„Mumis pasitiki daugiausiai klientų Lietuvoje. Užimame didžiausią rinkos dalį, tad jaučiamės įsipareigoję ne tik teikti visiems prieinamas aukštos kokybės paslaugas, tačiau ir rūpintis planetos ateitimi. Tai yra svarbi mūsų įmonės strategijos dalis, o šis tarptautinis įvertinimas rodo, kad einame teisingu keliu“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Baltijos šalims.

Europos klimato lyderių reitingo sąrašas sudarytas apskaičiuojant įmonių veiklos rezultatus trijų išmetamųjų teršalų mažinimo srityse. Pirmoji apima išmetamų teršalų kiekio mažinimą tiesioginėje veikloje. Antroji – įsipareigojimą sumažinti netiesioginį išmetamųjų teršalų kiekį, susidarantį įsigyjant energiją. Paskutinė, trečioji sritis, apima netiesioginių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimą, susidarantį įmonės vertės grandinėje.

Mumis pasitiki daugiausiai klientų Lietuvoje.

„Tele2“ savo veikloje vadovaujasi tik aukščiausiais tvarumo kriterijais. Bendrovė yra išsikėlusi ambicingą tikslą – iki 2035-ųjų metų savo veikloje ir vertės grandinėje pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį. Šis tikslas yra patvirtintas „Science-Based Targets“ iniciatyvos.

„SBTi“ iniciatyva taip pat pripažino, kad „Tele2“ savo išsikeltų ambicingų tikslų tvarumo srityje siekia kur kas greičiau nei numatyta anksčiau. Nors planuota, kad tikslas net 90 proc. sumažinti pirmos ir antros sričių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą bus pasiektas 2025-aisiais m., šį tikslą pavyko įgyvendinti trimis metais anksčiau – 2022-aisiais.

Pastaraisiais metais „Tele2“ grupės produktai ir paslaugos padėjo išvengti daugiau kaip 120 tūkst. tonų anglies dioksido išmetimo.

„Tele2“ pripažinimo sulaukė ir „CDP“ metiniame aplinkosaugos informacijos atskleidimo vertinime, kuris yra laikomas „auksiniu“ įmonių aplinkosaugos skaidrumo standartu. 2022 m. „CDP“ paskelbė, kad „Tele2“ grupė tapo viena iš 283 įmonių, gavusių aukščiausią balą, žymimą „A“ raide.

„Ekspertai, įvertinę Vilniaus praėjusių metų pažangą, inovatoriškumą ir sugebėjimą prisitaikyti prie rinkos sąlygų, skyrė miestui apdovanojimus visose vertinimo kategorijose: ekonominio potencialo, verslui draugiškos aplinkos, užsienio investicijų strategijos ir žmogiškojo kapitalo pritraukimo srityse“, – ketvirtadienį pranešė oficiali miesto turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“.

Anot jos, trijose kategorijose Vilnius pasirodė geriau nei pernai – ekonominio potencialo kategorijoje iš trečios vietos pakilo į antrą, verslui draugiškos aplinkos – iš šeštos – į trečią, o žmogiškojo kapitalo pritraukimo srityje – iš trečios – į antrą.

Vilnius užleido pernai užimtą pirmą vietą už tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo strategiją ir nusileido į antrą vietą.

Buvimas tarp perspektyviausių miestų Europoje – didelis įvertinimas ir įpareigojimas siekti savo užsibrėžtų tikslų.

Bendroje vidutinių ateities miestų kategorijoje Vilnius užima antrą vietą, pirmoje vietoje – Ciurichas.

„Smagu matyti, kad, nepaisant visų geopolitinių ir ekonominių iššūkių, Vilnius yra patrauklus miestas pasaulinio lygio kompanijoms, plečiančioms veiklą mūsų mieste. Buvimas tarp perspektyviausių miestų Europoje – didelis įvertinimas ir įpareigojimas siekti savo užsibrėžtų tikslų“, – sakė „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė.

Apdovanojimų ceremonija, kurioje bus apdovanojami aukščiausius pasiekimus pelnę Europos  miestai, įvyks kovo mėnesį didžiausioje pasaulyje nekilnojamojo turto parodoje MIPIM Kanuose.

Laikraštis Ukrainos lyderį pavadino „ukrainiečių tautos drąsos ir stiprybės kovoje su Rusijos agresija įsikūnijimu“.

„Ukrainos prezidentas tapo demokratinio pasaulio flagmanu pasaulinėje kovoje su autoritarizmu, galinčioje nulemti šio amžiaus eigą“, – rašo FT.

Laikraštis taip pat pažymi, jog nors iki karo V. Zelenskis sulaukdavo nemažai kritikos, Rusijai užpuolus Ukrainą jis pasirodė esąs geras lyderis, sugebėjo sutelkti ir Ukrainą, kad ji priešintųsi įsiveržimui, ir Vakarų šalis, kad jos jai padėtų.

Pasak FT, prezidento sprendimas likti Kyjive ir nepriimti JAV pasiūlymo evakuotis „buvo tarp svarbiausių karo momentų, skatinančių ukrainiečių kariuomenę ir tautą priešintis“.

„Tai buvo netikėta ukrainiečiams ir sąjungininkams Vakaruose, neturėjusiems didelių lūkesčių dėl šalies politinio lyderio“, – pažymi leidinys.

Prisimindamas pirmąsias Rusijos invazijos dienas ir savo sprendimą likti Kyjive, V. Zelenskis interviu FT sakė: „Aš labiau atsakingas nei drąsus. Tiesiog labai nemėgstu nuvilti žmonių.“

Konservatoriai ne tik Lietuvoje, be ir visame pasaulyje dabar skleidžia naują žinutę apie dabartinę Vyriausybę ir ypač ministrą Gabrielių Landsbergį.

„Mūsų balsas yra labai stiprus, nes mes paprastai brėžiame tas gaires“, – sakė Seimo narys Žygimantas Pavilionis.

„Norint sustiprinti savo pripažinimą visuomenėje, konservatoriai tarsi pasiuntė tokiu būdu žinutę, kad čia jie ne visada pakankamai įvertinami, bet, žiūrėkite, mus užsienis labai vertina“, – komentavo Seimo narys Algirdas Butkevičius.

Konservatorių lyderiai atsidūrė viename įtakingiausių pasaulio verslo leidinių. „Financial Times“ išleido septynių straipsnių ciklą apie Lietuvos saugumą, užsienio politiką, istoriją, krepšinį ir verslo startuolius. Užsienio reikalų ministerija džiaugiasi ypatingu dėmesiu, kurį esą pats „Financial Times“ skyrė Lietuvai. Europarlamentaras Andrius Kubilius džiaugiasi kad dėl G. Landsbergio ir Ingridos Šimonytės lyderystės „Financial Times“ parašė tokius straipsnius. Rasa Juknevičienė vylėsi, kad pamatys Ramūną Karbauskį su Sauliumi Skverneliu, paaiškėjo, kad straipsnius apie Lietuvą Lietuva nupirko.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Žinote, norėta, kaip geriau, išėjo, kaip visada“, – paklaustas savo nuomonę išsakė ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Straipsnių ciklą apie Lietuvą nupirko agentūra „Investuok Lietuvoje“.

„Tikiu, kad buvo tų argumentų. „Financial Times“ – tikrai skaitomas leidinys“, – sakė Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. 

„Galutiniam turiniui tai įtakos neturi. Išperkamas realiai tik dėmesys ir garantija, kad apie Lietuvą bus rašoma tam tikru metu“, – kalbėjo „Investuok Lietuvoje“ rinkodaros vadovė Rūta Nemunytė.

„Financial Times“ sumokėta 7 tūkst. Eur.

„Buvo leista vieną kartą pasiūlyti savo temas, ką mes tikrai darėme. Kaipgi nepasinaudosime tokiu pasiūlymu?! Tačiau nei kontrakto sąlygose, nei darbiniuose susitikimuose nebuvo leidinio įsipareigojimo kažkaip į tuos siūlymus atsižvelgti“, – pabrėžė R. Nemunytė.

Verslo lyderiai, taip pat valdančiuosius konsultuojantis komunikacijos ekspertas sako, kad užsakomieji straipsniai šaliai reklamuoti yra normali praktika.

„Pamatę auditorijas, kiek žmonių pasiekia ši reklama, suprastumėme, kad čia ir ne kažkokie labai pinigai dideli, nei kažkas čia tokio išskirtinio“, – teigė komunikacijos konsultantas Arūnas Armalis.

„Financial Times“ auditorija – pasaulio politikos ir verslo lyderiai, investuotojai. „Investuok Lietuvoje“ tikslas – populiarinti Lietuvos vardą.

„Po straipsnio tarptautinėje žiniasklaidoje esame sulaukę ir potencialių investuotojų“, – sakė R. Nemunytė.   

Bet neįprasta praktika nenurodyti, kad straipsniai nupirkti.

„Kad paskui žmogus, sužinojęs kaip iš tiesų tie straipsniai atsirado, nepasijustų apgautas. Šiuo atveju dalis vidaus auditorijų pajuto tokį kartėlį“, –  savo pastebėjimus išreiškė A. Armalis.

Anot „Investuok Lietuvoje“, pirkti ne straipsniai, o garantija, kad „Financial Times“ parašys.

„Financial Times“ raportai yra laikomi redakcijos, o ne partnerių produktu. Todėl nėra žymimi, kaip  užsakytas arba partnerių turinys. Užsakovas šiuo atveju – mes. Galutiniam turiniui jokios įtakos neturi“, – aiškino „Investuok Lietuvoje“ rinkodaros vadovė.

Keisčiausia ekspertams ir opozicijai konservatorių reakcija.

Kai perkama reklama konkretiems politikams, turime tokios labai aiškios valstybinės propagandos pavyzdį.

 

„Truputį džiaugdamiesi persistengė“, –  pastebėjo komunikacijos konsultantas.

Sudarytas įspūdis, kad „Financial Times“ žurnalistai patys parašė apie Lietuvą.

„Valstybė gali užsisakyti reklamą, reklamuoti savo verslus, idėjas, turizmą… Ir tą daro visos valstybės. Bet kai perkama reklama konkretiems politikams, turime tokios labai aiškios valstybinės propagandos pavyzdį“, – kalbėjo Seimo narė Agnė Širinskienė.

Prezidentas G. Nausėda sako davęs ne vieną interviu pasaulio žiniasklaidai, bet mokėti nereikėjo. Ir esą ministrą Gabrielių Landsbergį pasaulio žiniasklaida dažnai kalbina savo iniciatyva, be pinigų.

„Šiandien susidomėjimas Lietuva, jos požiūriu į įvykius Ukrainoje, Baltarusijoje tikrai yra natūraliai didelis ir galima būtų sutaupyti Valstybės pinigų tiesiog duodant interviu“, – tokia buvo Lietuvos prezidento nuomonė.

Nors ir nupirkti, „Financial Times“ straipsniai kritiški. Kalbant apie Lietuvos politiką, Kinijos, Taivano atžvilgiu, cituojama: „Vienos Baltijos šalies politikas sako, kad lietuviai triukšmingi kaimynai. Kartais turėtų užsičiaupti“.

„Investuok Lietuvoje“ pati planuojasi, kur jai alokuoti savo biudžetą Lietuvos pristatymui. Aš manau, kad gal ne visada ministrai ir turi žinoti, kur geriau Lietuvai pristatyti save“, – trečiadienį  spaudos konferencijoje teigė A. Armonaitė, atsakydama į klausimą, ar buvo informuota apie įstaigos apmokėtus FT straipsnius.

Ministrė taip pat tikino nežinojusi, ar „Investuok Lietuvoje“ suformulavo konkrečias temas FT straipsniams: „Aš apie tai nežinau“.

Apie tai, kad „Financial Times“ publikacijas apie Lietuvą apmokėjo „Investuok Lietuvoje“, pirmasis paskelbė portalas „Delfi“.

Anot jo, lapkritį „Investuok Lietuvoje“ ir „Financial Times“ sudarė 56,8 tūkst. eurų (su PVM) vertės sutartį ir įsigijo turinio kampanijos, kuri truks nuo lapkričio 24 iki kitų metų sausio 24 dienos, paslaugas.

Pirmadienį FT skiltyje „Special Reports“ pasirodė septynios publikacijos apie Lietuvą – šalies laikyseną tarptautinėje arenoje, proveržį finansinių technologijų srityje, fotografų pasiekimus, Suvalkų koridorių, energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, krepšinį ir pirmąjį Lietuvos vienaragį „Vinted“.

Du dešimtmečius „Financial Times“ investicijų ekspertų padalinys „fDi Intelligence“ sudaro įvairius reitingus, tampančius svariu ir įtakingu barometru, kurių kasmet laukia pasaulio investuotojai ir sprendimų priėmėjai. Prieš metus debiutavęs  Ateities technologijų miestų reitingas yra skirtas atrasti ir nušviesti tuos Europos miestus, kurie siūlo geriausias perspektyvas startuoliams, taip pat į technologijas ir inovacijas investuojantiems verslams.

Šiais metais Kauno, kaip technologijų miesto, perspektyvos buvo įvertintos net dviejose kategorijose.

Už gebėjimą valdyti resursus Išlaidų efektyvumo kategorijoje Kaunas užėmė trečią vietą – pakildamas per tris pozicijas iš pernai užimtos penktos. Pirmoje vietoje – Rumunijos miestas Jasai, o Kaunas šioje kategorijoje aplenkė tokius kaimyninių šalių miestus kaip Vroclavas ir Ryga.

Investavimo strategiją vertinančioje Strategijos kategorijoje Kaunui skirta šešiolikta vieta, aplenkus tokius miestus kaip Vokietijos Hamburgas ir Frankfurtas prie Maino, Didžiosios Britanijos Birmingamas, Bulgarijos sostinė Sofija. Pirmajame šios reitingo kategorijos trejetuke atsidūrė Londonas, Berlynas ir Paryžiaus regionas.

Tarptautiniai ekspertų įvertinimai tampa puikiu paliudijimu, kad dirbame teisinga linkme.

„Tarptautiniai ekspertų įvertinimai tampa puikiu paliudijimu, kad dirbame teisinga linkme – sparčiai auga miesto inžinerinis sektorius, čia kuriasi vis daugiau inovatyvių įmonių ir startuolių. Be to, tai puiki galimybė pasižiūrėti, kaip atrodome kitų Europos kolegų kontekste, kokios mūsų stiprybės ir kur verta nukreipti dėmesį kuriant palankų, patrauklų ir neribotų galimybių siūlantį ateities technologijų miestą“, – sakė „Kaunas IN“ vadovas Tadas Stankevičius.

Sudarant reitingą buvo vertinama mokestinė aplinka, biurų skaičius mieste, darbo vietos įkūrimo išlaidos, atsižvelgiama į miestų pasiruošimą priimti verslo delegacijas, galimybes surengti verslo renginius ir kitus veiksnius. Iš viso vertinimui duomenys buvo surinkti iš 76 miestų 31 Europos šalyje.

Bendroje įskaitoje reitinge antrus metus iš eilės lyderių trejetukas nesikeičia – tik vietomis apsikeitė į antrą poziciją pakilęs Dublinas (Airija) su į trečią poziciją smuktelėjusiu Paryžiumi (Prancūzija), o pirmoje išliko didžiausiu ekonominį potencialią turinčiu ateities technologijų miestu pripažintas Londonas (Jungtinė Karalystė).

Didžiausias pripažinimas Lietuvos sostinei tapo patekimas į globalų reitingą - Vilnius atsidūrė tarp dešimties patraukliausių investicijoms vidutinio dydžio miestų pasaulyje.

„Tai, kad Vilnius sulaukė tiek įvertinimų, patvirtina, kad bendros Vilniaus, šalies institucijų, verslo ir mokslo organizacijų pastangos kurti pažangesnį miestą duoda vis daugiau rezultatų. Vilnius išskirtas kaip vienas patraukliausių investicijoms miestų pasaulyje, o tai neabejotinai dar labiau padidins Lietuvos sostinės žinomumą ir patrauklumą“, - pranešime cituojamas Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Apdovanojimų ceremonijoje Vilnius apdovanotas už praėjusių metų pasiekimus skirtingose „fDi Intelligence“ reitingų kategorijose. Vilniui skirtus apdovanojimus „fDi Intelligence“ atstovai įteikė MIPIM parodoje Kanuose dalyvaujančiam Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui Povilui Poderskiui.

Į globalius „fDi Intelligence“ rinkimus Vilnius pernai pateko pirmą kartą ir su daugybe viso pasaulio miestų varžėsi dėl patraukliausių užsienio investicijoms miestų titulo. Vilnius buvo įvertintas 7-a vieta vidutinio dydžio ateities miestų dešimtuke.

Pagal pranešimą, 6-ą vietą pasauliniame reitinge pelnė Vilniaus draugiškumas verslui. Susisiekimo infrastruktūros ir ryšių kategorijoje Vilniui skirta 7-ta vieta, už išlaidų efektyvumą - antra vieta. Lietuvos sostinė taip pat pateko į pasaulio miestų dešimtuką vertinant ekonominį potencialą, žmogiškuosius išteklius ir gyvenimo kokybę.

„fDi“ strategijos apdovanojimuose, kuriuose miestai vertinti už investicijų pritraukimo ir ekonomikos plėtros veiklas, Vilnius apdovanotas trijose kategorijose: finansinių technologijų, žaidimų kūrimo ir pagalbos čia atvykusiems dirbti ir gyventi užsieniečiams.

„Financial Times“ ekspertai įvertino bendras miesto ir nacionalinių institucijų pastangas kurti Vilniuje finansinių technologijų centrą. Kompiuterinių žaidimų kūrimo kategorijoje Vilnius išskirtas dėl čia veikiančių žaidimų vystytojų gausos, geros bevielio ryšio infrastruktūros, nedidelių įsikūrimo išlaidų ir universitetų siūlomų mokymų programų šioje srityje. Ekspertai taip pat įvertino Vilnių už teikiamą pagalbą užsieniečiams integruojantis mieste.

„Stengiamės, kad užsienio talentams ir verslams įsikūrimas Vilniuje būtų kuo patogesnis ir jie juo sklandžiau integruotųsi į miesto gyvenimą. Sukūrėme internetinį persikraustymo į Vilnių gidą, rengiame seminarus užsieniečiams, daug bendraujame su mieste veikiančiomis užsienio bendrovėmis. Smagu, kad šias pastangas įvertina ir pasaulis“, - sakė Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ direktorė Inga Romanovskienė.

Tuo metu naujausiame „fDi Intelligence“ reitinge, Vilnius atsidūrė pirmoje vietoje pagal investicijų grąžą vertinant biudžetą ir pateko į dešimtuką pagal personalo investicijų grąžą. Sudarant šį reitingą vertinta, kurių miestų pastangos didinti tarptautinį konkurencingumą ir patrauklumą investuotojams, duoda didžiausią apčiuopiamą naudą.

„Tai, kad esame pastebimi ir tarptautinėje erdvėje - mūsų įdirbio ir pasirinktos strategijos rezultatas. Investuojame į įrankius, kurie leidžia matuoti ir analizuoti didelius duomenų kiekius ir priimti sprendimus su minimaliu žmogaus įsikišimu“, - sako „Good one“ direktorius Tomas Varnas.

Pasak jo, technologinis pranašumas konkurencinėje erdvėje suteikia galimybes itin efektyviai įgyvendinti reklamos kampanijas ir plėtoti klientų verslą globaliame internete.

Trečius metus leidžiamą TOP 1000 įmonių reitingą sudaro Europos įmonės, kurios pasiekė didžiausią metinį pajamų augimo tempą nuo 2014 iki 2017 m.

„Financial Times“ TOP 1000 reitinge „Good one“ užima 377 vietą, bendrovės augimas vertinamuoju laikotarpiu - 431 proc. Taip pat į šį reitingą pateko dar dvi Lietuvos įmonės - „Deeper“ (246 vieta, pajamų augimas 580 proc.) ir „TeleSoftas“ (523 vieta, 333 proc.).

2018 m. „Good one“ antrus metus iš eilės pateko į prestižinį sparčiausiai augančių Vidurio Europos įmonių sąrašą kompanijos „Deloitte“ projekte „Technology Fast 50“, kuriame užėmė 31 vietą.

Tomas Varnas. „Good one“ nuotr.

Nuo 2009 m. veikianti agentūra „Good one“ kuria bei įgyvendina plataus spektro skaitmeninės rinkodaros sprendimus tarptautiniu mastu bei yra viena iš šios srities paslaugų teikimo lyderių Lietuvoje. „Good one“ yra oficiali „Google“ partnerė Lietuvoje. Tarp agentūros klientų - „Girteka“ „Gjensidige“, „Camelia“, „Škoda“, „Egzotika“, kitos Lietuvos ir tarptautinės kompanijos.

„Good one“ priklauso didžiausiai Baltijos šalyse integruotos komunikacijos įmonių grupei „Havas Baltics“.

1835 m. Paryžiuje įkurta „Havas“ yra viena didžiausių pasaulyje komunikacijos grupių, kurios apyvarta pernai siekė 2,3 mlrd. eurų. Grupės įmonėse daugiau nei 100 šalių dirba per 20 tūkst. darbuotojų.

„Havas“ priklauso pasaulinei korporacijai „Vivendi“, valdančiai „Universal Music Group“, „Canal+ Group“, „Gameloft“, kitas žinomas turinio kūrimo, gamybos ir komunikacijos kompanijas 80 pasaulio šalių, kuriose dirba per 42 tūkst. darbuotojų. Korporacijos apyvarta 2017 m. viršijo 12,4 mlrd. eurų.

Naujausiame „Financial Times“ investicijų ekspertų padalinio „fDi Intelligence“ reitinge Vilnius atsidūrė pirmoje vietoje pagal investicijų grąžą. Šiuo reitingu buvo įvertintos miesto pastangos didinti tarptautinį konkurencingumą ir patrauklumą investuotojams, davusios didžiausią apčiuopiamą naudą.

„Šis įvertinimas įrodo, kad Vilnius tampa vis labiau gerbiamas tarptautinėje verslo arenoje. Džiaugiuosi, kad čia efektyviai ir sinergiškai dirba komandos, atsakingos tiek už tiesioginį bendravimą su potencialiais investuotojais, tiek už patrauklios aplinkos investuotojams kūrimą, miesto vardą garsina ir ambicinga vietinė verslo bendruomenė“, - „Go Vilnius“ pranešime teigia Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Pranešime pažymima, kad reitingų rengėjai „fDi Intelligence“ tarptautinės bendruomenės vertinami kaip miestų ir regionų patrauklumo investicijoms barometras. Pernai Vilnius buvo apdovanotas už vieną geriausių Europoje investicijų pritraukimo strategiją bei patraukliausių užsienio investicijoms Europos miestų rinkimuose tapo trečiu geriausiu ateities miestu. Tuo tarpu globaliame „fDi Intelligence“ reitinge Vilnius užėmė septintą vietą kaip patraukliausias investicijoms vidutinio dydžio miestas pasaulyje.

Investicijų grąžos reitingas sudaromas vertinant miestų projektus ir investicijas konkurencingumui didinti.

Pasak „Go Vilnius“ direktorės Ingos Romanovskienės, pernai sostinėje pradėtos įgyvendinti naujos ir jau investuotojų teigiamai įvertintos iniciatyvos, kuriomis siekiama palengvinti įsikūrimą į Vilnių atvykusiems užsieniečiams bei parodyti šį miestą kaip patrauklią investicinę vietą.

Lietuvos statistikos departamento ir „Sodros“ duomenimis, pernai Vilniuje užsienio kapitalo bendrovėse dirbančių žmonių skaičius perkopė 100 tūkst. - tai sudaro apie trečdalį visų dirbančiųjų Vilniaus mieste. Tarp naujausių investuotojų sostinėje - 42 padalinius visame pasaulyje turinti kapitalo rinkų bendrovė „Moody's“, trąšų gamintojas iš Norvegijos „Yara Technologies“, suomių rinkodaros technologijų įmonė „Supermetrics“.

„Financial Times“ investicijų ekspertų padalinio „fDi Intelligence“ tyrimas rodo, kad tokių miestų kategorijoje Vilnius yra 7 vietoje. Jį lenkia tik Ciurichas, Belfastas, Liuksemburgas, Ženeva, Edinburgas ir Aberdynas (Škotija). 

Vilnius tarp geriausių pripažintas ekonominio potencialo, žmogiškųjų išteklių ir gyvenimo kokybės, susisiekimo bei patrauklumo verslui kategorijose – atitinkamai 9, 9, 7, 6 vietos.

Pagal kaštų efektyvumą Lietuvos sostinė yra 2 vietoje, ją lenkė tik Durbanas (Pietų Afrikos Respublika).

Pernai atliktame „fDi Intelligence“ tyrime Vilnius nepateko tarp geriausių. 

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad toks įvertinimas suteikia daugiau svorio derybose, padeda atsirasti daugiau investuotojų.

„Tai dar labiau sustiprins mūsų pozicijas ir toliau kuriant patrauklų, aktyvų ir augantį miestą bei pritraukiant užsienio investicijas“, – pranešime teigė meras.

Šių metų pavasarį „fDi Intelligence“ atliktame Europos ateities regionų ir miestų tyrime Vilnius buvo ketvirtas tarp Europos miestų, o Vilniaus regionas – dešimtas tarp regionų.

Miestas pateko į dešimtuką pagal ekonominio potencialo (9-ta vieta), žmogiškųjų išteklių ir gyvenimo kokybės (3-čia vieta, regionas – 7-tas), kaštų efektyvumo (6-tas) bei susisiekimo (regionas - 10-tas) kriterijus, tačiau nepateko tarp 10 geriausių Europos miestų pagal patrauklumą verslui.

Kauno regionas buvo taip pat įvertinas: pagal kaštų efektyvumo bei žmogiškųjų išteklių ir gyvenimo kokybės kriterijus jis yra atitinkamai 9-tas ir 10-tas.

Tyrime vertinti 129 dideli, maži ir vidutiniai pasaulio miestai.