Kaip skelbia portalas „Delfi“, apie tai, kad ESBO negalės stebėti Lietuvoje vykstančių šalies vadovo rinkimų, organizacija pranešė balandžio 23-ąją.

Pasak ESBO, taip nutiko todėl, kad organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurui kvietimas buvo suteiktas su sąlyga, kad nebus įleidžiami kai kurių ESBO valstybių piliečiai.

Užsienio reikalų ministerija (URM) patvirtino, kad kvietė ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurą ir ESBO dalyvaujančias šalis stebėti šiais metais Lietuvoje vyksiančius rinkimus, tačiau su sąlyga, kad rinkimų nestebės Rusija ir Baltarusija.

„Lietuva, laikydamasi savo tarptautinių įsipareigojimų, pakvietė ESBO ODIHR ir ESBO dalyvaujančias šalis, išskyrus agresorę Rusiją ir jos parankinę Baltarusiją, stebėti šiais metais Lietuvoje vyksiančius rinkimus“, – atsakyme nurodė ministerija ir paaiškino, kodėl išskyrė šias dvi valstybes.

Lietuva savo pavyzdžiu demonstruoja principingą laikyseną, kuria neketina agresyviems diktatūrų režimams ir jų atstovams suteikti legitimumo regimybės.

„Rusijos bandymai kištis į Lietuvoje vykstančius procesus, taip pat ir į rinkimus, jos vykdomos agresyvios informacinės atakos, kuriomis siekiama kurstyti baimę ir paniką, trikdyti valstybės institucijų darbą, skatinti nepasitikėjimą valstybės sprendimais, kaip ir intensyvi prieš Lietuvą nukreipta Baltarusijos žvalgybų veikla, kelia grėsmes mūsų šalies nacionaliniam saugumui“, –  portalui perduotame komentare nurodė ministerija.

„Griežtai smerkiame Rusijos bandymus savuosius „rinkimus“ organizuoti okupuotose Ukrainos, Sakartvelo teritorijose, Moldovos Padniestrėje. Tiek Kremliaus, tiek ir A. Lukašenkos režimai stokoja bet kokio demokratinio teisėtumo“, – pažymėjo URM.

Rusijos ir Baltarusijos atstovų kvietimas stebėti rinkimų Lietuvoje, ministerijos vertinimu, būtų pasityčiojimas iš demokratijos.

„Lietuva savo pavyzdžiu demonstruoja principingą laikyseną, kuria neketina agresyviems diktatūrų režimams ir jų atstovams suteikti legitimumo regimybės, leisti jiems kištis ir vertinti demokratinių valstybių vidaus reikalus ir kartu ragina ESBO spręsti tarptautinę teisę grubiausiai laužančių, žmogaus teises trypiančių ir agresiją prieš Ukrainą vykdančių valstybių tolesnės narystės organizacijoje klausimą“, – apibendrino URM.

Rezultato, kad ESBO atstovai apskritai nestebės Lietuvoje vyksiančių prezidento rinkimų, ministerija nesiėmė vertinti.

Primenama, kad prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną.

Šiaurės Makedonija šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja šiai saugumo institucijai, kuri lapkričio 30–gruodžio 1 dienomis savo sostinėje surengs metinę ministrų konferenciją.

Šiaurės Makedonijos užsienio reikalų ministras Bujaras Osmani (Bujaras Osmanis) pirmadienį žurnalistams teigė gavęs laišką iš S. Lavrovo, pareikalavusio leisti jam atvykti į Skopję.

Visgi B. Osmani pridūrė, kad yra keletas su tuo susijusių iššūkių.

Anot B. Osmani, kadangi Šiaurės Makedonijos, kuri nėra Europos Sąjungos narė, bet prisijungė prie bloko sankcijų Maskvai, ir jos kaimynių oro erdvė yra uždaryta Rusijos lėktuvams, reikia imtis tam tikrų logistinių veiksmų.

Ministras sakė, kad pagal ESBO taisykles susitikime turi dalyvauti visos 57 valstybės narės.

„Tačiau tai priklausys nuo sprendimų, kurie bus priimti artimiausiomis dienomis. Tikiuosi, kad mums visiems pavyks būti Skopjėje“, – kalbėjo B. Osmani.

Praėjusiais metais ESBO ministrų susitikimą surengė tuometinė pirmininkė Lenkija. Varšuva atsisakė įleisti S. Lavrovą į šalį. Šis žingsnis išprovokavo Maskvos pyktį ir pareiškimą, kad tai beprecedentis ir provokuojantis sprendimas.

Rusijos delegacijai vadovavo Rusijos nuolatinis atstovas ESBO Aleksandras Lukaševičius.

Spalį Ukraina paragino pašalinti Rusiją iš ESBO, perspėdama, kad jei Maskva liks šios organizacijos nare, organizacijai grės lėta mirtis.

ESBO, kuri Šaltojo karo metais buvo įkurta siekiant sumažinti įtampą tarp Rytų ir Vakarų, padeda savo narėms koordinuoti veiksmus tokiais klausimais kaip žmogaus teisės ir ginklų kontrolė.

Pati Rusija ne kartą kaltino Vakarus bandant pakenkti ESBO ir teigė, kad organizacija nusigręžė nuo savo steigiamųjų principų.

Tuo tarpu Ukraina nuolat ragina pašalinti Rusiją iš tarptautinių organizacijų, įskaitant Didžiojo dvidešimtuko (G-20) grupę, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą ir visas svarbiausias sporto organizacijas.

ESBO buvo įkurta 1975 metais, o jos pagrindinė užduotis – puoselėti Vakarų ir Rytų blokų santykius. Be kita ko, ESBO padeda savo narėms koordinuoti veiksmus žmogaus teisių ir ginklų kontrolės klausimais.

„Viskas, ką Rusija dabar daro ESBO, žudo šią organizaciją“, – spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo ir ESBO pirmininkaujantis Šiaurės Makedonijos užsienio reikalų ministras Bujaras Osmani (Bujaras Osmanis), kalbėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Padėtis ESBO yra labai sudėtinga, skausminga, tačiau pasirinkimas labai paprastas – arba lėta mirtis su Rusija, arba naujas gyvenimas be jos“, – teigė D. Kuleba.

Ukraina ne kartą ragino pašalinti Rusiją iš tarptautinių organizacijų, įskaitant Didįjį dvidešimtuką (G-20), Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą ir visas svarbiausias sporto organizacijas, dėl jos plataus masto invazijos.

Rusija ne kartą kaltino Vakarus, kad šie bando sužlugdyti ir „užgrobti“ ESBO, teigdama, kad grupė nusigręžė nuo savo pamatinių principų.

Ši organizacija siunčia stebėtojus į pasaulyje vykstančius konfliktus ir rinkimus. Ji taip pat vykdo programas, kuriomis siekiama kovoti su prekyba žmonėmis ir užtikrinti žiniasklaidos laisvę.

Nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, organizacijai sunkiai sekasi atlikti savo darbą, nes Maskva blokuoja visus svarbius sprendimus, kurie priimami bendru visų narių sutarimu.

„Per susitikimą buvo aptartas ir (Kremliaus kritiko Aleksejaus) Navalno grįžimas į Rusiją. Sviatlana paragino tarptautines organizacijas padėti organizuoti saugų grįžimą namo jai ir kitiems demokratinių jėgų lyderiams“, – nurodoma antradienį jos „Telegram“ kanale paskelbtame pareiškime.

S. Cichanouskaja pareiškė, kad „norėtų kartu su tarptautine bendruomene rasti būdą saugiai sugrįžti į Baltarusiją“.

„Kadangi man iškeltos dvi baudžiamosios bylos ir paskelbta tarptautinė paieška, turi būti suteiktos ypatingos mano grįžimo garantijos. Navalno situacija rodo, kad tam būtina tarptautinės bendruomenės – visų pirma, ESBO – pagalba“, – pareiškė S. Cichanouskaja.

Navalno situacija rodo, kad tam būtina tarptautinės bendruomenės – visų pirma, ESBO – pagalba.

Per susitikimą taip pat buvo aptartos galimybės antivyriausybinių protestų krečiamoje Baltarusijoje surengti naujus prezidento rinkimus.

„Tikimės surengti rinkimus per 45 dienas ir mums čia reikia pagalbos“, – pabrėžė buvusi kandidatė į valstybės vadovus.

Pasak jos, ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras (ODIHR) galėtų padėti organizuoti naujus rinkimus, kurie atitiktų tarptautinius standartus ir būtų stebimi užsienio stebėtojų.

S. Cichanouskaja taip pat paragino organizaciją sudaryti sąlygas dialogui dėl Baltarusijos krizės užbaigimo.

„ESBO gali sukurti kontaktinę platformą ir pradėti nuo ekspertų apskritojo stalo, dalyvaujant ES, Baltarusijos demokratinėms jėgoms ir Koordinacinei tarybai, taip pat [Aliaksandro] Lukašenkos režimo atstovams“, – nurodė opozicijos lyderės atstovai.

Baltarusiją jau šeštą mėnesį krečia masiniai protestai dėl rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų.

Opozicija ir Vakarų demokratijos tvirtina, kad šie rinkimai buvo suklastoti, ir jų nugalėtoja laiko politikos naujokę S. Cichanouskają, kovoje dėl prezidento posto pakeitusią savo įkalintą vyrą.

Opozicijos Koordinacinė taryba buvo įkurta po rinkimų į Lietuvą pasitraukusios S. Cichanouskajos iniciatyva.

Protestuotojai reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių paleidimo ir naujų rinkimų.

Planuojama, kad trečiadienį Rusijos inspektoriai lankysis Klaipėdos mieste dislokuotoje brigadoje „Žemaitija“. Rusijos atstovai vertinamojo vizito metu turės galimybę gauti informaciją apie dalinio struktūrą, jame tarnaujančio personalo skaičių, turimų pagrindinių ginkluotės ir technikos sistemų tipus ir skaičių, taip pat bus galima apžiūrėti jų pavyzdžius.

Apsilankymo brigados padaliniuose metu, Rusijos inspektoriams bus sudarytos sąlygos susipažinti karių tarnybos kasdiene veikla.

Pagal inspekcijos metu gautą informaciją Rusijos ginklų kontrolės inspektorių grupė, vadovaudamasi 2011 m. Vienos dokumento nuostatomis, parengs ir išplatins ESBO šalims ataskaitas su išvadomis, kaip Lietuva vykdo tarptautinių sutarčių reikalavimus ginkluotės kontrolės srityje.

Tai bus pirmoji šiais metais užsienio šalių ginkluotės kontrolės priemonė Lietuvoje pagal 2011 m. Vienos dokumentą.  Lietuvos atstovai šiais metais jau du kartus inspektavo Rusijos ir po vieną kartą Sakartvelo ir Ukrainos karinius dalinius.

2011 m. Vienos dokumentas įpareigoja valstybes kasmet pateikti informaciją apie savo karines pajėgas, gynybinių pajėgumų vystymo planus ir karinį biudžetą, taip pat iš anksto informuoti apie planuojamą karinę veiklą. Valstybės taip pat įsipareigoja priimti savo teritorijoje nustatytą skaičių kitų šalių karinių ekspertų inspekcijų ir vizitų į karinius dalinius.

Remiantis 2011 m. Vienos dokumentu, kiekviena ESBO priklausanti šalis turi teisę patikrinti, ar kita šiai organizacijai priklausanti šalis nevykdo stambaus masto karinės veiklos, apie kurią būtina pranešti iš anksto, ir ar neturi nedeklaruotų karinių pajėgumų.

Bendrame pareiškime reiškiamas nerimas dėl pranešimų, kad Čečėnijoje žmonės kankinami ir žudomi dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės, o žurnalistams ir žmogaus teisių gynėjams kliudoma apie tai rinkti duomenis.

„Rusijos Federacijos matomas nenoras ar negebėjimas imtis šių rimtų žmogaus teisių pažeidimų sukūrė Čečėnijos valdžiai nebaudžiamumo jausmą vykdant tokius pažeidimus“, – rašoma Austrijos sostinėje Vienoje paskelbtame pareiškime.

Pareiškimą paskelbė Kanados atstovė, prie jo prisidėjo Jungtinės Valstijos, Britanija, Vokietija, Prancūzija, Skandinavijos ir Baltijos šalys.

Jos paragino Rusiją atlikti išsamų tyrimą ir pareikalavo ESBO formate pateikti oficialius atsakymus dėl to, kokių priemonių ji ėmėsi, kad užkirstų kelią šiems pažeidimams.

Lietuva pernai suteikė prieglobstį dviem gėjams iš Čečėnijos, kurie paspruko bijodami dėl savo saugumo.