Susitarimo memorandumą Lietuva, Estija, Kroatija, Lenkija, Nyderlandai ir Rumunija trečiadienio vakarą pasirašė Zagrebe, kur vyko neformalus ES gynybos ministrų susitarimas.

Pagal susitarimą, skirtingose šalyse budės tarptautinė komanda, kuri bus pasirengusi bet kuriuo metu reaguoti į kibernetinę ataką.

Iš civilių ir kariškių sudarytos komandos pavojingo kibernetinio incidento atveju virtualiu, o jeigu reikia – ir fiziniu būdu įsijungs į incidento likvidavimą bei tyrimą.

„Pasiekusi proveržį stiprinant nacionalines kibernetines pajėgas, Lietuva taip pat stiprina tarptautinį bendradarbiavimą, tai padės padėti atremti kibernetines grėsmės, dalytis žiniomis, vykdyti bendras pratybas“, – BNS telefonu iš Zagrebo sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Mechanizmas jau gali būti pasitelkiamas nedelsiant, siekiant valdyti kibernetinius incidentus.

„Tai aiškus konkretus pavyzdys, kad ES šalys nekarinėmis priemonėmis gali prisidėti prie Europos gynybos stiprinimo, remti NATO gynybos ir atgrasymo pastangas“, – pridūrė jis.

Pasak ministro, susitarimas įtvirtina nuolatinį mechanizmą „apie vienos šalies dalyvavimą suverenioje kitos šalies kibernetinėje erdvėje“, apibrėžia teisinį statusą, numato konkrečias bendradarbiavimo procedūras ir įsipareigojimus.

Iniciatyvą steigti pajėgas Lietuva paskelbė 2017 metais, pernai įvyko pirmosios pratybos, o nuo šių metų pradžios jau budi tarptautinė lietuvių, olandų, lenkų ir rumunų komanda.

„Mechanizmas jau gali būti pasitelkiamas nedelsiant, siekiant valdyti kibernetinius incidentus“, – teigė ministras.

R. Karoblio teigimu, pajėgos gali reaguoti į incidentus pasirašiusiose valstybėse, taip pat šalyse stebėtojose, o ateityje – ir ES institucijose.

Pasak ministro, stebėtojo teisėmis dalyvauja Belgija, Graikija, Ispanija, Italija, Prancūzija, Slovėnija ir Suomija.

Susitarimo pasirašyme dalyvavo ir Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

Lietuvos žvalgybos tarnybos praeitą mėnesį paskelbė, kad Lietuvos kibernetinėje erdvėje pastebima tęstinė kenkėjiška Rusijos ir Kinijos kibernetinių pajėgumų veikla.

Tradiciniame grėsmių vertinime rašoma, kad didžiausią grėsmę Lietuvos informacinių sistemų ir jose laikomos informacijos saugumui kelia Rusijos žvalgybos tarnybų kibernetinis šnipinėjimas, o nauju rizikos veiksniu gali tapti 5G technologijų vystymas, jei neskiriamas reikiamas dėmesys informacinių technologijų paslaugų ar produktų tiekėjo patikimumui.

Krašto apsaugos ministerija penktadienį pranešė, kad tai reiškia, jog Lietuvos inicijuojamas ES Kibernetinių greitojo reagavimo komandų kūrimo projektas artėja įgyvendinimo link.

„Ruošiamas memorandumas yra vienas kertinių projekto dokumentų, kuriame bus nustatyta, kokiais principais remiantis vyks bendradarbiavimas tarp projekto dalyvių kuriant projekte numatytus kibernetinio saugumo pajėgumus“, – pranešime cituojamas viceministras Edvinas Kerza.

Memorandumo turinį ruošia Lietuvos, Estijos, Kroatijos, Lenkijos, Nyderlandų, Rumunijos ir Suomijos atstovai.

Tarptautinė ES šalių narių atstovų grupė galutinę ir su visomis projekte dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis suderintą dokumento versiją planuoja paruošti iki šių metų pabaigos.

Bendrijos kibernetinių pajėgų kūrimo projekte dalyvauja septynios šalys, dar šešios valstybės yra jo stebėtojos.

Šis projektas yra vadinamojo nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) dalis.

Pernai inicijuotas PESCO leidžia ES šalių grupėms glaudžiau bendradarbiauti gynybos srityje. Kritikai sako, kad šis projektas gali dubliuoti NATO veiklą.

PESCO rėmuose Lietuva taip pat vadovauja projektui, skirtam supaprastinti karių ir karinės technikos judėjimui Europoje.

Ketinimų protokolą šeštadienį pasirašė Vilniuje viešintis Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas (Marjušas Blaščakas), pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

„Lenkijos prisijungimas prie ES kibernetinių pajėgumų vystymo projekto tik įrodo, kad Lietuvos pasiūlyta iniciatyva gali praktiškai apjungti pajėgas kovai su grėsmėmis kiebererdvėje ir sustiprinti kolektyvinę gynybą šioje dimensijoje“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Tokį ketinimų protokolą šių metų birželį Liuksemburge jau yra pasirašiusios Lietuva, Estija, Kroatija, Nyderlandai, Rumunija ir Ispanija. Dar kelios šalys narės yra išreiškusios norą dėtis prie tarptautinių kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų kūrimo ateityje.

Lietuvos iniciatyva siekiama sukurti kas pusmetį rotuojamas ES Kibernetines greito reagavimo komandas, jas sudarytų projekte dalyvaujančių šalių kibernetinių incidentų tyrimų ir kitų saugumą užtikrinančių institucijų specialistai.

Planuojama, kad projekte dalyvaujančių ES šalių narių kibernetinio saugumo padaliniai reikšmingo kibernetinio incidento atveju virtualiu, o jeigu reikia ir fiziniu būdu, įsijungtų į incidento likvidavimą bei tyrimą.

Pirmoji tokia ES Kibernetinė greito reagavimo komanda, sudaryta iš šalių narių kibernetinio saugumo padalinių vadovų, dalyvavo šių metų spalį Lietuvoje vykusiose kibernetinio saugumo pratybose „Kibernetinis skydas 2018“.

ES bendradarbiavimo kibernetinėje gynybos srityje projektui vadovauja Lietuva, aštuonios ES šalys narės – Estija, Ispanija, Kroatija, Lenkija, Nyderlandai, Prancūzija, Rumunija ir Suomija –  yra projekto dalyvės, dar keturios šalys – Belgija, Graikija, Slovėnija ir Vokietija – yra stebėtojos.