Administracinės nuobaudos jiems skirtos dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo.

Pažeidėjų tapatybės pranešime neįvardytos, tačiau teigiama, jog nuobaudos skirta 1987 metais gimusiam vyrui ir 1991 metais gimusiai moteriai.

Anot policijos, E. Kvitkauskui protokolas surašytas dar vasario 12 dieną, tačiau jis nesutiko su inkriminuojamu pažeidimu, tad byla toliau bus nagrinėjama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje.

K. Brilei protokolas su nurodymu surašytas trečiadienį, tačiau nurodymo neįvykdžius, medžiaga taip pat bus perduota tam pačiam skyriui.

Policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis BNS sakė, kad abiem incidento dalyviams buvo skirti nurodymai sumokėti pusę minimalios už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą numatytos baudos – 15 eurų.

Policija nurodė, kad tyrimo metu apklausė konflikto dalyvius, liudininkus, peržiūrėjo vaizdo įrašus.

Pareigūnai neatskleidžia tikslių įvykio aplinkybių.

Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, numatyta bauda nuo 30 iki 140 eurų.

Policija administracines teisenas pradėjo čempionate sausį savanoriavusiai K. Brilei feisbuko grupėje parašius, kad ji buvo apstumdyta ir užsipulta renginio organizacinio komiteto nario žurnalisto E. Kvitkausko

Anot jos, vyras kabinėjosi prie renginyje dirbusių žmonių, keikėsi, išsivysčius žodiniam konfliktui, griebėsi fizinių veiksmų. Moteris teigė buvusi ištempta iš savo darbo vietos, uždaryta į apsaugos kambarį, reikalauta atiduoti akreditaciją, savanoriams duotą striukę.

Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentas Vytautas Jasutis teigė, jog vaizdo įrašai paneigia kaltinimus dėl čia dirbusios merginos užpuolimo, pats V. Jasutis moters elgesį vadina provokacija.

E. Kvitkauskas teigė, kad „niekada gyvenime nepakėlęs rankos prieš jokią moterį“. Jis tvirtino norėjęs nufotografuoti merginos akreditaciją, o ši atsisakė tai padaryti, „pradėjo šūkauti kažką“, tuomet mergina pagriebė jo telefoną ir pagrasino mesti į ledą.

„Federacija yra kreipusis į teisininkus. Sieksime bylų šiai merginai ir visiems susijusiems žmonėms dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl kompensavimo viso to, kas ten vyko. Manau, prisidės ir bauda, kurią gaus Čiuožimo federacija už patekimą į griežtai saugomą zoną. Kyla klausimų Žalgirio arenos apsaugai, kaip įvyko šis incidentas“, – antradienį vykusios spaudos konferencijos metu žurnalistams teigė LČF prezidentas V. Jasutis.

„Kažkam reikėjo šito skandalo, jie jį gavo. Ir tik laikas parodys, kiek žmonių turės po to, kai išaiškės tiesą, ar mūsų atsiprašyti, ar su ta sąžine gyventi. Bet mes esame ramūs. (...) Mūsų kaltės šioje situacijoje yra tik tiek, kad nesudirbo apsauga“, – pabrėžė federacijos prezidentas.

V. Jasutis patikino, kad mergina čempionate nedirbo, ji arenoje buvo savanorišku pagrindu. Visgi jis neatsakė, ar su mergina buvo sudaryta savanorystės sutartis raštu. Pasak jo, atsakyti į šį klausimą neleido LČF teisininkai.

„Chronologija buvo labai paprasta ir aiški. Iš video įrašų matome, kad jie paneigia išsakytas pozicijas. Prie minėtos merginos nebuvo nė pirštu prisiliesta“, – sakė V. Jasutis.

Vytautas Jasutis (L. Balandžio/BNS nuotr.)

Mergina neturėjo teisės būti ant teisėjų platformos

Pasak LČF prezidento, mergina neturėjo teisės būti ant pagrindinės teisėjų pakylos. Todėl, V. Jasučio teigimu, akreditacija iš merginos buvo atimta dėl jos nepagarbaus elgesio su čempionato organizacinio komiteto nariais.

„Mergina pažeidė taisykles. Net ir tada aš buvau linkęs laikyti ją arenoje. Aš turiu pilną teisę atimti akreditaciją, girdėjau kaip ji pasiuntė vadovę ant 3 raidžių“, – sakė jis.

Sporto žurnalistas Ervinas Kvitkauskas taip pat teigė, kad merginos nelietė, prie jos priekabiauta nebuvo. Jis patikino, kad renginio metu nevartojo alkoholio ir sako, kad tai – šmeižtas.

Aš turiu pilną teisę atimti akreditaciją, girdėjau kaip ji pasiuntė vadovę ant 3 raidžių.

„Paprašiau jos pateikti akreditaciją, ji atsisakė ją pateikti. Bandžiau nufotografuoti jos akreditaciją, ji griebė mano telefoną ir grasino jį mesti į ledą. Galbūt negražiu tonu, bet aš jai pasakiau, kad dėl neadekvataus elgesio ji privalės nešdintis iš arenos“, – savo poziciją išsakė E. Kvitkauskas.

Merginos problematišką elgesį patvirtino ir čempionato organizacinio komiteto vadovė Justina Fabijonavičienė. Pasak jos, mergina atsisakė rodyti akreditaciją.

„Turime problematišką žmogų, kuris nerodo akreditacijos ir turbūt negali ten būti. Užsisegė striukę specialiai, kad akreditacijos nesimatytų. Aš pasakiau, kad tai yra saugumo klausimas. Prašėme palikti pakylą, ji atsisakinėjo išeiti. Kitų vadovų ji negalėjo ten turėti“, – sakė J. Fabijonavičienė.

Federacija tikina, kad neketina atsiprašyti merginos. J. Fabijonavičienė pridūrė, kad atsiprašymo norėtų sulaukti ji pati, nes iš situacijoje dalyvavusios savanorės sulaukė necenzūrinių žodžių antplūdžio.

Kritikuoja švietimo, mokslo ir sporto ministrą

Federacijos prezidentas kritikuoja švietimo, mokslo ir sporto ministrą Gintautą Jakštą. Pasak V. Jasučio, šio skandalo įkarštyje išstojęs ministras buvo dingęs 6 mėnesius ir nepalaikė ryšio su LČF.

„Sportas Lietuvoje yra žemiau plintuso“, – teigė jis.

„Ministras, kurio mes negalėjome rasti 6 mėnesius, išstojo su pareiškimais“, – kritikuodamas, kad ministerija nesuteikė finansų čempionatui pridūrė V. Jasutis.

Pasak LČF prezidento, jį nuvylė pirmadienį G. Jakšto išsakyti teiginiai, kad poreikio susitikti su federacijos atstovais nėra.

Sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ didelio dėmesio sulaukė dailiojo čiuožimo čempionate dirbusios merginos įrašas, kuriame teigiama, jog renginio metu grubiu elgesiu pasižymėjo sporto žurnalistas E. Kvitkauskas ir LČF prezidentas V. Jasutis. Mergina nurodė, kad buvo nepagrįstai išmesta iš „Žalgirio“ arenos, kai susiginčijo su E. Kvitkausku, kuris esą trukdė darbui. Mergina taip pat skelbė, kad renginyje dirbo be sutarties, nes tokios nesulaukė.

Ervinas Kvitkauskas (L. Balandžio/BNS nuotr.)

Tyrimą dėl galimai nelegalaus darbo yra pradėjusi Valstybinė darbo inspekcija.

Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas teigė, kad kol kas ministerija nežada imtis veiksmų dėl įvykusio incidento. Anot jo, šiuo metu laukiama kitų institucijų pradėtų tyrimų išvadų. Ministras taip pat sakė, jog nebuvo susisiekęs su LČF prezidentu V. Jasučiu. G. Jakštas nemano, kad toks susitikimas šiuo metu būtų tikslingas.

Naujiems komentatoriams ateiti sunku

LRT sporto prodiuseris R. Grumbinas džiaugiasi, kad sulaukia skirtingų nuomonių, nes tai tik įrodo, kad rungtynes stebi įvairūs žmonės, tačiau kartais pasigenda daugiau tolerancijos ir kantrybės. Be žiūrovų pakantumo negali atsirasti nauji komentatoriai, kuriems reikia praktikos, o ir šiaip šis darbas nėra lengvas.

Jis primena, kad šiame futbolo čempionate komentuojančios moterys nėra profesionalios komentatorės – Justina Lavrenovaitė-Perez yra futbolo teisėja, o  Greta Kaselytė – Šiaulių komandos „Gintra-Universitetas“ vartininkė.

„Pagalvojau, kad būtų įdomu sulaužyti šiek tiek stereotipų – Lietuvoje įprasta, kad futbolo varžybų metu skamba vyriški balsai. Na, mano sprendimas sukėlė tam tikrą reakciją, kurios iš dalies tikėjausi. Tačiau liūdna, jog iš žmogaus, kuris bando pirmą kartą, reikalaujama tiek daug“, – kalba R. Grumbinas.

Jis tikina, kad kai kuriems žmonėms tiesiog sunku išeiti iš komforto zonos ir girdėti moteriškus balsus.

„Paklausykite, kaip komentuoja Justina. Jeigu tuos pačius žodžius, kuriuos sako ji, ištartų koks nors ekspertas vyras, visi sakytų, kad jis protingai kalba. Kai kurie galvoja, kad merginos nieko neišmano“, – apgailestauja R. Grumbinas.

Komentavimo reikia mokytis pačiam

P. Jakelis įsitikinęs, kad, norint išmokti komentavimo subtilybių, reikia daugiau praktikos, svarbiausia, kad tai darytų srities profesionalas – nesvarbu, ar tai moteris, ar vyras.

„Nemanau, kad moterys turi kepti blynus, o vyrai – komentuoti futbolą. Niekas nepradeda būdamas tobulas. Reikėtų šiek tiek daugiau tolerancijos. Kam nors nepavykus lengviausia išlieti įtūžį ir kritikuoti“, – sako P. Jakelis.

Jis pasakoja, kad apie savo komentavimo stilių sulaukia įvairių nuomonių, todėl suprato, kad visiems įtikti neįmanoma. Anot P. Jakelio, nemažai laiškų jis sulaukia ir socialiniuose tinkluose – kai kurie išsako pastabas, pataria, tačiau būna ir teigiamų atsiliepimų, kurie visada džiugina. Komentatorius pripažįsta, kad į pagrįstą kritiką stengiasi atsižvelgti, tačiau kartais sulaukia tokių laiškų, kad belieka tik šypsotis.

„Yra žmonių, kurie manęs nemėgsta, anot jų, aš reiškiu per daug emocijų, per stipriai reaguoju į įvarčius. Kitiems toks mano komentavimo stilius patinka. Vieni mėgsta Nerijų Kesminą ar Tautvydą Meškonį, o kitiems nepatinka jokie komentatoriai. Šioje pozicijoje esame kaip ir treneriai – gauname nemažai kritikos“, – sako P. Jakelis, kuris yra ir specialios LRT pasaulio futbolo čempionatui skirtos laidos vedėjas.

P. Jakelis šypsosi, kad jokie universitetai neruošia futbolo komentatorių, todėl mokytis reikia pačiam. Anot jo, norint šį darbą atlikti profesionaliai, reikia aistros ir meilės sportui.

Skirtingose šalyse – skirtingi komentavimo stiliai

Sporto rungtynių komentavimo tradicijos pasaulyje labai įvairios. Pavyzdžiui, vienoje Vokietijos televizijoje komentatoriai nepateikia daug papildomos informacijos, o dažniausiai kalba apie įvykius aikštėje: kas kam perdavė kamuolį, kėlė kampinį ir t. t.

Vaikystę P. Jakelis praleido Latvijoje, jis pažįsta vieną garsiausių Latvijoje dirbančių komentatorių, todėl mato komentavimo situaciją kaimyninėje šalyje. Ten, pasak jo, komentatoriai labiau gerbiami, jie sulaukia mažiau kritikos.

„Garsiausio Latvijos komentatoriaus stilių palyginčiau su Tautvydo Meškonio stiliumi. Nors Lietuvoje toks komentavimas sulaukia nemažai kritikos, Latvijoje šis komentatorius yra vienas populiariausių sporto žmonių visoje šalyje. Nors jis taip pat mėgsta pasakoti įvairias istorijas, pateikti faktų, už tokias žinias Latvijoje jį gerbia“, – svarsto P. Jakelis.

R. Grumbinas įsitikinęs, kad Lietuvos visuomenė labai įvairi, todėl sunku pasakyti, ar ji gerbia komentatorius. Pasak prodiuserio, tai yra sunkus darbas, komentatorius tarsi sėdi ant parako statinės – vieną dieną gali sektis gerai, kitą – nebe.

Parengė Domantė Platūkytė ir Eglė Zubriūtė.

Plačiau apie tai – laidoje „10–12“.