Asociacijos patarėja Dovilė Sujetaitė sako, kad savivaldybės yra parengusios planus, jie derinami su Susisiekimo ministerija, tačiau nėra aišku, kaip teisingai vykdyti viešuosius pirkimus, be to, rinka ir pati sprendžia infrastruktūros plėtros poreikius.

„Procesas dar tik prasideda ir nėra taip, kad viskas sklandžiai vyksta, nors yra savivaldybių, kurios tikslus įvykdys netrukus“, – Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje trečiadienį sakė D. Sujetaitė.

Pasak jos, dauguma savivaldybių neskuba – turi planus, tačiau nemato poreikio, esą rinka pati sprendžia įkrovos stotelių plėtros klausimą.

„Savivaldybės nemato poreikio kištis į konkurencingą rinką ir daryti valstybinę intervenciją. Neskuba dar ir dėl to, kad susiduria su reglamentavimo trūkumu, nes nėra bendros politikos ir aiškaus reglamentavimo“, – teigė D. Sujetaitė.

Anot jos, savivaldybės įstatymu įpareigotos parengti planus ir skelbti viešuosius konkursus, parinkti operatorių. Tačiau nepaaiškinta, kaip tą daryti, ir kokius kriterijus taikyti.

„Ne kartą kreipėmės į Susisiekimo ministeriją, atsakingas institucijas, buvo ilga diskusija daug metų, kokius kriterijus taikyti, kaip parinkti operatorių, kaip organizuoti viešąjį pirkimą, ir atsakymai tie bendri – laikytis Konkurencijos įstatymo ir panašiai, arba dalintis gerąja praktika. Bet čia naujas dalykas ir gerosios praktikos dar nelabai yra“, – sakė asociacijos patarėja.

Konkurencijos taryba (KT) šių metų pradžioje pradėjo stebėti, ar nėra kliūčių konkurencijai itin sparčiai įrengiant šias stoteles. Savivaldybės baiminasi, ar nebus pažeidimų, kai joms nėra aišku, kaip elgtis.

„Konkurencijos taryba (...) kreipėsi į visas savivaldybes su išsamiu klausimynu, su kausimais, kaip organizuojami konkursai, kokie kriterijai, kokias tvarkas ir kuo remiantis pasitvirtinote. Jaučiamės nostalgiškai, nes tuos pačius klausimus dar prieš įgyvendinimą atsakingoms institucijoms buvom uždavę ir atsakymų nesulaukėm“, – sakė D. Sujetaitė.

„O kai visas procesas prasideda, matom, tarnybos irgi atlieka tam tikrus dalykus, ar nebus konkurencijos pažeidimo. Tikimės, kad elgiamės teisingai ir gal net ta stebėsena identifikuos reglamentavimo trūkumus ir spragas, tada gal politikos formuotojai nuoseklesnę ar aiškesnę politiką vykdys ir būtume dėkingi, jei tai būtų padaryta“, – pridūrė ji.

D. Sujetaitė taip pat pabrėžė, kad savivaldybės nuo pradžių laikėsi pozicijos, kad neturėtų užsiimti verslu konkurencingoje rinkoje ir tapti degalinių steigėja.

Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė sako, kad ministerija negali nurodyti savivaldybėms, kaip organizuoti pirkimus ir procedūras, tačiau žada surengti susitikimą ir situaciją aptarti.

„Negalime paaiškinti savivaldybėms, kaip daryti, jos yra autonomiškos, turi priimti sprendimus, bet visada turime šalia padėti, patarti, ir su visais operatoriais pažadame padaryti tokį susitikimą, ir ne vieną, jeigu reikia“, – komiteto posėdyje teigė viceministrė.

Jos teigimu, valstybė elektromobilių skatinimui ir infrastruktūrai iki 2030 metų skiria 174 mln. eurų. Šiuo metu Lietuvoje įrengta apie 1,3 tūkst. prieigų - jos įrengtos verslo iniciatyva, be valstybės pagalbos.

„Dar kol kas neturime šių investicijų paskatintų realių stovinčių elektros įkrovos stotelių, pirmosios pagal tas paraiškas galėtų pasirodyti rudenį ir per ateinančius dvejus–trejus metus priemonės turėtų rodyti realius rezultatus“, – sakė ji.

Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius BNS antradienį sakė, jog Lietuvoje nėra vieningo elektromobilių įkrovimo tinklo, todėl, anot jo, Susisiekimo ministerija dar šiemet turėtų sukurti strategiją, kurioje būtų numatyti vienodi stotelių standartai, atsiskaitymas. Lietuva, pasak jo, turėtų būti lyderė įdiegiant vieningą pakrovimo stotelių tinklą.

K. Starkevičius siūlo sukurti viešųjų stotelių įrengimo ir paslaugų taisykles nustatant jų techninius parametrus: leisti atsiskaityti ir per programėlę, ir banko kortele, ir grynaisiais, viena programėlė veiktų visoje Lietuvoje, vairuotojai galėtų naudotis savo elektros tiekėjo elektra už stotelės operatoriaus nustatytą kainą.

Jo duomenimis, iki šių metų pradžios Lietuvoje buvo įrengta daugiau nei 1 tūkst. elektromobilių stotelių.

Sausio 1 dieną Lietuvoje registruota 19,4 tūkst. elektromobilių – keturis kartus daugiau nei 2020-ųjų pradžioje. Susisiekimo ministerijos duomenimis, elektromobiliai kol kas sudaro tik 1 proc. viso automobilių parko.