Pasak Lietuvos banko Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vadovo Egidijaus Paleckio, skaitmeninė kolekcinė moneta būtų dar vienas žingsnis įgyvendinant LB inovacijų ir finansinių technologijų (fintech) strateginę veiklos kryptį.

„Žetonai turės būti sukurti naudojant blokų grandinės (angliškai blockchain – BNS) technologiją. Numatoma, kad pirkėjai galės įsigyti ribotą skaičių žetonų, jais keistis tarpusavyje ir surinkę atitinkamą žetonų rinkinį, išsikeisti juos į fizinę kolekcinę monetą“, – komentare BNS sakė E. Paleckis.

Jo teigimu, ypač daug dėmesio skiriama saugumui – žetonai turės būti apsaugoti nuo padirbimo ar kopijavimo, o jų pardavimo platforma turės atlaikyti didelį klientų srautą ir būti atspari kibernetinėms atakoms.

Centriniame viešųjų pirkimų portale paskelbto konkurso sąlygose nurodoma, kad paslaugoms per trejus metus ketinama išleisti 82,5 tūkst. eurų (be PVM). Potencialių dalyvių paraiškų laukiama iki balandžio 1 dienos.

LB valdybos narys Marius Jurgilas vasario pradžioje BNS patvirtino, kad centrinis bankas dar šiemet ketina išleisti skaitmeninę monetą „LBCoin“. Anot jo, tai bus proginė moneta, o jų skaičius bus ribotas.

„Norime pagyvinti numizmatiką, kuri yra mirštanti tematika. Turbūt nelabai didelė dalis jaunimo domisi kolekcionavimu, bet tai yra tai, ką daro centriniai bankai ir mes galvojame, kaip mums išlikti šioje besikeičiančioje erdvėje“, – BNS tuomet sakė M. Jurgilas.

LB 2018-ųjų birželį surengė programuotojų maratoną (angl. hackathon), jame dalyvavo aštuonios komandos, pasiūliusios skaitmeninės kolekcinės monetos idėjas ir technologijas.

Lietuvos banko Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus viršininkas Egidijus Paleckis BNS sakė, jog skaitmeninę monetą galima sukurti, tačiau svarbiausia, kad toks produktas būtų saugus.

„Iš principo, panašu, kad techniškai yra įmanoma. Čia toks labai pirminis vertinimas. Užtruksime įvertinti visus aspektus. Ypač saugumo dalykus“, – tvirtino E. Paleckis.

Lietuvos banko surengtą maratoną laimėjo Ukrainos programuotojų komanda „DLTeam“. Konkurse taip pat dalyvavo komandos iš Lietuvos ir Kipro.

„(Patikrinome – BNS), ar tai gali būti įgyvendinta, kaip galima įgyvendinti, kokia technologija gali būtų naudojama. Atsakymą, kad galima būtų įgyvendinti, gavome“, – BNS kalbėjo E. Paleckis.

Dabar Lietuvos bankas spręs, ar kurti skaitmeninę monetą. Jos kūrimas galėtų užtrukti 3-4 mėnesius, o projekto kaina gali siekti 60-70 tūkst. eurų.

„Čia toks būtų apjungimas senosios ir tikrosios numizmatikos, kur renkamos fizinės monetos, su skaitmeninėmis. Įsigijęs tą monetą tu ją galėsi laikyti, turėti, rodyti draugams, parduoti, pirkti ir taip toliau“, – sakė E. Paleckis.

Skaitmeninė kolekcinė moneta būtų skirta Lietuvos šimtmečiui paminėti.

Kolekcinės monetos išleidžiamos siekiant įamžinti svarbius įvykius, reiškinius, asmenis. Šiomis monetomis neskatinama atsiskaityti. Kaip ir įprastines kolekcines monetas, kolekcines skaitmenines monetas Lietuvos bankui būtų galima grąžinti už nominaliąją jų vertę kaip mokėjimo priemonę.

Daugiausia tai mažesnio nominalo banknotai ir monetos, kurių didžioji dalis, pasak Lietuvos banko, niekada nebegrįš į saugyklas.

„Dauguma litų gyventojai išsikeitė, likus keliems mėnesiams iki euro įvedimo ir iškart po to. Tačiau dar ir dabar į Lietuvos banką kasdien kreipiasi po keliasdešimt gyventojų, norinčių išsikeisti litus. Dažniausiai tai atsitiktinai rasti, užsilikę litų banknotai ir monetos“, - BNS sakė Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus viršininkas Egidijus Paleckis.

Anot jo, žmonės daugiausiai yra neiškeitę mažesnio nominalo banknotų arba monetų.

„Daugiausia į Lietuvos banką negrįžo mažųjų nominalų monetų ir banknotų. Žmonės jų pasiliko atminimui. Dalis banknotų niekada negrįš, nes sudegė, dėl netinkamo laikymo sunyko ar buvo kitaip prarasti“, - kalbėjo E.Paleckis.

Lietuvos banko duomenimis, likus metams iki euro įvedimo - 2014 metų pirmąjį ketvirtį - apyvartoje buvo 11,278 mlrd. litų, prieš pat euro įvedimą 2014-ųjų pabaigoje - 5,805 mlrd. litų, po euro įvedimo 2015 metų pabaigoje - 535 mln. litų, o 2016 metų pabaigoje - 492 mln. litų: 11,1 mln. banknotų ir 849,4 mln. monetų.