– Kiek dabar Lietuvos gatvėse yra žmonių su atvira tuberkuliozės forma?

– Šiai minutei negalėčiau tiksliai pasakyt, turbūt ne tiek daug, nes didelė dalis ligonių, sergančių atvira tuberkulioze, yra gydymo įstaigose. Bet ne visi yra gydymo įstaigose. Jeigu imti skaičių, kiek kasmet Lietuvoje diagnozuojama tuberkuliozės, tai maždaug 500-700 naujų tuberkuliozės atvejų. Tai sudaro maždaug 25-26 atvejus 100 tūkst. gyventojų.

– Vadinasi, aš galiu bet kur apsikrėsti šia liga?

– Nėra taip baisu. Iš tikrųjų užsikrėsti tuberkuliozės mikrobakterija galima bet kur, bet norėčiau atkreipti dėmesį, kad užsikrėtimas nelygu liga. Nes daugeliu atveju žmogaus imuninė sistema sunaikina įkvėptą mikrobakteriją ir žmonės nesuserga. Kad susirgtų žmogus, kuris užsikrėtė, reikia tam tikrų papildomų sąlygų.

– Kokios tos sąlygos? Kam didesnė grėsmė yra užsikrėsti tuberkulioze?

– Yra kelios priežastys. Pirmoji priežastis yra nepakankama mityba, nepakankamas baltymų ir riebalų vartojimas. Žmonių, kurių kūno svoris mažesnis nei turėtų būt, ypač vegetarų, ypač nevartojančių riebalų, tikimybė susirgti, užsikrėtus tuberkulioze yra didesnė. Taip pat didesnė tikimybė susirgti žmonėms, kurie vartoja vaistus dėl kitų ligų, kai tie vaistai silpnina imunitetą. Taip pat dar yra grupė ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, inkstų funkcijos nepakankamumas ir žmogaus imunodeficito virusas, kurios didina tikimybę susirgti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kodėl Lietuvoje tiek sergančių tuberkulioze?

– Turbūt nėra vienareikšmiško atsakymo. Nors ir mes tyrinėjam, ir kolegos kitose gydymo įstaigose, atsakymo neturiu. Turbūt viena iš svarbiausių priežasčių yra nebaigtas arba chaotiškai vykdytas gydymas. Visam pasaulyje yra labai daug žmonių, užsikrėtusių tuberkulioze – apie trečdalis. Bet tik dalis jų suserga. Tai jei ta dalis, kuri suserga, būtų išgydyta, būtų sustabdytas pernešimas. Didesnė problema yra nevisiškai užtikrintas gydymas. Dažniausiai žmonės patys nenori tinkamai gydytis. Ilgas gydymas, sunku iškęsti. Žmogaus priversti gydytis ligoninė negali, nes yra dar galimybė gydytis ambulatoriškai. Bet užtikrinti šimtaprocentinę priežiūrą ambulatoriškai neįmanoma.

Kad susirgtų žmogus, kuris užsikrėtė, reikia tam tikrų papildomų sąlygų.

– Kaip dabar elgtis viešajame transporte, renginiuose, kur galbūt yra žmogus, kuris turi tuberkuliozės bakteriją? Ar įmanoma apsisaugoti?

– Jeigu žinoma, kad žmogus serga tuberkulioze, tarkim, artimas, tas sergantis žmogus turėtų dėvėti kaukę, o žmogus, kuris artimai kontaktuoja, turėtų dėvėti respiratorių. Bet daugeliu atveju nežinom, kad žmogus serga, tai nesukt galvos. Nes negali žmogus būt paranojiškas ir galvot apie visas pasaulio ligas. Reiškia, ką aš galiu padaryt pats, kaip žmogus? Galiu gyventi, pagal galimybes, sveikai, nerūkyti, normaliai maitintis, šiek tiek grūdintis.

Sunku diagnozuoti anksti

Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 1 500 naujų plaučių vėžio atvejų. Kiekvienais metais dėl jo miršta apie 1 100 šalies gyventojų. Neretai šių mirčių būtų galima išvengti, jei plaučių vėžys būtų aptiktas esant ankstyvai stadijai. Bet realybė kol kas tokia, kad daugumai susirgusiųjų ši liga diagnozuojama III–IV stadijos.

Dažniausiai plaučių vėžiu serga 60–50 metų ir vyresnio amžiaus asmenys. Jo užuomazgos atsiranda bronchų, kiek rečiau – plaučių audinyje. Plaučiuose nėra skausmo receptorių, žmogus nejunta skausmo, nepaiso arba neatpažįsta pirmųjų simptomų, todėl dažniausiai plaučių vėžys diagnozuojamas jau stipriai pažengęs. Juolab kad jis ilgą laiką vystosi nepasireikšdamas jokiais požymiais. „Paprastai ši liga lydima kosulio, kurį ypač ignoruoja rūkantys asmenys. Jie žino, kad yra vadinamasis rūkorių kosulys, kuris tampa toks įprastas, kad į jį nebekreipia dėmesio, net užsimiršta, kad kosėja. Jeigu paciento nepaklausi, ar jūs tikrai nekosite, ar nėra kosulio rytais, jie patys net nepamini arba atsako: „Daktare, aš koščiu kaip visi”, – bendravimo su pacientais patirtimi dalijasi E. Danila. – Anksti diagnozavus plaučių vėžį išskirtiniais atvejais jį galima visiškai išgydyti. Dabar sergant pirmos stadijos plaučių vėžiu išgyventi penkerius metus tikimybė yra apie 50 procentų, dešimt metų – apie 40 procentų. Bet trečios ar ketvirtos stadijos plaučių vėžys, kuris diagnozuojamas dažniausiai, gyvenimo trukmę sumažina gerokai: penkerius metus išgyvena vos 3–4 proc.”

Edvardas Danila / Asmeninio archyvo nuotr.

Kodėl susergama?

Pagrindinė plaučių vėžio priežastis išlieka rūkymas. Cigarečių dūmuose yra ne mažiau kaip 70 kancerogenų, t. y. medžiagų, sukeliančių vėžinius pokyčius plaučių ląstelėse. Svarbu žinoti, kad jeigu žmogus nustoja rūkyti, ikivėžinės būklės ir net pati ankstyviausia vėžio stadija gali išnykti, nes žalingus plaučių pokyčius ištaiso žmogaus gynybiniai mechanizmai. „Vis populiarėjančių elektroninių cigarečių, kaitinamojo tabako žala nė kiek ne mažesnė – sukeliami struktūriniai ir genetiniai pokyčiai plaučių ląstelėse ir bronchų gleivinėje. Plaučių vėžiu gali susirgti net visiškai nerūkantys asmenys. Piktybiniai plaučių navikai gali susiformuoti ir dėl savaiminių genetinių pokyčių ląstelėje, – pabrėžia E. Danila. – Apskritai, genetinių mutacijų padaugėja dėl žmogaus kūno ląstelių branduolyje esančių telomerų trumpėjimo, kurių ilgyje užkoduota ląstelės gyvenimo trukmė. Žmogui ilgiau gyvenant, telomerai trumpėja ir susidaro palanki terpė onkologinėms ligoms vystytis. Retais atvejais organizme atsiranda vadinamieji genai vedliai, kurie skatina vėžį atsirasti be išorinio veiksnio.“

Jeigu žmogus nustoja rūkyti, ikivėžinės būklės ir net pati ankstyviausia vėžio stadija gali išnykti, nes žalingus plaučių pokyčius ištaiso žmogaus gynybiniai mechanizmai.

Pasyvaus rūkymo veiksnys

Dar viena priežastis, į kurią paprastai nekreipiama dėmesio – pasyvusis rūkymas, t. y. priverstinis nerūkančiojo kvėpavimas tabako dūmais. Juk kai rūko šeimos narys vyras, atitinkamai pasyviai rūko ir žmona. Pasitaiko atvejų, kad aktyviai rūkantis asmuo nesuserga plaučių vėžiu, o pasyviai rūkantis – suserga. Tokius paradoksus lemia individualus žmogaus imlumas žalingam tabako poveikiui, kitos ligos ir kiti išoriniai veiksniai.

Remiantis ankstesne statistika, plaučių vėžys iki šiol dažniausiai užklupdavo rūkančius vyrus. Pasak E. Danilos, ši tendencija palaipsniui kinta: „Tose šalyse, kur dominuoja lyčių lygybė, rūkančių moterų yra daugiau nei vyrų. Bet blogiau tai, kad moterų imlumas rūkymo žalai yra didesnis. Tyrimai rodo, kad plaučių vėžiu sergančių rūkančių žmonių dalis vis mažėja: jeigu anksčiau ji sudarydavo apie 90 proc., tai prognozuojama, kad artimiausiais metais sieks gal tik 60 proc. ir artės prie beveik 1:1, – statistikos pokyčius komentuoja profesorius. – Kaip viena iš naujų, vis didėjančių grėsmių susirgti plaučių vėžiu įvardijama klimato kaita. Sausesnis oras, vis didesnis jo užterštumas (kietosiomis dalelėmis ir kt.) sukelia pokyčius kvėpavimo takų ląstelėse.“

Laikas: prieš metus Europos Komisija rekomendavo ES šalyse pradėti plaučių vėžio ankstyvosios diagnostikos (ankstyvojo aptikimo) programas, tokia programa rengiama ir Lietuvoje. / freepik.com nuotr.

Kada reikėtų sunerimti?

Kosulys skirstomas į ūminį ir lėtinį. Ūminio kosulio metu gleivinė regeneruoja maždaug per pusantro–du mėnesius ir jis išnyksta savaime. „Didžiausią dėmesį reikia atkreipti į lėtinį kosulį, kurį paprastai sukelia tabako rūkymas arba lėtinė plaučių liga (taip pat ir plaučių vėžys). Rūkorius stebisi: jeigu rūkau, nieko nuostabaus, kad kosėju, ko eisiu pas gydytoją, kuris man pasakys – mesk rūkyti“, – pacientų žodžius cituoja profesorius. Bet lėtinis bronchitas – rūkalių liga – yra pirmasis žingsnis į lėtinę obstrukcinę plaučių ligą ir plaučių vėžį.

Stiprėjantis kosulys, kraujo iškosėjimas, skreplių pagausėjimas, dusulys – dažniausi onkologinės plaučių ligos pranašai. „Vėžiui plečiantis, kai jis pradeda liesti plaučių apvalkalėlį, atsiranda skausmas šone. O tai signalas, kad navikas jau gana didelis. Jeigu vėžys auga broncho viduje, jį siaurina, tada žmogui ima trūkti oro”, – simptomus vardija profesorius.

Kaip diagnozuojamas?

Įtarus plaučių vėžį, pirmasis tyrimas – krūtinės ląstos rentgenograma. Deja, ankstyvai diagnostikai jos skiriamoji geba nepakankama: mažus pokyčius sunku pastebėti, jie gali „slėptis” po šonkauliu, kraujagysle, stuburo šešėliu ir panašiai.

Anksti diagnozavus plaučių vėžį, išskirtiniais atvejais jį galima visiškai išgydyti.

E. Danila rentgenogramos ir kompiuterinės tomografijos vaizdus palygina su dangaus skliauto stebėjimu naktį: „Naktį į dangų galime žiūrėti akimis ir matyti tik tam tikrą kiekį žvaigždžių. O galima stebėti per teleskopą ir tada pamatysime daug platesnį, ryškesnį vaizdą. Krūtinės ląstos rentgenograma – tai žiūrėjimas akimis, kompiuterinė tomografija – teleskopu.” Tad jeigu požymiai signalizuoja kažką negero, pacientui atliekamas krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos tyrimas, bronchoskopija. Pamačius įtartiną pokytį, paimama biopsija, patikslinama ligos forma. Plaučių vėžys dažniausiai metastazuoja į galvos smegenis, todėl galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas atskleidžia ligos išplitimo mastą. „Pozitronų emisijos tomografija su kompiuterine tomografija įvertina visą organizmą, išskyrus galvos smegenis. Tuomet pamatome, ar yra metastazių kauluose, kituose organuose. Jų neradę galime teigti, jog tai santykinai ankstyva stadija, o aptikę – kad jau vėlyva”, – sako profesorius. Dabartiniais kompiuteriniais tomografais galima atlikti tyrimą įvairiomis programomis: įprastos apšvitos, kai reikia labai geros skiriamosios gebos, ir mažos apšvitos – atrankinėms patikros dėl plaučių vėžio programoms.

Kada yra išgydomas?

Kol kas daugeliu atvejų plaučių vėžio išgydyti negalima, išskyrus labai ankstyvą pirmą, kai kuriais atvejais – antrą stadiją. Ankstyvose stadijose skiriamas radikalus chirurginis (teikiama pirmenybė) arba spindulinis gydymas. „Jeigu žmogus serga dar ir kita sunkia liga, dėl kurios negalima operuoti, tada navikas švitinamas. Deja, vėlesnių stadijų išgijimo galimybė labai nedidelė, todėl užleisto vėžio atvejais skiriamas sisteminis gydymas: chemoterapija, imunoterapija, biologinė terapija, paliatyvusis spindulinis gydymas arba įvairūs šių gydymo metodų deriniai“, – gydymo galimybes vardija E. Danila. Vėlyvosios stadijos pacientams, vėžiui metastazavus į kitus organus, pagal poreikį galima atlikti paliatyviąją operaciją, gydyti paliatyviais vaistais, tačiau tokį pacientą išgydyti vilties nebėra.

Plaučių vėžys turi savybę tarsi pasislėpti nuo žmogaus imuninės sistemos (beje, tabako rūkymas slopina imuninį atsaką) ir dėl to gali nevaldomai daugintis. „Ilgą laiką tai buvo didelė problema, bet prieš keletą metų įvyko rimtas proveržis – sukurti imunoterapijos vaistai, kurie imuninei sistemai padeda „atidaryti langą“, „pamatyti“ plaučių vėžį ir pulti jo ląsteles. Atsiradus imunoterapijai, biologinei terapijai, išgyvenamumas pradėjo akivaizdžiai ilgėti. Neabejoju, kad bus ir naujų imunoterapijos vaistų, kurie padarys dar didesnį šuolį gydant ligą. Remiantis mokslininkų prognozėmis, maždaug trisdešimtaisiais šio šimtmečio metais plaučių vėžys taps lėtine liga“, – viliasi profesorius.

Sukelia: pagrindinė plaučių vėžio priežastis išlieka rūkymas. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Už profilaktinę programą

Kai kuriose šalyse buvo išnagrinėta ir nustatyta, kad reguliariai tikrinant vyresnio amžiaus asmenis, plaučių vėžį ir rūkantiems, ir nerūkantiems asmenims galima aptikti ankstyvos stadijos. Ypač efektyvus plaučių vėžio nustatymas nerūkantiems asmenims, nes jie dažniausiai neserga gretutinėmis ligomis, tokiomis kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga, koronarinė širdies liga (tabako rūkymas yra visų šių trijų ligų didysis priežastinis veiksnys). Šios ligos dažnai neleidžia skirti tinkamiausio gydymo rūkantiems pacientams.

Lietuvoje ankstyvosios plaučių vėžio atrankos programos dar nėra, tačiau jam atsirasti kiekvienas iš mūsų galime užkirsti kelią: vengti rizikos veiksnių, būti fiziškai aktyviems, kiek įmanoma natūraliau ir sveikiau maitintis. O jeigu yra pasikartojantys signalai – neaiškios priežasties kosulys, atsiradęs krūtinės skausmas, dusulys, vertėtų kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus. Plaučių vėžiu sergantiems pacientams, turintiems dar ir gretutinių ligų, svarbi kompleksinė pagalba, kuri efektyvesnė daugiaprofilinėje ligoninėje.

„2022 m. pabaigoje Europos Komisija rekomendavo ES šalyse pradėti plaučių vėžio ankstyvosios diagnostikos (ankstyvojo aptikimo) programas. Ministro įsakymu sudaryta darbo grupė, kurioje kartu su SAM atstovais dalyvauja LR Seimo, Valstybinės ligonių kasos, Prezidentūros, gydymo įstaigų ir kitų institucijų atstovai. Darbo grupė rengia ankstyvos plaučių vėžio atrankos tvarką (programą), kuri turėtų būti pradėta vykdyti ir mūsų šalyje. Neabejoju, kad ji leis išgelbėti daug mūsų šalies gyventojų gyvybių“, – įsitikinęs E. Danila.

Mirties kapitonas

Plaučių uždegimu per metus suserga nuo penkių iki vienuolikos asmenų iš 1 tūkst. suaugusių gyventojų. Tai ūminė plaučių liga, kai, į plaučius patekus bakterijų, virusų ar kitų mikroorganizmų, įvyksta organizmo gynybinė reakcija – uždegimas.

„Plaučiai – tarsi kempinė, sudaryta iš burbuliukų – alveolių. Į alveoles įkvepiame oro, deguonies. Per sienelę, jungiančią alveolę ir kraujagyslę, deguonis patenka į kraują ir išnešiojamas po visą organizmą. Sergant plaučių uždegimu alveolių burbuliukai užsipildo uždegimo skysčiu, dėl to į alveoles nebepatenka deguonis – jo ima trūkti visam organizmui. Jeigu plaučių uždegimas didelės apimties, jis gali tapti mirtinas. Plaučių uždegimas nuo senų laikų vadinamas mirties kapitonu. Laimei, daugeliu atvejų ši liga nebūna didelės apimties“, – teigė Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas profesorius Edvardas Danila.

Paprastai plaučių uždegimas apima vieną vieno plaučio dalį – skiltį, todėl didelio deguonies trūkumo žmogus nepajunta.

Gydytojas pulmonologas prof. Edvardas Danila. /  Asmeninio archyvo nuotr.

Staigi pradžia

Dažniausiai plaučių uždegimo požymiai staigūs – tarsi be jokios priežasties žmogus pradeda karščiuoti. Kitų požymių gali ir nebūti, tačiau, pasak profesoriaus, apie juos taip pat būtina žinoti. Tai kosulys, krūtinės skausmas, dusulys. Žmogus gali jausti silpnumą, nuovargį. Sunkiu atveju gali sutrikti kitų organų veikla.

„Vyresnio amžiaus žmonėms plaučių uždegimo požymiai gali būti  netipiški: nestiprus karščiavimas, nestiprus kosulys ir sumišimas, t. y. šiek tiek keistas elgesys, kai žmogus vis neteisingai ką nors pasako. Tokie požymiai labai pavojingi vyresniems žmonėms ir jie atsiranda, nes dėl sumažėjusio deguonies kiekio kraujyje ir sumažėjusio kraujo spaudimo, o tai atsiranda karščiuojant, pradeda trūkti deguonies galvos smegenims“, – atkreipė dėmesį E. Danila.

Gydytojo teigimu, jei žmogus, sergantis plaučių uždegimu, neserga kitomis sunkiomis ligomis, jei nėra kvėpavimo nepakankamumo, jis gali būti gydomas namuose geriamaisiais antibiotikais prižiūrint šeimos gydytojui. Profesorius atkreipė dėmesį į simptomus, kurių atsiradus reikėtų nedelsiant vykti į ligoninės priimamąjį: „Jei kvėpavimo dažnis yra didesnis, nei įprastai (žmogui įprasta įkvėpti 16–18 kartų per minutę, tačiau jei įkvepiama 20 ir daugiau kartų per minutę – reikia sunerimti). Taip pat, jei pradeda reikšmingai mažėti kraujospūdis, ima labai tankiai plakti širdis ar stipriai trūkti oro (pvz., labai stipriai skaudėti galvą), jaučiamas didelis silpnumas, pradedama kosėti krauju, reikėtų nedelsti, nes liga gali vystytis labai greitai.“

E. Danila išskyrė žmonių grupes, kurioms kyla didesnė rizika susirgti ir mirti nuo plaučių uždegimo. Tai 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės,  rūkantys ir sergantys kitomis ligomis, tokiomis kaip lėtinė plaučių liga, cukrinis diabetas, inkstų nepakankamumas, vartojantiems imunosupresinius vaistus, prie kurių priskiriami ir gliukokortikoidai, chemoterapiniai vaistai citostatikai.

Labai liesi žmonės turi ne tik didesnę riziką susirgti, bet ir mirti nuo plaučių uždegimo.

„Dar viena labai svarbi grupė, apie kurią kartais pamirštama, – žmonės, kurių mityba nepakankama, dažniausiai tie, kurių organizmas gauna mažai baltymų ir riebalų. Labai liesiems žmonėms kyla ne tik didesnė riziką susirgti, bet ir mirti nuo plaučių uždegimo“, – teigė Santaros klinikų atstovas.

Gali grėsti kraujo užkrėtimas

Jei žmogus plaučių uždegimu serga pirmą kartą, paskyrus tinkamą gydymą ir tinkamai geriant vaistus, trečią parą būklė ima gerėti. Jei plaučių uždegimas nesunkus, per 5–7 dienas žmogus gali visiškai pasveikti. Tačiau jeigu liga buvo sunki, o skirta antibiotikų dozė – nepakankama, liga gali užsitęsti, komplikuotis.

„Net jeigu gydymas tinkamas, sunkus plaučių uždegimas gali komplikuotis. Komplikacijos gali būti tokios: skysčių kaupimasis pleuros ertmėje, kvėpavimo nepakankamumas, irimas plaučių ertmėje (destrukcija), pūlinys, kai kuriais atvejais – kraujo užkrėtimas (sepsis). Vienoje plaučių pusėje yra alveolės, kitoje – kraujagyslės. Vykstant uždegimui dalis sukėlėjo gali patekti į kraują, per jį patekti į kitus organus ir sukelti komplikacijas. Sunkiausia komplikacija – mirtis. Tačiau kraujo užkrėtimas pasitaiko retai“, – teigė E. Danila.

Tikimybė mirti nuo įprasto nesunkaus plaučių uždegimo siekia 6–14 proc. Tačiau jei žmogus serga sunkiomis gretutinėmis ligomis, jei yra vyresnio amžiaus, jeigu plaučių uždegimas apėmė dvi skiltis ir daugiau, tikimybė mirti nuo šios ligos išauga iki 40 proc.

Ar apsaugo skiepai?

Gyventojai neretai raginami skiepytis nuo pneumokokinės infekcijos, esą taip jie apsisaugos ir nuo plaučių uždegimo. Gydytojai pulmonologai pabrėžia, kad šis skiepas gali padėti apsisaugoti tik nuo pneumokoko sukeliamo plaučių uždegimo.

„Kai kalbame apie skiepą nuo pneumokoko, reklamose jis klaidingai pateikiamas kaip skiepas nuo plaučių uždegimo. Skiepo nuo plaučių uždegimo nėra. Yra skiepų nuo pneumokoko. Atkreipiu dėmesį, kad žmogus pneumokoką nešioja savo nosiaryklėje. Yra daugybė pneumokokų rūšių. Pasiskiepijus padermių sumažėja, tačiau ta vieta nosiaryklėje nelieka tuščia – ją užima kitos bakterijos, kitos padermės. Taigi atsakymas, ar skiepas nuo pneumokoko apsaugo nuo plaučių uždegimo, nėra vienareikšmis“, – teigė E. Danila.

Jis pabrėžė, kad priemonių, 100 proc. apsaugančių nuo plaučių uždegimo, nėra. Tai nereiškia, kad nereikia saugotis.

„Svarbiausios apsaugos priemonės – virusinės respiracinės infekcijos metu dėvėti kaukes, tinkamai vėdinti patalpas, skiepytis nuo gripo, o tiems, kurie nepersirgo koronavirusine infekcija, – skiepytis ir nuo jos“, – priemones vardijo profesorius.

Jis pabrėžė, kad stiprinti imunitetą taip pat labai svarbu, tačiau atkreipė dėmesį, kad vartojant vitaminus imunitetas nesustiprinamas.

„Vartojant vitaminų kompleksus respiracinių infekcijų rizika nesumažės, komplikacijų, tarp jų – mirties, išvengti nepavyks. Tačiau jei vitaminų gausite daržovių, vaisių pavidalu, jie veiks. Mityba turi būti visavertė, pakankamai racionali ir kaloringa – neturėtų būti vengiama nei baltymų, nei riebalų, nei kitų medžiagų. Plaučių, kaip ir daugelio kitų ligų, padeda išvengti pakankamas grūdinimasis ir buvimas lauke, normalus darbo ir poilsio režimas. Žmogus turi skirti laiko sau, pakankamai pailsėti, pamiegoti. Tai svarbiausios priemonės, padedančios išvengti plaučių uždegimo.

Iš pradžių nieko nejaučia

Praėjusios savaitės Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdyje priimtas pasiūlymas parengti Nacionalinę plaučių vėžio prevencijos ir ankstyvos diagnostikos (atrankos) programą (NPVPADAP). Šis komitetas siūlo Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) sudaryti darbo grupę, kuri atliktų išsamią Lietuvos gyventojų sergamumo plaučių vėžiu ir lėtine obstrukcine plaučių liga, mirtingumo nuo šių ligų ir išvengiamos hospitalizacijos analizę ir parengtų NPVPADAP, finansuojamą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.

Rengiant šį pasiūlymą, SRK narius konsultavo Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas profesorius Edvardas Danila. Pasak jo, plaučių vėžio patikros programa padėtų aptikti ankstyvus šios ligos atvejus. Mat dabar ši ankstyvose stadijose besimptomė grėsminga liga dažniausiai diagnozuojama labai vėlai, kai jau stipriai pažengusi.

„Plaučiuose nėra skausmo receptorių, todėl ankstyvose stadijose žmogus nieko blogo nejaučia. Žmogui nieko neskauda, ir šis vėžys nepastebimai auga. Kompiuterinės tomografijos tyrimas padėtų diagnozuoti ankstyvas plaučių vėžio stadijas. Juk vėžys prasideda nuo mažyčių pokyčių. Ląstelės lygyje dėl įvairių priežasčių įvyksta mutacijos, ir bronchuose arba plaučių audinyje ima augti piktybinis navikas. Jis pasiekia, tarkime, 4 mm. Tokio dydžio naviko tiriant rentgenu pastebėti neįmanoma. Labai ankstyvas, kelių milimetrų dydžio plaučių vėžys aptinkamas atliekant kompiuterinės tomografijos tyrimą. Pagal NPVPADAP jis ir turėtų būti atliekamas“, – teigė E.Danila.

Medikai atkreipia dėmesį: simptomų, tokių kaip atsikosėjimas krauju, dusulys ar pan., dažniausiai atsiranda vėlyvose (trečioje ar ketvirtoje) stadijose.

Vieno tokio paciento gydymas kainuoja ir po keliolika tūkstančių eurų per metus.

Dėl amžiaus neapsispręsta

Kol kas nenuspręsta, nuo kokio amžiaus būtų taikoma NPVPADAP.

„Politikai dažniausiai yra linkę taupyti lėšas, tačiau iš gydytojo ir paciento pusės žiūrint didžiausia rizika atsirasti vėžiui ir kitoms ligoms, kurias galima aptikti atliekant kompiuterinę tomografiją, prasideda maždaug nuo 45 metų. Šią programą galėtume taikyti vyrams ir moterims, pvz., nuo 50 metų“, – siūlė Santaros klinikų atstovas.

Pagal NPVPADAP turėtų būti atliekama krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija. Būtų ištiriami ir plaučiai, ir širdis, ir tarpuplaučio organai, ir kai kurie raumenys, kaulai.

„Krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija padeda aptikti ne tik plaučių vėžį. Ji padeda pamatyti ir širdies vainikinių kraujagyslių pokyčius, pvz., kalcinozę, taip pat lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) išraišką emfizemą (oro arba dujų susikaupimą audiniuose arba organuose, – red. past.), kaulų retėjimą ir nemažai kitų ligų“, – atkreipė dėmesį profesorius.

Aurelijus Veryga. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Tikimasi, kad vykdant NPVPADAP, didžioji dalis aptinkamų plaučių vėžio atvejų būtų pirmos ar antros stadijos. „Nustačius plaučių vėžį šiose stadijose, tikimybė pacientui išgyventi penkerius metus siekia 50 proc., tikimybė išgyventi dešimt metų – 30 proc. Tačiau, jei nustatome trečios ir ketvirtos stadijos plaučių vėžį, tikimybė išgyventi penkerius metus tesiekia vos 9 proc., o dešimt metų praktiškai niekas neišgyvena“, – palygino E.Danila.

Leistų taupyti lėšas

Pasiūlymą SAM parengė dvi Seimo SRK narės – konservatorė Jurgita Sejonienė ir „valstietė“ Rimantė Šalaševičiūtė. J.Sejonienė atkreipė dėmesį: kai plaučių vėžys diagnozuojamas vėlyvose stadijose, tai reiškia ne tik prastesnes prognozes pacientui. „Jam prireikia ir sudėtingesnio, ir brangesnio gydymo. Tai ne tik operacija ar spindulinis gydymas. Dažniausiai kalbame ir apie labai brangią chemoterapiją arba imunoterapiją. Vieno tokio paciento gydymas kainuoja ir po keliolika tūkstančių eurų per metus. Be to, neretai tai yra darbingo amžiaus žmonės, kurie dėl ligos, dėl gydymo netenka darbingumo, nebegali dalyvauti darbo rinkoje ir, deja, dažnai miršta, nes mirtingumas nuo plaučių vėžio, palyginti su kitais vėžiais, yra didžiausias. Visa tai – dėl vėlyvos diagnostikos“, – tvirtino J.Sejonienė.

Nereikėtų užsižaisti ir rizikuoti tokiais dalykais kaip PSD įmokos diferencijavimas, nes kils klausimų, ar jas diferencijuoti tik tiems, kurie nedalyvauja patikros programose.

Ji siūlė į NPVPADAP įtraukti asmenis nuo 50–55 metų. „Dėl amžiaus ribos dar galima diskutuoti. Svarbu, kad tiems žmonėms periodiškai būtų atliekamas mažų dozių kompiuterinės tomografijos tyrimas“, – teigė Seimo narė.

Pasak jos, šis tyrimas, padėdamas diagnozuoti vieną dažniausių kvėpavimo organų susirgimų – LOPL, padėtų mažinti išvengiamos hospitalizacijos atvejų skaičių.

„LOPL yra ta priežastis, dėl kurios žmonės dažnai hospitalizuojami. Ją anksčiau diagnozavus ir nuosekliai gydant ankstyvesnėse stadijose,  hospitalizacijos būtų galima išvengti minėtus pacientus gydant ambulatoriškai, – tvirtino J.Sejonienė. – Taigi, matau dvigubą siūlomos programos naudą. Pirmiausia – plaučių vėžio ankstyva diagnostika, o tai padėtų tuos žmones išgydyti, grąžinti juos į pilnavertį gyvenimą, darbo rinką, išvengti komplikacijų, ilgai trunkančio ir brangiai kainuojančio gydymo vėlyvose stadijose. Antra, leistų anksčiau diagnozuoti ir pradėti efektyviai kontroliuoti kitas lėtines plaučių ligas, pirmiausia – LOPL.“

Pasak konservatorės, ankstyvoji diagnostika gerintų visuomenės sveikatą, prisidėtų prie valstybės lėšų ekonomiškesnio panaudojimo.

Kol kas nėra apskaičiuota, kiek kainuotų NPVPADAP vykdymas Lietuvoje. „Tokių skaičiavimų nėra atlikta. Siekiant nustatyti lėšų poreikį, pirmiausia turėtų būti parengtas paslaugų teikimo aprašas ir gautas SAM nurodymas įvertinti programos įtaką PSDF biudžetui. Taip pat, kadangi tai būtų nauja asmens sveikatos priežiūros paslauga, ji turi būti vertinama Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo komiteto“, – teigė Valstybinės ligonių kasos (VLK) Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Rimantas Zagrebajevas.

Jurgita Sejonienė. / J. Kalinausko / BNS nuotr.

Tikrinasi mažuma

Seimo SRK siūlo pradėti vykdyti NPVPADAP nuo ateinančių metų sausio 1 d.

Tačiau, net jei nuo minėtos datos ši programa ir bus pradėta vykdyti, dar nereiškia, kad greitai žymiai sumažės tų žmonių, kuriems plaučių vėžys nustatomas trečioje ar ketvirtoje stadijoje, skaičius.

Neturėti per didelio optimizmo šiuo klausimu ragina skaičiai.

VLK duomenimis, šiuo metu veikiančiose penkiose prevencinėse programose dalyvauja mažiau nei pusė turinčių tokią teisę Lietuvos gyventojų. Itin mažai jų šiose programose dalyvavo 2020 m. – pandeminiais metais, kai buvo taikoma daugiausia apribojimų norint patekti pas gydytojus, konsultuota daugiausia nuotoliniu būdu.

„Pernai gyventojų dalyvavimas ligų prevencijos programose pasivijo ikipandeminį lygį, tačiau tenka pripažinti, kad jis vis dar nėra pakankamas. Savo sveikatą pagal programas pasitikrina tik mažesnė dalis tai padaryti galinčių pacientų“, – teigė R.Zagrebajevas.

Medikai ir VLK atkreipia dėmesį: širdies ir kraujagyslių ligos ir daugelis vėžio rūšių gali būti išgydomos, jei jos anksti nustatomos ir veiksmingai gydomos, todėl ligų prevencija yra išties prasmingas būdas pasirūpinti savo sveikata. Deja, tokie medikų raginimai dažnai lieka neišgirsti.

Apibendrintais VLK duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje paprastai dalyvauja apie 44 proc. žmonių. Panaši tikslinės populiacijos dalis periodiškai dalyvauja ir vėžio prevencijos programose. Gimdos kaklelio ankstyvosios diagnostikos programa pasinaudoja 42 proc. tikslinės grupės moterų, pagal krūties vėžio programą tiriasi 43 proc., storosios žarnos vėžio programoje dalyvauja apie 44 proc. žmonių, o priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinėje programoje sudalyvauja vidutiniškai vos apie 20 proc. nustatytos amžiaus grupės vyrų.

Pasak R.Zagrebajevo, prevencinių programų žinomumas yra nemažas – aštuoni iš dešimties žmonių apie jas žino, tačiau, kaip rodo statistika, tik kas antras iš jų šiose programose dalyvauja. „Vis dėlto turėtų būti ir žmonių asmeninė iniciatyva. Reikia, kad žmonės paklaustų savęs: jeigu aš randu laiko nuvažiuoti ir nusifotografuoti prie žydinčių sakurų, tai gal galiu rasti laiko ir prevenciškai pasitikrinti? Dviračiai, kaip paraginti žmones dalyvauti šiose programose, jau išrasti – reikia tik važiuoti. Yra gydymo įstaigų, kurios maloniai nustebina. Dažniausiai tai būna kokios nors mažytės rajono įstaigos, kurios ir SMS žinutes tiems žmonėms, kuriems atėjo metas pasitikrinti, siunčia, ir registratorės paskambina telefonu ir apie tai primena. Juk kai gydytojas ar kitas žmogus baltu chalatu pasako: rekomenduoju pasitikrinti, tai žmogus ir nesvarsto, eiti ar ne – eina“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Plaučiuose nėra skausmo receptorių, todėl ankstyvose stadijose žmogus nieko blogo nejaučia.

Prevencinėms programoms vykdyti kasmet skiriama vis daugiau PSDF lėšų. Pavyzdžiui, 2020 m. buvo skirta 23,7 mln. eurų, o 2021 m. – 24,9 mln. eurų. 2022 m. iš PSDF biudžeto suplanuota skirti apie 30,8 mln. eurų, t. y. 24 proc. daugiau nei pernai. Pagal prevencines programas nepanaudotos lėšos patenka į kitų metų PSDF rezervą.

Kad taip neatsitiktų ir šiemet, VLK planuoja priemones, kaip pritraukti gyventojus dalyvauti minėtose programose. R.Zagrebajevas užsiminė, kad bus vykdomas komunikacinis projektas, pasitikrinti pagal prevencines programas gyventojai bus skatinami reklamomis per televiziją ir kitais būdais. „Bandysime išjudinti žmones“, – sakė VLK atstovas.

Įdomi matematika: nors minėtose prevencinėse programose dalyvauja tik apie 40 proc. galinčių tai padaryti žmonių, šioms programoms skirtų lėšų panaudojama apie 80 proc. Kaip taip atsitinka? Paaiškėjo, kad lėšų šioms programoms skiriama įvertinus realų žmonių, dalyvaujančių jose, skaičių ir PSDF galimybes, o ne tai, kiek turėtų dalyvauti. Taigi, jei po informacinių kampanijų žymiai daugiau žmonių ateis pasitikrinti pagal penkias minėtas prevencines programas, ar jų visų tyrimams atlikti nepritrūks lėšų? „Patikiname, kad, nepriklausomai nuo to, kiek sveikatos priežiūros paslaugų vykdant prevencines programas bus suteikta, už jas visas bus sumokėta PSDF lėšomis teisės aktų numatyta tvarka“, – tvirtino R.Zagrebajevas.

Didins PSD įmokas?

Seimo SRK pirmininkas konservatorius Antanas Matulas pripažįsta, kad, siekiant paskatinti žmones dalyvauti šiose programose, yra padaroma ne viskas. „Kaip tik šiandien šnekėjau su viena poliklinika. Klausiau, kodėl pas juos tiek mažai prevencinių programų įgyvendinama. Sako: žinote, sveikatos biuras nedirba. Paskambinu tos savivaldybės sveikatos biuro vadovei. Sako: mums poliklinika neduoda duomenų. Tai dabar, įgyvendinant reformą, bus sutartis ir tų įstaigų žmonės prievarta ar ne prievarta, bet bus susodinti spręsti problemų kartu. Tam, kad jie sėdėtų posėdyje ir girdėtų: prevencinės programos įgyvendinamos blogai ir būkite malonūs, pasistenkite pasiekti žmones per bendruomenes“, – Seimo SRK vykstant sveikatos reformos klausymams sakė A.Matulas.

Viešai jis yra išsakęs ir gana radikalių minčių, kaip paskatinti Lietuvos gyventojus dalyvauti prevencinėse programose. „Galbūt reikėtų pasirašyti kažkokį dokumentą, ką, pvz., jei valstybė draudžia žmogų, įsipareigoja žmogui ir ką žmogus turėtų įsipareigoti, kokias teises, pareigas turėti. Taip pat galvojame: galbūt reikėtų, jei žmogus kokius 10 metų nesitikrina sveikatos pagal prevencines programas, nors jam tai priklauso, diferencijuoti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Jei diagnozuojama užleista liga, išlaidos siaubingai auga“, – LRT radijui sakė A.Matulas.

Edvardas Danila. / „Yra šalis“ nuotr.

Tačiau VLK atstovai teigia, kad toks teisinis reguliavimas, kai nedalyvaujantieji prevencinėse programose turėtų mokėti didesnes PSD įmokas, šiuo metu nėra numatytas.

A.Matulo išsakytą mintį kritikuoja ir Seimo opozicijos atstovas „valstietis“ Aurelijus Veryga.

„Nereikėtų užsižaisti ir rizikuoti tokiais dalykais kaip PSD įmokos diferencijavimas, nes kils klausimų, ar jas diferencijuoti tik tiems, kurie nedalyvauja patikros programose. Gal PSD mokestis turėtų būti didesnis ir tiems, kurie kitaip sveikatos nesaugo? Ne tik jos nesitikrina, bet ir rūko, ir geria per daug, ir dar kažką ne taip daro? Gal dar turintiems antsvorio reikėtų didinti PSD įmokas? Taip pasileistume į labai rizikingas lankas“, – pasak A.Verygos, reikėtų ieškoti kitų būdų, kaip paskatinti žmones dalyvauti prevencinėse programose.

„Pasaulyje yra visokių modelių – reikia pasižiūrėti, paanalizuoti. Galbūt galima būtų skirti žmogui baudą, jei jam išsiunčiamas kvietimas tokioje programoje dalyvauti, bet jis nedalyvauja. Tai turėtų būti vienkartinis pakeliamas dalykas. Vis dėlto reikėtų pagalvoti apie tai, kad nedalyvauja programose galbūt žemesnį išsilavinimą, mažesnes pajamas gaunantys asmenys, ir PSD įmokos diferencijavimas galėtų paskatinti dar didesnius sveikatos netolygumus. Noras ir tikslas – geri, tačiau priemonė yra netikusi“, – savo poziciją išsakė A.Veryga.

Latentinė tuberkuliozės forma pasireiškia tada, kai įkvėptos mikobakterijos dėl geros imuninės sistemos nesukelia aktyvios ligos, tačiau organizmui susidūrus su stresu (pvz., susirgus kita liga ar po badavimo epizodo) jos gali imti daugintis – žmogus ima sirgti pats ir gali užkrėsti kitus.

Tuberkuliozei suvaldyti dedama daug pastangų – sukurti skiepai, sukurtos ir tobulinamos gydymo schemos, vaistų deriniai, tiesiogiai stebimas ligos gydymas (vadinamasis DOTS). Lietuvoje užsikrečiančiųjų šia liga skaičiai mažėja, tačiau vis dar apie 900 žmonių kasmet išgirsta šią diagnozę.

Pasak Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovo profesoriaus Edvardo Danilos, daugiausia iššūkių kelia atspari vaistams tuberkuliozės forma.

– Su kokiomis problemomis susiduriama gydant tuberkuliozę XXI a.?

– Didžiausi šių dienų rūpesčiai dėl šios ligos siejami su atsparia vaistams ligos forma. Dažnu atveju diagnozavę tuberkuliozę medikai nustato, kad mikobakterijos atsparios šiai ligai gydyti skirtiems pirmosios eilės antibiotikams. Su vaistams atsparios tuberkuliozės išsivystymu siejamas ir netinkamas gydymasis: pradėję gydytis (net ir sirgdami vaistams jautria tuberkulioze) ir pasijutę geriau, pacientai neretai nutraukia gydymo kursą arba gydosi chaotiškai. Todėl ypač svarbu visą gydymo laikotarpį vaistus nuo tuberkuliozės vartoti tinkamai, nepertraukiamai. Praktiškai daugeliu atveju tai galima užtikrinti tik pacientui gydantis ligoninėje. Norėčiau pabrėžti, kad nepertraukiamas gydymas yra gydymo sėkmės – visiško pasveikimo garantas. Priešingu atveju nuo ligos ne tik nepasveikstama, bet tuberkuliozės mikobakterijos tampa atsparios. Vaistams atsparią tuberkuliozę gydyti reikia daug ilgiau, daugiau skirti vaistų.

– Kas padėtų apsaugoti kitus nuo užkrėtimo tuberkulioze?

Šios ligos gydymas yra ilgas, ypač vaistams atsparios ligos formos, gydymo kursas – iki dvejų metų, išskirtinais atvejais ir ilgiau. Pacientai turi vartoti kartais net penkių pavadinimų vaistus.

– Tai tinkamas gydymas vaistais ir asmeninės apsaugos priemonės. Šios ligos gydymas yra ilgas, ypač vaistams atsparios ligos formos, gydymo kursas – iki dvejų metų, išskirtinais atvejais ir ilgiau. Pacientai turi vartoti kartais net penkių pavadinimų vaistus tam, kad sergančiojo organizme sunaikintų visas tuberkuliozės bakterijas. Maždaug po dviejų–trijų savaičių dauguma (apie 80 proc.) vaistams jautria tuberkulioze sergančių asmenų nebeišskiria į aplinką tuberkuliozės bakterijų ir nebegali užkrėsti kitų, tačiau gydymo nutraukti negalima. Svarbu ir tai, kad vaistai nuo tuberkuliozės dažnai sukelia nepageidaujamų organizmo reakcijų (pvz., kepenų veiklos sutrikimų), todėl visą gydymo kursą pacientas turi būti atidžiai stebimas medicinos personalo, atliekami įvairūs tyrimai, skiriami papildomi vaistai.

Tuberkulioze sergantis žmogus turi laikytis asmens higienos, kad apsaugotų kitus nuo užkrėtimo: dėvėti medicininę kaukę, kosėdamas vienkartine nosine prisidengti burną, nosį, nespjaudyti netinkamoje vietoje, dažnai plauti rankas ar naudoti rankų antiseptiką. Jei šeimos nariui diagnozuojama tuberkuliozė, svarbu ištirti visus šeimos narius ir kitus artimus kontaktus (pvz., bendradarbius). Svarbu ištirti ir vaikus.

– Kaip diagnozuojama tuberkuliozė?

– Į šeimos gydytoją reikėtų kreiptis, jei iki trijų mėnesių užsitęsia neaiškios kilmės kosulys, šiek tiek padidėjusi kūno temperatūra, prakaitavimas, svorio kritimas.

Tuberkuliozei diagnozuoti atliekama krūtinės ląstos rentgenograma (iš priekio ir iš šono). Vaikams atliekamas tuberkulino mėginys (vadinamasis Mantu testas). Jei šie tyrimai be pokyčių, daugiau nieko daryti nereikia. Jei simptomai išlieka arba jei pokyčiai matyti rentgeno nuotraukoje, reikėtų konsultuotis su gydytoju pulmonologu, kuris paskirs kitus tyrimus (krūtinės ląstos kompiuterinę tomografiją, skreplių ir kitus laboratorinius tyrimus).

Ne visi užsikrėtusieji suserga

Tuberkuliozė – tai infekcinė dažniausiai plaučius pažeidžianti lėtinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterija, plintanti oro lašeliniu būdu – kalbant, juokiantis, kosint, čiaudint, spjaudant. Užsikrečiama nuo atvira plaučių tuberkulioze sergančio žmogaus. Ore tuberkuliozės sukėlėjai, priklausomai nuo aplinkos sąlygų, gali išlikti kelias valandas, nevėdinamame, neplautame kambaryje – iki kelių mėnesių, o kai kuriais atvejais – iki kelerių metų. Tuberkuliozės mikobakterijomis užteršto oro įkvėpęs žmogus gali užsikrėsti.

Ne visi užsikrėtusieji suserga – jei imuninė sistema stipri, ji sugeba apsaugoti organizmą nuo ligos. Toks žmogus ne tik pats nesuserga, bet ir kitų neužkrečia. Silpnesnio imuniteto žmonės arba nuolat kontaktuojantys su sergančiu žmogumi (namuose ar darbe) gali susirgti šia liga.

Vienas atvira plaučių tuberkulioze sergantis žmogus per metus gali užkrėsti 25–35 žmones. Lietuvoje sergamumas plaučių tuberkulioze yra vienas didžiausių Europoje. Kasmet ja suserga 900–1 000 asmenų.

Padėjo išaiškinti tuberkulioze sergančius vaikus

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai Lietuvoje tuberkulino mėginiai padėjo išaiškinti septynis tuberkulioze (TB) susirgusius vaikus, iš kurių trims vaikams diagnozuota atvira plaučių tuberkuliozės forma.

ULAC duomenimis, pernai tuberkulino mėginys (TM) buvo atliktas 22 968 vaikams, iš kurių septynmečiams 17 870 mėginių ir 5 098 vaikams, priklausantiems rizikos grupėms. Teigiamas TM buvo nustatytas 852 vaikams (3,7 proc. nuo visų ištirtų vaikų). 2021 m. iš viso Lietuvoje TB buvo diagnozuota 7 vaikams, iš jų trims vaikams nustatyta atvira tuberkuliozės forma.

Pasak ULAC vadovo Sauliaus Čaplinsko, teigiama tuberkulino reakcija dažniausiai yra tada, kai vaikas yra užsikrėtęs tuberkuliozės mikobakterijomis, tačiau tuberkuliozei būdingų ligos požymių neturi. Toks vaikas neplatina tuberkuliozės bakterijų ir nėra pavojingas aplinkiniams. Ši būklė kitaip dar vadinama latentine tuberkuliozės infekcija. Asmenims, kuriems nustatyta latentinė tuberkuliozės infekcija, rizika susirgti TB per visą gyvenimą siekia nuo 5 iki 10 procentų (iš jų pusė atvejų suserga per pirmus dvejus metus).

Ši liga ypač grėsminga naujagimiams, kūdikiams ir vaikams iki penkerių metų. Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių BCG vakcina nuo tuberkuliozės skiepijami dviejų–trijų parų naujagimiai. ULAC duomenimis, 2020 m. nuo tuberkuliozės BCG vakcina Lietuvoje paskiepyta 95,8 proc. naujagimių, o skiepijimo mastas 2021 m. sumažėjo iki 83,9 procentų.

„Tokiam skiepijimo BCG vakcina sumažėjimui Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, įtakos turėjo koronaviruso pandemija ir jos ribojimai“, – pažymėjo S.Čaplinskas.

Pasak jo, naujagimių skiepijimas yra labai svarbi TB prevencijos priemonė, galinti apsaugoti mažus vaikus nuo labai sunkių TB formų (pvz., tuberkuliozinio meningito).

Plaučiai tapo taikiniu

Apie plaučių ligas pastarąjį pusmetį kalbama ypač daug – koronaviruso infekcijos taikinys yra plaučiai, šios infekcijos sukelta COVID-19 liga gali komplikuotis plaučių uždegimu, kvėpavimo nepakankamumu.

Lėtinėmis plaučių ligomis sergantys žmonės jautresni infekcijoms, kurių taikinys yra plaučiai: "Tuberkulioze sergančių žmonių plaučiai jau pažeisti ligos, nesveiki, dėl to papildoma infekcija (pavyzdžiui, koronavirusinė, gripo, įprastų bakterijų) labai pablogina paciento sveikatos būklę. Tuberkuliozė dažniausiai stipriai pažeidžia plaučių audinį, susidaro ertmės, randai. Todėl laiku nepastebėta ir nepradėta tinkamai gydyti, progresuoja. Toks ligonis yra daug pavojingesnis kitiems asmenims, nes išskiria daugiau tuberkuliozės sukėlėjų (tuberkuliozės mikobakterijų). Deja, COVID-19 liga situaciją ypač pasunkina dėl ribotos galimybės išsitirti", – aiškina Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas profesorius Edvardas Danila.

Tuberkulioze užsikrėtusiųjų kasmet registruojama šiek tiek mažiau. Vis dėlto tuberkuliozės epidemiologinė situacija gerėja per lėtai. Išsivysčiusiose šalyse tuberkulioze serga apie 5 ligonius iš 100 tūkst. gyventojų. Lietuvoje šia liga serga, pernai metų duomenimis, apie 36 iš 100 tūkst. gyventojų. "Didžiausia problema – nutrauktas gydymo kursas, kai, pasijutę geriau, pacientai nebevartoja vaistų. Dėl to vystosi vaistams atspari tuberkuliozė. O ją gydyti daug sunkiau ir gydymo trukmė daug ilgesnė (keliolika mėnesių ar ilgiau), – sako Tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos vadovė Edita Davidavičienė. – Tyrimai rodo, kad vienas atvira plaučių tuberkulioze sergantis žmogus per metus gali užkrėsti 25–35 žmones."

Tuberkuliozė vis dar paplitusi

Žmogus, sergantis atvira tuberkulioze, išskiria į aplinką tuberkuliozės mikobakterijas kalbėdamas, kosėdamas, čiaudėdamas, juokdamasis. Jų įkvėpęs kitas žmogus užsikrečia. Prieš du dešimtmečius mūsų šalyje užsikrėtusiųjų mastas pasiekė beveik epideminį lygį, dėl to valstybiniu lygiu buvo imtasi priemonių, siekiant situaciją suvaldyti: "Sukurta valstybinė tuberkuliozės kontrolės ir profilaktikos programa, sukurta DOTS sistema (DOTS – directly observed treatment standartised – tiesiogiai stebimas standartizuotas gydymas), – pasak E.Davidavičienės, ši sistema puikiai veikia. – Pagal šią programą, ligonis vaistus turi suvartoti stebint medicinos personalui. Tik nenutrauktas gydymas gali ligą įveikti, o tam reikia pasiryžimo gydytis, kantrybės ir didelės socialinės atsakomybės ir valstybės paramos."

Įtarti ligą ir siųsti konsultuotis pas specialistus (pulmonologus) dažniausiai tenka šeimos gydytojams, kurie paprastai pirmieji pamato sergantį žmogų. Jei pacientas ilgai serga plaučių uždegimu, nepasveiksta, tris savaites ar ilgiau jį vargina kosulys, skrepliavimas, prakaitavimas, silpnumas, pakyla temperatūra (gali kilti ir iki 39 laipsnių), jaučiamas skausmas krūtinėje giliai įkvepiant, visada paciento reikėtų paklausti, ar neturėjo kontakto su žinomu tuberkuliozės atveju ir siųsti pas specialistą konsultacijos. "Anksti nustatyti ligą galimybių yra, – sako E.Danila. – Anksčiau tyrimų rezultatų laukdavome du mėnesius. Dabar, skirdami greituosius genetinius molekulinius diagnostikos metodus, atsakymą gauname per vieną dvi dienas, tik reikia, kad žmogus kreiptųsi į gydymo įstaigą dėl varginančių negalavimų."

Edvardas Danila. Asmeninio archyvo nuotr.

Laukia ilgas gydymas

Kasmet Lietuvoje registruojama apie 1 000 naujų tuberkuliozės atvejų. Tuberkuliozės gydymas susideda iš dviejų fazių: intensyviosios fazės, trunkančios du tris mėnesius, kai tenka vartoti keturis (kartais penkis) vaistus nuo tuberkuliozės ir tęstinio gydymo fazės, kuri dažniausiai trunka keturis mėnesius. Pasitaiko atvejų, kai, pagerėjus sveikatos būklei, tačiau nebaigus gydymo kurso, ligonis vaistų vartojimą nutraukia. Tokiu atveju dažniausiai išsivysto vaistams atspari tuberkuliozė. Vaistams atspari tuberkuliozė gali būti ir dėl chaotiško gydymo – tuberkuliozės mikobakterijos pripranta prie pirmosios eilės vaistų nuo tuberkuliozės. Taip susidaro pavojinga ligos forma – vaistams atspari tuberkuliozė. Jos gydymas gali trukti iki dvejų metų. Todėl gydytojai nuolatos pabrėžia, kad tuberkuliozės gydymo esmė – atsakingai vartoti vaistus.

Gydytoja vaikų pulmonologė Elena Sučilienė atkreipia dėmesį, kad vaikus dažniausiai užkrečia šeimos nariai – tėvai. "Kad vaikai būtų apsaugoti nuo ypač pavojingų tuberkuliozės formų – tuberkuliozinio meningito ir miliarinės plaučių tuberkuliozės – naujagimiai yra paskiepijami antrą parą po gimimo. Prieš mokyklą vaikams turi būti atliktas tuberkulino mėginys (Mantoux mėginys). "Visada tėvams išaiškiname, kad jei yra teigiama Mantoux reakcija, vadinasi, vaikas užsikrėtęs ir gydymas reikalingas, kad nesusirgtų tuberkulioze. Nors skundų nėra, vaikas jaučiasi gerai, plaučiai nepakitę, kitų užkrėsti negali, tačiau ir šią vadinamąją latentinę ligos formą gydyti būtina", – aiškina E.Sučilienė. Jei nustatoma, kad vaikas jau serga tuberkulioze, jis turi būti gydomas kaip ir suaugusieji – šešis mėnesius. Daugiau kaip pusė vaikų, kuriems diagnozuojama tuberkuliozė, nieko blogo nejaučia.

Išgydyti latentinę tuberkuliozės formą vaikystėje svarbu dar ir dėl to, kad ligos simptomai gali prasidėti žymiai vėliau, gal net senatvėje: "Vyresniame amžiuje prisideda kitos lėtinės ligos, nusilpsta imuninė sistema ir ilgai tūnojusi tuberkuliozė gali išsivystyti į aktyvią ligos formą", – sako E.Sučilienė.

Jei šeimos nariui diagnozuojama tuberkuliozė, svarbu ištirti šeimos narius ir kitus artimus kontaktus. Tačiau būna atvejų, kad vaikui diagnozuojama ši liga, o mama nuslepia, kad vaikas turėjo kontaktą su sergančiuoju tuberkulioze. Pasak E.Davidavičienės, negydomi tuberkulioze sergantys žmonės ar nutraukę gydymą – didelė grėsmė visuomenei.

Europos šalių statistika rodo, kad didesnis negu Lietuvoje sergamumas tuberkulioze registruojamas tik Rumunijoje.

Pagrindiniai lėtinės obstrukcinės plaučių ligos požymiai – ilgiau nei du mėnesius be aiškios priežasties trunkantis kosulys ir skrepliavimas, ypač būdingas rūkaliams, sako Vilniaus universiteto profesorius Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro direktorius Edvardas Danila. „Tačiau žmonos atveda vyrus tada, kai jie nebepaeina, pradeda dusti, pamėlsta ar atsiranda kitų bėdų, tokių kaip negalėjimas atlikti elementarių darbų, kad ir iš parduotuvės kažką parsinešti“, – pastebi profesorius.

Kaip teigia E. Danila, kadangi ligą vaistais galima tik pristabdyti, savo sveikatą žmonės turėtų stebėti atidžiau: „Pats paprasčiausias būdas pastebėti, kad kažkas atsitiko, – būti fiziškai aktyviam, nes fiziškai neaktyvus žmogus vargiai gali pastebėti kažkokį skirtumą. [...] Žmogus, kuris visą laiką dirba fizinį darbą ar bent jau periodiškai pasivaikšto, pastebi, kad nebenueina to atstumo, kurį nueidavo anksčiau, ar neužlipa į tą aukštą, į kurį užlipdavo prieš dvejus metus.“

– Lėtinė obstrukcinė plaučių liga paveikia iki 10 proc. suaugusių europiečių ir yra ketvirta mirties priežastis visame pasaulyje. Kokia tai liga?

– Lėtinė obstrukcinė plaučių liga, bronchinė astma ir lėtinis bronchitas priklauso lėtinių kvėpavimo takų ligų grupei. Bronchinei astmai ir lėtinei obstrukcinei plaučių ligai būdingas kvėpavimo takų, tai yra bronchų, susiaurėjimas. Tik, sergant bronchine astma, tas susiaurėjimas dažniausiai būna epizodinis, grįžtamasis: bronchai susiaurėja, bet, tinkamai gydant ar suteikus kitokią pagalbą, jie atsipalaiduoja ir į organizmą patenka pakankamai deguonies. O, sergant lėtine obstrukcine plaučių liga, kvėpavimo takų susiaurėjimas dažniausiai būna negrįžtamas.

– Pagrindinis šios ligos rizikos veiksnys – rūkymas. 90 proc. sergančiųjų lėtine obstrukcine plaučių liga – aktyviai arba pasyviai rūkantys žmonės.

– Dažniausiai serga rūkantys žmonės. Antra grupė – dirbantys plaučiams kenksmingomis sąlygomis (kur yra daug dulkių, infekcijos ar peršalimo pavojų) žmonės. Tai – įvairios sunkiosios ir lengvosios pramonės šakos. Pavyzdžiui, medienos, baldų pramonė, viskas, kas susiję su šlifavimu, kirpimu, cemento pylimu, statybos darbais. Viskas, kas patenka į kvėpavimo takus, į bronchus, gali sukelti lėtinę obstrukcinę plaučių ligą.

Bet dažniausia priežastis – rūkymas. Šiai ligai būdinga tai, kad, pradėjus rūkyti, susergama po 10–20 metų. Todėl dažniausiai serga rūkaliai „su stažu“. Dar labai nedidelę dalį sudaro įgimtas vieno fermento trūkumas – plaučiai pažeidžiami, kai organizme trūksta tam tikros medžiagos.

– Dauguma rūkalių ir jau sergančių lėtine obstrukcine plaučių liga neretai surūkydavo daugiau nei 20 cigarečių per dieną, ir taip keletą – dešimtmečių. Jiems sunku suvokti, kad ligos priežastis yra rūkymas, todėl jie dažniausiai į gydytoją kreipiasi, kai nebėra jėgų elementariems darbams nudirbti?

– Žmonos būna nuleidusios rankas ir nebeveda tų vyrų vien dėl kosulio ir skrepliavimo – atveda tada, kai vyrai nebepaeina, pradeda dusti, pamėlsta ar atsiranda kitų bėdų, tokių kaip negalėjimas atlikti elementarių darbų, kad ir iš parduotuvės kažką atsinešti. Pats paprasčiausias būdas pastebėti, kad kažkas atsitiko, – būti fiziškai aktyviam. Nes fiziškai neaktyvus žmogus vargiai gali pastebėti kažkokį skirtumą.

Kodėl taip yra? Plaučiai sukurti taip, kad viena dalis plaučių dalyvauja kvėpavimo procese žmogui esant ramiai – kai jis sėdi, nejuda. Gyvenimui ir darbui užtikrinti užtenka labai nedidelės plaučių dalies. Bet jei žmogus kartais šiek tiek pasportuoja, kažką paneša, prireikia daugiau fizinių pastangų (vadinasi, ir daugiau deguonies), plaučiai pradeda įjungti pagalbines (rezervines) dalis. Sergant lėtine obstrukcine plaučių liga, anksčiausiai pažeidžiamos būtent rezervinės plaučių dalys, todėl žmogus, jei nuo ryto iki vakaro tik sėdi prie kompiuterio, to nė nepastebi. O žmogus, kuris visą laiką dirba fizinį darbą ar bent jau periodiškai pasivaikšto, pastebi, kad nebenueina to atstumo, kurį nueidavo anksčiau, pavyzdžiui, neužlipa į tą aukštą, į kurį užlipdavo prieš dvejus metus. Todėl patarimas, kaip pasitikrinti, – kartais apeiti keletą ratų aplink savo rajoną, namą ar stadioną, užlipti laiptais.

Pagrindiniai ligos požymiai – kosulys ir skrepliavimas. Jei kosulys be aiškios priežasties trunka ilgiau nei du mėnesius, reikėtų pagalvoti, kad kažkas negerai kvėpavimo takams arba plaučiams. Antra, rūkantys žmonės galvoja, kad skrepliuoja visi ir, jei gydytojas tikslingai apie tai nepaklausia, pats žmogus nesiskundžia ir nemano, kad dėl to turėtų sunerimti.

– Nors ši liga įvardijama kaip nepagydoma, vaistais ją galima kontroliuoti?

– Žmogus gali jaustis gana neblogai, jei vaistus vartoja reguliariai. Deja, šie žmonės dažnai ne tik nenori mesti rūkyti, bet nenori ir vartoti vaistų taip, kaip nurodo gydytojas. Kodėl? Sergant bronchine astma, vaistai suveikia labai greitai, atpalaiduoja bronchus, nuslopina spazmus, ir žmogus iš karto pasijunta geriau, todėl patiki vaistais ir gydymu.

Sergant lėtine obstrukcine plaučių liga, tokio poveikio iš karto nebūna. Praeina nemažai laiko, kol žmogus pajunta, kad vaistas veikia. Be to, dažnai vaistai savijautos nepagerina, tiesiog pristabdo ligos progresavimo greitį. Iškart nepajutęs labai teigiamo poveikio, žmogus kartais ir nevartoja vaistų taip, kaip reikia, todėl ir gydymas ne visais atvejais būna sėkmingas.

– Kokie tyrimai padėtų įtarus, kad kažkas negerai? Reikėtų kartą per metus padaryti plaučių nuotrauką?

– Taip, labai padėtų plaučių nuotrauka. Bet reikia ir spirometrijos –  plaučių funkcijos tyrimo. Spirometrija nustato, ar bronchai nėra susiaurėję. Pagal įkvėpimo ir iškvėpimo rodiklius, kuriuos registruoja aparatas, gydytojas mato, ar bronchai yra susiaurėję.

– Tačiau blogėjančiai savijautai įtakos gali turėti ir nesutvarkytas režimas bei per didelis krūvis? Juk nusilpusius žmones dažniau vargina ir infekcijos.

– Kartais būna tiesiog pervargimas – šiais laikais žmonės dirba labai daug, laiko pailsėti trūksta, organizmas visą laiką prievartaujamas, todėl infekcija gana lengvai išveda iš rikiuotės. Noriu nuraminti, kad vienas ar du kartai per metus virusinės respiracinės infekcijos (kosulio epizodai) nėra kažkas nenormalaus. Žmogus nėra izoliuotas nuo aplinkos, bendraudami mes pasidalijame įvairiais virusais. Tokiais atvejais nereikėtų baimintis, tačiau kartą per metus krūtinės ląstos rentgenograma ir spirograma tikrai būtų ne pro šalį.