Gausu Senajame žemyne

Kongreso metu dalyviai aptars gynybinio paveldo pritaikymą visuomenės poreikiams, dalysis patirtimi, kaip sėkmingai dirbti su vietos bendruomenėmis siekiant pritaikyti nenaudojamus ir apleistus fortus, bunkerius.

Europoje – tūkstančiai pačių įvairiausių karinių objektų, kurie per daugelį metų prarado savo gynybinę paskirtį ir šiuo metu atlieka visai kitokį vaidmenį bendruomenės, miesto, valstybės gyvenime.

„Šimtmečius karas buvo Europos kasdienybė, susipriešinusios valstybės siekė kuo stipriau įsitvirtinti, tobulėjant mokslui – tobulėjo ir griaunamoji jėga, atsirado vis galingesnė artilerija. Fortifikatoriai siekė pastatyti vis stipresnes ir atsparesnes pilis, tvirtoves, kurios atlaikytų priešo puolimą. Todėl įvairiausių tvirtovių ir įtvirtinimų prisikaupė tūkstančiai. Kongrese dalyvaus pačių įvairiausių tvirtovių atstovai. Štai Šibeniko tvirtovė – tikra viduramžių pilis ant Adrijos jūros kranto, o Nyderlanduose gausu panašių fortų kaip ir pas mus, Kaune, tačiau nacionalinis pasididžiavimas – Naujoji vandens linija, o įtvirtinimų būdas neįprastas – priešus turėjo sustabdyti vanduo, kai didžiulės teritorijos buvo numatytos dirbtinai užtvindyti. Kongrese lankysis ir atstovų iš Venecijos, Margheros forto – tvirtovės, kuri prieš kelis šimtmečius saugojo vieną turtingiausių Europos miestų", –  pasakojo Kauno tvirtovės parko direktorius Egidijus Bagdonas.

Dėmesys Ukrainai

Jis atkreipė dėmesį, kad šiandien Europos tvirtovė yra Ukraina. "Ten vyksta kova dėl visos Europos ateities, todėl turime palaikyti, stiprinti ją. Europos tvirtovių federacija pradėjo bendradarbiauti ir su gynybinio paveldo atstovais iš Ukrainos, kuriama partnerystės programa, kuri padės išsaugoti Ukrainos paveldą – jos istorines vertybes. Kongrese dalyvaus atstovų ir iš Ukrainos“, – sakė E.Bagdonas.

Mums, lietuviams, didžiausias pasididžiavimas – antikiniai piliakalniai, kurie tarsi ir turėtų būti tas svarbiausias antikinės Lietuvos palikimas, menantis šimtmečius ir tūkstantmečius protėvių kovos už laisvę ir nepriklausomybę, – kongrese išgirsime ir apie juos.

Kauno fortai beveik visą šimtmetį buvo visiškai pamiršti, riogsojo miesto pakraščiuose niekam nereikalingi ir apleisti. Buvo įprasta manyti, kad tai okupacinis palikimas, o fortus Rusijos caras pastatė ne Lietuvai, o savo imperijai ginti. "Dažnai sakau – iš lietuviško molio plytų ir prakaito pastatyta ši tvirtovė vis dėlto nepadėjo išsaugoti Rusijos imperijos, o šiandien matomi jos griuvėsiai primena, kad tai tapo mūsų galimybe atkurti Lietuvos valstybę. Todėl šiandien jie simbolizuoja laisvę“, – įsitikinęs Kauno tvirtovės parko direktorius.

Įvairiausių tvirtovių ir įtvirtinimų prisikaupė tūkstančiai. Kongrese dalyvaus pačių įvairiausių tvirtovių atstovai.

Pasidalyti patirtimi

Neužtenka vien istorijos ar tam tikros pasakojimo krypties, kad žmonės susidomėtų fortais ir pradėtų jais rūpintis. "Iš Kauno fortų patirties matome, kad svarbiausias vaidmuo čia tenka vietos bendruomenėms, kurios pastebėjo fortų potencialą. Čia buvo pradėtos rengti bendruomenės šventės, Joninės, koncertai, šiuolaikinio meno parodos", – teigė E.Bagdonas.

Pastaruosius penkerius metus didžiule parama įvairioms iniciatyvoms buvo ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programa, ir pirmieji renginiai daugelyje fortų įvyko palaikomi "Kaunas 2022" bendruomenių programos. Kartu pasitinkant Europos kultūros sostinės metus, dalis bendruomeninių iniciatyvų virto festivaliais – pavyzdžiui, šią vasarą Kauno tvirtovės III forte įvyko „SteamPunk“ festivalis. Tvirtovės požemiuose vyko industrinės muzikos „Matters“ pasirodymai, o Kauno tvirtovės I forte lankytojus pasitiko Kauno mitinio žvėries meninės instaliacijos.

„Šio kongreso tikslas – aptarti pavyzdžius ir pasidalyti patirtimi, kaip buvę kariniai objektai yra pritaikomi, kaip juos panaudoti prasmingai. Labai svarbu, kad paveldas nebūtų saugomas tik todėl, kad turi tokį statusą. Svarbu, kad būtų funkcija – nauda bendruomenei“, – teigė kongreso organizatoriai.

Tvarūs statiniai

Skaičiuojama, kad per pastaruosius penkerius metus iš viso Kauno fortuose įvyko daugiau nei 200 įvairiausių bendruomeninių renginių, o juos aplankė dešimtys tūkstančių lankytojų.

Tai galbūt atrodo kaip mažas įvykis viso miesto mastu, tačiau nepamirškime, kad dar ne taip seniai apleistuose fortuose tiesiog nebuvo įmanoma suorganizuoti jokio renginio. Augo Sosnovskio barščiai, gyveno benamiai, rinkosi narkomanai, požemiuose buvo kūrenamos padangos, o lankytojus pasitikdavo atviri šuliniai ir šiukšlių kalnai.

„Skamba dramatiškai. Tačiau taip ir buvo. Šiandien tik kai kuriuose fortuose dar galima pamatyti tokių neigiamų akcentų, kurie vis dar primena, kuo buvo virtę Kauno fortai. Darbo dar labai daug. Kol kas tvarkymo darbai apsiriboja daugiau higiena, bandome tvarkyti, kad būtų daugiau švaros ir šviesos. Šaliname menkaverčius krūmynus, naikiname Sosnovskio barščius, valome patalpas. Padedame rengti bendruomenių renginius, pasirūpiname, kad jie vyktų kuo sklandžiau“, – teigė E.Bagdonas

Europos tvirtovių kongreso tema pasirinkta neatsitiktinai, nes Kaunas – stipriausias bendruomenių ir kultūrinio bendradarbiavimo srityje.

„Žinoma, tvirtovės fortai yra savaime tvarūs – gal šiek tiek apgriuvę, aptrupėję, bet stovės dar šimtmečius. Reikia tik žmogiškosios šilumos, ir todėl bendruomenių vaidmuo čia lemiamas. Mūsų idėja, vizija – dirbti darniai tarp gamtos, žmogaus ir istorijos“, – teigė Kauno tvirtovės parko atstovai.