Nelaimė – gaudžiant varpams
"Išvydęs žiemą per pievą bėgantį pusnuogį vaiką, kiekvienas būtų pagalvojęs, kad nutiko kažkokia didelė nelaimė. Vasarą net nesusimąstytumei, o čia tokiu žvarbiu oru mergaitė paupiu be rūbų bėga. Aišku, net negalvodamas pasileidau žemyn į slėnį", – pirmadienio popietės įvykius Gargžduose pasakojo E.Kazlaučiūnas.
Vyras kartu su kitais darbininkais parke grėbė lapus, tvarkė išpjautas šakas. Pasak gelbėtojo, jis net negirdėjo pagalbos šauksmų. Tuo metu virš miestelio nuaidėjo 14 val. pranešantys bažnyčios varpai.
"Mačiau, kad prie upės nuėjo dvi mergaitės. Jos po kurio laiko turėjo sugrįžti, tačiau vis nesirodė", – tikino vyras.
Nelaimės akimirką darbininkai turėjo kelių minučių pertraukėlę. Būrelis vyrų buvo susėdę užuovėjoje parūkyti.
"O aš atėjau čia. Nežinau kodėl. Nors vėjas tą dieną buvo smarkus. Jos, matyt, kažkur čia tuo metu jau buvo įkritusios į vandenį", – stovėdamas ant kalvos parko pakraštyje, E.Kazlaučiūnas mostelėjo ranka Minijos link.
Pievoje – pusnuogė mergaitė
Išvydęs mažametę tik su trumpikėmis ir apatiniais marškinėliais, vyras pasileido laiptais žemyn. Kaip įveikė apie pusantro šimto metrų atstumą, jis nepamena.
"Aš paties įvykio nemačiau, tik išvydau, kad pusnuogis vaikas bėga skersai pievos gyvenamųjų namų, kurie buvo gerokai toliau, ant kalno, link", – pasakojo gargždiškis.
E.Kazlaučiūnas netrukus išvydo už kelių metrų vandenyje plūduriuojančią kitą mergaitę.
"Ją srovė buvo nunešusi tolėliau, ji laikėsi už krante augusio medžio šakelės. Puoliau per pakrantės krūmus jos link. Neatsimenu, kaip prasibroviau, tik vėliau apžiūrėjau savo rankas, jos buvo kruvinos, subraižytos į medžių šakas", – pasakojo vyras.
Įšokęs į vandenį nedidelio ūgio vyras pajautė, kad šioje vietoje yra gilu.
"Kojomis dugno nesiekiau, tad vaikui – dar giliau. Aš ją sugriebiau, tada čiupau už šakos. Nors mergaitė buvo smulkutė, bet jos kuprinė buvo pilna vandens, ji svėrė kaip 25 kilogramų svarmuo. Net man, vyrui, buvo sudėtinga ją ištraukti", – prisiminė E.Kazlaučiūnas.
Kaustė stingdantis šaltis
Tuo metu ant kranto buvę kiti viešuosius darbus dirbę gargždiškiai iškvietė ugniagesius. Vyrai į paupį gelbėtojų automobiliais atskuodė per septynias minutes.
Pamenu tik tiek, kad mergaitė žiūrėjo didelėmis apvaliomis akimis ir vis šnibždėjo – tik nepaleiskite, tik nepaleiskite.
"Pamenu tik tiek, kad mergaitė žiūrėjo didelėmis apvaliomis akimis ir vis šnibždėjo – tik nepaleiskite, tik nepaleiskite", – kovos su mirtimi akimirkas prisiminė vyras.
Gargždiškis spėja, kad mergaitė vandenyje buvo praleidusi gana ilgą laiką.
Išsiropštęs su mažyle į krantą, mergaitės gelbėtojas tikino net nejautęs šalčio.
"Matyt, adrenalinas veikė. Tačiau ta pirmokė, kuri pati mėgino gelbėti savo draugę, yra kur kas didesnis herojus nei aš, senas penkiasdešimtmetis krienas", – šypsodamasis kalbėjo vyras.
Visą tą laiką, kol buvo kovojama už draugės gyvybę, jos bičiulė pusnuogė šalo ant kranto. Tik atvykus ugniagesiams, mergaitės buvo šiltai susuktos ir skubiai išvežtos į Gargždų ligoninės Vaikų skyrių.
Nustebino drąsa
Draugę mėginusios išgelbėti Kotrynos mama Laurita Lenkštaitienė kai kurias lemtingos dienos detales sužinojo gerokai vėliau.
"Man tai nauja, aš nežinojau, kad ji nusirengė rūbus. Ji tik tiek pasakė, kad jos abi įsmuko į upę. Pasakojo, kad bėgo pagalbos, nes negalėjo pasiekti draugės rankos", – tikino L.Lenkštaitienė.
Šis žingsnis, pasak šešiametę išgelbėjusio E.Kazlaučiūno, parodo, kad mergaitės širdyje slypėjo didžiulė drąsa.
"Ji atliko visą eilę veiksmų, kurie buvo gerai apgalvoti. Ir ji tuo nusipelno daug pagarbos", – patikino vyras.
E.Kazlaučiūnas sakė, kad tas faktas, jog po nelaimės jam teko per visą miestą parpėdinti pėstute permirkusiais rūbais, nieko nereiškia.
"Gaisrininkai elgėsi profesionaliai. Jie aprengė mažyles, susuko į antklodes ir išvežė. Ne laikas tokiu metu aiškintis, kas čia gelbėjo. Vaikystėje šlapias pareidavau ir šį kartą parpėdinau. Nieko baisaus", – šypsojosi gelbėtojas.
Įslydo abi?
Gruodžio 31-ąją septintąjį gimtadienį švęsiančios Rimantės mama Dalia Eismontienė patikino, kad jos dukra gruodį minės du gimtadienius. Išgirdus, jog žurnalistams pavyko susitikti su antruoju jos dukros gelbėtoju, D.Eismontienės akys spindėjo dėkingumu.
"Mes nieko nežinome, kas tas žmogus. O kas jis? Kaip jis ten atsidūrė?" – klausimus bėrė laiminga mama.
Klaipėdoje dirbanti D.Eismontienė pasakojo, kad dukra po pamokų "Kranto" pagrindinėje mokykloje į namus dažniausiai žingsniuodavo su bendraklase Kotryna.
"Joms abiem prisakyta neiti prie upės. Niekada jos ir neidavo. O štai kaip nutiko šį kartą. Mūsų giminėje yra buvę nelaimių vandenyje. Rimantė žinojo, kad kitam vaikui buvo nutikę kur kas blogiau. Po skendimo tris paras vaikas gulėjo ištiktas komos", – kalbėjo mama.
Dukra mamai prisipažino, kad mergaitės po pamokų pasiėmė paspirtukus ir patraukė prie upės. O čia mažųjų dėmesys nukrypo kažkokio daikto, kuris plaukė vandens paviršiuje, link.
"Jos norėjo pagaliuku išgriebti tą daiktą iš vandens. Rimantė sakė, kad Kotryna siekė jo ir lyg slystelėjo. Esą ranka įsikibo į Rimantę. O tada jau abi įsmuko į vandenį. Tik Rimantę srovė pagriebė ir nunešė", – pasakojo išgelbėtos mergaitės mama.
Gailėjo šlapių knygų
Mažylė mamai prisipažino, kad iš visų jėgų stengėsi išsilaikyti paviršiuje.
"Iš pradžių kuprinė laikė ją. Bet paskui juk ir ji peršlapo. Kotryna siekė draugės rankos, bet nepajėgė pačiupti", – pasakojo D.Eismontienė.
Mergaičių gelbėtojas E.Kazlaučiūnas prisiminė, kad dėl tų knygų pirmokės labiausiai išgyveno.
"Labiausiai knygų jai gaila buvo, bijojo, kad mama bars", – kalbėjo E.Kazlaučiūnas.
D.Eismontienė tikino, kad ji be galo dėkinga abiem dukros gelbėtojams. Mergaitė tik trumpam buvo sukarščiavusi.
"Ji man po įvykio tikino, kad tik stengėsi įsikibti į šaką ir laikytis kiek turi jėgų", – prisiminė mama.
Į gyvenimą – nagais
Už draugės gyvybę kovojusios septynmetės Kotrynos mama L.Lenkštaitienė prisipažįsta, kad didžiulio džiaugsmo nejaučia.
"Aišku, džiugu, kad viskas gerai baigėsi. Bet lyg kažkas ant širdies gulėtų. Gal čia mamos išgąstis? Jos juk nesupranta, kas iš tiesų nutiko. Gal vėliau mergaitės įvertins ir suvoks visa tai", – atviravo mama.
L.Lenkštaitienė patikino, kad jos jauniausia dukra Kotryna yra guvi ir bendraujanti mergaitė.
"Šiaip ji tokia sąžininga, man sunku suprasti, kodėl jos į tą parką patraukė", – kalbėjo mama.
Pirmadienio popietę žinia apie nelaimę moterį pasiekė darbovietės tarpduryje išvydus policijos pareigūną.
"Jis ir pranešė, kas nutiko. Tada jau tiesiai į ligoninę nulėkiau", – prisipažino moteris.
Po įvykio mama tikino kalbėjusi su mergaite apie grėsmę ir tai, kas nutiko.
"Vandens baimės jai neatsirado. Vakar rašėme Kalėdų Seneliui laišką. Ji vis tiek nori važiuoti į baseiną, nes labai mėgsta plaukioti. Tik kalbėti apie įvykį ji nebenori. Prašo, kad jos neklausinėtų niekas. Mokykloje ji pavargo nuo mokinių klausinėjimo, teko pasislėpti nuo jų dėmesio", – teigė L.Lenkštaitienė.
Moteris, išgirdusi, ką apie lemtingą akimirką pasakojo pirmokę iš vandens ištraukęs gargždiškis, liko apstulbusi.
"Šių detalių aš nežinojau. Nieko nežinau ir apie tai, kad ji nusirengė. Ji man nesakė, kad buvo nusirengusi ir mėgino pati gelbėti. Ji tik prisiminė, kad iš vandens ropštėsi stačiu šlaitu. Sakė, kad nagais kabinosi į šlapią purvą ir taip išlipo į krantą", – dukros žodžius prisiminė mama.
L.Lenkštaitienė svarstė, kad mergaitės drąsa ir užsispyrimas veikiausiai bus paveldėti iš tėvelio.
"Vyras yra iš tų, kuris visuomet visur būna pirmas", – kalbėjo mama.
Laukia apdovanojimas
Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Tomas Taučius, komentuodamas situaciją, kaip, jo akimis, vyko ši mažametės gelbėjimo operacija, prisipažino, kad tai – makabriška istorija.
"Mano akimis, tai buvo visa virtinė laimingų sutapimų, kurie vienas po kito sekė sekundžių dalimis. Todėl viskas baigėsi štai taip, o ne priešingai. Net ir praėjus savaitei po įvykio, vyrai prisiminė tą pirmadienį. Kalbėjomės apie tai ilgai. Visi pripažįsta, kad iki nelaimės buvo vienas žingsnis", – reziumavo T.Taučius.
Viršininkas kartu su Klaipėdos rajono savivaldybės atstovais pirmadienį ketina apdovanoti draugę gelbėjusią K.Lenkštaitę ir E.Kazlaučiūną.
"Aš esu surašęs raštą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, kad už didvyriškumą ir drąsą, gelbstint skęstantį žmogų, jie būtų apdovanoti padėkomis ar pasižymėjimo ženklais", – teigė T.Taučius.
Jis pripažino, kad septynmetės Kotrynos drąsa nustebino net ir suaugusiuosius.
Net mes, ugniagesiai, stebėjomės.
"Net mes, ugniagesiai, stebėjomės. Ne kiekvienas suaugęs žmogus, pučiant žvarbiam vėjui, gruodžio mėnesį, sugebėtų išsirengti ir šokti į vandenį gelbėti draugę. Tiesa, jei ši mergaitė būtų puolusi į vandenį su rūbais, tikėtina, ji nebūtų pajėgusi išsiropšti. O tuomet pasekmės būtų buvusios liūdnos", – sakė T.Taučius.
Ugniagesys pasidžiaugė ir tuo, kad nelaimės akimirką parke atsitiktinai atsidūrė E.Kazlaučiūnas.
"Lyg devintą jausmą turėdamas. Suaugusių žmonių ten tokiu metu nebūna. Lemtingas atsitiktinumas", – džiaugėsi Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas.
Pagerbė pirmokės gelbėtojus
