Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis, sausio 25 d. viešėjęs ir Kauno rajono ūkininkų sąjungos nariams pristatęs Melioracijos fondo steigimo ir naudojimo principus ir perspektyvas, negailėjo komplimentų vietos valdžiai, kuri deda daug pastangų ir skiria daug dėmesio šiai sričiai. „Baigiama rengti Kauno rajono savivaldybės melioracijos strategija – sveikintina iniciatyva, šį pavyzdį teiksime kitoms savivaldybėms ir skatinsime juo sekti, strategiją adaptuoti ir kitose šalies savivaldybėse“, – pabrėžė D. Dudutis.

Žiūri globaliau

„Matome žemėlapį, esamą būklę, turime gaires, preliminariai žinome, kokios pinigų sumos reikia. Sutvarkyti 24 kadastro vietovių blogos būklės melioracijos statinius žemės ūkio paskirties teritorijose kainuotų apie 38,5 mln. eurų, tačiau, kylant kainoms, ši suma taip pat gali gerokai padidėti“, – „Kauno dienai“ sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas, vykdantis administracijos direktoriaus pavaduotojo funkcijas, Tomas Didžiulis.

Sutvarkyti 24 kadastro vietovių blogos būklės melioracijos statinius žemės ūkio paskirties teritorijose kainuotų apie 38,5 mln. eurų.

 

Tomas Didžiulis. Organizatorių nuotr. 

Lėšų tikimasi iš ES struktūrinių fondų, šalies biudžeto, pačių ūkininkų indėlio, prisidėti ketina ir savivaldybė. „Tokį ambicingą planą galima įgyvendinti tik surėmus pečius, požiūris turi būti bendras“, – įsitikinęs T. Didžiulis.

Kauno rajono savivaldybė pagal užimamą plotą šalyje yra aštunta. Žemės ūkio naudmenos sudaro pusę Kauno rajono savivaldybės teritorijos. Tai žemdirbių kraštas su giliomis tradicijomis ir kartu – sparčiai urbanizuojama vietovė. Melioracijos įrenginių inžineriniai statiniai ir jų būklė tampa svarbūs ne tik ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms, bet ir naujai susiformavusių kvartalų gyventojams dėl lietaus vandens surinkimo ir kanalizavimo.

Melioracijos grioviai prižiūrimi ir valomi, per metus savivaldybė su Žemės ūkio ministerijos skiriamu finansavimu sutvarko iki 20 km. Faktas, kad to per mažai, reikėtų ieškoti papildomų lėšų, žiūrėti globaliau. Prieš 50–60 metų įrengtų melioracijos inžinerinių statinių būklė, kaip ir visoje Lietuvoje, yra kritinė, nusidėvėjimas 74,4 proc. ir kasmet didėja. Dėl to, pakaunės žemdirbiai gauna 15–30 proc. mažesnį derlių, o kai kurių vietovių gyventojai patiria problemų dėl potvynių ir užmirkusių teritorijų.

Tiksliai ir šiuolaikiškai

Rengiant melioracijos gaivinimo planą pakaunėje, panaudojant droną, patikrinta beveik 43 km griovių, 20 sudėtingiausių, neaiškios būklės vietų, 57 pralaidos ir tiltai, 474 žiočių grioviuose būklė, parengta griovių ir pralaidų deformacijų santrauka ir pateikta elektroninė forma DWG formatu.

Remiantis sudaryta duomenų baze, rajono teritorijoje iš 71 884,5 ha sausinamo (drenuojamo) ploto apie 5 930 ha yra blogos būklės. Tai sudaro 8,25 proc. viso drenuojamo ploto, arba apie 4 proc. bendro rajono ploto. Šalyje blogos būklės sausinamo ploto yra mažiau – 6,56 proc.

Blogiausia – 37 proc. – sausinamų plotų būklė fiksuota Karmėlavos (37 proc.), Rokų (24,8 proc.), Užliedžių (20,4 proc.), Noreikiškių (17 proc.), Domeikavos (13,6 proc.) ir Pajiesio (12,1 proc.) kadastrinėse vietovėse.

Kauno rajono savivaldybės teritorijoje yra sausinamas (drenuojamas) 71 884,54 ha plotas (arba apie 48 proc. Kauno rajono savivaldybės teritorijos ploto).

Šešerių metų planas

Kadangi 2021–2027 m. ES finansavimo periodo lėšų įsisavinimas galimas iki 2029 m. rugsėjo 30 d., Kauno rajono savivaldybės melioracijos statinių atnaujinimo planas išdėstytas 2023–2029 m. laikotarpiui. Per jį Kauno rajono savivaldybėje būtų sutvarkyti melioracijos statiniai 16-oje kadastro vietovių iš vertintų 24-erių.

Preliminariais Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2023–2024 m. Kauno rajono savivaldybei planuojama skirti 600 tūkst. eurų.

2023–2027 m. laikotarpiu bus galimybė pretenduoti į finansavimą iš ES fondų, nes prognozuojama, kad Lietuvai bus skirta 40 mln. eurų esamoms melioracijos sistemoms rekonstruoti, sudarant galimybes ūkiams didinti žemės ūkio veiklos produktyvumą ir kartu užtikrinti tvarią gamtos išteklių (vandens) apsaugą nuo taršiųjų medžiagų išplovimo, diegiant reguliuojamąjį drenažą.

Be to, Žemės ūkio ministerija išskiria į Nemuno mažųjų intakų pabaseinio kadastro vietoves patenkančias teritorijas. Jose blogos būklės melioracijos statinių rekonstrukcijos darbams būtų skiriamas 100 proc. valstybės biudžeto finansavimas – beveik 11,2 mln. eurų  2025–2029 m. Ši suma bus padalyta kelioms savivaldybėms, tačiau Kauno rajonui teks palyginti nedidelė dalis.

Šiuo laikotarpiu Kauno rajone ketinama rekonstruoti melioracijos statinius 2 476 ha blogos būklės drenuojame plote (beveik 82 proc. viso rajone esančio blogos būklės sausinamo ploto), 265,4 km, arba beveik 81 proc., blogos būklės griovių, 247,7 km rinktuvų, 1 281,8 km sausintuvų ir 214 pralaidų.

„Esant galimybių arba vėlesniu periodu (nuo 2030 m.) būtų tvarkomi melioracijos statiniai likusiose aštuoniose kadastro vietovėse: 559,4 ha melioracijos statinių blogos būklės drenuojamame plote, rekonstruota 64,1 km griovių, 60,7 km rinktuvų, 287 km sausintuvų ir 51 pralaida.

Komentaras

Antanas Nesteckis, Kauno rajono savivaldybės vicemeras. Organizatorių nuotr. 

Melioracijos statinių atnaujinimo planas – unikalus strateginis, su perspektyva į ateitį dokumentas. Neabejoju, kad esame lyderiai, pirmieji parengę tokį projektą. Jis pagal numatytus etapus leis spręsti pakaunėje susidariusią problemą. Kauno rajono savivaldybė kasmet iš biudžeto ketina prisidėti prie projektų kofinansavimo. Galėsime panaudoti valstybės skiriamas, konsoliduoti asocijuotų struktūrų lėšas ir ieškoti kitų finansinių šaltinių. Teikiant paraiškas, parengtas dokumentas bus svariu argumentu gauti lėšų. Pirmiausia ketiname melioracijos statinius atnaujinti žemės ūkio paskirties dirbamoje žemėje. Kauno rajonas – žemdirbių kraštas, pas mus ūkis konkurencingas, konsoliduotas, žemės patenka tarp našiausių Lietuvoje. Nemelioruoti ar užpelkėję plotai duoda didžiulių nuostolių. Planas leis efektyviai investuoti tose vietose, kuriose prognozuojama didžiausia ir greičiausia grąža. Taip pat reikės rasti būdą, kaip išspręsti priemiestinių teritorijų lietaus kanalizacijos problemas, nes sparti ir didelė urbanizacija gerokai suniokojo melioracijos statinius.

Teismas paskelbė, kad Santaros klinikos savo veiksmais apribojo sąžiningą tiekėjų konkurenciją, nes vienam tiekėjui suteikė papildomų balų, nors jie neturėjo būti suteikti, o kitam tokių balų nesuteikė, taigi pareiškėja savo veiksmais pažeidė Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus principus, o kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu.

Santaros klinikos, įgyvendindamos projektą „Tuberkuliozės profilaktikos, efektyvios diagnostikos ir gydymo organizavimo bei veiklos efektyvumo gerinimas VšĮ VUL Santaros klinikose“, atliko tarptautinį pirkimą kompiuterinės tomografijos aparatui įsigyti vykdydama iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą.

Pirkime dalyvavo tiekėjai UAB „Tradintek“ ir Siemens Healthcare Oy Lietuvos filialas. Santaros klinikos su UAB „Tradintek“ 2020 m. birželio 10 d. pasirašė sutartį įsigyti kompiuterinės tomografijos aparatą už beveik 887 tūkst. eurų.

Centrinė projektų valdymo agentūra, atlikusi šio pirkimo patikrinimą, už padarytus pažeidimus pritaikė 25 proc. pataisos normą nuo sutarties vertės (beveik 222 tūkst. eurų). Tokį sprendimą Santaros klinikos apskundė teismui.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, konstatavo, kad pareiškėja, vertindama „Siemens Healthcare“ Oy Lietuvos filialo ir UAB „Tradintek“ pasiūlymus, vienam iš tiekėjų (UAB „Tradintek“) suteikė papildomų balsų, nors jie neturėjo būti suteikti, o kito tiekėjo („Siemens Healthcare“ Oy Lietuvos filialo) pasiūlymą įvertino netinkamai, dėl to buvo nustatytas neteisingas pirkimo laimėtojas, taip klinikos pažeidė Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Taig Santaros klinikos atrankos etape netinkamai taikė ir aiškino atrankos kriterijus, todėl buvo priimtas UAB „Tradintek“ pasiūlymas, o „Siemens Healthcare“ Oy Lietuvos filialo pasiūlymas buvo atmestas.

Europos Komisijos sprendimu nustatytose su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėse nurodyta, kad, nustačius pažeidimą, kai atrankos kriterijai buvo pakeisti atrankos etape arba buvo netinkamai taikomi atrankos etapo metu, todėl buvo priimti tokie laimėję pasiūlymai, kurie nebūtų buvę priimti, turi būti taikoma 25 proc. pataisos norma.

Pasak teismo pirmininko padėjėjo ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Audrio Kutrvičiaus, šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Analitikų vertinimu, 2017 m. realus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sieks 3,7 proc. – smagus šuoliukas palyginant su 2016-aisiais, kai BVP augo 2,3 proc. Visgi, 2018–2019 metais BVP augimas bus santūresnis – atitinkamai 2,8 proc. ir 3 proc. Sulėtėjimą lems vangesnis vidaus vartojimo augimas, tačiau ekonomiką į priekį temps energinga eksporto plėtra ir ES struktūrinių fondų paramos skatinamos investicijos. Iš pirmo žvilgsnio toks augimas atrodo neblogai, tačiau jo Lietuvai – jaunai besivejančiai ekonomikai – toli gražu nepakanka. Tad turime išnaudoti palankų metą reformoms, o ne plaukti pasroviui, rašoma pranešime žiniasklaidai. 

Kodėl ne visi gyventojai jaučia pagerėjimą

„Šiemet fiksuojama situacija, kai darbo užmokesčio augimo efektą gesina išaugusi infliacija, todėl statistinis vartotojas gyvenimo kokybės pokyčio tiesiog nepajunta. Ypač lyginant su 2016 metais, kai infliacijos ir darbo užmokesčio augimo proporcijos buvo labai palankios gyventojams: infliacija – 0,7 proc., bruto darbo užmokesčio augimas – 8,7 proc. Be to, infliacija paliečia kiekvieną gyventoją, o atlyginimas didinamas tik tam tikrai dirbančiųjų daliai. Būtent subjektyvūs faktoriai lemia kai kurių visuomenės grupių vertinimus apie prastesnę ekonomikos būklę ir perspektyvas, nors oficiali statistika rodo priešingai. Tačiau artimiausių metų infliacijos prognozės bus palankesnės“, – sako banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

Analitikų skaičiavimu, 2018 m. infliacija sieks 2,5 proc., tuo tarpu bruto darbo užmokestis augs 6 proc., o 2019 metais infliacijos augimo rodiklis turėtų siekti 2,6 proc., o darbo užmokestis didės 5 proc. Kitąmet kainų kilimas turėtų sulėtėti dėl ne tokių reikšmingų kaip pernai pokyčių akcizų politikoje bei santūresnių kertinių žaliavų kainų pokyčių tarptautinėse rinkose. Be to, išaugusi infliacija apribojo kelerius metus iš eilės Lietuvos ekonomiką variusį vidaus vartojimo variklį. Jei šių metų pirmąjį ketvirtį namų ūkių vartojimas augo 5,5 proc., jau trečiąjį metų ketvirtį jo augimas smuko iki 2,4 proc., o metus, tikėtina, užbaigsime su dar mažesniu augimu. Tad tikėtina, kad prekybininkai bus priversti sureaguoti į vangesnę paklausą siūlydami vartotojams patrauklesnes kainas.

Eksporto renesansas įvyko, bet turime išlikti parengty

Optimizmo suteikia eksporto šuolis. Lietuva per tris 2017 metų ketvirčius prekių ir paslaugų eksportavo 12 proc. daugiau nei per atitinkamą pernai metų laikotarpį, kai 2016-aisiais augimas tesudarė 3,5 proc.

„Tikėtina, kad reikšmingas eksporto augimas išliks ir ateinančiais metais. Nors augantis darbo užmokestis mūsų prekes ir paslaugas tarptautinėje arenoje daro mažiau konkurencingas, optimizmo įkvepia didėjantis darbo našumas, investicijos į verslo optimizavimą, planuojamas tiesioginių užsienio investicijų proveržis bei paslaugų eksporto potencialas“, – sako I. Genytė-Pikčienė.

Nors augantis darbo užmokestis mūsų prekes ir paslaugas tarptautinėje arenoje daro mažiau konkurencingas, optimizmo įkvepia didėjantis darbo našumas, investicijos į verslo optimizavimą, planuojamas tiesioginių užsienio investicijų proveržis bei paslaugų eksporto potencialas.

Darbo našumas Lietuvoje 2017 m. antrąjį ketvirtį augo 4,4 proc., kai 2016 m. jo augimas siekė vos 0,3 proc.

Vis tik vertindama vidutinio laikotarpio perspektyvas analitikė įspėja, kad eksportuojančios įmonės privalo išlikti budrios ir galimiems iššūkiams ruoštis jau dabar. „Neapibrėžtumas dėl prekybos režimo su Jungtine Karalyste po „Brexit“, šios rinkos ekonominė sveikata ir tikėtinas svaro kurso nestabilumas – rimtas iššūkis šią rinką pamėgusioms veikloms“, – sako I. Genytė-Pikčienė.

Reikšmingą savo produkcijos dalį į Jungtinę Karalystę eksportuoja aprangos ir tekstilės (11 proc.), baldų (10 proc.), plastikinių ir guminių gaminių (7,3 proc.) bei chemijos (7 proc.) pramonės šakos. Taipogi Jungtinė Karalystė – itin reikšminga rinka informacinių technologijų ir telekomunikacijų, užsakomųjų pramonės ir finansinių paslaugų eksportuotojams.

Analogiškai privalu susimąstyti ir įmonėms, tampriai susiejusiomis savo veiklą su Šiaurės šalių nekilnojamojo turto rinkos perspektyvomis. „Šiaurės šalys ilgą laiką buvo saugus užutėkis Lietuvos verslui, eksporto plėtra į jas lenkė vidutinį eksporto augimo tempą. Tačiau, pavyzdžiui, Švedijoje ir Norvegijoje būsto rinkos raida nėra tvari, o tam tikrų Lietuvos eksportuojančių pramonės šakų priklausomybė nuo šios rinkos yra ypač didelė. Tad metas didinti eksporto diversifikaciją ir taip apsidrausti iš anksto pasimokant ir visai nesenos istorijos pamokų“, – teigia analitikė prisimindama Rusijos embargo smūgį Lietuvos ekonomikai.

Baldų pramonės eksportas į Šiaurės šalis sudaro beveik 40 proc., metalų ir metalo gaminių – 34 proc., aprangos ir tekstilės – 32 proc., mašinų ir įrengimų – 23 proc., o medienos ir popieriaus pramonės gaminių – 20 proc.

„Brexit“ pasekmės ir nukirsta ES paramos bambagyslė

Kaip pastebi „Luminor“ vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas, vienas didžiausių ateinančio dešimtmečio iššūkių Lietuvai – pasirengti ES struktūrinės paramos srauto sumažėjimui. Kai pasitrauks ketvirtas pagal dydį ES donoras – Didžioji Britanija, pajusime „Brexit“ įtaką, o 2020 m. Lietuva taps „per turtinga“ ES struktūrinei paramai. Lietuvos BVP vienam gyventojui jau dabar viršija 75 proc. ES vidurkio, o tai yra riba virš kurios reikšmingai mažėja ES finansinė pagalba šaliai. Tai mūsų šalies ekonomikai bus nemenkas smūgis. 2014–2020 metais iš ES struktūrinių fondų gausime beveik 7 mlrd. eurų, o tai sudaro 1,9 proc. Lietuvos BVP.

Vienas didžiausių ateinančio dešimtmečio iššūkių Lietuvai – pasirengti ES struktūrinės paramos srauto sumažėjimui.

„Tai labai rimtas iššūkis politikams, dabar pats laikas imtis rimtų reformų, nes sumažėjusios ES investicijos gali dar labiau padidinti regioninę atskirtį, paaštrinti viešojo sektoriaus problemas ir padidinti emigracijos mastus. Mūsų ateitis iš principo priklauso nuo to, kaip susitvarkysime su šiomis problemomis, nes kol kas mums tai sekasi sunkiai“, – sako Ž. Mauricas.

Ekonominės politikos grimasos: Rumunijoje minimali alga taps didesnė nei Lietuvoje

2012–2016 metais 1000 gyventojų Lietuvoje teko 5,9 emigranto ir pagal tai pirmavome visoje ES. „Tai užburtas ratas: negaudami didesnio darbo užmokesčio emigruoja geriausi darbuotojai, norėdama surinkti biudžetą valdžia didina mokesčius, o šiems didėjant darbdaviai vengia investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir technologijas. Ir tik nuo valdžios sprendimų priklausys, kaip mes iš jo išeisime. Tai padaryti reikia, nes toks darbo jėgos nukraujavimas sparčiai senstančiai visuomenei yra labai rimtas iššūkis“, – sako ekonomistas.

Scanpix nuotr.

Pasak jo, akivaizdu, kad tai sisteminė problema, kurią reikia spręsti radikaliai, tačiau kol kas vyrauja sumaištis tarsi projektuojant Lukiškių aikštę, tvarkant griūvantį Gedimino kalną ar statant Nacionalinį stadioną. Rezultatas – kitąmet minimalus darbo užmokestis Rumunijoje greičiausiai sieks 408 eurus ir aplenks lietuviškąjį (400 Eur). Demografiniai rodikliai nuteikia dar didesniam pesimizmui. Jei šiuo metu vieną senjorą išlaiko 2,8 darbingo amžiaus žmogaus, jau 2030 metais tai turės daryti 2,1, o 2050 m. – tik 1,6 darbingo amžiaus žmogaus.

„Šiuo metu pagal ekonomikos rodiklius esame paviję neturtingiausias ES senbuves – Graikiją, Kiprą ir Portugaliją. Tikėtina, kad nemaža dalimi tai lėmė konvergencijos efektas. O toliau kas? Galime likti ties 75 proc. ES bendrojo vidaus produkto vidurkio riba arba spartinti ūkio plėtrą ir vytis lyderius. Tačiau tam neužtenka pavienių, tegu ir radikalių, veiksmų – Lietuvai būtina pasirinkti aiškią kryptį, kuria turi judėti visas ūkis, dėl to sutariant visoms politinėms jėgoms. Mano galva, „Industry 4.0“ – ketvirtoji pramonės revoliucija – yra kelias, kurį Lietuva turi rinktis, norėdama išsivaduoti iš emigracijos/demografijos prakeiksmo. Tačiau norint technologijomis pakeisti pigią darbo jėgą ir kurti aukštos pridėtinės vertės produktus norų neužtenka – reikia veiksmo. 2020-aisiais, žinoma, pasaulio pabaigos nebus, tačiau jei nieko nedarysime, po 2020-ųjų Lietuva gali tapti šalimi, kurioje gyventi norėsis vis mažiau“, – konstatuoja Ž. Mauricas.

„Citadele“ banko užsakymu „Spinter“ atliktas reprezentatyvus tyrimas parodė, kad verslo planus su europinėmis investicijomis iš viso sieja 21,5 proc. mažų ir vidutinių šalies įmonių ir dar tik 3,8 proc. jų šią paramą jau gavo. 4,4 proc. bendrovių tvirtina jau pateikusios paraiškas europinėms lėšoms gauti, o 13,3 proc. ketina tą padaryti.

Konkuruojant dėl dabartinio laikotarpio struktūrinių fondų, aktyviausias Vilniaus regionas, kur europinės lėšos domina kas ketvirtą įmonę – nuo jo neatsilieka ir Utena. Telšių ir Panevėžio apskrityse ES struktūriniai fondai yra kas penktos mažos ir vidutinės įmonės akiratyje.

„Vilniaus apskritis sukuria maždaug du penktadalius šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), o vos keliais procentais prie BVP prisidedantiems atokesniems Lietuvos regionams reikia realaus finansinio postūmio, kad juose veikiantis verslas įgautų naują kvėpavimą. Vėlavimas skelbti kvietimus lemia, kad tik keli procentai įmonių jau gali naudotis europinėmis investicijomis įpusėjus tretiesiems 2014-2020 m. finansinio laikotarpio metams. Tai rimtas signalas atsakingoms institucijoms, kad jos susitelktų ir paspartintų ES lėšų skirstymą, nes laukiant finansavimo pamažu atsiranda investicijų vakuumas – investicinių projektų įgyvendinimas tiesiog atidedamas, laukiant kvietimų“, - sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

Smulkųjį ir vidutinį verslą kredituojantis „Citadele“ bankas prognozuoja, kad europiniams kvietimams pagaliau išjudėjus, rinka gali pajusti vadinamąjį „butelio kakliuko“ efektą, kuomet vienu metu plūstelės kreditavimo paraiškų srautas.

„Tyrimai rodo, kad mažos ir vidutinės įmonės planuoja pasinaudoti europinėmis investicijomis ir kantriai laukia starto momento. Tikėtina, kad rinką vienu metu gali užtvindyti paraiškos, bandant atsiriekti struktūrinių fondų lėšų dalį ir lygiagrečiai aiškinantis kofinansavimo galimybes. Tačiau labai svarbu, kad įmonės savo finansines ir papildomo kreditavimo galimybes pasitikrintų iš anksto, tokiu būdu jos galės preciziškiau susiplanuoti ir pačią paraišką europinėms investicijoms“, - pataria „Citadele“ banko Verslo bankininkystės tarnybos direktorė Jūratė Jazukevičienė.

„Citadele“ banko apklausos duomenimis, ES fondų investicijos labiausiai domina įmones, kurios užsiima gamyba. Beveik trečdalis jų jau pretenduoja arba pretenduos į europines lėšas, o kas septinta maža ir nedidelė gamybos įmonė jomis pastaruoju metu jau pasinaudojo.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ banko „Citadele“ užsakymu 2016 metų balandžio 15 – gegužės 5 dienomis atliko 503 Lietuvos smulkių ir vidutinių įmonių tyrimą.

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino, kad neformaliojo ugdymo krepšelis nuo balandžio bus finansuojamas iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų.

Vyriausybė teigia, kad taip neformaliojo švietimo krepšelis bus finansuojamas nepertraukiamai.

„Jokios įtakos finansavimo šaltinis mokiniui, pasirinkusiam neformaliojo švietimo veiklą, neturės, nenukentės ir neformaliojo švietimo paslaugų teikėjai. Priešingai – tikimasi, kad tai leis išplėsti vaikų neformaliojo švietimo galimybes“, - rašoma Vyriausybės pranešime.

ES lėšų neformaliam ugdymui prireikė po to, kai Švietimo ir mokslo ministerija pažadėjo iš biudžeto neformaliajam ugdymui skirtomis lėšomis kelti mokytojų algas. Skelbta, kad iš neformaliojo švietimo krepšelio bus paimti 6 mln. eurų.

Šiuos pinigus ir dar 2 mln. eurų iš Vyriausybės išsikovojo vasario pabaigoje - kovo pradžioje streikavę pedagogai.

Taip pat Vyriausybė, trečiadienį pakoregavusi mokinio krepšelio lėšų skirstymo metodiką, numatė mažinti mokyklų valdymui skiriamų lėšų dalį. Nuo rugsėjo mokyklos ugdymo procesui organizuoti ir valdyti galės būti skiriama ne daugiau kaip 10 proc. nuo lėšų, skirtų ugdymo planui įgyvendinti, išskyrus kaimo gyvenamojoje vietovėje esančias mokyklas, turinčias iki 120 mokinių. Joms numatoma ne daugiau kaip 13 proc. nuo lėšų, skirtų ugdymo planui įgyvendinti. Ne mažiau kaip 4 proc. lėšų turės būti skiriama psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai organizuoti ir paslaugoms apmokėti.

Praėjusiais metais, nepaisant dar nepradėtos skirstyti 2014-2020 m. Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos, žemės ūkio sektoriaus skolinimosi poreikiai nemažėjo. Pernai, palyginti su 2013 metais, ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms SEB banko išduotų paskolų portfelis augo dešimtadaliu (11 proc.), lizingo – penktadaliu (20 proc.). Banko duomenimis, 7 iš 10 finansavimo atvejų pernai buvo skirti investiciniams projektams įgyvendinti.

„Tai, kad žemės ūkis daugiau skolinasi investicijoms, o ne apyvartinėms lėšoms, rodo, kad sektorius yra stabilus ir turi reikiamas finansines atsargas ne tik netikėtoms trumpalaikėms situacijoms, bet gali dalį jų skirti plėtrai“, − sako Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.

Banko duomenimis, viena daugiausiai besiskolinančių žemės ūkio šakų ir toliau išlieka augalininkystė – pernai 71 proc. naujų banko paskolų suteikta šio šakos ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms. Jos gautą finansavimą dažniausiai skyrė žemių įsigijimui, technikos atnaujinimui. Aktyviausiai, banko duomenimis, skolinasi Panevėžio, Kauno ir Šiaulių apskričių žemės ūkio įmonės ir pavieniai ūkininkai.

Pasak V. Doveikos, šiemet tikimasi dar didesnio žemės ūkio įmonių ir ūkininkų skolinimosi aktyvumo, kadangi pradėtos skirstyti ES skiriamos tiesioginės išmokos.

„Šiemet pradėtų skirstyti naujo finansinio laikotarpio tiesioginių išmokų struktūra yra atnaujinta ir ūkininkų laukia tam tikros naujovės, tačiau žemės ūkis yra vienas aktyviausių ES struktūrines lėšas įsisavinančių sektorių. Be to, dalis ūkių savo planus buvo apriboję būtent dėl laukiamų ES išmokų, tad jas pradėjus skirstyti šie ūkininkai ir vėl kreipiasi dėl reikiamo finansavimo“, - sako V. Doveika.

Šiltos žiemos dėka sparčiau kyla greta Vilniaus numatyta pastatyti viena didžiausių regione atliekų rūšiavimo ir apdorojimo gamykla – Gariūnų pramoniniame rajone pradėtas antžeminių konstrukcijų montavimo darbų etapas. Teigiama, kad naujoji gamykla leis bent penkis kartus sumažinti atliekų, vežamų į Vilniaus regiono sąvartyną, kiekį. Projekto vertė siekia per 34,5 mln. eurų.

"Pradedami polių montavimo bei pamatų betonavimo darbai, įrenginėjami lauko vandentiekio ir nuotekų tinklai, iš viso statybvietėje darbuojasi apie 80 darbininkų ir inžinerinio personalo darbuotojų. Palankios meteorologinės sąlygos leido mėnesiu anksčiau nei planuota pradėti vykdyti biologiškai apdorojamų atliekų korpuso statybos darbus - nuo vasario pradžios statybininkų skaičius planuojama padvigubės ir sieks beveik 200", - sakė projektą įgyvendinančios bendrovės „Energesman“ direktorius Donatas Majus.

Anot, projekto vykdytojo, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC), direktoriaus Broniaus Povilansko, įgyvendinus šį projektą, bus priartėta prie šalies aplinkosauginių įsipareigojimų Europos Sąjungai įvykdymo, kurių nesilaikymas Lietuvai užtrauktų baudas, kaip jau nutiko Graikijai ir Italijai. „Statoma rūšiavimo gamykla padės įgyvendinti  Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą 2014-2020 m., kuriame nurodyta užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos iki 2020 metų sudarytų ne daugiau kaip 35 procentus 2000 metais susidariusių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų ir užtikrinti, kad iki 2020 metų mažiausiai 50 procentų (vertinant pagal atliekų kiekį) komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus ir kartono, metalų, plastikų ir stiklo atliekų būtų paruošiama naudoti pakartotinai ir perdirbti“, - tvirtino B. Povilanskas

Planuojama, kad naujojoje gamykloje per metus iš bendro komunalinių atliekų srauto pavyks ištraukti apie 36 tūkst. tonų perdirbimui tinkamų atliekų: beveik 8 tūkst. tonų popieriaus bei kartono, apie 7 tūkst. tonų stiklo, per 16 tūkst. tonų plastiko ir daugiau nei 5 tūkst. tonų įvairių metalų. Pastačius gamyklą Vilniuje bus sukurta virš 80 naujų darbo vietų.

Iš viso gamykla bus pajėgi priimti iki 277 tūkst. tonų komunalinių atliekų iš visų Vilniaus apskrities savivaldybių. Planuojama, kad iki penktadalio šioje gamykloje perrūšiuotų atliekų bus tinkamos perdirbimui, 50 proc. antriniam panaudojimui netinkamų atliekų bus paruošta kaip kuras deginimui, ir iki 20 proc. perdirbimui ar deginimui netinkamų atliekų bus išvežama į Kazokiškių sąvartyną. Likusi dalis – atliekų masės sumažėjimas biodžiovinimo procese, kuriame, panaudojant biologinio irimo metu išsiskiriančią šilumą, bus sausinamos atliekos.

Pažymima, kad gamykloje bus įdiegta pažangi oro valymo sistema su vakuumo siurbliais ir biofiltrais, kurie užtikrins, kad į aplinką patektų tik nuo kvapų ir dulkių išvalytas ir bekvapis oras.

Deginimui tinkamos atliekos bus ruošiamos specialiose biodžiovinimo tuneliuose, kuriuose susidarys 70 laipsnių temperatūra, užtikrinsianti, kad atliekos džiutų natūraliai bei būtų higienizuotos. Šis procesas visiškai saugus, nesusidaro sprogios dujos. Iš atliekų pašalinta drėgmė kurui suteiks daugiau kaloringumo, tad iš to paties atliekų kiekio bus galima išgauti santykinai daugiau šilumos energijos.

Vilniaus atliekų rūšiavimo ir apdorojimo gamyklos statybų rangovas yra bendrovė „Versina“. Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

Klaipėdos regione įgyvendintas ne vienas projektas, skatinantis turizmą, vystant jam pritaikytą infrastruktūrą. Ūkio ministerija turizmo plėtrai skyrė paramą pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemones.

Rekonstruojamas delfinariumas

Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumas yra vienintelis tokio pobūdžio turistinis centras Lietuvoje ir visose Rytų Baltijos šalyse. Muziejus, siekdamas prisidėti prie Lietuvos aktyvaus poilsio ir turizmo infrastruktūros plėtimo, paruošė projektą „Jūros teikiamų pramogų, poilsio, sveikatingumo paslaugų ir pažinimo parkas Kopgalyje (Delfinų terapijos centro įkūrimo I etapas – esamo delfinariumo pastato dalies rekonstrukcija)“, kuriam skirta daugiau nei 391 tūkst. litų ES struktūrinių fondų parama.

Galimybės Palangoje

Palangos miesto savivaldybės administracija taip pat nusprendė panaudoti ES lėšas turizmo vystymui ir pateikė projektą „Kempingo Nemirsetoje, Palangoje įrengimas“, kurio tikslas – plėtoti ekonominės klasės apgyvendinimo infrastruktūrą Palangoje, sukuriant palankesnes sąlygas aktyviam poilsiui. Projektui skirta didesnė nei 3,1 mln. litų ES struktūrinių fondų parama.

Kretingos dvaro sodyba

Kretingos muziejus žymus visoje Lietuvoje. Jį kasmet aplanko per 80 tūkst. žmonių. Tačiau dėl nepakankamos infrastruktūros muziejus neturėjo galimybės išnaudoti viso Kretingos dvaro sodybos muziejaus potencialo. Tad buvo paruoštas projektas „Kretingos dvaro sodybos paminklinių pastatų renovacija ir pritaikymas turizmui“, kuriam skirta beveik 5 mln. litų ES struktūrinių fondų parama.

Pritaikymas turizmui

Palangos konferencijų centras, matydamas, kad kurorte galima geriau išnaudoti visą turizmo potencialą, parengė projektą „Poilsio namų rekonstrukcija pritaikant turizmo poreikiams“, kuriuo siekiama sukurti ekonomiškai stiprų turizmo objektą, teikiantį kompleksines apgyvendinimo, maitinimo ir kitas paslaugas. Tam Ūkio ministerija skyrė daugiau nei 5 mln. litų ES struktūrinių fondų paramą.

Geriausių projektų rinkimai

Šie Klaipėdos regione įgyvendinti projektai buvo nominuoti Geriausių Europos Sąjungos paramos projektų apdovanojimams turizmo kategorijoje. Laimėtojai, kuriuos balsuodami internetu padėjo išrinkti gyventojai, apdovanoti šių metų gruodžio mėnesį.

Lietuvoje paskirstyta beveik visa šaliai skirta 2007-2013 metų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama.

ES per šį laiką finansuojamų projektų skaičius viršija 8,3 tūkst., jų bendra vertė - 30,7 mlrd. litų. Projektams paskirstyta 99,9 proc. lėšų, nurodoma Finansų ministerijos ataskaitoje, kurią kitą trečiadienį svarstys Vyriausybė.

Nepaskirstytas ES fondų lėšų likutis yra 49 mln. litų, daugiausiai jo tenka Vidaus reikalų ir Susisiekimo ministerijoms - po 18 mln. litų.