Šiandieniniai automobiliai vis sunkiau įsivaizduojami be elektroninių sistemų, kurios užtikrina saugumą, didina komfortą ir mažina žmogaus įtaką automobilio valdymui. Transporto priemonių pramonė neišvengiamai juda savavaldžių automobilių link, kai vairuotojo išvis nebereikės.

„Automobilių gamintojai vairuotoją apskritai laiko silpnąja grandimi ir visa automobilių pramonės evoliucija krypsta savavaldžių automobilių link, kai po kelerių metų užduotis bus tik įvesti adresą, kur tu nori patekti. Jau keletą dešimtmečių atsiranda sistemos, kurios minimalizuoja žmogiškas klaidas, pradedant tuo, kas šiandien yra įprasta: elektroninės stabilumo sistemos, stabdžių sistemos. Su kiekviena automobilių karta pagalbininkų daugėja, kurie iš tikrųjų padeda suvaldyti automobilį sudėtingomis sąlygomis“, – kaip tobulėja sistemos apžvelgia automobilių žinovas Renaldas Gabartas.

„Tai nėra autonominis automobilis, kuris gali pakeisti vairuotoją. Tai reiškia, kad viską darote pats: jūs parkuojate, jūs vairuojate, o sistemos tiesiog padeda. Taip pat kaip parkavimo davikliai padeda parkuoti, nes parodo koks yra atstumas tarp priekyje ar gale esančio automobilio, taip ir automatiniai žibintai, kurie tiesiog įvažiavus į tunelį įsijungia arba automatiškai įsijungiančios ilgosios šviesos, kai nebereikia žiūrėti, kur yra perjungimo mygtukas“, – kad sistemos tik padeda, bet neperima vairuotojo funkcijų akcentuoja „Autovici“ naujų automobilių pardavimo vadovas Antanas Vaikšnoras.

Ypač naudingos sistemos, padedančios naktį

Automobilių žinovai sako, kad naujos kartos transporto priemonėse gali veikti net iki 20 skirtingų saugos bei komforto sistemų. Be automatiškai prisitaikančių žibintų ar įprastos stabdžių antiblokavimo sistemos, Lietuvoje daugėja eismo juostų palaikymo sistemą turinčių automobilių.

Kai kurie automobiliai skatina kultūringą vairavimą – persirikiuoti į kitą judėjimo juostą nepavyks neįjungus posūkio signalo. Nuo galimo susidūrimo apsaugos ir aklosios zonos fiksavimo jutikliai.

Daug laisvės vairuotojui suteikia autopiloto sistema su galimybe sekti priešais važiuojantį automobilį. Vairuodamas naujos kartos automobilį žmogus ne taip intensyviai gali stebėti ir kelio ženklus. Juos seka sistemos.

Didžiausią įspūdį padaręs dalykas yra naktinio matymo įranga.

Automobilių žinovas, kalbėdamas apie maksimaliai saugumą kelyje užtikrinančias sistemas, išskiria kitą naujovę.

„Ko gero, didžiausią įspūdį padaręs dalykas yra naktinio matymo įranga. Ypač tamsiuoju metų laiku lapkritį, gruodį, sausį. Tuomet, kai šviesus paros metas būna trumpas ir važiuojant ryte ar vakare įsijungi tą kamerą dėl įdomumo, bet pamatai skirtumą – kaip matau ir kaip esu matomas. Geriausio regėjimo žmogus fiziologiškai ne visada gali pastebėti per pėsčiųjų perėją ar kelkraščiu einantį pėstįjį“, – naktinio matymo kameros privalumus vardija R. Gabartas.

Šiuolaikinės sistemos, kurios išvien dirba su gausybe įvairių daviklių, gali įvertinti, ar situacija pakankamai pavojinga, kad reikėtų imtis tam tikrų saugumo priemonių.

„Jei automobilio davikliai parodo, kad automobilis yra nestabilus, aktyvuojamos tam tikros saugumo sistemos: yra pritraukiami saugos diržai, stabdžių kaladėlės prisiglaudžia prie pat stabdžių disko, užsidaro langai ir automobilis pasiruošia blogiausiam“, – kaip automobilis gali pasiruošti avarijai, pasakoja „Moller Auto“ pardavimų vadybininkas Paulius Černiauskas.

Kai kurios sistemos veikia kaip prevencinės ir perspėja per daug įsismarkavusius kitų automobilių vairuotojus.

„Jei iš paskos pasiveja vairuotojas ir jis nesilaiko saugaus atstumo, jį fiksuoja radaras ir kelioms sekundės dalims įjungiami stabdžių žibintai. Taip priartėjęs vairuotojas yra perspėjamas“, – kaip veikia prevecinės sistemos pasakoja „Silber Auto“ pardavimų vadybininkas Robertas Bitinas.

Automobiliai reaguoja ir į vairuotojo fizinę būseną

Reaguoti į situaciją aktyviai automobilis gali tuomet, kai visi jutikliai  fiksuoja vairuotojo negalavimus. Vairuotojui praradus galimybę valdyti automobilį, pirmiausia pasirodys įspėjimas, vėliau transporto priemonė stabtelės ir pritrauks saugos diržus. Jei vairuotojo atsako nesulauks, automobilis galiausiai stabdys savaime.

Viena labiausiai vairuotojų pamėgtų komforto sistemų, tai – autonominis parkavimas. Žinoma, vien tuo neapsieinama. Nuo galimų susidūrimų stovėjimo aikštelėse saugo dar kelios sistemos.

„Parkavimosi asistentas įsijungia automatiškai, vos įjungiama atbulinė pavara ir jei pravažiuoja automobilis, jį fiksuoja radarai, esantys galiniame bamperyje“, – sistemą pristato P. Černiauskas.

Komforto ir saugumo sistemų remontas – ne kiekvieno kišenei

Kad pačiomis įmantriausiomis elektroninėmis sistemomis bent kol kas gali naudotis tikrai ne kiekvienas, įrodyti gali paprasčiausia sąskaita už autoserviso specialistų paslaugas.

„Automobilio priekiniame bamperyje yra tiek daug įvairių jutiklių, kurie perspėja apie nukrypimą nuo važiavimo linijos, apie nesaugų atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio. Visi tie dalykai labai daug kainuoja. Pavyzdžiui, anksčiau jeigu pakeisti bamperį „VW Passat“ kainuodavo, tarkime, apie 1000 eurų, tai dabar be 3 tūkst. – nė iš vietos. Plius, priekiniai išmanūs LED žibintai – jų kaina taip pat labai išaugus“, – brangų komforto ir saugumo sistemų remontą akcentuoja R. Gabartas.

Nors šios saugumo bei komforto sistemos gerokai didina automobilio taisymo darbų kainas, dėl jų teigiamo poveikio ginčytis nelinkę ir didžiausi skeptikai. Laiku jutiklių užfiksuota kliūtis, stabilumas ir tikslus stabdymas, taip pat prisitaikymas prie vairuotojo poreikių bei maksimalus komfortas ilgose kelionėse, visa tai – įrodyti privalumai.