„Pastaraisiais metais dešimtys tūkstančių namų ūkių įsirengė saulės elektrines. Iš savo statistinių duomenų pastebime, kad teikiame vis daugiau vartojimo paskolų šilumos siurbliams įsirengti. Tai tik pora pavyzdžių, rodančių, kad gyventojai stengiasi gerinti savo būsto energinį efektyvumą“, – pranešime teigė SEB banko mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.

Anot jos, tyrimo duomenimis, šiuo metu energinį efektyvumą gyventojai laiko svarbiausiu nuosavo būsto kriterijumi, svarbesniu už būsto vietą konkrečiame rajone ar žalią, tvarkingą aplinką.

Žalia, tvarkinga aplinka tarp svarbiausių kriterijų užėmė antrą vietą – ją nurodė 44 proc. respondentų. Būsto vietos svarbą išskyrė 41 proc. apklaustųjų, galimybę lengvai pasiekti parduotuves ir prekybos centrus – 39 proc., laisvai prie namų pasistatyti automobilį – 34 proc.

Apklausos duomenimis, žaliosios erdvės labiau rūpėjo moterims (47 proc.) negu vyrams (40 proc.).

„Taip pat moterys labiau negu vyrai savo atsakymuose akcentavo viešosios infrastruktūros poreikį – didesnę reikšmę teikė viešojo transporto tinklo artumui, galimybei lengvai pasiekti mokyklas ir vaikų darželius“, – teigiama pranešime.

Kad sąskaitos už šildymą būtų mažesnės, investuoti iki 5 proc. būsto kainos sutiktų 17 proc. apklaustųjų, iki 10 proc. – 21 proc. apklaustųjų. 19 proc. respondentų teigė, kad už galimybę naudotis atsinaujinančiaisiais ištekliais sutiktų papildomai sumokėti iki 10 proc. būsto kainos.

Sprendimą papildomai investuoti į tvarius energetikos sprendimus labiausiai palaikė nuosavame būste gyvenantys žmonės, kuriam įsigyti yra gavę ir šiuo metu grąžina paskolą.

Apklausą kovą atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Joje dalyvavo 1 tūkst. asmenų nuo 18 iki 74 metų.

Europos Komisijai penktadienį Briuselyje pateikus rekomendacijas Sąjungos narėms, Lietuvos prezidentė teigia, kad šaliai reikia reformuoti pensijų sistemą bei aktyviau spręsti energetinio efektyvumo problemas.

„Yra daug segmentų, kuriuose pažangos nėra arba jie apleisti. Tai pirmiausia, aišku, socialinio saugumo klausimai - pensijų reformos problema, socialinių išmokų efektyvumo klausimas, socialinės atskirties dalykai, nedarbas. Taip, šis paketas dar kelia nerimą visiems ir mums nurodo ir parodo kryptį, į ką reikia investuoti“, - penktadienį Briuselyje žurnalistams sakė Dalia Grybauskaitė.

Anot jos, Lietuva turi spręsti ir energetinio efektyvumo klausimus.

„Be jokios abejonės, tai ir kita grupė problemų, tai energetinio efektyvumo klausimai, kad kol kas per mažai mes skiriame dėmesio tiek į apšiltinimą, tiek energetinių resursų panaudojimo efektyvumą, nes kol kas Lietuva viena iš labiausiai panaudojanti neefektyviai energetinius resursus. Taigi, ir darbo rinkos lankstumo klausimai, klausimų yra daug, ir į ką reikia investuoti, į juos atkreipiamas dėmesys, nurodomos rekomendacijos“, - tikino šalies vadovė.

Anot jos, šiuo metu Lietuvoje nedaroma pakankamai žingsnių, kad būtų sureguliuota socialinių išmokų sistema, o tik bandoma išdalinti pinigus.

„Kol kas tikrai tų namų darbų tinkamai atliekamų įvardyti negalėčiau. Kol kas daug diskusijų, daug darbo grupių, kaip visada. Rimtų pokyčių nėra, o tai, kad socialinė ir „Sodros“ situacija, ir pensijų sistemos problemos išties labai akis badančios, kol kas to ryžtingumo ir efektyvumo tikrai nėra. Yra diskutuojami įvairūs teoriniai socialiniai modeliai, bet jie iš tiesų yra maksimalistiniai, nepamatuoti, kainuojantys milijardus litų, tai, aišku, kalbėti apie reformą, kuri yra realiai ne reforma, o tik mėginimas dar daugiau išdalinti pinigų, tai yra didžiausia problema, į kurią yra atkreipę dėmesį“, - sakė D.Grybauskaitė.

Pasak prezidentės, išmokų sistema turi būti efektyvi, nesidubliuojanti, skatinanti žmones turėti daugiau ambicijų darbo rinkoje, o ne tik „sėdėti ant pašalpų sistemos“.

Europos Komisija pateikė individualų kiekvienos ES narės 2014 metų pažangos įvertinimą įgyvendinant nacionalines reformas ir kitas būtinas priemones ekonomikos augimui ir gyventojų gerovei užtikrinti.

Pasak Prezidentūros, ataskaitoje pabrėžiama, kad Lietuvoje yra nemažai sričių, kur būtina pasitempti. Susirūpinimą kelia socialinė atskirtis, nepakankamai efektyviai vykdoma pensijų reforma. Komisija taip pat atkreipia dėmesį, jog reikia veiksmingesnių priemonių nedarbui mažinti, pažymi, kad mokesčių sistema turi būti labiau orientuota į augimo skatinimą, atkreipiamas dėmesys, kad pagal energijos vartojimo efektyvumą Lietuva Europos Sąjungoje yra vienoje iš paskutinių vietų.