Prekyba vyksta

Nepaisant to, skelbimo autorė Irma Gajauskaitė „Kauno dieną“ tikino, kad skelbimas esą yra be apgaulės.

„Neturiu problemų dėl pardavimo. Visus kačiukus parduodu labai greitai. Buvau puolama, kai paskelbiau, kad parduodu kačiukus už 1,5 tūkst. eurų, o pardaviau už 3 tūkst. Tačiau pardaviau ne kačiukus, o porelę veisti. Tai kaip ir verslo pardavimas. Aš galiu tai daryti, nes įstatymai nedraudžia. Didžioji dalis mano parduotų kačiukų šeimininkų yra patenkinti, nėra jokių problemų. Ta kačiukų porelė, kurią pardaviau už 3 tūkst., išvežta į Prancūziją“, – pabrėžė I. Gajauskaitė.

Tačiau jos veikla kai kam kelia ne tik abejonių, bet ir pasipiktinimą. Apie tai kalbėjo kitos „Kauno dienos“ pašnekovės – Egipto mau kačių veisėja ir augintoja Živilė Junevič ir kačių mėgėjus ir augintojus Lietuvoje vienijančios felinologų draugijos „Bubastė“ prezidentė Jurgita Gustaitienė.

Brangus hobis

Pasak Ž. Junevič, yra atsakingų kačių veisėjų ir yra neatsakingų daugintojų, kurie naudojasi žmonių neišmanymu.

„Mat tarp norinčių nusipirkti katę yra tokių, kurie svarsto – brangus gyvūnas, neaiškus pavadinimas. Tokie žmonės lengvai apgaunami“, – apgailestavo Ž. Junevič.

Daugiau apie Egipto mau veislės kačių veisimo ir auginimo ypatumus papasakojusi Ž. Junevič tvirtino, kad auginti tokias kates – brangus hobis, kuriuo užsiimti galima tik turint gerą darbą.

Tarp norinčių nusipirkti katę yra tokių, kurie svarsto – brangus gyvūnas, neaiškus pavadinimas. Tokie žmonės lengvai apgaunami.

Gerina veislę

„Egipto mau katės yra gana brangios, parduodamas veisti kačiukas kainuoja nuo 2,5 iki 3 tūkst. eurų. Plius parvežimo mokestis. Žiūrint, iš kurios šalies parsiveži. Dabar turiu katę iš Austrijos. Jos kaina – 3 tūkst. eurų. Parsivežus prasideda kitas etapas. Atvežta katė kurį laiką (apie dešimt dienų) gyvena karantine, atskirta nuo kitų. Paskui katę vežame į veterinarijos kliniką, kur atliekami veislei nustatyti reikalingi genetiniai testai. Testai brangūs, o jų reikia kelių. Kai jau žinome, kad katė sveika,  testai nekelia susirūpinimo, vežame ją į parodą, kur apžiūri ekspertai, duoda rekomendacijų, įvertina, atkreipia dėmesį, ar gyvūnas atitinka standartą“, – pasakojo Ž. Junevič.

Anot jos, maždaug po metų parenkama tinkama pora, katės kergiamos ir laukiama kačiukų.

„Veisti paliekamas vienas idealiausiai veislės standartus atitinkantis, gražiausias kačiukas. Jo paskirtis – gerinti veislę. Reikia felinologijos žinių, turėti įregistruotą veislyną, žinoti veisles, jų ypatumus, kad galėtum dirbti kaip profesionalus ir atsakingas veisėjas, o ne kuo didesnio skaičiaus siekiantis daugintojas“, – pabrėžė Ž.Junevič.

Išskirtinė: Egipto mau katės išvaizda – iškalbinga ir rafinuota. Ž. Junevič nuotr.

Parodė draugė

Egipto mau kačių veisimu ir auginimu užsiimančių ratas Lietuvoje nedidelis.

„Nuorodą apie skelbimą su neva Egipto mau veislės katėmis man atsiuntė kolegė, kačių veisėja. Būna taip, kad mes vis peržvelgiame skelbimus, nes norime drausminti nesąžiningus kačių daugintojus, pranešti apie nesąžiningą veiklą. Labiausiai dėmesį atkreipė tai, kad skelbime nurodyta, jog nėra kilmės dokumentų. Jei bet kuriame skelbime yra paminėtas veislės pavadinimas, turi būti tai patvirtinantys kilmės dokumentai“, – pabrėžė Ž. Junevič.

Pasak jos, kilmingais gyvūnais laikomi tokie, kurių abu tėvai yra tos pačios veislės ir turi kilmės dokumentus, kuriuose parašyta, iš kur gyvūnas kilęs.

„Veisėjas, dirbantis su tam tikros veislės gyvūnais, turi puikiai išmanyti veislės standartą. Egipto mau kačių veislė turi savo standartą ir neturi jokių porūšių. Standartas yra aprašytas ir ši veislė yra baigtinė. Porūšių nėra. Žvelgdama į skelbime pateikiamas nuotraukas iškart supratau, kad tai nėra Egipto mau katės standartai. Svarbiausia – nėra kilmę patvirtinančio dokumento. Tai vienareikšmiškai rodo, kad skelbimo autorius neturi teisės parduoti tokio gyvūno kaip Egipto mau. Jei parduoda, tai jau žmonių apgaudinėjimas. Ta moteris nežino veislės standartų, neturi veislės dokumentų, jos katės laisvai vaikšto po lauką, tad apie standartų kontroliavimą negali būti nė kalbos“, – patikino pašnekovė.

Anot jos, profesionalus veisėjas neatsakingai dirbančio daugintojo nelaiko konkurentu, todėl, atrodo, būtų galima į tokius saviveiklininkus nekreipti dėmesio.

„Tačiau mes negalime leisti, kad veislė būtų diskredituojama, todėl kreipiausi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT). Mano skundas buvo priimtas, bet, pagal veterinarijos tarnybą, ta moteris nepadarė nusižengimo dėl to, kad yra įsiregistravusi kaip veisėja. Čia yra spraga“, – apgailestavo Ž. Junevič.

Jaučiasi teisi

„Kauno diena“ I. Gajauskaitės paprašė pakomentuoti augintojų ir veisėjų jai skiriamus priekaištus dėl galimai neatsakingo elgesio ar net nelegalios veiklos.

„Žinau aš tuos augintojus. Nelegaliai auginu? Žinote, kas už tokius žodžius gali būti... Aš viską darau legaliai ir viską darau su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos žinia. Aš niekada nepriklausysiu tai organizacijai, kuriai priklauso tie augintojai, kurie dabar čia mane puola. Ir niekada mano katės neatitiks jų standartų, nes jos auginamos Lietuvoje. Pagal juos išeitų, kad nebegalima veisti, nesvarbu, kad tokių kačių yra kokie 2 tūkst. su visais porūšiais. Tačiau pagal juos yra tik koks 30 kačių“, – neslėpdama emocijų kalbėjo I. Gajauskaitė.

Standartą atitinkančios katės, I. Gajauskaitės teigimu, veisiamos nežmoniškais būdais – prievarta.

Nori tyrimų

Ji išdėstė savo požiūrį apie Egipto mau kačių veislės plitimą į įvairius porūšius.

„Egipto mau katės vardui – tūkstančiai metų. Tas vardas plito iš tautos į tautą. Išplito po regionus ir dėl to atsidaro išvaizdos pokyčių. Taip šmeižti mane ir mano katę! Mes dar eisime iki teismų! Darysime genetinius tyrimus, kurie parodys, kurios katės yra artimesnės Egipto mau. Jie veisia dirbtinėje aplinkoje. O kaip jie tas kates augina? Uždarytas. Tai antigyvūninės sąlygos. Mano katės gyvena laisvėje. Kuris veislynas Lietuvoje vakarais veda kates pasivaikščioti? Todėl mano veislynas galbūt yra vienintelis toks visoje Europoje, o mano parduodamos katės auginamos išskirtinėmis sąlygomis. Visus dokumentus turiu. Tokių žmonių, kaip aš, yra labai daug. Yra paprastų žmonių, kurie augino kates, jiems patiko jų savybės ir nusprendė tas kates auginti ir dauginti. Išeitų, kad tik mane puolantys žino, kaip kates auginti, o kiti – ne. Žmonės Lietuvoje nėra kvailiai. Tie žmonės, kurie mane puola, nežino, ant ko raunasi. Jie mane puola ir net aiškina, kad dėl tokių, kaip aš, veiklos prieglaudos pilnos gyvūnų. Nė vieno mano kačiuko prieglaudoje nėra“, – kalbėjo I. Gajauskaitė.

Įžvelgia apgaudinėjimą

Nusivylusi: Lietuvos felinologų draugijos „Bubastė“ vadovė, tarptautinės kategorijos teisėja J. Gustaitienė apgailestavo, kad katės gali tapti apgaudinėjimo ir pasipelnymo priemone. J. Gustaitienės asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvos felinologų draugijos „Bubastė“, vadovės, tarptautinės kategorijos teisėjos Jurgitos Gustaitienės komentaras:

– Kaip felinologų draugijos atstovė, kaip tarptautinės kategorijos (apimančios visų veislių kates) teisėja, noriu pasakyti, kad tas žmogus, būtent Irma, apgaudinėja visuomenę, apgaudinėja pirkėją kaip klientą. Pakomentuosiu situaciją atsiribodama nuo personalijų (pažįstu ir I. Gajauskaitę, ir Ž. Junevič). Pakalbėkime apie Egipto mau veislės kilmę. Lietuvoje, kiemuose nelaksto šios katės, nes jos yra iš visiškai kitos geografinės zonos, jei kalbame apie jų kilmę. Jos įvežtos, todėl paprastos Egipto katės negali būti Egipto mau. Jei tai būtų rusų melsvosios, Sibiro veislės katės, Europos trumpaplaukės, jau galėtume kalbėti apie porūšius. Tai trys kačių rūšys, kurios atstovą pamatę gatvėje galėtume pasakyti – visiškai atitinka standartą ir galime naudoti pagal veisimo programą. Tačiau nė vienos kitos veislės katės pas mus negali virsti veislinėmis. Tas veterinarijos gydytojas, kuris įregistravo jas duomenų bazėje kaip Egipto mau, padarė pažeidimą, nes nepateikti jokie kilmės dokumentai, įrodantys, kad tai yra Egipto mau. Dokumentai labai svarbu – jie parodo, kas buvo seneliai, proseneliai – iki 30 kartų.

Kilmę ir priklausymą veislei įrodo tik kilmės dokumentas. Galėčiau sakyti, kad turiu „Gucci“ rankinę, bet Jurgitos porūšio. Ir tai daryčiau siekdama klientą apgauti ir siekdama didesnio pelno. Labai gerai, kad ponia Živilė, kuri Egipto mau katytes Lietuvoje veisia daug metų, susirūpino ir atkreipė dėmesį.

Noriu atkreipti dėmesį, kad veisėjus Lietuvoje kontroliuoja dvi institucijos. Tai Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri kontroliuoja, ar gyvūnėlius auginantis ir parduodantis asmuo turi verslo liudijimą, privačią įmonę, ar moka mokesčius. Veterinarijos tarnyba kontroliuoja veiklos dalį, susijusią su gyvūnų gerove. Tarnyba užregistruoja, kad yra toks veisėjas ir kad jis laikosi minimalių veisėjams nustatytų reikalavimų. Tačiau Veterinarijos tarnyba visiškai nesikiša į veisliškumą. Lietuvoje ir visoje Europoje nedraudžiama veisti ir pardavinėti mišrūnus šuniukus, pavyzdžiui, panašius į vokiečių aviganius, tačiau tai nebus vokiečių aviganiai, lygiai taip yra kalbant apie kates. Turinčių Egipto mau bruožų kačių niekas nepriims už gryną pinigą – kad tai veislinė Egipto mau katė.

Šioje istorijoje rimtų nesusipratimų kelia veterinaras, kuris kates duomenų bazėje įregistravo kaip Egipto mau. Gydytojas negali gyvūnui priskirti veislės, remdamasis savo nuožiūra. Privaloma remtis veislę įrodančiais dokumentais. Žodžiu, tas gydytojas turėjo matyti Egipto mau katės kilmės dokumentą ir tada įregistruoti. Maisto ir veterinarijos tarnybos paprašiau informuoti, kokios organizacijos kilmės dokumentas buvo pateiktas tam gydytojui. Paaiškinimo dar nesulaukėme.

Sužavėjo ypatinga veislė

Vilnietė pasakoja, kad katės jos namuose atsirado atsitiktinai. Šeima norėjo šuns ir įsigijo iš vienos veisėjos Centrinės Azijos aviganį. Su veisėja susidraugavo, o ji po kurio laiko pradėjo veisti orientalų trumpaplaukių veislės kates ir padovanojo Živilei orientalę Čilę, kad ją augintų kaip bendraturtė.

Katė gyveno Živilės namuose ir savo išdaigomis džiugino šeimą, o veisimo reikalais rūpinosi veisėja. Orientalė susilaukė trijų kačiukų vadų, o paskui buvo sterilizuota ir liko gyventi šeimoje.

„Su Čile važinėjome į parodas, ir man tai labai patiko – daug bendravimo, daug naujų pažinčių, naujų žmonių gyvenime atsirado, – pasakoja Živilė. – Pastebėjęs, kad naujas hobis man teikia daug teigiamų emocijų, vyras pasiūlė pačiai užsiimti kačių veisimu. Tada pradėjau galvoti, kokios katės norėčiau, ir atsitiktinai internete pastebėjau taškuotas gražuoles nustebusiomis akimis, kokių dar nebuvau mačiusi, – Egipto mau. Perskaičiau veislės aprašymą ir man labai patiko. Supratau, kad tai tikrai išskirtinės katės ir užsidegiau šia mintimi.“

Tada jau prasidėjo nauji būsimos veisėjos rūpesčiai – kur įsigyti Egipto mau veislės katę, mat paaiškėjo, kad ši veislė pasaulyje labai reta. Galiausiai pavyko rasti veisėją Rusijoje, Joškar Ola mieste, – iš ten prieš trejus metus atvyko pirmas Živilės katinas Ihi.

Požymiai: ryškiausi Egipto mau kačių veislės bruožai – taškuotas kailis, kuriame taškai nesusilieja, kiekvienas – ryškus ir taisyklingas, ir išskirtinės agrastų spalvos, tarsi visad nustebusios akys. / Asmeninio archyvo nuotr.

Tiesa, reikia paminėti, kad šios veislės katės yra vienos brangiausių – jų kaina prasideda nuo 1 000 eurų.

Kai moteris su nauju savo augintiniu pradėjo važinėti į parodas ir jį rodyti, suprato, kad Lietuvoje beveik niekas nieko nežinojo apie Egipto mau. Tad Živilei buvo ką veikti. „Nuvažiuojame į parodą – tiesiog stoviu prie narvo ir visiems pasakoju, kas tai per veislė ir kokios įdomios tos katės“, – prisimena pašnekovė.

Nusipirkti nelengva

Po kurio laiko ji iš Čekijos nusipirko antrą Egipto mau – ši kartą jau katę, vardu Ištar. Tai nebuvo lengva. Pasak Živilės, rimti veisėjai labai atsakingai žiūri, kam parduoti kačiuką: turi jiems vos ne visą savo gyvenimą aprašyti, įtikinti, kad esi tikrai atsakingas žmogus, o ne koks daugintojas. Labai daug susirašinėjimo, kol tavimi pradeda pasitikėti ir parduoda kačiuką veisti.

„Kai galiausiai atsivežiau Ištar, supratau, kad man labai pasisekė, – ji yra nuostabaus grožio. Būdama vos šešių mėnesių debiutavo tarptautinėje kačių parodoje ir tapo abiejų dienų nugalėtoja. Teisėjai nusprendė, kad ji 100 proc. atitinka veislės standartą, nors patys pripažino, kad tokį sprendimą priima labai retai. Nuspręsta, kad būtent taip turi atrodyti tikra Egipto mau. Labai džiaugiausi“, – prisimena Živilė.

Po kurio laiko į Živilės namus atvažiavo dar viena katė – Julė. Irgi iš Čekijos. Tad dabar čia gyvena Egipto mau katinas, dvi katės, o šiuo metu – dar ir penki naujausios vados kačiukai. Visi jie – pašnekovės įkurto veislyno „My MauMau“ augintiniai.

„Mūsų veislynas mažas, didesnio ir nenorime, – tikina Živilė. – Katės gyvena mūsų name, aš nelaikau jų narvuose ar kokiuose specialiuose kambariuose, ir nenorėčiau, kad taip būtų. Jos yra šeimos narės, kaip ir kiti mūsų augintiniai. Kai susilaukia kačiukų – labai atsakingai parenkame naujus šeimininkus ir parduodame.“

Šios aktyvios katės tinkamesnės didesnei šeimai, kur yra vaikų, kitų gyvūnų, nuolat kažkas būna namie ir kažką veikia.

Pirmoji katė Ištar jau turėjo dvi kačiukų vadas, antroji katė Julė susilaukė vienos vados. Visi veislyno kačiukai gyvena Lietuvoje. Į naujus namus jie išvyksta sterilizuoti ar kastruoti; kad nebūtų neatsakingai dauginami, naujasis šeimininkas turi pasirašyti sutartį. Prieš parduodama kačiuką veisėja su būsimais šeimininkais nori susipažinti, pabendrauti, įsitikinti, kad naujieji namai kačiukui tikrai bus tinkami.

Didžiausias veisėjos padėjėjas, taip pat labai mylintis gyvūnus, – jos vyras Viktoras. Pagalbos kartais iš tiesų prireikia. Pavyzdžiui, kai Julei nepavyko pačiai atsivesti kačiukų, reikėjo daryti Cezario pjūvį, paskui ji neturėjo pieno, kačiukų nemaitino. Teko visus šešis išmaitinti ir užauginti, kol buvo galima perduoti naujiems šeimininkams.

„Šiaip Julė – labai gera katė, meili, tad labai tikiuosi, kad jai dar pavyks susilaukti kačiukų“, – sako veisėja.

Puikūs žmogaus draugai

Ž.Junevič pasakoja, kad jos pamiltų kačių veislė vadinasi Egipto mau todėl, kad, išvertus iš egiptiečių kalbos, mau reiškia „katė“. Šios katės nepaprastai panašios į didingas taškuotas kates, vaizduojamas senovės Egipto meno kūriniuose. Manoma, kad šių kačių protėviai – laukinės Afrikos katės.

Ryškiausi veislės bruožai – taškuotas kailis, kuriame taškai nesusilieja, kiekvienas ryškus, taisyklingas, ant kaklo – karolių raštas. Tai vienintelės katės, turinčios natūraliai susidariusias dėmeles. Dėmesį patraukia ir iškirtinės – agrastų spalvos, tarsi visad nustebusios – šių kačių akys.

Pagal veislės standartą Egipto mau būna trijų spalvų – sidabrinės, bronzinės ir dūmo. Pastarosios spalvos – ypač retos. Šios veislės gyvūnai  priskiriami vidutinio dydžio katėms: suaugusios sveria 4–5 kg, patinai – iki 6 kg.

Požymiai: ryškiausi Egipto mau kačių veislės bruožai – taškuotas kailis, kuriame taškai nesusilieja, kiekvienas – ryškus ir taisyklingas, ir išskirtinės agrastų spalvos, tarsi visad nustebusios akys. / Asmeninio archyvo nuotr.

Pasak Živilės, Egipto mau kačių galinės kojos šiek tiek ilgesnės negu priekinės, todėl tai yra greičiausios pasaulio katės – gali bėgti iki 58 km per valandą greičiu.

„Egipto Mau – labai judrios. Tikrai įspūdinga žiūrėti, kaip paaugę kačiukai dūksta ir lenktyniauja tarpusavyje“, – sako veisėja.

Dar vienas išskirtinių šių kačių bruožas – meilumas. Živilės teigimu, Egipto mau – tarsi katė ir šuo kartu. Šiems gyvūnams ypač reikalingas kontaktas su žmogumi: nori suprasti jį, žiūri į akis, šneka sava kalba, pakviesti vardu atsiliepia.

„Mau dalyvauja šeimos gyvenime – nori žinoti, kur buvai, kur eini, kodėl vanduo bėga, ką atnešei. Dievina virtuvę, mėgsta atsigulti ant stalo ar užlipti kur nors ir stebėti, ką darau, – pasakoja pašnekovė. – Tai aukšto intelekto, protingos katės. Skiria savo žaislus, paprašytos atneša juos kaip šuo. Labai gerai viską prisimena – jeigu ką nors atimi ir paslepi, tai net po kelių dienų ten vis sugrįš ir mėgins surasti.“

Tai puikūs šeimos gyvūnai. Tačiau tinka ir žmonėms, kurie jaučiasi vieniši. Mau visada ateis, pažiūrės į akis, pasiprašys žaisti. Jos – puikios kompanionės, mielai eis su jumis pasivaikščioti.

„Egipto mau vaikšto su pavadėliu. Pirmą kartą uždėsi – gal išsigąs, nenorės, bet greitai supras, kad būdama su pavadėliu gali pažinti  pasaulį, ir norės eiti, tyrinėti, domėtis, – sako Živilė. – Mano katinas, pavyzdžiui, pats lenda į transportavimo dėžę, nes žino, kad važiuosime į sodybą.“

Egipto mau – labai drąsios katės. Jos turi išvystytą medžioklės instinktą, todėl net ir augusios bute lauke neprapultų – tikrai susimedžiotų sau maisto. Vis dėlto, veisėjos įsitikinimu, šios katės neturi gyventi lauke, todėl į pardavimo sutartį ji įtraukia punktą, kad taip nebus. Mat tokia laisvė, kai katė paliekama gyventi lauke, jos gyvenimo trukmę sutrumpina pusiau. Juk gyvūnas gali nusivyti kad ir drugelį, perlipti per tvorą, už kurios bus piktas kaimynų šuo, automobilis, lapė ar kitų pavojų. „Jeigu jau žmogus įsigyja tokį gyvūną, turi jį prižiūrėti, – sako pašnekovė. – Savo trejų metų vaiko juk nepaliekate be priežiūros. Naminius gyvūnus taip pat reikia atsakingai prižiūrėti.“

Prisižaidusios, sočios Egipto mau katės paprastai nori būti šalia žmogaus – jeigu priguli, nori atsigulti šalia, prisiglausti. Dar jos įdomios tuo, kad miega pietų miego. „Visi veisėjai, su kuriais bendrauju, irgi tą patį pastebėjo – mau pažaidžia, paėda, o paskui porai valandų dingsta – įsitaiso kur nors numigti. Mėgsta įsitaisyti aukštai – ant spintos, komodos ar palangės. Jei sutrukdai miegoti – suirzta: kodėl man trukdai?“ – nesustodama apie augintinius pasakoja Živilė.

Skirtingi charakteriai

Kačių mylėtojos teigimu, kiekviena mau katė turi savo silpnybių. Pavyzdžiui, Ištar silpnybė – sausainiai, duona, batonas. Jeigu duoninė neuždaryta – katė visada ten pašeimininkaus.

„Pas mus gyvenusi katė Aliaska – labai graži Ištar kačiukė, kuri paaugusi išvažiavo pas naujus šeimininkus į Kauną, – turėjo silpnybę biriems produktams. Jeigu cukrinė likdavo neuždengta – visą cukrų rasdavau iškapstytą ir išbarstytą ant stalo. Dar ji mėgdavo viską, ką pajėgdavo, numesti ant žemės. Be priežiūros paliktas tualetinis popierius, kurį galima pavogti ir ištampyti po visus namus, – čia jau visų mažylių džiaugsmas“, – pasakoja veisėja.

Ją labai nustebino tai, kad Egipto mau nebijo vandens, labai juo domisi, mėgsta braidyti per negilias balas ar net atsigulti į jas. Kai kurie kačiukai, prieš lakdami vandenį, pamirko letenėlę ir stebi, kaip jis nuo letenos nubėga.

Pašnekovės teigimu, šios katės labai jaučia žmogaus nuotaiką, jei liūdna – ateina prisiglausti, palinksminti ar paguosti. Labai jautrios balso tembrui, tad jei pabari – įsižeidžia: pasižiūri savo žaliomis akimis ir apsisukusios nueina.

Požymiai: ryškiausi Egipto mau kačių veislės bruožai – taškuotas kailis, kuriame taškai nesusilieja, kiekvienas – ryškus ir taisyklingas, ir išskirtinės agrastų spalvos, tarsi visad nustebusios akys. / Asmeninio archyvo nuotr.

„Jų negalima ilgiau nei 24 valandoms palikti vienų, nes labai liūdi, todėl net į kačiukų pardavimo sutartį tokį reikalavimą įrašiau, – sako veisėja. – Šios aktyvios katės tinkamesnės didesnei šeimai, kur yra vaikų, kitų gyvūnų, nuolat kažkas būna namie ir kažką veikia. Su kitais gyvūnais jos labai greitai susidraugauja. Vienas mano kačiukas išvažiavo gyventi į šeimą, kuri jau turėjo septynerių metų Bengalijos katę. Bandžiau atkalbėti, nes nerimavau, kaip jiems pavyks sutarti – neturiu ilgametės patirties, negaliu visko žinoti. Pakako trijų keturių dienų ir naujieji šeimininkai man jau siuntė nuotraukas – abu katinai guli apsikabinę.“

Junevičių šeimos šunį – didelę Centrinės Azijos aviganę – mau irgi prisijaukino greitai: po savaitės jie jau gulėjo šalia, miegojo viename guolyje; katinas gali net išvaryti šunį ar jam uodegą pakandžioti.

Draugiškai sutaria

Be Egipto mau kačių, kačiukų ir orientalės Čilės, Živilės namuose gyvena ir iš prieglaudos „Vyšnių sodas“ paimtas katinas, kuris buvo rastas Nemenčinės miške. Marsą mušė kiti katinai, moteriai jo pagailo, tad paėmė laikinai pagloboti, bet jis taip ir liko čia gyventi.

Tiesa, su juo buvo nemažai vargo: nors nupirko guolį, kraiko, žaislų, jais naudotis katinas taip ir neišmoko, nes buvo jau nejaunas ir visiškas laukinukas – gimęs ir visą gyvenimą praleidęs lauke. Galiausiai jis pats išėjo gyventi į kiemą, o kai lauke šalta – eina į ūkinius pastatus, kur jam sudarytos sąlygos bet kada patekti ir šiltai leisti laiką. Kompaniją jam palaiko du Centrinės Azijos aviganiai, kurie taip pat mėgsta būti kieme.

Vyriausias gyvūnas namuose – jorkšyras Taisonas, kurį šeima įsigijo, kai dar net neturėjo vaikų. Dabar šuniui jau dvylika metų. Jam buvo didžiausias šokas, kai namuose ėmė rastis vis naujų gyvūnų, nes daug metų karaliavo vienas. Tačiau senolio niekas neskriaudžia, tad jis su tuo susitaikė.