Dirba rusams
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), tyręs verslo ir politikų ryšius, aiškai įvardijo, kad vienos didžiausių grėsmių Lietuvai kyla dėl Rusijos interesų.
"Fortum" Rusijoje – vienas pagrindinių užsienių investuotojų. Ši bendrovė turi ir oficialų pripažinimą kaip strateginė partnerė atominės ir vėjo energetikos srityse. Bendrovė yra investavusi didžiules sumas į Rusijos elektros ir šilumos ūkį, valdo energetikos įmones Uralo ir Vakarų Sibiro regionuose, Leningrado ir Murmansko apskrityse. Tiesa, Rusija pasiliko valdymo teisę, sukurtas holdingas MRSK (Tarpregioninės skirstomųjų tinklų kompanijos), bet direktorių direktorių taryboje yra ir "Fortum" atstovų.
"Fortum" Rusijoje turi ir oficialų pripažinimą kaip strateginė partnerė atominės ir vėjo energetikos srityse.
Vienas iš naujesnių bendrų "Fortum" projektų – sutartis su Rusijos valstybės įmone "Rusnano" investuoti ir valdyti vėjo energijos tiekimo Rusijoje portfelį. Pati "Fortum" apie tai pranešė prieš metus. Suomių kapitalo dalis vien šioje bendroje įmonėje sudaro 15 mlrd. rublių (maždaug 240 mln. eurų).
Nuolat tiek Rusijos, tiek Vakarų žiniasklaidoje pranešama apie aukščiausio lygio "Fortum", "Gazprom", "Rosatom" susitikimus. Buvęs Rusijos premjeras ir "Rosatom" vadovas, dabar dirbantis prezidento Vladimiro Putino administracijos vadovo pirmuoju pavaduotoju, Sergejus Kirienka džiaugiasi, kad "Fortum" yra branduolines programas vykdančio "Rosatom" senas partneris.
Beje, Suomijos energetikos koncernas dalyvauja ir nevienareikšmiškai vertinamame "Nord Stream 2" projekte. O štai ES konkurencijos komisarė Margrethe Vestager šį mėnesį pakartotinai atkreipė dėmesį, kad Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projektas "Nord Stream 2" neatitinka bendrijos interesų.
"Dujotiekio projekto "Nord Stream 2" ES interesų akiratyje nėra. Turime bendrą energetikos strategiją, kurios tikslas – galimybės gauti energijos iš įvairių šaltinių ir ne taip stipriai šiuo požiūriu priklausyti nuo Rusijos", – sakė M.Vestager birželio 10-ąją Vokietijos žiniasklaidos grupės "Funke" paskelbtame interviu. "Tai yra ir Europos saugumo klausimas", – akcentavo ES konkurencijos komisarė.
Nėra pavojaus Lietuvai?
"Fortum" teigia, kad ji yra pirmaujanti švarios energijos įmonė, tiekianti elektros energiją ir šildymo bei vėsinimo paslaugas, taip pat išmaniuosius sprendimus, didinančius išteklių vartojimo efektyvumą, tačiau Lietuvoje užsiima ne tokia švaria energetika kaip Rusijoje.
Pagrindinė veikla – atliekų deginimas jau veikiančioje Klaipėdos kompanijoje ir planuojamoje statyti Kauno kogeneracinėje jėgainėje. Ar toks svarbus Rusijos partneris gali rūpintis mūsų energetine nepriklausomybe, kai Seimo NSGK išvados skelbia, kad didžiausia grėsmė – Rusija?
Andrius Kasparavičius, "Fortum" atstovas ryšiams su visuomene, priminė, kad Suomijos koncernas yra strateginis energetikos kompanijų partneris ne tik Rusijoje, bet ir Lenkijoje, Lietuvoje, Indijoje, kitose šalyse.
Jos neperka. Joms primokama už deginimą. Tai yra vištos, dedančios auksinius kiaušinius. Todėl ir yra toks didelis lobizmas atliekas deginti.
"Labai seniai žinoma, kad "Fortum" turi ryšių su Rusija, – priminė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir Energetikos komisijos narys Linas Balsys. – Man labai keista buvo, kai "Fortum" atsidarė savo atliekų deginimo gamyklą, šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė tiesiog jai atstovavo, vos ne įmonės reklamą darė, juostelę kirpo ir džiaugėsi, kokia tai puiki kompanija. Ji visiškai nutylėjo tada, kad ši įmonė labai plačiai veikia Rusijoje. Aišku, tai, kad dirba Rusijoje, dar nesako, kad ji būtų prieš Lietuvą. Didelė suomių įmonė, jos veikla nukreipta į Rytus. Bet, turint omeny visą kontekstą ir tas Seimo NSGK išvadas, tokia įmonė, kurios pagrindinė veikla yra Rusijoje, kuri labai stipriai koją įkėlusi į Lietuvą, gali turėti tam tikro poveikio sprendimams."
"Mes nagrinėjome tik tas įmones, kurios turi tiesioginių sąsajų su Rusija ir jos kariniu-pramoniniu kompleksu, – NSGK narys Arvydas Anušauskas nenorėjo pripažinti, kad milijardus Rusijoje investavęs koncernas "Fortum" turi tiesioginių sąsajų su mūsų Rytų kaimynu. – Oro navigacijos, geležinkelių. Tokių, kaip "Siemens" turi partnerystės ryšius, tiekia įrangą geležinkeliams, mes nenagrinėjome. Ir nesiruošiame. Mes nenagrinėjame partnerysčių apskritai, kas ten ir su kuo. Čia, kaip sakoma, jau verslo reikalai."
Kol kas Seimas, VSD atkreipė dėmesį į "Gazprom", "Rosatom" koncernus. Gal kažkada ateis laikas Seimui išsiaiškinti, kaip ir kas Lietuvoje laimėjo kitus konkursus?
"Gal ir vertėtų patyrinėti, – sako L.Balsys. – Mes jau praeitą kadenciją Seime turėjome parlamentinio tyrimo statusą turinčią komisiją ir tyrėme energetikoje vykstančius procesus. Jei atsirastų politinė valia, būtų galima ir šią kadencijoą patyrinėti. Bet, matot, teisinėje valstybėje įvykusius konkursus turėtų nagrinėti teismai. Jie, o ne parlamentinės komisijos nustato teisėtumą. Parlamentinės komisijos, jei matoma, kad atsiranda kažkokios tendencijos, jas galėtų tyrinėti nekvestionuodamos pačių konkursų rezultatų, aplinkybių, kaip jie vyko."
L.Balsys pastebi, kad "Fortum" ryšius su Rusija ir jų įtaką Lietuvoje vertėtų atidžiau patyrinėti.
Šiukšlių nepakaks
Pastaruoju metu didžiausios diskusijos lydi "Lietuvos energijos" planuojamas kogeneracinių jėgainių statybas Vilniuje ir Kaune kartu su "Fortum". Ar tiek atliekų deginimo įmonių reikia?
Kauno technologijos universiteto mokslininkų studijoje teigiama, kad, pastačius dvi naujas jėgaines Vilniuje ir Kaune, jau 2030 m. jų efektyviai veiklai trūks atliekų. Mokslininkų teigimu, net ir optimistiškiausiu atveju bendras deginti skirtų atliekų kiekis sieks tik 433,8 tūkst. tonų. "Fortum Klaipėda" deklaravo, kad pernai priėmė deginti 278 tūkst. tonų atliekų. Kiek liks Vilniui ir Kaunui?
Kaune planuojamas 200 tūkst. tonų pajėgumas per metus, Vilniui – 160 tūkst. tonų. Bet gali nutikti ir taip, kad sostinei nebeliks. Gal, perleidus atliekas deginti Kaunui, Vilniui nebereikės kogeneracinės jėgainės?
Tuo labiau kad kad birželio 13-ąją premjeras Saulius Skvernelis susitiko su bendrovės "Lietuvos energija" vadovu Dariumi Maikštėnu, energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu, aplinkos ministru Kęstučiu Navicku ir sugalvojo kompromisą: dalis atliekų iš Vilniaus keliaus į Kauną. Ir esą laikinojoje sostinėje deginamų atliekų kiekis nesikeis, nes to neleidžia prisiimti įsipareigojimai. Kokie tai įsipareigojimai?
Vyriausybės atstovai to plačiau nekomentuoja. Seimo narys L.Balsys mano, valstybė įsipareigoja dėl tam tikro kiekio atliekų.
"Tos įmonės yra pelno siekiančios, o daugiau degindamos gauna daugiau pelno, nes joms nereikia mokėti už žaliavas. Jos neperka. Joms primokama už deginimą. Tai yra vištos, dedančios auksinius kiaušinius. Todėl ir yra toks didelis lobizmas atliekas deginti", – paaiškino L.Balsys.
Anot jo, ES pagal žiedinės ekonomikos modelį, kuriuo siekiama daugiau antrinių žaliavų perdirbti, iki 2030 m. turėtų likti vos 10 proc. atliekų, kurios yra degintinos ar šalintinos sąvartynuose.
Pernai vasarį Seimo Energetikos komisija paskelbė savo išvadas, kad, pastačius Kauno kogeneracinę jėgainę, pajėgumai šilumos rinkoje Kauno mieste bus pertekliniai, todėl galimas neracionalus finansinių resursų investavimas. Parlamentarai pasiūlė Vyriausybei svarstyti galimybę statyti tik vieną atliekų deginimo jėgainę Lietuvoje, Vilniuje. Tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.
"Kauno diena" pasiteiravo kompanijos "Fortum Heat Lietuva" dėl laimėto jėgainės statybos konkurso laikinojoje sostinėje.
"Lietuvos energija" Kauno kogeneraciniam projektui 120 mln. eurų skolinasi su valstybės garantija. Anot koncerno atstovo A.Kasparavičiaus, "Fortum" irgi pateikė atitinkamas garantijas. Kokias? Investicijų sutartis yra konfidenciali ir detalės neatskleidžiamos, nors už atliekų deginimą ir šildymą mokės ne "Lietuvos energija" ar Vyriausybė. Bet gal visuomenė, ne tik premjeras turėtų teisę žinoti, pavyzdžiui, bent tai, ar tiesa, kad Kauno kogeneracinės projekte "Fortum" bendros su "Lietuvos energija" įmone dalis – sklypas su aplinkosaugos dokumentacija už 4 mln. eurų? Ar tikrai tokia didelė sklypo vertė rinkoje?
Sumokės visuomenė
Elijus Burgis, COBALT partneris, advokatas, Sandorių ir finansų departamento vadovas, įsitikinęs, kad Kauno "Fortum" projektas yra perteklinis, bus neefektyvus, trūks žaliavos.
"Tada ir kils problemų, – mano teisininkas E.Burgis. – Ir turės būti dotuojama, remiama, gelbėjama. Arba turės būti sukurtos sąlygos, kurios sukurs nevienodų galimybių konkurenciją su kitais panašiais energijos gamintojais."
O nevienos sąlygos – tai, kad atliekų degintojams mokami pinigai už paimtas deginti šiukšles, antras pajamų šaltinis – mokesčiai už šildymą.
"Kažkaip turės tą problemą spręsti ar valstybė, ar savivaldybė, – paaiškino E.Burgis. – Ir tai bus padaryta kitų šilumos gamintojų sąskaita. Rinka uždara, tiems, kurie dabar gamina, turbūt, specialių sąlygų niekas nesudarys. Kitas dalykas, kurį visi pamiršta, yra vadinamasis vartų mokestis. Atliekų įvežimo mokestis – per jį galima reguliuoti kogeneracinės jėgainės pagamintos energijos kainodarą. Paprasčiau sakant, jei jam nustatomas didesnis vartų mokestis, jis iš karto pasidaro pelningesnis. Už visa tai sumoka gyventojai.
Čia kosmetinis sprendimas bandant išsisukti iš situacijos. Atliekų klausimas iš esmės – visos Lietuvos. Pastūmus į vieną ar į kitą pusę, niekas nepasikeis. Jų nepasidarys nei mažiau, nei daugiau. Reikia įvertinti tai, kad, sudėjus visus planuojamus atliekų degintojų pajėgumus, jie yra per dideli. Kuo toliau, tuo labiau visiems atsilieps, nes degintinų šiukšlių turi mažėti. Tad turės būti gelbėjami kitų privačių energijos gamintojų."
Brangus deficitas
Veiklos pradžioje 2013-aisiais pajūryje "Fortum" turėjo sutartį su Klaipėdos regioniniu atliekų tvarkymo centru tik dėl 100 tūkst. tonų deginti tinkamų rūšiuotų šiukšlių, o leidimą deginti turėjo 180 tūkst. tonų per metus. Tada vadovai kalbėjo, kad neketinama iš kitur atsivežti šiukšlių. Žingsnis po žingsnio pavyko gauti leidimą naudoti ne tik Klaipėdos regiono atliekas, o atsivežti ir iš kitų Lietuvos vietų. Vėliau "Fortum" leista deginti ir didesnius nei pradinis limitas jų kiekius.
Ar neatsitiks, kad, Lietuvai turint tris atliekų deginimo jėgaines, Suomijos energetikos investuotojas gaus leidimą įsivežti atliekų iš užsienio? Nuolat viešai dievagojamasi, kad neturima tokių ketinimų. Tačiau pavyko pasididinti ir taršos integruotą prevencijos leidimą, ir leidžiamų deginti atliekų kiekius. Seimo narys L.Balsys neabejoja, kad ateityje būtų siekiama gauti leidimus įsivežti atliekų iš užsienio.
Beje, pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius teisės aktus, ir taip nedraudžiama į šalį įvežti atliekų tolesniam jų rūšiavimui, bet deginti neleidžiama. Ar visada viskas pas mus baigiasi pagal įstatymus?
2015 m. vasaros pabaigoje – rudens pradžioje buvo kilęs skandalas, kai paaiškėjo, kad į uostamiestį iš Airijos atgabenta maždaug 3 tūkst. atliekų, kurios turėjo būti išrūšiuotos Panevėžyje, tačiau, kaip teigiama, jos buvo sudegintos "Fortum" jėgainėje. Tai tyrimo metu nustatė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas.
Lobistai veikia
Jau pernai mūsų Aplinkos ministerija pradėjo kloti kelią šiukšlių importui. Už viešinti skirtas lėšas žiniasklaidoje imtas girti Estijos pavyzdys.
Pernai Aplinkos ministerija pradėjo kloti kelią šiukšlių importui.
Šioje šalyje per metus susikaupia 470–480 tūkst. tonų komunalinių atliekų, iš jų 220–250 tūkst. tonų panaudojama energijai gaminti Iru (vieno iš Talino gyvenamųjų rajonų) atliekų deginimo įmonėje. 2013-aisiais rekonstravus Iru elektrinę ir pertvarkius senąją Talino termofikacinę elektrinę taip, kad joje būtų galima deginti atliekas, paaiškėjo, kad trūksta kuro. Imta vežti iš Suomijos. Jėgainės vadovybė džiaugėsi, kad įmonė neblogai pasipelno – gauna 35–45 eurus už toną iš kitų valstybių paimtų deginti atliekų.
