Jos duomenimis, 79 proc. Lietuvos piliečių ir vidutiniškai 61 proc. kitų ES šalių piliečių pritaria kandidatės tapti ES nare statuso suteikimui Ukrainai. Tik Čekijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje tam pritaria mažiau nei pusė apklaustųjų.

„Kalbos apie visuomenės nuovargį remti Ukrainą yra perdėtos. Europoje matome aiškų suvokimą, kad Rusijos invazija į Ukrainą yra grėsmė tiek ES, tiek atskiroms valstybėms“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

Jis taip pat pažymi, kad europiečių palaikymas įvairiems Europos veiksmams remti Ukrainą išlieka stiprus, lietuvių – vienas stipriausių Europoje.

Finansinės paramos teikimui Ukrainai pritaria 86 proc. Lietuvos ir vidutiniškai 72 proc. kitų šalių piliečių, karinės paramos teikimui Ukrainai – 83 proc. Lietuvos piliečių, o kitose ES šalyse vidutiniškai 60 procentų.

Kalbos apie visuomenės nuovargį remti Ukrainą yra perdėtos.

 

Rusijos invaziją vertina kaip grėsmę

Kaip rodo pernai spalio–lapkričio mėnesiais ES šalyse atlikta apklausa, aštuoni iš 10 lietuvių bei septyni iš 10 europiečių mato Rusijos invaziją į Ukrainą kaip potencialią grėsmę savo šalies saugumui. Panašus skaičius mano, kad palaikydama Ukrainą ES gina Europos vertybes.

Didesniam ES bendradarbiavimui gynybos srityje pritaria 88 proc. lietuvių bei 79 proc. europiečių, didesniam gynybos finansavimui – 78 proc. lietuvių ir 65 proc. europiečių, ES gynybos pramonės pajėgumų didinimui pritaria 84 proc. lietuvių ir 69 proc. europiečių.

Pagalbos Ukrainai klausimais tyrimas rodo, kad daugiausia apklaustųjų (95 proc. Lietuvoje ir 89 proc. vidutiniškai kitose šalyse) pritaria humanitarinės pagalbos nukentėjusiems žmonėms teikimui. Taip pat gana vieningai sutariama dėl karo pabėgėlių priėmimo Europos Sąjungoje – pritaria 93 proc. Lietuvos ir vidutiniškai 84 proc. kitų šalių piliečių.

Eurobarometro tyrimo metu Bendrijos gyventojų klausta ir apie Rusijos karo Ukrainoje poveikio saugumui ir ekonomikai vertinimą. 84 proc. Lietuvos piliečių mano, kad Rusijos invazija Ukrainoje yra potenciali grėsmė šalies saugumui. Visoje Europos Sąjungoje apie savo šalis taip galvoja vidutiniškai 73 proc. apklaustųjų.

Prieš metus taip galvojo 89 proc. Lietuvos piliečių ir vidutiniškai 76 proc. kitų šalių piliečių. Šiuo metu daugiau nei Lietuvoje manančių, kad Rusijos invazija Ukrainoje kelia grėsmę jų šaliai, yra Lenkijoje (90 proc.), Švedijoje (88 proc.), Suomijoje (85 proc.), taip pat labai daug taip manančių yra Portugalijoje, Danijoje (po 82 proc.).

Daugiau nei 90 proc. apklaustų Lietuvos piliečių mano, kad karas Ukrainoje turi rimtų ekonominių pasekmių valstybei. Taip galvoja vidutiniškai 83 proc. apklaustųjų kitose ES šalyse. Šie skaičiai yra iš esmės nepakitę, palyginti su buvusiais prieš metus.

Pasiekėme aukščiausią istorinį rezultatą, kai žmonės išreiškė pasitenkinimą gyvenimu Lietuvoje, nepaisant geopolitinių neramumų, nepaisant ekonominio neapibrėžtumo, skaičius yra 81 procentas.

 

Gerokai mažiau respondentų mano, kad karas turi rimtų finansinių pasekmių jiems asmeniškai: Lietuvoje taip galvojančių yra 46 proc., o visoje ES – 58 proc. Lietuvoje šis rodiklis per metus sumažėjo 14 procentinių punktų, o visoje ES – penkiais procentiniais punktais.

Didžiausia problema įvardija infliaciją

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje pranešime nurodoma, kad nepaisant geopolitinės įtampos, savo gyvenimu patenkinti aštuoni iš 10 Lietuvos piliečių – tai istorines aukštumas pasiekęs rodiklis.

„Pasiekėme aukščiausią istorinį rezultatą, kai žmonės išreiškė pasitenkinimą gyvenimu Lietuvoje, nepaisant geopolitinių neramumų, nepaisant ekonominio neapibrėžtumo, skaičius yra 81 procentas. Tai ne aukščiausias rezultatas ES, bet aukščiausias Lietuvos istorijoje“, – teigė M. Vaščega.

Kaip rodo apklausa, Lietuvos gyventojų lūkesčiai artimiausios ateities atžvilgiu lieka stabilūs – 28 proc. Lietuvos piliečių mano, kad artimiausi 12 mėnesių bus geresni.

Infliacija Lietuvoje vis dar laikoma svarbiausia visuomenės problema, tačiau jos svarba per metus sumažėjo aštuoniais procentiniais punktais iki 52 procentų.

Vidutiniškai visoje ES šios problemos svarba sumažėjo 9 procentiniais punktais iki 44 proc., tačiau Lietuva kartu su Estija, Airija, Graikija, Bulgarija, Kroatija ir Lenkija, kuriose daugiau nei pusė piliečių infliaciją laiko svarbiausia šalies problema.

„Infliacijos svarba per pastaruosius metus yra sumenkusi tiek Lietuvoje, tiek visoje ES. Nors tai vis dar tebėra pati svarbiausia problema visuomenėje, matome, kad augančių kainų spaudimas menksta“, – per spaudos konferenciją sakė Lietuvos ataskaitą rengęs sociologas Mindaugas Degutis.

Taip pat tyrimas rodo, kad pasitikėjimas Europos Sąjunga lieka stabiliai aukštas: Lietuvoje Europos Sąjunga pasitiki 63 proc. Lietuvos gyventojų. Labiau nei Lietuvoje ES pasitikima tik Danijoje ir Švedijoje (po 68 proc.).

Eurobarometro apklausa buvo atlikta praėjusių metų spalio–lapkričio mėnesiais visose 27 ES valstybėse narėse Europos Komisijos užsakymu. Tyrimo metu tiesioginio interviu metodu visoje Lietuvoje apklausti 1013 respondentai, paklaida siekia ne daugiau 3,1 proc.