„Rusija pasirengusi pradėti tiekimą“, – sakė V. Putinas energetikos forume Maskvoje, turėdamas omenyje tą dujotiekio dalį, kuri nebuvo paveikta nuotėkių.

„Kamuolys yra ES pusėje. Jei jie nori, tada galima atsukti čiaupus ir viskas“, – tvirtino jis.

V. Putinas taip pat pareiškė, kad „Nord Stream“ dujotiekių nuotėkiai yra „tarptautinio terorizmo“, esą naudingo Jungtinėms Valstijoms, Lenkijai ir Ukrainai, rezultatas.

„Nėra abejonių, kad tai tarptautinio terorizmo aktas... didėja likusių dujų sistemų geopolitinė reikšmė – jos eina per Lenkiją,.. Ukrainą,.. ir, žinoma, Jungtines Valstijas, kurios dabar gali tiekti energijos išteklius didelėmis kainomis“, – sakė V. Putinas.

Rugsėjo pabaigoje buvo aptikti nuotėkiai keturiose dujotiekių „Nord Stream“, jungiančių Rusiją ir Europą, vietose.

Šie dujotiekiai yra geopolitinės įtampos centre, Rusijai ėmus mažinti dujų tiekimą Europai, kaip įtariama, keršijant už Vakarų sankcijas, paskelbtas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą.

Keli Skandinavijos šalių seisminiai institutai dar prieš aptinkant nuotėkius šioje vietovėje užfiksavo tai, kas, „labai tikėtina“, buvo sprogimai.

Ir Vašingtonas, ir Maskva paneigė, jog yra kaip nors su tuo susiję.

Tai jis pareiškė per televizijos transliuotą vyriausybės susitikimą ir nurodė įgyvendinti pokyčius per savaitę.

Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas trečiadienį perspėjo, kad įvedus rusiškos naftos ir dujų importo draudimą pasaulio energetikos rinkų lauks kolapsas.

„Visiškai akivaizdu, kad, įvedus sankcijas, be rusiškų angliavandenilių įvyks naftos ir dujų rinkų kolapsas, – Rusijos naujienų agentūros cituoja A. Novako komentarus, kuriuos jis išsakė šalies žemuosiuose parlamento rūmuose. – Energijos kainų augimas gali tapti nenuspėjamas.“

Pasak jo, šiuo metu su „kainų kilimu ir energetikos išteklių stygiumi“ susidurianti Europos Sąjunga (ES) sustabdė „Nord Stream 2“ dujotiekį, nes tai daryti spaudė JAV. „Dėl to per pastaruosius metus Europoje elektros kaina išaugo dešimt kartų, o dujų kaina – penkis kartus“, – kalbėjo A. Novakas. Jis pridūrė, kad dujų kaina keliskart buvo pasiekusi 4 000 JAV dolerių už 1 000 kubinių metrų ribą, o tai esą „dar ne pabaiga“.

Praėjusią žiemą Europoje smarkiai išaugo dujų kainos ir kritikai dėl to kaltino Maskvą, kad ši tyčia sukėlė dujų stygių, siekdama paspartinti „Nord Stream 2“ eksploatacijos pradžią. Tačiau vėliau Vokietija, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, sustabdė šį projektą.

A. Novakas pavadino tai „visišku absurdu“ ir pareiškė, esą vartotojams Europoje teks susidurti su dar intensyvesniu kainų augimu. „Noriu pabrėžti, kad tai lėmė visiškas Europoje sprendimus priimančių asmenų nekompetentingumas dėl neapgalvotos politikos ir strateginio planavimo stokos“, – pareiškė vicepremjeras.

„Rusija buvo, yra ir bus šalis, kuri vykdo visus įsipareigojimus aprūpinti Europos vartotojus dujomis ir vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Rusijos, kaip tiekėjos, patikimumas pagal esamas ir būsimas sutartis nekelia abejonių“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad A. Lukašenka nederino savo pareiškimo su Maskva.

A. Lukašenka ketvirtadienį pagrasino blokuoti gamtinių dujų tiekimą Europai atsakant į bet kokias naujas sankcijas dėl migrantų krizės jo šalies pasienyje su Europos Sąjungos nare Lenkija.

Jis užsiminė, kad Baltarusija galėtų uždaryti dujų tranzitą iš Rusijos į Europos Sąjungą per dujotiekį Jamalas–Europa.

Tačiau D. Peskovas penktadienį patikino, jog Rusija ir toliau vykdys savo įsipareigojimus energetikos srityje.

„Norėčiau priminti apie prezidento V. Putino pareiškimą, kad Rusija visada vykdė savo įsipareigojimus pagal sutartis. Kad ir kaip tai kam nors nepatiktų, bet Rusija buvo, yra ir galbūt liks Europos žemyno energetinio saugumo garante“, – pareiškė Kremliaus atstovas.

Jis pareiškė, kad Maskva tokios politikos laikysis nepriklausomai nuo Minsko veiksmų.

Tranzitinis dujotiekis Jamalas–Europa, taip pat ir jo atkarpa Baltarusijoje, yra Rusijos valstybės kontroliuojamo dujų giganto „Gazprom“ nuosavybė. Jis taip pat yra Baltarusijos magistralinių dujotiekių operatorės „Gazprom transgaz Belarus“ savininkas, ją iš Baltarusijos valstybės už 5 mlrd. JAV dolerių dalimis nupirkęs 2007–2011 metais.

„Gazprom transgaz Belarus“ yra gamtinių dujų importuotoja į Baltarusiją, užtikrina jų tranzitą per Baltarusiją į Rusijos Kaliningrado sritį, Lietuvą, Lenkiją ir Ukrainą visais kitais nei Jamalas–Europa vamzdynais.

Migrantai jau keli mėnesiai bando kirsti Baltarusijos ir Lenkijos sieną, bet šią savaitę krizė komplikavosi – šimtai migrantų koordinuotai bandė prasiveržti pro sienos užtvaras. Lenkų pasieniečiai šiuos bandymus atrėmė.

Vakarų vyriausybės kaltina autoritarinį A. Lukašenką apgaulingais pažadais prisiviliojus šiuos žmones į savo šalį ir siunčiant juos veržtis pro Lenkijos ir kitų kaimyninių ES šalių sienas, keršijant už Bendrijos įvestas sankcijas Minsko režimui dėl susidorojimo su opozicija.

Trečiadienį Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) sakė, kad ES dėl šios krizės kitą savaitę įves daugiau sankcijų Baltarusijai.

Lenkija kaltina Minską, bauginimais verčiantį migrantus pažeisti sieną, „valstybiniu terorizmu“.

Baltarusija savo ruožtu apkaltino migrantų neįsileidžiančią Lenkiją tarptautinių normų pažeidimais ir jų varymu atgal į Baltarusiją smurtinėmis priemonėmis.

Tokį pareiškimą „Gazprom“ per savo spaudos tarnybą išplatino reaguodama į Europos parlamentarų tvirtinimus, jog Rusija riboja dujų tiekimą į Europos Sąjungą, taip siekdama suformuoti jų deficitą bei kainų augimą.

„Gazprom“ tiekia dujas pagal vartotojų paraiškas, visiškai laikydamasis galiojančių sutartinių įsipareigojimų, ir siekia patenkinti papildomą poreikį“, – teigiama Rusijos dujų giganto pranešime spaudai.

„Per aštuonis su puse šių metų mėnesius dujų eksportas už NVS ribų padidėjo iki 138,6 mlrd. kubinių metrų, jo apimtys  artimos istoriniam rekordui per tą patį 2018-ųjų laikotarpį – 141,3 mlrd. kubų. Eksporto augimas, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu – 17,4 proc.“, – pažymima „Gazprom“ pranešime.

Kita vertus, visą Rusijos dujų eksportą vamzdynais valdantis „Gazprom“ atsisakė didinti jų tranzitą per Ukrainą bei sumažino tiekimo vamzdynu Jamalas-Europa tiekimo apimtis.

Briuselyje neatmetama tikimybė, jog tokiais veiksmais Rusija „keršija“ už Europos institucijų barjerus jos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ įjungimui.