Klaipėdos jūrininkų ligoninės bendruomenė dar kartą įrodė, jog yra ne tik sportiška, bet ir neabejinga uostamiesčio gyventojų sveikatai. Pasaulinę širdies dieną gausus būrys medikų, jų artimųjų bei ligonių sėdo ant dviračių tam, kad dar sykį atkreiptų dėmesį į širdies ligų prevenciją.
Ragina rūpintis savimi
Šiais metais, bandydama pabudinti visuomenę ir priminti rizikos faktorius, sukeliančius širdies ligas, bei skatindama sveiką gyvenseną, medicinos įstaigos bendruomenė ir vėl surengė tradicinį žygį dviračiais.
Sveikatai neabejingų žmonių būrys, klaipėdiečių dėmesį traukęs ryškiomis dviratininkų liemenėmis ir raudonais širdies formos balionais, Pasaulinės širdies dienos proga organizuotai akcijai susibūrė jau dešimtą kartą.
Pirmųjų metu būdavo įveikiami nedideli atstumai, vėliau jie ilgėjo, o pastaraisiais metais medikų kolona keliauja nuo Klaipėdos jūrininkų ligoninės iki pietinėje miesto dalyje esančio prekybos centro BIG. Pervažiuodami išilgai visą miestą jie įveikia 15 km atstumą.
Prisijungė ir menininkai
Šiais metais akcijoje dalyvavo ne tik ligoninės medikai, jų artimieji, bet ir pacientai, jų šeimos nariai, uostamiesčio akademinis jaunimas. Pedalus mynusiųjų koloną į priekį vedė greitosios pagalbos automobilis, iš kurio skambėjo tezės, skirtos atkreipti dėmesį į širdies ligas ir jų prevenciją, informuojančios, ką reikėtų savo gyvenime keisti dėl sveikos širdies.
Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga džiaugėsi, kad šiais metais dviračių pedalus vieningai mynė kaip niekada gausus būrys entuziastų.
„Prie šios gražios iniciatyvos prisijungė ir uostamiesčio menininkai, su kuriais bendradarbiaujame jau ilgus metus. Džiugu, kad šį akcija sulaukia vis didesnio populiarumo, apie ją priminti jau nebereikia. Sąmoningai renkamės važiuoti ne dviračių takais, jais pedalus miname nuolat. Norime, kad miestiečiai matytų dviratininkų koloną ir susimąstytų apie savo sveikatą“, – teigė J.Sąlyga.
Problema neramina medikus
Anot jo, kraujotakos sistemos ligos yra mūsų amžiaus rykštė. Būtent nuo jų Lietuvoje miršta kas antras žmogus. Kasmet šis skaičius siekia net 23 tūkst. atvejų, o mirtingumo nuo kraujotakos ligų rodiklis 2,3 karto viršija ES šalių vidurkį.
Beveik 30 proc. invalidumo ir apie 20 proc. visų apsilankymų sveiktos priežiūros įstaigose lemia širdies ir kraujagyslių ligos.
„Širdies ir kraujagyslių ligų nemažėja, negana to, jos kasmet paliečia vis jaunesnius žmones. Tai labai neramina medikus, nes jų pareiga nėra tik gydyti jau segančius žmones. Mes siekiame, kad sergančiųjų būtų kuo mažiau ir savo pavyzdžiu rodome, ką daryti, kad būtume sveikesni“, – sakė ligoninės vadovas.
Padeda visapusiškai
Pasak jo, vien Klaipėdos jūrininkų ligoninėje kasmet gydoma per 4 tūkst. širdies ligomis sergančių pacientų, dar 15 tūkst. konsultuojami ambulatoriškai. Kardiologinę pagalbą Vakarų Lietuvos gyventojams teikia 30 gydytojai kardiologai.
Ligoninėje yra visos sąlygos, jog ligos būtų diagnozuojamos laiku, o gydymas pradėtas kaip įmanoma anksčiau. Įstaiga turi visą reikiamą modernią diagnostikos ir gydymo įrangą, būtiną suteikti kvalifikuotą pagalbą.
Klaipėdos jūrininkų ligoninėje kardiologinė pagalba teikiama nuo įstaigos atidarymo dienos – daugiau nei 20 metų.
Nejudra – žmonijos priešas
Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų skyriaus vedėja, Lietuvos širdies asociacijos Klaipėdos skyriaus vadovė, Lietuvos hipertenzijos specialistų lygos prezidentė dr. Sigutė Norkienė pabrėžė, širdies ligų prevencijai kiekvienas žmogus turėtų skirti didesnį dėmesį.
Anot S.Norkienės, padėti sau ir išlikti sveikam įmanoma paprastais būdais.
„Pagalvokime, ką turėtume padaryti, kad sirgtume mažiau. Juk kiekvienas galime pasirinkti valgyti ne taip sūriai, saldžiai, riebiai ar gausiai, visi turime galimybę atsisakyti alkoholio ar rūkymo. Venkime streso ir įtampos. Jeigu sergame arterine hipertenzija, gerkime vaistus, padedančius ją sureguliuoti“, – paprastais patarimais, padedančiais saugoti širdį, dalijosi S.Norkienė.
Pašnekovė pabrėžė ir sporto svarbą. Pasak jos, fizinis aktyvumas yra ne tik rekomenduojamas, bet ir būtinas.
„Nejudra yra žmonijos priešas. Kai sportuojame, pagerėja nuotaika, suaktyvėja medžiagų apykaita. Juokaudama sakau, kad gyventi tampa lengviau. Žinoma, kiekvieno galimybės yra skirtingos. Sporto rūšį ir krūvį reikėtų pasirinkti, atsižvelgiant į savo sveikatą ir gydytojų rekomendacijas. Tačiau aišku viena, nuolatinis fizinis aktyvumas yra viena geriausių prevencinių priemonių, tiems, kurie nori išvengti širdies ligų“, – kalbėjo kardiologė.
Sveikata – mūsų rankose
Potencialūs pacientai susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra tie, kuriuos nuolat vargina padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjęs cholesterolio ir gliukozės kiekis kraujyje, antsvoris, dažni stresai, rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas. Fizinį darbą keičia sėdimas, įprastą bendravimą – virtualus, o judėjimą – pasyvus poilsis.
„Kai žmogus pradeda jausti simptomus, kurių anksčiau nebuvo, vertėtų apsilankyti pas specialistus. Pagrindiniai požymiai – neritmingas ar dažnesnis širdies plakimas, maudimas kairėje krūtinės ląstos pusėje, plintantis į petį ar ranką. Sunerimti reikėtų ir tokiu atveju, kai sumažėja fizinio krūvio tolerancija. Pavyzdžiui, užkopti laiptais į penktą aukštą tampa sunku, nors anksčiau problemų tai nesukeldavo. Šie simptomai yra rimti“, – teigė S.Norkienė.
Kaip teigė medikė, kiekvienas sau neabejingas žmogus sveikatos pakitimus gali sekti paprastomis priemonėmis – būtina reguliariai matuoti svorį, tikrinti cholesterolio kiekį kraujyje, kraujospūdį.
„Mūsų sveikata yra mūsų rankose. Tam, kad išvengtume liūdnų pasekmių, turėtume rūpintis savimi“, – akcentavo kardiologė.
