– Tai kokie padariniai? Nes vėtros Lietuvoje siaučia jau ne vieną dieną.

– Po sekmadienio dienos, kai buvo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas išsiuntęs perspėjimo pranešimą visiems Lietuvos gyventojams, suskaičiavome rezultatus ir per parą buvo šiek tiek daugiau negu 80 įvykių, tų įvykių vėliau daugėjo. Yra įprastas mūsų veiksmas, kai mes perspėjam gyventojus, turim informaciją apie gresiantį pavojų t. y stiprų vėją. Neretai vėjas pridaro tos žalos, kurią mes atvykę į tuos įvykius ir pamatome – laužo medžius, laužo elektros linijas, dingsta elektra. Tai yra tie laikini nepatogumai, kuriems gyventojas, gavęs pranešimą, galėtų pasiruošti prevenciškai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Galima sakyti, kad tai yra viena pirmųjų vėtrų šiais metais ir vėtrų sezonas dar tik prasideda. Ką reikėtų žinoti gyventojams, kaip jiems pasiruošti? Kokie būtų jūsų patarimai?

– Pirmas dalykas, aišku, klimato kaita, tie besikeičiantys orai ir neįprastu mums metu kylančios bei dažnėjančios vėtros, ką signalizuoja ir klimatologai, tampa mūsų kasdienybe. Todėl tie įgūdžiai gaunant tokius perspėjimo pranešimus, stebint konkrečiam Lietuvos regione… Nes kartais vakarų Lietuvoje esantis stiprus vėjas sukelia juoką rytų Lietuvos gyventojui, nes čia tokio vėjo nėra. Tai stebėti hidrometeorologijos tarnybos pranešimus ir gavus bent menkiausią užuominą apie tai, kad vėjas bus pavojingas, bent jau 15-17 m/s, kai jo gūsiai jau gali pakelti tam tikrus lengvus daiktus. Tai tuos lengvus daiktus mūsų aplinkoj, jeigu įmanoma, paslėpti, susitvarkyti, užsidaryti balkonus. Dažnai stiprus vėjas sukelia ir elektros nebuvimą, todėl turėti namie ar bent ant keletos namų elektros generatorių yra labai pravartu. Nes dingus elektrai, ar dėl audros, ar dėl kitos priežasties, jūs niekada neliksit be elektros energijos. Ir pagrindinis patarimas, kai jus užpustė, kai jus užvirto, nepravažiuojat, neturit galimybės į parduotuvę nuvažiuot ar dar kažkas, visada turėkit atsargų bent 72 val.

– Ant jūsų stalo netrūksta tų priemonių ir atsargų, kurias gyventojai ir turėtų turėti.

– Tai yra įprasti daiktai, kuriuos mes visada rekomenduojame turėti bet kokių ekstremalių situacijų atveju. Maisto, vandens atsargų turėkite bent trims paroms. Įsivaizduokime tą situaciją, kai užpustė ir jūs gyvenate vienkiemyje. Jūs turėsite visada vandens, maisto, nereikės važiuoti į parduotuvę ir nuo to jūs ir jūsų šeimos nariai bus stipresni ir atsparesni štai tokioms gręsiančioms ekstremalioms situacijoms.

„22.22 val. paskelbta gaisro lokalizacija“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovas Donatas Gurevičius.

Anot jo, tai reiškia, kad pajėgų gaisrui likviduoti pakanka, tačiau teritorijoje vis dar yra aktyvių ugnies židinių.

„Gaisras dar tikrai neužgesintas, dar naktį turėsime čia darbo“, – kalbėjo PAGD atstovas.

Jis patikslino, kad gaisro plotas siekia 1,3 tūkst. kvadratinių metrų.

Gaisras kilo Panerių gatvėje, automobilių sąvartyne, kuris priklauso bendrovei „Ruvis“.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės korporatyvinių reikalų direktorius Aleksandras Zubriakovas BNS patvirtino, kad gaisras kilo „Lietuvos geležinkelių“ teritorijoje, tačiau jis nėra susijęs su įmonės infrastruktūra.

Kilus gaisrui, sostinės gyventojui į mobiliuosius telefonus gavo įspėjimą apie galimą oro taršą, rekomendaciją vengti buvimo gryname ore. Kiek anksčiau sostinės savivaldybė rekomendavo gyventojams užsidaryti langus, laikinai išjungti rekuperacines sistemas, taip pat vengti buvimo atvirose erdvėse.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras taip pat rekomendavo šalia gaisro teritorijos esančioms ugdymo įstaigoms procesą tęsti nuotoliu.

Dėl kilusio gaisro kai kuriose Panerių gatvės atkarpose uždarytas eismas. Pirminiais duomenimis, nukentėjusiųjų ar žuvusiųjų kol kas nėra.

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo atstovo Donato Gurevičiaus, vis dar nepavyko patekti į patalpas ir apžiūrėti anksčiau tarp sugriuvusių konstrukcijų pastebėto apdegusio žuvusiojo kūno, taip pat nėra informacijos apie dingusį viename butų galėjusį būti nepilnametį. 

„Bute, kur galimai galėjo dingti nepilnametis, iš tos informacijos, kurią galėjome pažiūrėti, negalime pasakyti, kad matome ar žmogaus kūną, ar dingusį kažkokį žmogų. Informacija yra nepakitusi“, – BNS antradienio vakarą sakė D. Gurevičius. 

„Prie sudegusio kūno irgi kol kas negalime prieiti, bet jis yra realiai matomas“, – pridūrė jis.  

Pasak D. Gurevičiaus, butas, kuriame rastas žuvusiojo žmogaus kūnas, ir butas, kuriame galėjo būti likęs vaikas, yra skirtingi, tačiau pastarojo pilnai išžvalgyti neleidžia išgriuvusi siena. 

Ugniagesio teigimu, butai antradienio vakarą buvo apžiūrėti iš išorės per trečiojo ir ketvirto aukštų balkonų langus su specialiu šešių metrų ilgio zondu, turinčiu filmavimo kamerą, tačiau pilnai jų išžvalgyti neleidžia išgriuvusios konstrukcijos.

D. Gurevičius sako, kad į namo vidų vis dar negalima patekti, gaisras vis dar nėra likviduotas. Jo teigimu, trečiadienį ryte į gaisro vietą vėl rinksis ekspertai, kurie spręs dėl tolesnės daugiabučio situacijos bei galimybės apžiūrėti namo konstrukcijas. 

Anot ugniagesio, naktį prie užsidegusio namo budės ugniagesiai bei policija.

Sostinės savivaldybė degusiame daugiabutyje Viršuliškėse antradienio vakarą paskelbė ekstremalią situaciją.

Pasak savivaldybės, gaisro metu užsiregistravo 57 namo gyventojai, iš jų 18 žmonių, tarp kurių du vaikai, buvo laikinai apgyvendinti viešbutyje, likę gyventojai nusprendė apsistoti pas artimuosius.

Penkiems nukentėjusiems buvo suteikta medikų pagalba. 

Kaip pranešė Bendrasis pagalbos centras, antradienį 11.16 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad Vilniuje, Viršuliškių gatvės 101 name, įvyko sprogimas ir atvira liepsna dega keli butai.

Pasak ugniagesių, apie 15.33 val. gaisras buvo lokalizuotas.

Juntamas susidomėjimas

„Šiandieniniame technologijų pasaulyje sudėtinga sudominti vaikus vien dėstant teoriją. Patys mokytojai taip pat džiaugiasi, kad žiniomis apie civilinę saugą dalytis atvyksta profesionalai, nes mokytojo, kurį mato kasdien, moksleiviai klauso visai kitaip nei svečių, ypač, jei jie yra uniformuoti. Šiuolaikinei kartai  lengviau sutelkti dėmesį, kai į edukaciją įtraukiamas interaktyvumas, veiksmas“, – įsitikinęs PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius.

Edukacijose dalyvauja ne tik moksleiviai, bet ir mokyklos administracija bei mokytojai, kuriems civilinės saugos specialistai sumažina krūvį, perduodami žinias apie civilinę saugą, suteikia papildomos praktinės informacijos. Be to, interaktyviai pateikti faktai, anot PAGD atstovo, ilgiau išlieka atmintyje, nei tiesiog sausai dėstoma teorinė medžiaga.

„Moksleiviams, aišku, įdomiausia ir labiausiai juos žavi interaktyvioji edukacijos dalis, t. y. išvykimo krepšys ir simuliacija užsidėjus virtualiosios realybės (VR) akinius – veiklos, kuriose jie patys gali prieiti, pačiupinėti, paliesti, pajausti ar pasinerti į virtualiąj1 realybę. Tiesa, mokyklos skirtingos. Regionų vaikai yra ne tokie išrankūs, galbūt mažiau turėję patirties su VR akiniais, todėl mieliau juos dedasi, matuojasi. Bet apskritai pamoka palieka įspūdį visiems“, – pastebi D. Gurevičius.

Tikrai yra kur tobulėti ne tik moksleiviams, bet ir visiems gyventojams.

Paklaustas, ar visi moksleiviai noriai dalyvauja simuliacijoje, PAGD civilinės saugos atstovas sako: „Paprastai tikrai visi nori išbandyti šią priemonę, ir kadangi edukacijai esame susiplanavę papildomo laiko, norintiems pasiūlome  pasinerti į VR simuliaciją ir antrą kartą. Net ir mokytojus, būna, panardiname. Tiems, kurie nori, leidžiame ant pečių užsidėti ir panešioti išvykimo krepšį, moksleiviai aktyviai dalyvauja viktorinoje, spėlioja, atspėję gauna dovanų gertuves. Akcentuojame, kad tai turėtų būti pirmasis daiktas, kurį reikėtų įsidėti į išvykimo krepšį. Taip pat raginame grįžus namo pakalbėti su tėvais, nes pasiruošti nelaimėms reikia iš anksto.“

Ir nematyti daiktai

Pasak  D. Gurevičiaus, priėję prie išvykimo krepšio, moksleiviai dažniausiai klausia vieno ar kito daikto paskirties. Kai kas nėra matęs nedidelio nešiojamo radijo imtuvo, nes dažniausiai naudojamės mobiliaisiais telefonais. Moksleiviams aiškiname, kad per jį galima klausytis Lietuvos radijo ir televizijos tiesioginių transliacijų ar perspėjimų, jei nutiktų taip, kad nutrūktų interneto ryšys.

Dažnam moksleiviui nematytas daiktas išlikimo krepšyje  – ir skeltuvas ugniai įžiebti, ir elektrinis vandens šildytuvas – spiralė.

„Viena vertus, moksleiviai turi pakankamai žinių, tačiau, uždavus klausimą apie išvykimo krepšį, apie jį žino ne visi ir tikrai ne visi šeimose turi. Taip pat pasiteiravus, kodėl Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms svetainės pavadinime yra skaičius 72, o ne, tarkime, 65, kartais tekdavo „užvesti ant kelio“, kad moksleiviai suprastų, jog tai yra trys paros, kurioms kiekvienas turėtume ruoštis. Tikrai yra kur tobulėti ne tik moksleiviams, bet ir visiems gyventojams“, – sako PAGD civilinės saugos ekspertas D. Gurevičius.

Ką žinoti svarbiausia?

Į klausimą, ką svarbu žinoti moksleiviams, PAGD civilinės saugos atstovas D. Gurevičius sako: „Pirma taisyklė – ruoštis reikia iš anksto. Kitas dalykas – žinoti, kur greičiausiai ir arčiausiai galima pasislėpti. Svarbu žinoti, kur artimiausioje aplinkoje yra kolektyvinės apsaugos statiniai, kur yra priedangos, kur reikia vykti evakuacijos atveju. Jaunuoliams siūlau pastudijuoti svetainę www.lt72.lt, susirasti joje žemėlapius, kitas reikiamas rekomendacijas, pasiruošti su šeima šeimos planą, turėti kiekvienam susikrovus išvykimo krepšius, žinoti, kas kokiose situacijose gali juos perspėti ir kaip reaguoti, jei nutiktų nelaimė. Visa tai daryti reikėtų iš anksto, o ne nelaimės metu."

Paklaustas, kokie būtiniausi daiktai turėtų atsidurti išgyvenimo krepšyje, civilinės saugos specialistas sako, kad gyvybiškai svarbios yra bent trys pagrindinės grupės daiktų: maistas, vanduo ir drabužiai bei avalynė, saugantys žmogaus šilumą.

„Jeigu žmogus sušals, nepadės nei vanduo, nei maistas. Apranga krepšyje turėtų atitikti sezoną, dėl to raginame jaunuolius krepšį pasitikrinti dukart per metus, kai tėvai keičia automobilio padangas – lapkritį ir balandį. Taip pat svarbus vanduo, be kurio žmogus negali išbūti kelias paras. Vandens turėtų būti ne mažiau nei 4 litrus per parą vienam žmogui. Žinoma, labai svarbu turėti maisto. O visa kita yra taip pat svarbios papildomos priemonės – asmens dokumentai, brangenybės, kurios galbūt gali būti naudojamos mainams, pasišviesti, maistui pasišildyti. Edukacijos metu rodome daug daugiau daiktų, negu turėtų būti jaunuolio krepšyje, demonstruojame suaugusiojo išvykimo krepšį, kad grįžęs namo jis apie tai, ką matė, papasakotų tėvams, klaustų, ar tėvai turi suruošę išvykimo krepšius, ar yra pasiruošę nelaimėms, nes tai nėra vieno moksleivio, o visos šeimos pasirengimo reikalas. Akcentuojame, kad nelaimės metu moksleivis išvyks ne vienas, dėl to ruoštis turi visa šeima“, – pastebi PAGD civilinės saugos atstovas D. Gurevičius.

Klaidinga iliuzija

D. Gurevičiaus teigimu, dauguma žmonių kliaujasi apgaulinga iliuzija, kad nelaimės juos aplenks, o jei kas ir nutiktų, jie sugebės su tuo susidoroti. Vis dėlto realybė kita: nelaimės visada užklumpa netikėtai, pačiu netinkamiausiu metu, o kaip elgtis žino vienetai.

„Vien ugniagesiai gelbėtojai reaguoja į 20 tūkst. įvykių per metus, vidutiniškai – per 50 atvejų kasdien. Kiekviena nelaimė – nesvarbu, ar ji gamtinė, ar žmogaus sukelta, tiesiogiai su ja susidūrusiam yra skausminga, pavyzdžiui, gaisras ne tik suniokoja turtą, pridaro materialinių nuostolių, bet ir gali atimti namus, prieglobstį. Deja, nelaimei įvykus lieka tik apgailestauti, kad iš anksto nieko nepadarėte ir niekaip tam nesiruošėte“, – sako civilinės saugos ekspertas.

Nelaimei įvykus lieka tik apgailestauti, kad iš anksto nieko nepadarėte ir niekaip tam nesiruošėte.

Kad taip nenutiktų, pašnekovas turi pasiūlymą: jei savaitgalį nieko neplanuojate, vietoj triskart matyto filmo per televizorių aptarkite šeimos planą ir susikraukite išvykimo krepšį.

Šeimos planas

Kad ir kokia nelaimė ar ekstremalioji situacija nutiktų, scenarijus bus vienas iš trijų: slėptis (audros, sprogimų, oro pavojaus atvejais), laukti (dėl snygio, ligos protrūkio, branduolinės avarijos) arba evakuotis (kilus gaisrui, potvyniui, karui). Esminiai pasiruošimo elementai visais atvejais yra tie patys.

Pirmiausia reikėtų įsitikinti, kad apie nelaimę būsite įspėti laiku, tad suaktyvinkite perspėjimo pranešimus telefone, pasidomėkite, kur yra perspėjimo sirenos. Taip pat svarbu žinoti, kur galėsite pasislėpti, kaip ir kur evakuositės nelaimės atveju, kas jums galės padėti. Daugiau apie tai galite sužinoti Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje Lt72.lt.

Ekstremaliųjų situacijų metu laimi tie, kurie veikia kaip komanda ir turi aiškų veiksmų planą. 

„Ekstremaliųjų situacijų metu laimi tie, kurie veikia kaip komanda ir turi aiškų veiksmų planą. Todėl reikėtų iš anksto susitarti, kas sudarys jūsų komandą. Tai gali būti šeimos nariai, artimieji, gal net kaimynai – viskas priklauso nuo individualios situacijos. Tarpusavyje turėtumėte susitarti, kaip elgsitės skirtingais atvejais, kur susitiksite, jei būsite skirtingose vietose, kur slėpsitės ar evakuositės, kaip ten atvyksite, kas paims išvykimo krepšį, jei neturite, – apsikeiskitei kontaktine informacija. Tai ir bus jūsų šeimos planas“, – sako D. Gurevičius.

Išvykimo krepšys

Kaip šeimos planas, išvykimo krepšys kiekvienu atveju gali būti skirtingas. Svarbiausias išvykimo krepšio, paruošto išgyventi trims paroms, turinys yra:

– bent 12 l vandens asmeniui;

– greitai paruošiamas maistas, užkandžiai;

– kompaktiška turistinė viryklė su dujų balionėliu;

– higienos ir medicinos reikmenys;

– radijo imtuvas;

– žibintuvėlis;

– asmens dokumentai;

– keletas šimtų eurų grynaisiais;

– šilti drabužiai;

– miegmaišis, turistinis kilimėlis;

– cigaretės ir juvelyriniai dirbiniai esant būtinybei galėtų būti panaudoti mainams;

– kiti svarbūs išgyventi daiktai ir priemonės.

Išvykimo krepšio turinio turėtų užtekti visiems šeimos nariams išgyventi mažiausiai 72 val.

Ž. Gedvilos/ BNS nuotr. 

D. Gurevičius atkreipia dėmesį į tai, kad išvykimo krepšių gali būti ir ne vienas. „Išvykimo krepšys yra tik pavadinimas, tai neprivalo būti vienas didelis krepšys ar lagaminas. Kaip tik geriau daiktus paskirstyti mažesnėmis dalimis: dalį susidėti į kuprinę, dalį – į sportinį krepšį, lagaminą ar net dėžę. Svarbiausia, kad tuos daiktus turėtumėte vienoje vietoje ir galėtumėte juos greitai paimti. Juk daugumą šių daiktų galima rasti namuose, tereikia juos pasidėti, paskui prireikus susidėti“, – sako jis.

Žino, bet nedaro

Išvykimo krepšio turinys gali praversti ne tik prireikus evakuotis, bet ir, pavyzdžiui, kilus audrai, užpusčius ar dingus elektrai. Turėdami vandens ir maisto atsargų galėsite jaustis ramiau, nereikės rizikuoti ar gaišti laiko jų ieškant.

Pasak D. Gurevičiaus, veiksmų planavimas ir tinkamas pasiruošimas ne tik taupo laiką, bet ir suteikia saugumo jausmą. Ekstremaliųjų situacijų atveju tai ypač svarbu, nes padeda nusiraminti ir nuraminti kitus. Kuo daugiau pasiruošusių žmonių, tuo lengviau suvaldyti situaciją.

„Reikia suprasti, kad nesvarbu, kaip puikiai būtų pasiruošusios valstybinės institucijos, pirmosiomis valandomis būtinas visų susitelkimas. Didelės nelaimės atveju institucijos reaguoja pagal svarbą, taigi ne kiekvieną ta pagalba gali pasiekti iškart. Stiprūs esame tik visi kartu, padėdami vieni kitiems“, – teigia pašnekovas.

Šių metų įvykiai patvirtino, kad didelė dalis gyventojų žino, kaip pasiruošti ekstremalioms situacijoms, tačiau realių veiksmų imasi paskutinę akimirką. Pirmosiomis dienomis, kai Rusija užpuolė Ukrainą, žmonės suskubo pirkti ilgai galiojančių produktų, konservų, tuštino bankomatus, degalinėse formavosi eilės.

Naudinga išbandyti

D. Gurevičius teigia, kad žmonėms svarbu išsiugdyti įpročius: visada automobilyje turėti bent pusę bako degalų, namuose turėti vandens ir ilgai galiojančių maisto produktų atsargų, reguliariai tikrinti ir atnaujinti besibaigiančio galiojimo produktus.

Dar geriau savo pasiruošimą ir turimus daiktus išbandyti realybėje. „Dabar, ramybės metu, pasirengimo fazėje, galima išsibandyti daiktus žygyje ar iškyloje, imituojant tą situaciją. Galbūt paaiškės, kad dujinę viryklę turite, bet nepasiėmėte degtukų arba užmiršote juos įdėti į sandarų maišelį ir jie sudrėko? O gal vandens užteko tik vienam vakarui? Tokia išvyka padės pasiruošti geriau, o kartu gali būti smagi patirtis visai šeimai“, – sako D. Gurevičius.