JAV apskundė sausį priimtą britų teismo sprendimą – teisėjas buvo uždraudęs išduoti J. Assange‘ą, argumentuodamas didele jo savižudybės rizika. Jei būtų nuteistas, australui JAV grėstų iki 175 metų kalėjimo.

JAV kaltina J. Assange‘ą šnipinėjimu ir slaptų dokumentų apie karus Irake ir Afganistane paskelbimu „Wikileaks“ platformoje.

J. Assange‘as pustrečių metų yra kalinamas Londone. Prieš tai jis septynerius metus gyveno Ekvadoro ambasadoje, kad išvengtų išdavimo Švedijai. Čia jis turėjo būti teisiamas dėl kaltinimų seksualiniu išnaudojimu. Tačiau kaltinimai galiausiai buvo panaikinti.

Ateinančią savaitę turėjęs prasidėti apeliacijos nagrinėjimas dabar atšauktas, AP sakė teismo atstovai. Naujienų agentūra nenurodė tokio sprendimo priežasties.

Balandį Ekvadoro valdžia leido britų policijai įeiti į ambasadą, kur „WikiLeaks“ įkūrėjas slapstėsi apie septynerius metus, ir jį suimti.

Gegužės pradžioje Jungtinės Karalystės teismas skyrė australui 50 savaičių laisvės atėmimo bausmę dėl paleidimo už užstatą sąlygų pažeidimo.

Birželį JK Aukščiausiasis Teismas nutarė, kad kitų metų vasarį bus sprendžiama, ar išduoti J. Assange'ą JAV, kur jis kaltinamas susimokius su buvusia „WikiLeaks“ informatore Chelsea Manning (Čelsi Maning) pavogti ir paskelbti tūkstančius įslaptintų arba konfidencialių karinių ir diplomatinių dokumentų. Iki to laiko J. Assange'as dar nebus paleistas iš kalėjimo.

Londono šiauriniame rajone gyvenęs 21 metų Naa'imuras Zakariyah Rahmanas (Naaimūras Zakarija Rahmnanas) praeitą mėnesį buvo nuteistas už ruošimąsi įvykdyti teroro aktų.

Teismas padarė išvadą, kad N. Z. Rahmanas planavo susprogdinti bombą prie premjerės rezidencijos Dauningo gatvėje ir nužudyti Th. May peiliu arba šaunamuoju ginklu, nurodė BBC.

Penktadienį Londono centrinis baudžiamasis teismas (Old Bailey) skyrė N. Z. Rahmanui įkalinimą iki gyvos galvos be teisės būti paleistam pirma laiko artimiausius 30 metų.

Nuosprendį paskelbęs teisėjas Charlesas Haddonas-Cave'as (Čarlzas Hadonas-Keivas) sakė, kad „nusikaltėlis būtų įvykdęs ataką“, jeigu teisėsauga nebūtų jo suėmusi.

N. Z. Rahmanas buvo suimtas anksčiau šiais metais per specialiąją operaciją, kuriame dalyvavo Londono policija, Britanijos kontržvalgybos agentūra MI5 ir JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB).

Buvęs rusų disidentas Vladimiras Bukovskis antradienį stojo prieš Didžiosios Britanijos teismą ir paneigė jam iškeltus kaltinimus, susijusius su nepadoriomis vaikų nuotraukomis.

Buvusio Sovietų Sąjungos kritiko 72 metų V.Bukovskio bylą nagrinėjo Kembridžo magistratų teismas rytinėje Anglijoje.

Jis pareiškė esąs nekaltas dėl visų 11 kaltinimų: penkių jam pateiktų kaltinimų dėl nepadoraus vaikų fotografavimo, penkių nepadorių vaikų nuotraukų laikymo ir vienos draudžiamos nuotraukos laikymo, paskelbė teismas.

Įtariama, kad nusikaltimai buvo įvykdyti praėjusių metų spalio 28 dieną arba anksčiau, ir su jais yra susiję vaizdo įrašai bei nuotraukos.

Teismas paleido V.Bukovskį už užstatą iki kito posėdžio Kembridžo karūnos teisme, kuris numatytas rugsėjo 1 dieną.

V. Bukovskis buvo vienas iš balsingiausių veikėjų, kritikavusių Sovietų Sąjungos vykdytas pastangas nutildyti politinius disidentus, uždarant juos psichiatrinėse ligoninėse. Jis pats daug metų praleido sovietiniuose kalėjimuose, bet persikėlė gyventi į Britanijos universitetinį Kembridžo miestą, kai buvo paleistas pagal apsikeitimo kaliniais sutartį tarp Maskvos ir Vašingtono.

Didžiosios Britanijos teismas pirmadienį skyrė 11 metų laisvės atėmimo bausmę 14-mečiui paaugliui, kuris per rasistinį išpuolį peiliu smogė savo mokytojui.

Jaunuolis, kurio pavardę skelbti draudžia įstatymas, prisipažino dėl Vincento Uzomah (Vinsento Uzomos) tyčinio sunkaus kūno sužalojimo vienoje Bradfordo mokykloje, šiaurinėje Anglijoje.

Prieš smeigdamas peiliu 50-mečiui mokytojui per iš anksto suplanuotą išpuolį savo klasiokų akivaizdoje jis panaudojo rasistinį įžeidžiantį žodį, o vėliau gyrėsi savo išpuoliu tinkle „Facebook“.

„Tai, ką jūs padarėte, tiesiog šokiruoja - tyčia ir žiauriai jam smeigėte", - sakė teisėjas Jonathanas Durhamas Hallas (Džonatanas Darhamas Holas) Bradfordo Karūnos teisme.

Kaltinamajam buvo skirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė kalėjime ir dar penkerių metų laisvės atėmimas lygtinai. Manoma, nuteistasis kalėjime realiai praleis pusę iš šešerių metų jam skirtos laisvės atėmimo bausmės.

Praėjus maždaug 20 minučių po mokytojo užpuolimo jaunuolis paskelbė žinutę socialiniame tinkle „Facebook“, kurioje rašė, kad V.Uzomah „darėsi toks juokingas, kad aš įsmeigiau ašmenis tiesiai jam į pilvą“. Ši žinutė patiko 69 žmonėms.

„Pasibaisėtinas mūsų visuomenės miniatiūrinio atvaizdo atspindys yra tai, kad per kelias minutes ar valandas po „žinutės“ paskelbimo 69 žmonėms tai „patiko“, - sakė teisėjas J.D.Hallas.

„Esate pavojingas jaunas nusikaltėlis“, - pridūrė jis.

Teisėjo nuosprendžio kaltinamasis išklausė žiovaudamas ir sukryžiavęs rankas ant krūtinės.

Pasak prokuroro Jonathano Sharpo (Džonatano Šarpo), V.Uzomah patyrė sunkių fizinių ir psichologinių sužalojimų ir dar nežinia, ar galės grįžti mokyti.

V.Uzomah už teismo ribų sakė, kad būdamas krikščionis jis atleido savo užpuolikui.

„Vis dėlto svarbu, kad teismo procesas įvyktų ir pasiųstų svarbią žinutę, ypač panašių polinkių turintiems vaikams, kad smurtas yra nepriimtinas", - pridūrė jis.

Suimtas 14-metis britas, kurį pareigūnai sieja su įtariamu grupuotės „Islamo valstybė“ planuojamu išpuoliu per Pirmojo pasaulinio karo kampanijos šimtųjų metinių minėjimo renginius Australijoje balandžio 25 dieną, pirmadienį pranešė britų policijos pareigūnai.

Australijos ministras pirmininkas Tony Abbottas (Tonis Abotas) informavo, kad šeštadienį Melburne buvo sulaikyti penki paaugliai, kurie, kaip įtariama yra susiję su organizuojamu išpuoliu per renginį, minint Galipolio kampanijos šimtąsias metines.

Šeštadienį buvo suimtas ir vienas britų paauglys dėl įtarimų, jog jis gali būti susijęs su teroro išpuolių vykdymu, ruošimu arba kurstymu, paaiškėjus, jog vaikinas palaikė ryšį su su vienu vyru Australijoje, pranešė Didžiojo Mančesterio policija.

Keturiolikmetis policijos areštinėje buvo laikomas nuo balandžio 2 dienos, kai buvo sulaikytas Anglijos šiauriniame Blakburno mieste dėl įtariamo teroro išpuolio rengimo.

Australijoje šeštadienį vykusiame reide dalyvavo daugiau nei 200 policijos pareigūnų, užbaigdami visą mėnesį trukusią operaciją, per kurią buvo suimti penki 18-19 metų amžiaus vyrai.

Pasak T.Abbotto, pareigūnai mano, jog grupuotė ruošėsi surengti teroro išpuolį prieš policiją per Galipolio kampanijos ir ANZAC (Australijos ir Naujosios Zelandijos armijos korpuso, kuris Pirmojo pasaulinio karo metais dalyvavo Galipolio kampanijoje) šimtmetį pagerbiančiuose renginiuose.

Vienas iš dviejų Rusijos piliečių, kaltinamų 2006 metais Londone nunuodijus buvusį Maskvos šnipą Aleksandrą Litvinenką, tapusį Kremliaus kritiku, trečiadienį pareiškė, kad tas buvęs KGB karininkas galėjo nusinuodyti atsitiktinai, neatsargiai elgdamasis su readioaktyviu poloniu.

A.Litvinenkos, kuris kaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną užsakius jo nužudymą, byla smarkiai pablogino Maskvos ir Londono santykius, o Didžioji Britanija praeitais metais pradėjo tyrimą dėl buvusio šnipo mirties.

Britanijos pareigūnų nuomone, A.Litvinenka buvo nunuodytas žaliąja arbata, į kurią buvo pridėta polonio Po-210, per jo susitikimą su Dmitrijumi Kovtunu ir Andrejumi Lugovojumi.

Kremlius neigė esantis kaip nors susijęs su tuo incidentu ir atsisakė išduoti įtariamuosius. Tačiau D.Kovtunas ketina duoti parodymus tyrėjams Londone vaizdo tiltu.

Per retą spaudos konferenciją Maskvoje D.Kovtunas teigė A.Litvinenkos mirtis gali būti įvardyta kaip „netyčinė savižudybė“.

„Mano pagrindinė versija – kad tai buvo nelaimingas atsitikimas“, – sakė D.Kovtunas ir pridūrė, jog A.Litvinenka apsinuodijo poloniu dar prieš jų susitikimą.

„Esu tvirtai įsitikinęs, kad jis turėjo kontaktą su poloniu netgi to nežinodamas. Galėjo įvykti nuotėkis, o polonio jo organizme susikaupė palaipsniui“, – aiškino jis.

„Nežinau, ar jis pats turėjo (polonio), kad jam jo davė kažkas kitas. Visiškai tikėtina, kad jis kažką nešiojosi su savimi ir kad polonis palaipsniui kaupėsi jo organizme, o tai nulėmė jo mirtį“, – pridūrė D.Kovtunas.

D.Kovtunas teigė, kad jo paties sveikatos būklė yra gera, nors per susitikimą su A.Litvinenka jis tikriausiai buvo paveiktas spinduliuotės.

Tyrėjai sakė suteiksiantys D.Kovtunui „esminio dalyvio“ statusą, jeigu jis patenkins tam tikras sąlygas, taip pat tikisi, kad jis duos parodymus vaizdo ryšiu liepos pabaigoje.

Britanija iš pradžių buvo nusprendusi nepradėti šio tyrimo, bet pakeitė poziciją pernai liepą, kai Vakarų šalių santykiai su Maskva pablogėjo dėl konflikto Ukrainoje.

Didžiosios Britanijos aukščiausias teismas ketvirtadienį leido paviešinti princo Charleso (Čarlzo) laiškus ministrams, suduodamas galimą smūgį karalystės sosto įpėdiniui.

„Aukščiausiasis teismas atmetė generalinio prokuroro apeliaciją“, – sakoma nutartyje po vyriausybės kreipimosi į teismą, siekiant išvengti Charleso laiškų, kuriais, kaip manoma, jis kišosi į politiką, paviešinimo.

Princo oficialios rezidencijos Klarenso rūmų atstovas sakė esąs „nusivylęs, kad nebuvo palaikytas privatumo principas“.

Ilgai trukusi byla, kurią pradėjo žurnalistas ir britų laikraščio „The Guardian“ vyriausiasis redaktorius Alanas Rusbridgeris (Alanas Rasbridžeris), buvo pavadinta „puikia 10-mečio kampanija“.

„The Guardian“ laimėjo“, parašė jis tinkle „Twitter“.

Kalbama apie 27 ranka rašytus Charleso laiškus, kurie dėl princo rašysenos ypatybių buvo pavadinti „Juodojo voro užrašais“ (Black Spider Memos).

Laiškų publikavimo terminas nenustatytas.

„Nuosprendis nuviliantis, dabar mes svarstysime, kaip paskelbti šiuos laiškus“, – pareiškė ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas).

„Kalbama apie principą, kad vyresnieji karališkosios šeimos nariai gali išsakyti savo požiūrį vyriausybei konfidencialiai. Manau, kad dauguma žmonių pritars, jog tai yra pakankamai teisinga“, – sakė jis pareiškime.

Vyriausybė vetavo laiškų paskelbimą pagal Informacijos laisvės įstatymus, tačiau teismai šio veto nepalaikė.

D.Cameronas pareiškė, jog vyriausybė svarstys galimybę įstatymą taisyti.

„Jeigu įstatymas nepakankamai aiškiai apibrėžia parlamento veto tikslus, reikės padaryti jį aiškesniu“, – pareiškė jis.

Praėjusiais metais pasirodžiusi nauja princo Charleso biografija sukėlė abejonių, ar jis tinkamas tapti karaliumi, atsižvelgiant į jo tiesmukus pasisakymus ir aktyvumą įvairiais klausimais, tarp jų ir apie aplinkosaugą bei architektūrą.

Catherine Mayer (Ketrinos Majer) knygoje „Charlesas. Karaliaus širdis“ (Charles: The Heart of a King) taip pat rašoma apie vidinių intrigų suskaldytus karališkuosius rūmus ir sosto įpėdinio nepasitenkinimą santūriu nešališkumu, kuriuo pasižymi visas jo motinos karalienės Elizabeth II (Elzbietos II) valdymo laikotarpis.

66 metų Velso princas, vyriausias karalienės Elizabeth sūnus, visą gyvenimą ruošėsi užimti karaliaus sostą.

Didžiosios Britanijos policija antradienį pranešė dėl įrodymų trūkumo nutraukusi tyrimą prieš ministro pirmininko Davido Camerono (Deivido Kamerono) konservatorių partijos parlamentarą dėl įtarimų išprievartavimu.

Gruodžio mėnesį 48 metų Markas Pritchardas (Markas Pričardas), atstovaujantis vakarinės Šropšyro grafystės Vrekino rinkimų apygardai, buvo suimtas po to, kai pats atvyko į policijos skyrių apklausai.

Tačiau pareigūnai pranešė, kad tyrimas dėl išprievartavimo dar nebaigtas.

„48 metų vyras, kuris gruodžio 2 dieną buvo suimtas dėl įtarimų išprievartavimu... šiandien buvo paleistas patikinus, kad dėl nepakankamų įrodymų tolesnių veiksmų imtasi nebus“, – pranešė policijos atstovė.

Jungtinės Karalystės aukštasis teismas buvusių žlugusio banko „Snoras“ akcininkų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko skundą dėl jų ekstradicijos toliau nagrinės vasario pradžioje.

Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Rita Stundienė BNS informavo, kad gruodžio 1 dieną turėjęs įvykti posėdis neįvyks. Anot jos, kol kas tikslios posėdžio datos prokuratūra nežino.

V.Antonovas ir R.Baranauskas sausio pabaigoje apskundė jiems nepalankų Londono Vestminsterio magistrato teismo sprendimą. Teisėjas Jonhas Zani (Džonas Zani), išnagrinėjęs Lietuvos generalinės prokuratūros prašymą, sausį nutarė Lietuvai išduoti buvusius „Snoro“ akcininkus.

Buvusių banko savininkų, kaltinamų iššvaisčius beveik 2 mlrd. litų vertės turto, skundas aukštajame teisme pradėtas nagrinėti liepos pabaigoje.

Lietuvos Generalinė prokuratūra yra pateikusi Europos arešto orderį dėl V.Antonovo ir R.Baranausko suėmimo, be to, ji yra pareiškusi jiems įtarimus pasisavinus apie 1,7 mlrd. litų „Snoro“ turto. Prokurorai taip pat yra apriboję įtariamųjų nuosavybės teises į 805 mln. litų vertės turtą.

Buvęs „Snoro“ valdybos pirmininkas R.Baranauskas ir vienas jo akcininkų V.Antonovas šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje.