Vyriausybė įsipareigoja nuo kitų metų sausio 25 eurais padidinti minimalią algą (MMA), pareiškė premjeras Algirdas Butkevičius.

„Prie naujo socialinio modelio – lankstesnių darbo santykių, kurie verslui suteiks naujų galių plėtrai, pridedame ir savo įsipareigojimą – nuo 2016 metų pradžios 25 eurais iki 350 eurų didinti minimalią mėnesinę algą“, - ketvirtadienį Seime pareiškė premjeras.

Premjeras tikino, kad pensijos nebedidės tik prieš rinkimus, mat kartu su socialiniu modeliu siekiama indeksuoti pensijas.

„Kartu pertvarkoma valstybinio socialinio draudimo, pirmiausiai – pensijų, sistema, leis reguliariai, remiantis objektyviais ekonomikos duomenimis, indeksuoti pensijas. Kad jos didėtų ne prieš rinkimus, bet būtų susietos su darbo užmokesčio augimu. Socialinio draudimo pensijos labiau priklausytų nuo kiekvieno apdraustojo įmokų, o tai pozityviai lemtų jų mokėjimo paskatas, mažintų šešėlio efektą“, - tikino ministras pirmininkas.

Minimali alga šiemet nuo liepos jau padidinta 25 eurais - iki 325 eurų. Tai buvo trečias MMA didinimas nuo 2012-ųjų pabaigos, kai dirba dabartinė Vyriausybė. Be to, nuo liepos 3 eurais iki 108 eurų padidėjo bazinė pensija, o draudžiamosios pajamos - taip pat 3 eurais iki 434 eurų.

A.Butkevičius dar balandį pareiškė, kad nuo 2016 metų pradžios MMA gali būti didinama iki 350 eurų. Tuomet jis tikino, jog šalies finansinė padėtis tam yra palanki.

Seimo valdantiesiems priklausantys „darbiečiai“ siūlo minimalią algą iki 2016 metų liepos padidinti iki 437 eurų.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda birželį sakė, kad MMA kėlimas gali būti ir duoklė už socialinį modelį, atpildas už tai, kad naujas reglamentavimas keis nusistovėjusią situaciją darbo rinkoje.

Seime ketvirtadienį prasidėjo rudens sesija, kurioje numatoma svarstyti profesinių sąjungų nepasitenkinimą sukėlusį socialinį modelį, o darbuotojų atstovai Vilniuje rengia didelį mitingą, kuriame dalyvaus apie 2 tūkst. žmonių.

Nors per metus atpigo vištiena ir kai kurie kiti produktai, ypač daug sumokėti teks už daržoves, sako Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vyriausioji specialistė Asta Ramaškevičienė. Jos teigimu, pabrangimas priklauso nuo daržovių kilmės šalies, tačiau už kai kurias iš jų teks sumokėti net 160 proc. brangiau.

„Morkos, bulvės, kopūstai ir agurkai – pagrindinės lietuviškos daržovės – yra pabrangę. Kainų pasikeitimas priklauso nuo to, ar tos daržovės užaugintos Lietuvoje, ar įvežtos. Kainų kilimas svyruoja 20–160 proc. Ryškiausiai pabrango ir labiausiai išsiskiria morkos, nes, atsiradus šviežioms morkoms, palyginus su pernai metais, ypač nefasuotos morkos yra labai pabrangusios. Fasuotos morkos pabrangusios šiek tiek mažiau – apie 50 proc.“, – LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ nurodo A. Ramaškevičienė.

Daugiau teks sumokėti už žuvį

Per metus pieno produktai didžiuosiuose prekybos tinkluose atpigo dešimtadaliu, praneša Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Mėsos kainos, pasak A. Ramaškevičienės keitėsi įvairiai.

„Per metus maždaug apie 10 proc. atpigo beveik visi pieno produktai: pienas, kefyras, grietinė, sviestas, tepus riebalų mišinys, mažiau brandintas fermentinis sūris. Varškė atpigo netgi daugiau kaip 10 proc. Tai – metinis pokytis. Kalbant apie mėsą, kiaulienos kainos, galima sakyti, nesikeitė. Jautienos kainose yra mažėjimo tendencija – ši mėsa atpigo apie 5–8 proc.“, – nurodo A. Ramaškevičienė.

Ji priduria, kad iš jautienos produktų atpigo tik kumpis su kaulu ir kumpis be kaulo. Ekspertės teigimu, nugarinė pabrango apie 10 proc., tačiau vištienos produktų kainos atpigo apie 13–14 proc. Kiaušiniai, priklausomai nuo jų dydžio, per metus atpigo 6–15 proc. Pasak A. Ramaškevičienės, šiek tiek didėja žuvies produktų kainos.

„Jūrinės lydekos, silkės, jūriniai ešeriai ir menkės per metus šiek tiek pabrango. Gal ryškiausiai pakito silkių kaina – jos pabrango apie 16 proc. Kitų minėtų žuvų kainos pakilo apie 5 proc. Didėjimo tendencija lengvai matoma ir trumpame laikotarpyje – kainos, išskyrus menkių, padidėjo apie 2–3 proc.“, – sako A. Ramaškevičienė. Jos aiškinimu, per savaitę menkių kainos sumažėjo apie 2 proc., tačiau, išreiškus valiuta, kaina tepasikeitė apie 10 euro centų.

Atpigo tik pomidorai, paprikos ir svogūnai

Per metus šiek tiek sumažėjo juodos duonos kaina – apie 9 proc., bet balta duona ir batonas nepinga. Jų kaina išlieka labai panaši ir svyruoja vos 2–3 proc. „Cukraus pigimo tendencija ta pati, kaip ir šiek tiek anksčiau. Vis dėlto rinkoje yra cukraus perviršis, todėl cukrus, palyginus su pernai metais, pigesnis apie 8–9 proc.“, – nurodo A. Ramaškevičienė.

Anot ekspertės, didžiausi kainų svyravimai pastebimi daržovių sektoriuje. Ypač tai galima pastebėti dabar, kai rinką papildė šviežių lietuviškų daržovių derlius. A. Ramaškevičienės tvirtinimu, lyginant su pernai metais, beveik visos daržovės yra pabrangusios. Ji išskiria tik pomidorus, paprikas ir svogūnus, kurie šiek tiek atpigo.

„Morkos, bulvės, kopūstai ir agurkai – pagrindinės lietuviškos daržovės – yra pabrangę. Kainų pasikeitimas priklauso nuo to, ar tos daržovės užaugintos Lietuvoje, ar įvežtos. Kainų kilimas svyruoja 20–160 proc. Ryškiausiai pabrango ir labiausiai išsiskiria morkos, nes, atsiradus šviežioms morkoms, palyginus su pernai metais, ypač nefasuotos morkos yra labai pabrangusios. Fasuotos morkos pabrangusios šiek tiek mažiau – apie 50 proc.“, – nurodo A. Ramaškevičienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad prieš mėnesį prekybos centruose morkų dar nebuvo, o prieš savaitę jos buvo dar brangesnės, nei yra dabar. Per savaitę, pasak pašnekovės, lietuviškos morkos atpigo apie 24 proc.

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos krito

A. Ramaškevičienė priduria, kad panašią tendenciją galima matyti, stebint bulvių kainas. „Jos taip pat po truputį pinga, tačiau, palyginus su pernai metais, kaina dar išlieka gerokai aukštesnė. Importuoti kopūstai taip pat yra apie 10 proc. brangesni, palyginus su pernai metais. Savaitės, mėnesio laikotarpyje pastebimas svyravimas – prieš mėnesį jie buvo dvigubai brangesni. Dabar, po mėnesio, jie atpigo, tačiau per savaitę pokyčio nėra“, – teigia A. Ramaškevičienė.

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos Lietuvoje liepos mėnesį, palyginus su praėjusių metų liepa, sumažėjo apie 5,5 proc., praneša Statistikos departamentas. Augalininkystės produktų supirkimo kainos per metus padidėjo 9 proc., o gyvulininkystės produktų supirkimų kainos smuko apie 15 proc. Iš gyvulininkystės produktų labiausiai, beveik ketvirtadaliu, sumažėjo natūralaus riebumo pieno, beveik penktadaliu – kiaulių supirkimo kainos.

Iš augalininkystės produktų beveik ketvirtadaliu pabrango rapsų sėklos, o 13 proc. pabrango bulvės ir kvietrugiai. Maždaug dešimtadaliu padidėjo kviečių ir rugių supirkimo kainos, o avižų ir miežių – dešimtadaliu sumažėjo.

Naudotų automobilių pardavėjai džiaugiasi neįprastai aktyvia vasara ir prognozuoja, kad šiemet rinka augs 10-15 proc., rašo "Verslo žinios".

"Pusmetį iki euro įvedimo ir kelis mėnesius po to prekybos nebuvo. Tačiau nuo liepos rinka juda", - teigė Naudotų transporto priemonių pardavėjų asociacijos vadovas Vismantas Baršys.

Baltijos realizacijos centro (BRC) specialistai taip pat patvirtino, kad rinka auga. BRC vadovas Mindaugas Slovikas prognozuoja, kad rinka iki metų galo ūgtelės 10-15 proc., iš dalies ir dėl euro, nes žmonės vis dar dažnai neskiria, šimtas litų, ar šimtas eurų.

Prisitaikymas prie šiais metais įvestos vieningos ES valiutos daugeliui mažų ir vidutinių įmonių nebuvo finansiškai skausmingas. Su euro įvedimu susiję pakeitimai keturioms iš dešimties įmonių nepareikalavo jokios finansinės injekcijos, o daugelio likusių smulkiųjų verslininkų išlaidos siekė tiek, kiek ir buvo planuota. 20 proc. mažų ir vidutinių įmonių šiam tikslui investavo iki 290 eurų, o 29 proc. – nuo 291 iki 1450 eurų.

Tokie duomenys paaiškėjo Lietuvos centrinei kredito unijai (LCKU) inicijavus tyrimą, kurio metu bendrovė „Spinter tyrimai“ apklausė 505 smulkias ir vidutines Lietuvos įmones.

„Pernai atlikto tyrimo metu beveik 60 proc. smulkiųjų verslininkų teigė manantys, jog euro įvedimui reikės investuoti ne daugiau 1000 litų (289,62 euro). Praėjus daugiau nei pusmečiui po naujosios valiutos įvedimo, galima konstatuoti, kad tokios prognozės išsipildė, o euro įvedimas smulkiajam verslui neatnešė neplanuotų išlaidų“, – konstatavo Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) vyriausiasis ekonomistas prof. Vaidievutis Geralavičius.

Vos dešimtadaliui mažų ir vidutinių įmonių su vieningos ES valiutos įvedimu susiję pakeitimai kainavo daugiau nei 1450 eurų.

„Euro įvedimo kaštus patyrė didžioji dalis prekybininkų – tik 26 proc. jų teigė apsiėję be papildomų investicijų. Prekybininkams teko investuoti į apskaitos sistemų pakeitimus, naujų etikečių gamybą, taip pat pasirūpinti grynųjų pinigų atsargomis sausio pradžioje. Tuo tarpu gamybos ir paslaugų įmonės dažniau išsivertė be papildomų investicijų“, – pastebėjo LCKU vyriausiasis ekonomistas.

Mažiausias investicijas euro įvedimui įvardijo iki 10 darbuotojų turinčios mažos įmonės, o 41 proc. tokių įmonių investicijų išvis neprireikė. Tuo tarpu daugiau nei 50 darbuotojų turinčių įmonių grupėje vos dešimtadalis bendrovių išsivertė be papildomų investicijų, o 37 proc. šių įmonių nurodė investavusios daugiau nei 1450 eurų. „Tai natūralu – didesnės įmonės naudoja sudėtingesnes informacines ir apskaitos sistemas, kurių pertvarkymui teko skirti daugiau išlaidų“, – teigė prof. V. Geralavičius.

Tiesa, LCKU vyriausiasis ekonomistas atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis euro įvedimui lėšų neskyrusių įmonių greičiausiai dar nėra pakeitusios įstatų. Kaip žinoma, AB ir UAB statusą turinčios įmonės iki 2016 m. gruodžio 31 d. turi pakeisti savo įstatus, akcijų nominalią vertę ir įstatinio kapitalo dydį nurodydamos eurais. Įstatų pakeitimas skirtingose teisinių paslaugų įmonėse gali kainuoti maždaug 100-300 eurų.

Gyventojams pripratus prie naujos valiutos ir mažėjant neigiamoms tendencijoms, antrąjį šių metų pusmetį tikimasi vartojimo augimo Lietuvoje, rašo "Verslo žinios".

"Teigiamą pokytį jau rodo ir gyventojų infliacijos lūkesčiai. Manančiųjų, kad infliacija didės, mažėja, žmonės pradeda priprasti prie naujų banknotų ir šiek tiek kitokių kainų. Galima sakyti, kad pusmečio užteko, didžioji dalis gyventojų apsiprato gyventi su euru. (...) Antrąjį pusmetį vidaus vartojimas išliks stiprus ir turėtų prisidėti prie viso ūkio augimo", - dienraščiui sakė banko DNB vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka.

Jos teigimu, vartojimo augimui įtaka padarys ir pasaulinių tendencijų gerėjimas bei atsigavimas Vakarų Europoje.

Mažmeninės prekybos tinklai, nusprendę kainas rodyti dviem valiutomis ilgiau nei buvo numatyta, apsunkina vartotojams perėjimą nuo litų prie eurų, rašo "Verslo žinios".

"Euro įtaka negali ilgai trukti. Tik kažin ar kai kurie prekybininkai, nusprendę toliau skelbti kainas litais, nedaro sau meškos paslaugos. Tai užtęsia tą agoniją ir valiutos perskaičiavimą. Reikia susitaikyti, kad gyvename su nauja valiuta", - dienraščiui teigė "Swedbank" vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis. Kainų nurodymą dvejomis valiutomis yra pratęsusios "Maxima", "Rimi" ir "Norfa".

Jo teigimu, euro įtaka labiausiai pasireiškė pirmąjį šių metų ketvirtį ir vartojimas buvo sumažėjęs, be to, vartojimo sumažėjimui įtakos turėjo ir išankstinis gyventojų ruošimasis eurai, kai prekės buvo perkamos iš anksto.

Praėjus pusmečiui nuo euro įvedimo, nuo liepos 1-osios Lietuvoje maždaug 4 kartus mažėja vietų, kur galima keisti litus į eurus. Komerciniai bankai nemokamai litų banknotus keis 83 vietose ir tik apskričių centruose.

Lietuvos bankas pranešė, kad monetas keis tik jo kasos Vilniuje ir Kaune - tai bus daroma neribotą laiką.

"Didžioji apyvartoje buvusių litų dalis jau iškeista, tačiau banknotų dar turintys žmonės iki šių metų pabaigos nemokamai juos galės pasikeisti komerciniuose bankuose daugelyje Lietuvos miestų. Litų monetas, kaip ir banknotus, visada priims Lietuvos bankas", - pranešime sakė LB Grynųjų pinigų tarnybos direktorius Mindaugas Vilkelis.

Birželio 30 dieną į Lietuvos banką dar nebuvo grįžę 610 mln. litų: 12,1 mln. vienetų įvairių nominalų banknotų ir 864,9 mln. vienetų monetų, iš jų 71 proc. yra 1, 2 ir 5 centų monetos.

"Tikėtina, kad didžioji dar neiškeistų grynųjų litų dalis ir negrįš, nes per daugiau kaip dvidešimt lito cirkuliavimo metų dalis pinigų iškeliavo į užsienį, prapuolė gaisrų metu ir panašiai", - sakė M.Vilkelis.

Nuo sausio 1 dienos iki kovo 1 dienos litus nemokamai keitė 330 Lietuvos pašto ir 14 kredito unijų skyrių, o iki birželio 30 dienos - 343 bankų padaliniai. per pusmetį Lietuvos banko kasose atlikta 37,5 tūkst. pinigų keitimo operacijų, priimta daugiau negu 71 mln. litų, išmokėta 20,6 mln. eurų.

Nuo  trečiadienio nebereikia kainų nurodyti eurais ir litais. Didieji prekybos centrai žada neatsisakyti kainų rodymo dviem valiutomis, etiketes su kainomis litais juose matysime bent jau iki rudens. O smulkieji prekybininkai ar mažesniuose miesteliuose įsikūrę paslaugų teikėjai, manoma, kainas litais nurodys ir dar ilgiau.

Kai kuriose euro zonos šalyse po naujos valiutos įvedimo pardavėjai, nors ir neįpareigoti įstatymo, žymiai ilgiau nurodo kainas dviem valiutomis.

Pavyzdžiui, Vokietijoje, eurą įsivedusioje 2002–aisiais, kai kurie prekybos centrai kainas iki šiol nurodo ir markėmis.

Tačiau ekonomistų teigimu, kuo ilgiau taip elgiamasi, tuo sunkiau žmonėms priprasti prie naujų kainų. Dauguma viešbučių ir dalis maitinimo įstaigų planuoja skelbti kainas tik eurais.

Premjeras Algirdas Butkevičius nesibaimina, kad nuo liepos 1-osios nebelikus prievolės skelbti kainas dviem valiutomis, o priežiūros institucijoms nebestebint pažeidimų, padidės prekių ir paslaugų kainos.

„Manau, kad konkurencija sureguliuoja kainas ir mes matom, kad Lietuvoje turime defliaciją. Nors nėra ji didelė, bet būtų geriau, kad turėtume tam tikro dydžio infliaciją, apie 1 procento. Manau, kad prekybininkai supranta, kad pakėlus kainas vartojimas vidaus rinkoje gali sumažėti. Bet aš tikiu, kad to nedarys, nes konkurencija Lietuvos rinkoje, kalbant apie vidaus vartojimą, yra labai didelė“, - antradienį interviu LRT radijui sakė A.Butkevičius.

Euro įvedimo komisija balandį nutarė nepratęsti kainų skelbimo eurais ir litais po liepos 1-osios. Finansų ministras Rimantas Šadžius tuomet teigė, kad skelbti kainas dviem valiutomis nebus draudžiama ir po liepos, tačiau tokio įpareigojimo nebeliks.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas pirmadienį teigė, kad dauguma šalies prekybininkų pratęs kainų skelbimą dviem valiutomis.

Lietuvoje euras įvestas šių metų sausio 1 dieną. Kainos dviem valiutomis Lietuvoje buvo pradėtos skelbti praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje.