Jei ne miškuose gyvenusi moteris Vilkmergėje, kunigaikščio sūnus būtų suėstas vilkų, o seniausio miesto Lietuvoje – Ukmergės nebūtų. Tačiau ir šiandien savivaldybę, kaip ir miesto pradininko sūnų, reikia gelbėti vis iš naujo. Tik gelbėtojai – vis kiti.
„Atnaujinta, pritaikyta tiek gyventojams, tiek verslui. Atsirado daugiau galimybių su ES finansavimu, nes iki to Ukmergė, skirtingai nuo kitų miestų, neturėjo galimybės gauti“, – dalijosi Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Daugiau nei 6 mlrd. eurų per septynerius metus iš Europos Lietuvos regionai gaus žaliajai transformacijai, atsinaujinančiai energijai, tačiau merai tvirtina, kad problemos visai kitokios.
„Neturime dar gero geriamojo vandens. Norisi, kad žmonės jau turėtų gerą vandenį, nuotekas“, – nuogąstavo Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.
Lietuvos prioritetai artėjančius metus: mažiau pinigų plytelėms ir šaligatviams, daugiau socialiniams klausimams spręsti ir nelygybei mažinti.
„Visas valstybės koncepcija: uždarykime mokyklas, centralizuokime, kai lengva atvažiuoti ir patekti. O kaip atvažiuoti, jei nėra gero kelio ir jis nesaugus, nevalomas?“ – retoriškai klausė R. Janickas.
„Velnias slypi detalėse. Nėra blogai, kad atnaujinti miesteliai, sutvarkyta aplinka, išasfaltuoti keliai, bėda, kad tai daroma neefektyviai“, – svarstė LSTC Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas Donatas Burneika.
Ukmergės reikšmė sumažėjo pastačius naują infrastruktūrą – geležinkelius ir automagistralinius kelius, mat miestas liko pašonėje, mažėjo gyventojų skaičius, traukėsi verslas.
Labiausiai savivaldybių vadovai nerimauja, kad dėmesio per ateinančius metus reikės ir vėl skirti pradėtiems projektams, tad naujovių tikėtis neverta.
„Merai supranta, kad valstybė ir Vyriausybė nėra Kalėdų Senelis“, – sakė Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius.
Merai supranta, kad valstybė ir Vyriausybė nėra Kalėdų Senelis.
Ne tokie dosnūs ir ES vadovai, mat dabartinė paramos suma mažesnė. Esą Lietuvą šie mato kaip naująją Vokietiją ar Prancūziją.
„Tai nėra lėšos, kuriu užtektų Lietuvai pavyti kaip regionui tam tikras labiausiai išsivysčiusias senesnes ES šalis“, – pažymėjo D. Burneika.
Daugiausia pinigų išsikaulijo lenkai – šiems jų labiausiai prireiks naujiems keliams kloti. Tačiau mūsų šalies kaimynai daugiau prašė ir gavo išmaniajai sričiai – naujausioms technologijoms ir internetui diegti, o Lietuva – lentelės dugne.
„Jis labai svarbus tiems, kurie svarsto atvykti gyventi į kaimą, jaunoms šeimoms“, – akcentavo D. Burneika.
Merai piktinasi, kad per pastaruosius metus priversti jaustis lyg gaisrų gesintojai: reikėjo pirmiems rūpintis nelegaliais migrantais iš Baltarusijos, o vėliau ir pabėgėliais iš Ukrainos, spręsti COVID-19 krizę.
„Savivalda yra podukros pozicijoje“, – vaizdžiai palygino M. Sinkevičius.
Dėl krizių teko visiškai iš naujo peržiūrėti savivaldybių piniginę, mat kai kurie pinigai jau esą pradingo.
„Nuo to laiko jau 30 proc. pinigų nebėra, juos suvalgė infliacija. Ar užtenka tada to finansavimo tiek?“ – retoriškai klausė Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas.
Tačiau gavusi pinigų, Europa tikisi iš Lietuvos ir pažadų. Pvz., kaimuose uždaryti mokyklas ir ligonines.
„Neekonomiškai gyventi nebegalime. Lėšas švaistyti, kai mokyklose yra jungtinės klasės, nebegalime šiandien, reikia žiūrėti labai atsakingai“, – pažymėjo Birštono rajono merė Nijolė Dirginčienė.
Kaip atrodys regionai, likę be paslaugų, paklausėme eurokomisarei pasirašant milijardinius dokumentus Vilniuje.
„Aš nekomentuosiu to, nes tai daryti yra svarių priežasčių“, – sakė eurokomisarė reformoms ir sanglaudai Elisa Ferreira.
Tačiau priežasčių niekas nepaaiškino, tad to paties paklausta ir Briuselyje.
„Buvau Vilniuje, Kaune ir norėjau duoti signalą, kad regionuose turės virti gyvenimas, jūs negalėsite žmonių palikti be paslaugų, tiesiog tuščią lauką“, – akcentavo E. Ferreira.
Naudoti naujus ES milijardus Lietuva galės jau šių metų pabaigoje.
