienį paleido daugiau nei 300 dronų ir raketų į Izraelį, sužeisdamas 12 žmonių, pranešė Izraelio kariuomenė.

Tačiau beveik visi dronai ir raketos buvo perimti dar nepasiekus Izraelio teritorijos, nurodė kariuomenė, kuriai padėjo JAV, Jordanija, Britanija ir kitos sąjungininkės.

Irano revoliucijos gvardija nurodo, kad atakos prieš Izraelį ėmėsi, keršydama už balandžio 1 dieną įvykdytą mirtiną drono smūgį konsulatui Damaske.

Prezidentas Ebrahimas Raisi (Ebrahimas Raisis) taip pat perspėjo Izraelį nesiimti jokių neapgalvotų atsakomųjų veiksmų į beprecedentę Teherano raketų ir dronų ataką, o pasaulio lyderiai ragino laikytis santūrumo.

„G-7 šalių grupei pirmininkaujanti Italija sukvietė G-7 vadovus į vaizdo konferenciją, prasidėsiančią šiandien po pietų“, – pranešė vyriausybė, Italijos ministrei pirmininkei Giorgiai Meloni (Džordžai Meloni) pasmerkus išpuolį ir pareiškus, kad baiminasi „regiono destabilizacijos“.

G-7 sudaro Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija, Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Italija ir Kanada.

Stengiamės išvengti dar rimtesnės karinės krizės.

Šeštadienio naktį įvykdyta ataka buvo pirmas kartas, kai Iranas pradėjo plataus masto karinį puolimą prieš Izraelį,

Per pastarąsias dvi savaites Irano pareigūnai ne kartą žadėjo nubausti Izraelį po to, kai balandžio 1 dieną per numanomą žydų valstybės smūgį buvo sulygintas su žeme Irano diplomatinis pastatas Damaske ir žuvo septyni elitinės Revoliucinės gvardijos nariai, įskaitant du generolus.

Dėl minimo smūgio Teheranas kaltina Izraelį.

„Mes stengiamės išvengti dar rimtesnės karinės krizės“, – tvirtino Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani (Antonijus Tajanis).

„G-7 siųs žinią Izraeliui, kad situacija nepablogėtų, nes vakarykštis Irano atsakomasis smūgis gali įsukti pavojingą spiralę“, – transliuotojui „Rai3“ sakė A. Tajani.

Jų pareiškimas pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai A. Navalno komandos atstovė spaudai pranešė, jog Rusijos institucijos pagaliau perdavė Arkties pataisos kolonijoje mirusio politiko kūną jo motinai.

„Raginame Rusijos vyriausybę iki galo išsiaiškinti jo mirties aplinkybes“, – sakoma G-7 pareiškime.

„Taip pat reiškiame pagarbą nepaprastai Aleksejaus Navalno drąsai ir palaikome jo žmoną, vaikus ir artimuosius“, – priduriama jame.

„Jis paaukojo savo gyvybę kovodamas prieš Kremliaus korupciją ir už laisvus bei sąžiningus rinkimus Rusijoje.“

Jis paaukojo savo gyvybę kovodamas prieš Kremliaus korupciją.

47 metų A. Navalnas – garsiausias prezidento Vladimiro Putino kritikas – mirė vasario 16-ąją, praleidęs trejus metus už grotų dėl kaltinimų, kuriuos nepriklausomos teisių gynimo grupės ir Vakarų šalys pasmerkė kaip kerštą už opoziciją Kremliui.

Rusijos institucijos teigė, kad A. Navalnas, praradęs sąmonę po pasivaikščiojimo pataisos kolonijoje, pramintoje „Poliariniu vilku“, mirė dėl esą natūralių priežasčių.

Tačiau jo komanda sakė, kad tyrėjai vis negrąžina jo kūno ir kelias dienas net neleido jo motinai jo pamatyti, o tai pakurstė kaltinimus, kad valstybė yra „žudikai“, bandantys „paslėpti pėdsakus“.

Žada didinti Rusijos karo Ukrainoje kainą

G-7 šalių grupė pažadėjo didinti Rusijos karo Ukrainoje kainą, rašoma per antrąsias šio konflikto metines paskelbtame grupės pareiškime.

„Mes ir toliau didinsime Rusijos karo kainą, mažinsime Rusijos pajamų šaltinius ir trukdysime jos pastangoms kurti savo karo mašiną“, – pareiškė grupė.

Didžiojo septyneto šalys taip pat pasmerkė Kinijos ir Irano paramą Rusijos karui Ukrainoje.

Jos paragino Iraną nustoti padėti Rusijos kariuomenei ir išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos įmonių vykdomo ginklų komponentų bei karinės įrangos perdavimo Maskvai.

Virtualus Didžiojo septyneto susitikimas dėl Ukrainos, kuriam pirmininkavo Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni), šeštadienį atvykusi į Kyjivą, buvo skirtas antrosioms Rusijos invazijos metinėms.

Jungtinės Valstijos, kurių poziciją palaiko Jungtinė Karalystė, Japonija ir Kanada, pasiūlė tęsti parengiamuosius darbus, kad galimus variantus Didžiojo septyneto šalių lyderiams galima būtų pristatyti jau vasario 24 d. numatomame surengti susitikime.

Nors jokių sprendimų šiuo klausimu, dėl kurio Europos šalių sostinėse verda karšti debatai, dar nėra priimta, pastangos siekiant Ukrainos labui konfiskuoti Rusijos turtą parodo, kad ši tema Vakaruose darosi vis svarbesnė, rašoma straipsnyje.

Informuotų šaltinių teigimu, šį klausimą šį mėnesį jau aptarė Didžiojo septyneto šalių finansų ministrai ir jų pavaduotojai.

Trys darbo grupės, kurias siūlo įsteigti Vašingtonas, išnagrinės teisinius konfiskavimo aspektus, būdus, kaip galima būtų įgyvendinti tokią politiką ir sumažinti su ja susijusią riziką bei galimybes geriausiais būdais nukreipti šią pagalbą Ukrainai.

Vokietija, Prancūzija, Italija ir ES išsakė keletą abejonių ir užsiminė apie tai, kad prieš priimant sprendimą būtina atidžiai įvertinti Maskvos turto konfiskavimo teisėtumą. Keletas Europos šalių ministrų pabrėžė, kad reikia užtikrinti tinkamą šio darbo slaptumą.

Laikraščio teigimu, Vakarų šalių sostinės svarsto įvairias galimybes, pradedant tiesioginiu centrinio Rusijos banko turto konfiskavimu ir panaudojimu ir baigiant įšaldyto turto investavimu arba naudojimu vietoje užstato paskoloms gauti.

ES kol kas nėra konfiskavusi jokio Rusijos turto, tačiau svarsto galimybes areštuoti tokių finansinių institucijų, kaip 191 mlrd. eurų vertės valstybių turtą valdanti „Euroclear“, pelną, nurodoma publikacijoje.

Vašingtonas kol kas oficialiai nėra pritaręs minčiai konfiskuoti Rusijos turtą. Tačiau šiais metais Jungtinės Valstijos tarp Didžiojo septyneto narių išplatino slaptą diskusijų dokumentą, kuriame nurodoma, kad įšaldyto Maskvos turto konfiskavimas būtų pagrįsta priemonė paskatinti Rusiją nutraukti karo veiksmus.

Tačiau Europa, kurioje ir yra laikoma didžioji dalis šio turto, laikosi atsargesnės pozicijos, baimindamasi galimų pasekmių finansiniam stabilumui ir Rusijos keršto. Viena iš šalių, kurios baiminasi, kad Rusijoje veikiančių jų įmonių atžvilgiu Maskva, kaip jau yra grasinusi, gali imtis atsakomųjų veiksmų, yra 2024 m. Didžiajam septynetui pirmininkausianti Italija. Be to, Rusija yra perspėjusi konfiskavus turtą nutrauksianti diplomatinius santykius su Jungtinėmis Valstijomis.

ES, Didžioji Britanija ir Prancūzija taip pat pabrėžė, kad šių pinigų negalima būtų naudoti iš karto, jų nepakaktų patenkinti Ukrainos atstatymo poreikius ir kad turtas neturėtų būti konfiskuojamas 2024 m. finansinės pagalbos Kyjivui sąskaita.

Straipsnyje nurodoma, kad per pastaruosius dvejus metus Didžiajam septynetui ne kartą pavyko išspręsti savo narių nesutarimus dėl Rusijai taikomų ekonominių priemonių, įskaitant pirmąjį plataus masto sankcijų paketą ir rusiškos naftos kainos apribojimą.

Pranešama, kad Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani patikino, kad, Italijai kitąmet pirmininkaujant Didžiajam septynetui, Ukrainai toliau bus skiriama pakankamai dėmesio.

„Suteikdami saugumo garantijas Ukrainai, jie kenkia Rusijos Federacijos saugumui“, – sakė D. Peskovas, kai Didžiojo septyneto (G-7) šalių lyderiai ruošėsi paskelbti saugumo garantijas NATO aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose.

„Vyksiu į G7 susitikimą Japonijoje. Amerikos vaidmuo pasaulyje yra gyvybiškai svarbus, ypač dabar“, – kalbėjo JAV prezidentas Joe Bidenas.

Galingiausios Vakarų šalys tarsis, kaip atsakyti į Kinijos karines ambicijas, ekonominį spaudimą. Prieš susirenkant Vakarų lyderiams, Japonijoje apsilankęs užsienio reikalų ministras G. Landsbergis džiaugiasi – Lietuva bus Didžiojo septyneto darbotvarkėje.

Tikina, esą Vakarų lyderiai remsis ir Lietuvos patirtimi, kai Vilniuje atidarius taivaniečių atstovybę Kinija nutraukė ekonominius ryšius.

„Kinams nepatiko ir jie nusprendė bausti nedidelę šalį griežčiausiu būdu – sustabdė prekybą. Tai nebuvo padaryta prieš įmonę ar pramonės šaką, tai buvo padaryta prieš valstybę“, – teigė užsienio reikalų ministras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot G. Lansbergio, Lietuva Vakarams gali suteikti ne tik pamokų, bet ir planą ateičiai. „Tai buvo gera pamoka. Tai pažadino daug lyderių, kad mes kalbame su šalimi, kuri gali būti brutali. Tačiau kalbant apie atsaką, tai antra pamoka – kad įmanoma atsilaikyti su sąjungininkų pagalba, kad vieningas frontas padeda. Mūsų planas, kadangi esame paskutinis pavyzdys, norime suburti šalis, kurios patyrė ekonominę prievartą, dalintis patirtimi“, – sakė ministras.

Tačiau griežtų Didžiojo septyneto reakcijų dėl Kinijos nesitikima.

„Net ir Taivano klausimu NATO partnerių pozicijos išsiskiria. Visų pirma, nereikia būti naiviems, G7 Lietuvos interesų tikrai negins. Sakyčiau, jau buvo Lietuvos diplomatijos pasiekimas, kad į ES darbotvarkę buvo perkeltas prekybos karas su Kinija“, – savo nuomonę išreiškė politologas Vytautas Isoda.

Tuo tarpu prezidentas Gitanas Nausėda – Islandijoje. Čia susirinko Europos Taryba (ET). Tai formatas, kuriam iki pernai priklausė ir agresorė Rusija. Dabar svarstomas specialaus tribunolo rusų karo nusikaltimams tirti steigimas.

Tikras, tarptautiniu mastu legitimuotas ir teisėtas tribunolas galėtų būti tik tai palaiminus Jungtinėms Tautoms (JT), bent jau istoriškai taip būdavo.

„Teisinės bazės kūrimo prasme, atsakomybės už karo nusikaltimus, agresijos nusikaltimus prasme mes šiek tiek atsilikome nuo tos pažangos, kuri buvo fiksuojama kitose srityse“, – teigė Prezidentas.

„Tikras, tarptautiniu mastu legitimuotas ir teisėtas tribunolas galėtų būti tik tai palaiminus Jungtinėms Tautoms (JT), bent jau istoriškai taip būdavo. Žinome, kad JT kažką pasiekti Rusijai dalyvaujant yra sunku“, – sakė V. Isoda.

ET siūloma kurti ir „žalos registrą“ – fiksuoti, kiek nuostolių Rusija pridarė Ukrainoje. Jis padėtų reikalauti iš Rusijos nuostolius kompensuoti.

„ET svarbi baudžiant Rusijos okupantus už karo nusikaltimus ir reikalaujant atsakomybės už didžiulę žalą, kurią Rusija diena iš dienos daro Ukrainai. Svarbiausias vaidmuo čia tenka planuojamam „žalos registrui“, – ET kalbėjo Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

Tačiau esminis klausimas, ar pavyks žalą ne tik užregistruoti, bet ir atlyginti panaudojant sankcionuotą rusų turtą.

Prancūzija mini pačių Europiečių finansines priemones. „Prancūzija siūlo, kad ET bankas galėtų sutelkti finansinius mechanizmus Ukrainos žmonės remti. Visų pirma, finansuoti psichikos sveikatos centrus. Tarp civilių gyventojų yra daug traumų. Manau, kad atstatymo kontekste tai yra tai, į ką norime sutelkti dėmesį“, – kalbėjo Emmanuelis Macronas.

Per tris dienas truksiantį pirmaujančių išsivysčiusių demokratijų viršūnių susitikimą bus kalbama įvairiausiais klausimais, nuo energijos iki dirbtinio intelekto, bet tarp pagrindinių temų bus priemonės tiems, kas padeda Maskvai mažinti Vakarų vadovaujamų sankcijų poveikį.

Lyderiai taip pat numatys kursą dėl Pekino, pademonstruos vienybę dėl Taivano ir akcentuos būtinybę panaikinti rizikas itin svarbioms tiekimo grandinėms jas diversifikuojant ir mažinant priklausomybę nuo Kinijos. Tuo pačiu bus bandoma vengti toliau kurstyti įtampą.

Praėjusį mėnesį per G-7 užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriuo siekta parengti dirvą deryboms Hirošimoje, Kinijai teko labai daug dėmesio, ji buvo įspėta dėl militarizavimo veiklos Pietų Kinijos jūroje.

G-7 taip pat deklaravo, kad Taivano politika nesikeičia, nors Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) po praėjusį mėnesį įvykusio vizito Kinijoje sakė, kad Europa turėtų vengti esą ne savo krizių.

Turime pozityvią žinią Kinijai, jog... esame pasirengę bendradarbiauti su sąlyga, kad deramės kartu.

Ministrai įspėjo Pekiną dėl visko – nuo jo branduolinio arsenalo iki verslo praktikos, o šios savaitės viršūnių susitikime turėtų būti patvirtinta nuostata mažinti Kinijos įtaką itin svarbioms tiekimo grandinėms.

Vašingtonas laikosi agresyvios pozicijos ir blokuoja Kinijos galimybes gauti pažangiausių puslaidininkių bei įrangos jiems gaminti, be to, įtikino Japoniją ir Nyderlandus pasekti jo pavyzdžiu.

Tačiau Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) praėjusią savaitę sakė, kad reikia iš naujo suderinti Europos poziciją dėl Kinijos.

„Siekiame daugiaaspekčio požiūrio į savo ekonominius santykius su Kinija, – pirmadienį sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). – Jį apibūdina rizikų panaikinimas, o ne ryšių nutraukimas.“

„Šis G-7 [susitikimas] nėra antikiniškas“, – prieš derybas Hirošimoje žurnalistams sakė vienas E. Macrono patarėjas.

„Turime pozityvią žinią Kinijai, jog... esame pasirengę bendradarbiauti su sąlyga, kad deramės kartu“, – pridūrė jis.

Vokietiją, Japoniją, Jungtines Valstijas, Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Kanadą ir Italiją vienijančio G-7 lyderių susitikimas vyks Hirošimoje gegužės 19–21 dienomis.

„Esame neapsaugoti“

„Esame visiškai neapsaugoti... kur kyla priklausomybė. Štai kodėl imamės veiksmų“, – nurodė U. von der Leyen. Tarp sričių, dėl kurių reikia padirbėti, ji paminėjo itin svarbias žaliavas.

Europa jau papiktino Pekiną pasiūlydama apriboti opių technologijų eksportą aštuonioms kinų firmoms, įtariamoms jų persiuntimu Rusijai.

Be to, viršūnių susitikime Hirošimoje turėtų būti siekiama panašių veiksmų G-7 sankcijų Rusijai spragoms užlopyti.

Šalys nori užtikrinti, kad įvestos sankcijos, turinčios tam tikrą kainą jas įvedusių šalių ekonomikai, nebūtų paprasčiausiai apeinamos kitų labui, sakė minėtas Prancūzijos pareigūnas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris prieš numanomą naują Kyjivo pajėgų kontrpuolimą važinėja po Europos sostines, į G-7 kreipsis vaizdo ryšiu.

Į viršūnių susitikimą pakviesta ir neįprastai daug G-7 nepriklausančių šalių lyderių, Japonijai bandant išplėsti bloko įtaką besivystančiajame pasaulyje. Tarp dalyvaujančiųjų bus Indijos, Brazilijos ir Indonezijos vadovai.

Karas Ukrainoje suteikė papildomos reikšmės G-7, bet Tokijas ir kitos sostinės mano, kad reikia labiau stengtis patraukti savo pusėn svarbias neprisijungusias šalis, nelabai norinčias palaikyti kurią nors pusę ginčuose su Maskva ir Pekinu.

Šį poreikį akcentuoja aklavietė didesnėje grupėje – Didžiajame dvidešimtuke (G-20), kur Kinija ir Rusija nepritaria nuorodoms į karą Ukrainoje.

„Japonija mano, kad ir Kinija, ir, mažesniu mastu, Rusija veržiasi su ekonomine pagalba ir antivakarietiška žinia“, – sakė JAV veikiančio analitinio centro CSIS santykių su Japonija padalinio vadovas Chrisas Johnstone'as (Krisas Džonstounas).

Taip pat pakviesti Afrikos Sąjungai (AS) pirmininkaujantys Komorai, Ramiojo vandenyno salų forumui (PIF) pirmininkaujančios Kuko Salos, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) pirmininkė Indonezija ir Vietnamas.

Dalyvaus ir Australija bei Pietų Korėja, su kuria Japonija skuba gerinti ilgą laiką įtemptus santykius.

G-7 lyderiai turi paskelbti pareiškimą dėl nusiginklavimo. Šį klausimą Japonijos premjeras Fumio Kishida (Fumijas Kišida) bandė akcentuoti surengdamas viršūnių susitikimą savo Hirošimos apygardoje.

Ir G-7, ir šiam blokui nepriklausančių šalių lyderiai tikriausiai apsilankys Hirošimos Taikos parke ir muziejuje.

Kuluaruose per trišalį JAV, Pietų Korėjos ir Japonijos susitikimą bus pastiprintos pastangos atkurti Tokijo ir Seulo ryšius.

F. Kishida ir Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas (Jun Sukjolas) turėtų nuvykti prie memorialo per atominės bombos sprogimą žuvusiems korėjiečiams. Tai bus pirmas toks apsilankymas.

Vokietiją, Japoniją, Jungtines Valstijas, Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Kanadą ir Italiją vienijančio G-7 lyderių susitikimas vyks Hirošimoje gegužės 19–21 dienomis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) šiame aukščiausiojo lygio susitikime sieks, kad ekonominiuose santykiuose su Kinija būtų kuo labiau sumažinta rizika, tačiau jis ir neragins siekti visiško santykių „atsiejimo“, pareiškė vokiečių vyriausybės atstovas žurnalistams Berlyne.

Pasak jo, G-7 lyderių nuomonės šioje srityje yra labai panašios ir Vokietija mano, kad „aukščiausiojo lygio susitikimo pranešime bus atspindėta“ nuostata „taip – diversifikavimui, ne – atsiejimui“.

Vokietija vis labiau nerimauja dėl savo milžiniško pramonės sektoriaus priklausomybės nuo autoritarinės Kinijos ir siekia ją mažinti.

Šis klausimas dėmesio centre atsidūrė po to, kai didžiausia Europos ekonomika sulaukė didelio smūgio, kai Maskva pradėjo invaziją į Ukrainą ir smarkiai sumažino dujų tiekimą.

Pasak Vokietijos vyriausybės atstovo, G-7 lyderiai viršūnių susitikime neturėtų priimti atskiro pareiškimo Kinijos klausimu, tačiau šiam klausimui atiteks pagrindinis vaidmuo planuojamame pranešime apie ekonominį atsparumą ir saugumą.

Susirūpinimas dėl ekonominių ryšių su Kinija aiškiai didėja ir kitose šalyse, įskaitant Italiją, kuri 2019 metais pirmoji iš G-7 šalių nusprendė prisijungti prie Pekino „Juostos ir kelio“ infrastruktūros ir prekybos iniciatyvos.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) trečiadienį pareiškė, kad jos vyriausybė dar spręs, ar atnaujinti Italijos partnerystę šioje iniciatyvoje.

G-7 aukščiausiojo lygio susitikime taip pat turėtų būti svarstoma „žaliavų klubo“ idėja.

Šis klubas suburtų G-7 nares ir žaliavų turtingas šalis ir skatintų perdirbti svarbias žaliavas kilmės šalyse užuot gabenus jas į Kiniją.

Pasak Vokietijos vyriausybės atstovo, Hirošimoje planuojama patvirtinti penkias aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijas.

Viena bus skirta ekonominiam atsparumui ir saugumui, o likusios keturios – paramai Ukrainai kovoje prieš Rusijos invaziją, branduoliniam nusiginklavimui, energetikos pertvarkai ir apsirūpinimo maistu saugumui.

„Nėra teisinio pagrindo Kinijos ekspansyvioms jūrinėms pretenzijoms Pietų Kinijos jūroje ir mes nepritariame Kinijos militarizavimo veiklai šiame regione“, – sakoma G-7 šalių diplomatijos vadovų pareiškime.

„G-7 narių pamatinės pozicijos dėl Taivano... nesikeičia“, – sakoma jame, tikriausiai pripažįstant kontroversiją dėl Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) komentarų apie šią savarankišką salą.

Ministrai taip pat pareikalavo Šiaurės Korėjos susilaikyti nuo tolesnių branduolinių bandymų ir balistinių raketų paleidimų.

„Reikalaujame Šiaurės Korėjos susilaikyti nuo bet kokių kitų destabilizuojamų ar provokuojamų veiksmų, įskaitant bet kokius tolesnius branduolinius badymus ar paleidimus panaudojant balistinių raketų technologijas“, – sakoma pareiškime.

„Į tokius veiksmus privalu pateikti greitą, vieningą ir energingą tarptautinį atsaką, įskaitant tolesnes reikšmingas... Jungtinų Tautų Saugumo Tarybos priemones“, – pabrėžė G-7 ministrai.