Pagal palankumą verslui Lietuva įvertinta blogiau nei Estija, Lenkija ir Latvija, rodo tyrimų kompanijos „Economist Intelligence Unit“ sudarytas reitingas.

Tyrime, kuriame prognozuojama verslo aplinka 2015-2019 metais, Lietuvai skirta 43 vieta iš 82 įvertintų valstybių, rašoma „The Economist“ leidinyje „Pasaulis 2015 metais“.

Estija reitinge užėmė 27-ą, Lenkija - 30-ą, Latvija - 39-ą vietą. Tarp Europos Sąjungos šalių Lietuva įvertinta geriau nei Italija (43), Bulgarija (51), Kroatija (53) ir Graikija (62).

Tarp didžiųjų valstybių JAV pagal palankumą verslui liko 7-a, Vokietija - 11, Prancūzija - 18, Didžioji Britanija - 21, Kinija - 50-a, Brazilija - 47, Indija - 48, Rusija - 64.
Anot reitingo autorių, geriausias sąlygas verslui suteikia Singapūras.

Tyrime atsižvelgta į šalių politikos ir ekonomikos būklę, rinkos galimybes, požiūrį į laisvą verslą, atvirumą užsienio investicijoms, užsienio prekybą, mokesčius, darbo rinką ir infrastruktūrą.

Lietuvos ekonomika kitąmet turėtų augti 2,7 proc. - mažiau, nei numato Finansų ministerija, bet daugiau nei daugumos kitų Europos šalių, prognozuoja britų verslo leidinio „The Economist“ tyrimų padalinys „Economist Intelligence Unit“.

Tokia prognozė paskelbta leidinyje „Pasaulis 2015 metais“.

„Socialdemokratas Algirdas Butkevičius vadovauja ideologiškai skirtingai koalicijai, bet visos partijos sutaria dėl esminės krypties: atviros ekonomikos, vienijimosi su Vakarų šalimis užsienio politikoje ir stiprios paramos Europos integracijai“, - rašoma leidinyje.

Anot „The Economist“, svarbiausiu prioritetu Lietuvos politikoje kitąmet išliks energetinio saugumo stiprinimas.

Lietuvos finansų ministerija tikisi, kad Lietuvos ekonomika ūgtels 3,4 proc., o Europos Komisija - 3,1 proc.

Kinijoje, Turkijoje ir daugelyje kitų sparčiai augančių ekonomikų didėja korupcija, trečiadienį paskelbė už skaidrumą kovojanti tarptautinė organizacija, taip pat ragindama pasaulio bankininkystės centrus padėti kovoti su sukčiavimu ir pinigų plovimu.

Nevyriausybinė organizacija „Transparency International“ paskelbė metinę ataskaitą apie korupcijos suvokimo indeksą (Corruption Perceptions Index, CPI), pagal kurį padėtis Sudane, Šiaurės Korėjoje ir Somalyje įvertinta prasčiausiai, o Danijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Suomijoje – geriausiai.

„Transparency International“ atkreipė dėmesį į pagausėjusius pranešimus apie korupciją Turkijoje, kurios pozicijos šioje srityje labiausiai pablogėjo, taip pat į prastą padėtį keturiose didžiosiose kylančiose ekonomikose (BRIC) – Brazilijoje, Rusijoje, Indijoje ir Kinijoe.

Berlyne įsikūrusios organizacijos kasmet skelbiamas sąrašas laikomas autoritetingu šaltiniu, vertinant vyriausybių, policijos, teismų, partijų ir biurokratų korupciją. Pasak „Transparency International“, ši rykštė slopina ekonomikos plėtrą ir didina skurdą.

Tačiau šiemet organizacija taip pat akcentavo daugelyje šalių veikiančių bankų ir pasaulio finansų vaidmenį, leidžiantį kai kurių besivystančių šalių mokesčių vengiančio elito nariams nuslėpti arba išplauti neteisėtai įgytus milijonus.

„Beveik kiekvienas bankininkystės skandalas, susijęs su pinigų plovimu, peržengia salų valstybių mokesčių rojų ribas, rodydamas, kad neteisėtos lėšos, korupcinės lėšos nusėda panašiuose (mokesčių rojuose) Londone, Niujorke, Frankfurte“, – TI advokatūros ir tyrimų direktorė Robin Hodess (Robin Hodes) sakė naujienų agentūri AFP.

Ji priminė, kad Britanijoje įsikūrusiam bankui HSBC teko sumokėti dideles baudas, kai jis buvo apkaltintas sudaręs sąlygas plauti pinigus Meksikos narkotikų kontrabandininkų karteliams. Bankas „BNP Paribas“ taip pat buvo skaudžiai nubaustas už Sudano ir kitų valstybių, įtrauktų į JAV „juoduosius sąrašus“, finansinių transakcijų aptarnavimą.

„Korupcija yra problema visoms ekonomikoms, todėl pagrindiniai finansų centrai ES (Europos Sąjungoje) ir JAV turi veikti kartu su sparčiai augančiomis ekonomikomis, kad neleistų korumpuotiesiems išsisukti“, – sakoma „Transparency International“ ataskaitoje.

Organizacija pridūrė, kad ES ir JAV galėtų vadovauti Danijos pavyzdžiu ir įkurti visų šalyje teisėtai veikiančių bendrovių viešus registrus, į kuriuos būtų įtraukiama visa naudinga informacija apie įmonių savininkus.

„Transparency International“ pabrėžė, kad korupcija yra neteisėta ir slapi, todėl negali būti išmatuota empiriniais metodais. Dėl to TI remiasi tyrimais, atliktais Pasaulio banko, Afrikos plėtros fondo, finansų analitinio centro „Economist Intelligence Unit“ ir kitų organizacijų.

TI savo ataskaitoje vertina 175 šalis pagal šimtabalę skalę, kurioje 0 balų atitinka didžiausią įmanomą korupciją, o 100 balų žymi faktinį korupcijos nebuvimą. Šių metų pasaulio vidurkis buvo 43 balai, o du trečdaliai šalių surinko mažiau negu 50 balų.

Lyginant su padėtimi praeitais metais Turkija nusmuko labiausiai – penkiais punktais, o jos CPI įvertintas 45 balais. Kinijoje CPI sumažėjo keturiais punktais ir buvo įvertintas 36 balais. Tokį patį nuosmukį patyrė Ruanda, Malavis ir Angola.

TI nurodė, kad Turkija, kurią praeitais metais krėtė dideli protestai prieš vyriausybę, nuo to laiko ėmėsi „griežtų priemonių prieš žodžio laisvę“ – šalyje buvo persekiojami ir suiminėjami žurnalistai.

„Atlikus virtinę tyrimų dėl kaltinimų kyšininkavimu arba korupcija, nukreiptų prieš vyriausybei artimais laikomus žmones, bendras korupcijos suvokimas reikšmingai padidėjo“, – rašo „Transparency International“.

Nors Kinijoje buvo pradėta antikorupcinė kampaniją, „per daug korupcijos atvejų vyksta už uždarų durų, žmonių teisinio persekiojimo pobūdis reikalauja didesnio skaidrumo“, – nurodoma ataskaitoje.

Organizacija pažymėjo, kad sausį „nutekinti dokumentai atskleidė 22 tūkst. užsienyje registruotų klientų iš Kinijos ir Honkongo, įskaitant daugelį šalies lyderių“.

Tarp kitų didžiosiose besivystančiose ekonomikose kylančių problemų buvo paminėti klausimai dėl vienos naftos milžinės pastangų papirkti Brazilijos politikus, susirūpinimas dėl Indijos piliečių naudojamų sąskaitų Mauricijuje ir turtingų rusų, slepiančių savo turtą Kipre, pridūrė „Transparency International“.