Parlamento spaudos tarnyba naujienų agentūrai „Interfax“ nurodė, kad posėdyje siūloma svarstyti pareiškimo projektą „Dėl Jungtinių Tautų pasaulinio migracijos susitarimo“, kurį inicijavo prisijungimui prie šio susitarimo pritariantys 39 deputatai iš 101.

Pirmadienį prezidentė Kersti Kaljulaid pareiškė, kad neišsprendus klausimo dėl prisijungimo prie JT susitarimo dėl migracijos (Global Compact for Migration) kilo valstybės politikos krizė.

„Estijos nėra ištikusi krizė. Ir tai dera pasakyti. Valstybė veikia, vystosi, žmonėms gerai. Tačiau aišku, kad krizės ištikta mūsų politika“, – sakė ji po susitikimo su valdančiosios koalicijos partijų lyderiais.

Prezidentė sakė, kad po krizę išprovokavusio vyriausybės derybų žlugimo šį klausimą reiktų perduoti parlamentui.

K. Kaljulaid išreiškė viltį, kad parlamentas sprendimą priims per savaitę. Sprendimui priimti reikalinga paprasta balsų dauguma.

Estijos premjeras Juri Ratas (Jūris Ratas) praėjusį penktadienį pripažino, kad koalicijoje kilo krizė išsiskyrus ministrų nuomonėms dėl šalies prisijungimo prie JT pakto dėl migracijos. Galiausiai vyriausybė, kur sprendimai priimami konsensusu, buvo priversta paskelbti, kad bendros pozicijos šiuo klausimu nėra.

Vėliau surengti du valdančiųjų partijų lyderių derybų ratai rezultatų nedavė.

Daug kas Estijoje baiminasi, kad pasirašius minimą paktą gali kilti migrantų antplūdis, nors premjeras tikina, kad susitarimu „nebus atverti vartai migrantams“.

Pasaulinis susitarimas dėl migracijos gali tapti pirmu JT globojamu susitarimu, apimančiu visus tarptautinės migracijos aspektus. Jo pasirašymas planuojamas specialioje tarptautinėje konferencijoje, kuri gruodžio 10-11 dienomis vyks Maroko mieste Marakeše.

Estijos vardu jį turi pasirašyti K. Kaljulaid, kuri anksčiau sakė, kad jei nebus priimtas sprendimas prisijungti prie pakto, ji į Maroką nevyks.

Paktą kritikavo bei apie ketinimus jį ignoruoti jau pareiškė JAV, Lenkija, Vengrija, Bulgarija, Čekija, Austrija ir kai kurios kitos valstybės.

Naujasis Latvijos vadovas Raimondas Vėjuonis trečiadienį davė prezidento priesaiką ir tapo 9-uoju šalies prezidentu.

R.Vėjuonis, prieš pradėdamas oficialiai eiti pareigas, iškilmingai prisiekė Seimo posėdyje: „Aš prisiekiu, kad visas mano darbas bus skirtas Latvijos žmonių gerovei. Aš padarysiu viską, kas yra mano galioje, kad skatinčiau Latvijos ir visų jos gyventojų gerovę. Aš laikysiuosi Latvijos Konstitucijos ir įstatymų. Aš elgsiuosi teisingai ir sąžiningai vykdysiu savo pareigas“.

Andrio Bėrzinio ketverių metų kadencija prezidento poste baigėsi liepos 7-osios vidurnaktį. Nuo to laiko iki R.Vėjuonio prisaikdinimo aukščiausiu valstybės pareigūnu buvo parlamento pirmininkė Inara Mūrniecė.

A..Bėrzinis nusprendė nesiekti perrinkimo antrai ketverių metų kadencijai, motyvuodamas šeimyninėmis aplinkybėmis.

Latvijos prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, skiria premjerą ir turi teisę teikti parlamentui įstatymų projektus bei grąžinti juos pakartotiniam svarstymui.

Latvijos Seimas 49 metų R.Vėjuonį prezidentu išrinko per neeilinę sesiją birželio 3 dieną. Jį per penktąjį balsavimą palaikė 55 iš 100 parlamentarų.

Biologijos mokslus baigęs R.Vėjuonis 2003-2011 metais dirbo aplinkos apsaugos ministru, o pernai sausį buvo paskirtas vadovauti Gynybos ministerijai.

Pirmosios užsienio kelionės vyks į Estiją

R. Vėjuonis ketvirtadienį su pirmuoju darbo vizitu aplankys Estiją, pranešė prezidento kanceliarija.

R.Vėjuonis ketina susitikti su Estijos prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu (Tomu Hendriku Ilvesu) jo rezidencijoje - Kadriorgo rūmuose. Po pokalbio prezidentai dalyvaus bendroje spaudos konferencijoje.

Vėliau R.Vėjuonis susitiks su Estijos parlamento pirmininku Eiki Nestoru (Eikiu Nestoru) ir duos interviu šalies žiniasklaidai.

Ketvirtadienio vakarą R.Vėjuonis dalyvaus Latvijos ambasadoriaus Estijoje rengiamame priėmime latvių bendruomenei.

R.Vėjuonis oficialiai prezidento pareigas pradės eiti trečiadienį.

Apsilankęs Estijoje, R.Vėjuonis ketina artimiausiu metu vykti į Lietuvą.

„Vizitai į Estiją ir Lietuvą yra tradiciniai,– juk mes kaimynai ir turime daug ką nuveikti kartu“, – sakė R.Vėjuonis netrukus po to, kai buvo išrinktas valstybės vadovu.

Latvijos Seimo nariai gynybos ministrą R.Vėjuonį prezidentu iš rinko per neeilinę sesiją birželio 3 dieną. Jį per penktąjį balsavimą palaikė 55 parlamentarai.

Iš posto pasitraukiantis Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis pirmosios užsienio kelionės taip pat vyko į Estiją.