– Ar buvo gerai valdoma situacija, operatyviai pranešta žmonėms, kaip reikia reaguoti?

– Taip, žmonėms buvo pranešta labai greitai, iš karto, tik sužinojus apie situaciją. NVSC yra budėtojas, kuris budi ne darbo valandomis. Kaip žinome, situacija įvyko po darbo valandų, tačiau budėtojui savivaldybė nepranešė, skambino man, vadinasi, bet kokiu turimu telefonu, ir aš, būdama parduotuvėje, turėjau, anot savivaldybės, pradėti valdyti situaciją, nors savivaldybė puikiai žino, kad yra budėtojai, kurie sėdi prie kompiuterio, prie telefono ir dirba. Tai va, šitaip ta situacija ir prasidėjo.

– Būta chaoso.

– Ir chaosą sukėlė savivaldybė ir ne kas kita. Iš tikrųjų skaudina tokie pranešimai, nes aš, būdama parduotuvėje, telefonu susakiau rekomendacijas savivaldybei.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Savivaldybė teigia, kad jie turėjo dirbti jūsų darbą.

– Savivaldybės pareigos yra aprašytos Civilinės saugos įstatyme. Mes negavome jokios informacijos nei iš BPC, nei iš kitur. Savivaldybė pranešė iš viso nežinodama nei kas dega, nei kur dega. Aš ir pati mačiau tuos juodus dūmus, kaip tik buvau netoli. Rekomendacijos labai priklauso nuo to, kas dega – ar dega padangos, ar dega šiukšlynas, ar dega automobiliai. Išsiskiria skirtingi teršalai, yra skirtingos rekomendacijos žmonės. Tik gavusi (informaciją), ją perdaviau budėtojui, susisiekė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovas, kad informuotų bent jau kur įvykis yra, kas ten vyksta, kaip vyksta gesinimas. Mes negalime žmonėms sakyti bet ką.

– Kada jūsų puslapyje atsirado informacija?

– Mūsų puslapyje informacija gyventojams atsirado 19.15 val., o gaisras įvyko 18.32 val. Dar pasižiūrėkite, kada PAGD išsiuntė žinutes gyventojams. Jų pareiga yra ta pirminė informacija, kurią mes esame suderinę – pranešti žmonėms, kad užsidarytų langus, išsijungtų vedinimo sistemas. Mes informaciją paskelbėme tikrai labai greitai, bet prieš tai mes turėjome iš PAGD gauti informaciją, kur gaisras, kas dega, kaip dega, kiek dega.

– Jos jūs negavote?

– Mes ją telefonu iškart susirinkome ir paskelbėme gyventojams tokią informaciją, kokia ir buvo paskelbta – apie visas būtinas apsaugos priemones.

– Tačiau jūs patys turėjote tą informaciją susirinkti?

– Šiuo metu yra truputėlį sutrikusi ta pirminė informacija, nes ją tiek mums, tiek aplinkosaugininkams, tiek kitoms tarnyboms turi perduoti BPC. Iš BPC mes negavome jokios informacijos. Mes sureagavome pamatę dūmus ir pradėjome patys rinkti informaciją.

„Apie 20 valandą priešgaisrinės pajėgos baigė savo darbą ir išvyko į tarnybos vietas“, – Eltai penktadienio rytą sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyriaus specialistas Saulius Žilinskas.

ELTA primena, kad gaisras Panerių gatvėje 56 esančiame automobilių sąvartyne kilo trečiadienio vakarą. PAGD teigimu, pranešimas apie gaisrą buvo gautas 18.32 val.

Į gaisrą buvo išsiųstos gausios ugniagesių gelbėtojų pajėgos. Jos atvyko per penkias minutes po gauto pranešimo apie kilusį gaisrą.

Gaisro vietoje ugniagesiai dirbo visą naktį. Ugnis buvo apėmusi apie 1300 kv. m plotą, kuriame degė perdirbimui paruošti naudoti automobiliai ir jų dalys. Ugniagesiams pavyko nuo ugnies apsaugoti tris šalia esančius sandėliavimo ir gamybinius pastatus, nemažai įvairios technikos ir greta esančius ESO priklausančius didelės galios transformatorius. Ketvirtadienio rytą, 5.32 val., buvo paskelbta gaisro likvidacija.

„Gaisro gesinimas buvo labai sudėtingas. Degė apie 9 metrus siekiančios metalo krūvos. Gaisro gesinime dalyvavo apie 60 ugniagesių gelbėtojų, 9 gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobiliai, štabo automobilis bei kvėpavimo organų apsaugos priemonių automobilis,“ – sakė gaisro vietoje dirbęs Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius.

Vilniaus apskrities policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo.

Tas, kas pažeidė šias teisės aktų nustatytas taisykles, jeigu dėl to atsirado sunkių padarinių aplinkai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

„Jei paaiškėtų, kad kovo 27 dieną LTG teritorijoje Vilniuje gaisras kilo dėl nuomininko kaltės, LTG grupė vertins galimybes nutraukti sutartį su nuomininku įmone „Ruvis“. Taip pat skaičiuojama LTG patirta žala“, – pranešime ketvirtadienį teigė LTG.

LTG grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas teigė, jog bendrovė iš naujo vertins visus šioje LTG teritorijose esančius nuomininkus – bus peržiūrimos visos sutartys, nuomininkų veikla bei sprendžiama dėl galimų jų rizikų.

„Bendradarbiaujame su atsakingomis institucijomis, siekiant išsiaiškinti gaisro aplinkybes. Jaučiame atsakomybę užtikrinti, kad ateityje tokie įvykiai LTG teritorijoje nebepasikartotų, todėl iš naujo įvertinsime LTG teritorijose esančių nuomininkų veiklas“, – pranešime teigė E. Lazauskas.

Anot LTG, gaisro vietoje, be ugniagesių gelbėtojų, dirbo ir LTG grupės įmonių darbuotojai.

„Gaisro likvidavimo darbams pasitelktos devynios geležinkelių cisternos, kurios naudotos teritorijoje esančio vandens susiurbimui ir sandėliavimui, kad gaisro gesinimui panaudotas vanduo nepatektų į aplinką. Metalo laužo perkrovimo darbams naudota grupės bendrovės „LTG Infra“ technika“, – teigiama pranešime.

Nuomos sutartis su „Ruvis“ sudaryta 2014 metais, ji nuomojosi komercinį sklypą ir patalpas LTG teritorijoje, kur vykdė metalo tvarkymo veiklą.

Apie 1,3 tūkst. kv. metrų teritorijoje kilusį gaisrą gesino apie 60 pareigūnų, jis trečiadienio vakarą, 22.22 val. buvo lokalizuotas. Per įvykį žmonės nenukentėjo.

„Tai dar vienas postūmis LTG ir Vilniui greičiau spurtuoti su pramoninės teritorijos konversija ir „Vilnius Connect“ projektu“, – ketvirtadienį feisbuke paragino jis.

Ministras pastebėjo, kad ketvirtadienio ryte Vilniaus oras, Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, gaisro pavėjinėje zonoje jau saugus ir nebeviršija kietųjų dalelių normų.

„Gaisro priežastys kol kas neaiškios ir tiriamos visos versijos. Nuo 2015 m. AB „Ruvis“ veiklą vykdė pagal turimą taršos leidimą ir neturėjo ugniagesių ir aplinkosaugininkų pastabų. Pastabų nebuvo ir paskutinio 2022 m. spalio patikrinimo metu. Pagal turimus Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS) duomenis, įmonėje nebuvo sukaupta pavojingų atliekų ir pati įmonė nepatenka į aplinkosaugininkų ir ugniagesių rizikingiausių įmonių sąrašą“, – dėstė S. Gentvilas.

Jis pridūrė, kad visgi vis dažnėjant ličio baterijų naudojimui, savaiminių gaisrų pavojus didėja atliekų tvarkyme. Todėl griežtėja tvarkymo ir priešgaisriniai standartai, pastebėjo S. Gentvilas.

„Nuo pernai visos atliekų tvarkymo įmonės darbą gali pradėti tik su ugniagesių patikrinimu prieš veiklos pradžią. O kitąmet įsigalioja priešgaisriniai reikalavimai gaisrų prevencijai atliekų aikštelėse, kurioms atliekų tvarkytojai jau ruošiasi ir tai užkirs tokio mąsto ateities gaisrus. Naujoje tvarkoje atliekų tvarkytojai atliekų kaupus privalės skaidyti bent po 600 kv. m. Šiuo atveju teritorija užėmė 2 tūkst. kv. m. Nustatomi atstumai nuo statinių, nuo elektros linijų. Jei atliekos laikomos uždarose patalpose, privalės būti įrengta stacionari gesinimo sistema ir palikta 30 proc. teritorijos laisvai, siekiant išsklaidyti degias medžiagas. Tad griežtėjant sąlygoms tokios atliekų tvarkymo veiklos bus priverstos vis dažniau išsikraustyti iš tankiau užstatytų teritorijų“, – nurodė ministras.

A. Bilotaitė: tokie objektai kaip automobilių laužynas neturėtų būti šalia gyvenamųjų namų

Reaguodama į trečiadienį įvykusį gaisrą Vilniaus traukinių stoties teritorijoje vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad tokie objektai kaip automobilių laužynas neturėtų būti šalia gyvenamųjų namų bei netoli miesto centro.

„Tai daugiau aplinkosauginiai dalykai, bet jeigu paklaustumėte mano nuomonės apie tokių objektų buvimą miestuose, miesto centruose, tai žinoma, manau, kad tai labai didelis pavojaus šaltinis. Sprendimai turėtų būti daromi tokie, kad jų neturėtų būti šalia gyvenamųjų namų ir sprendimų priėmėjai tą turėtų padaryti“, – ketvirtadienį Seime Vyriausybės valandos metu teigė A. Bilotaitė.

Ji pažymėjo, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atlieka planinius ir neplaninius patikrinimus pavojinguose objektuose, o minėtas automobilių laužynas buvo tikrintas 2022 m. tas objektas buvo tikrintas.

„Nei pagal aplinkosauginius, nei pagal priešgaisrinius parametrus ši įmonė nebuvo pavojinga. Neturėjo sprogių medžiagų, pavojingų atliekų, nesikvalifikuoja į tokią įmonę, kuri turi turėti sanitarinės apsaugos zonas, veikia pramoninėje teritorijoje. Nei PAGD, nei Aplinkos apsaugos departamentas jos nekvalifikavo kaip pavojingos“, – sakė S. Gentvilas.

ELTA primena, kad trečiadienio vakarą Panerių gatvėje 56 esančiame sąvartyne kilo gaisras. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) teigimu, pranešimas apie gaisrą gautas 18.32 val. Ugniagesiai informavo, kad atvira liepsna degė apie 5 tūkst. kvadratinių metrų plotas. 

Ketvirtadienio rytą, 5.32 val., paskelbta, kad automobilių laužyne kilęs didelis gaisras likviduotas.

Įvykio vietoje naktį dirbo apie 60 sostinės ugniagesių, dabar dirbs mažesnės pajėgos, keletas ekipažų liks budėti.

Ugniagesiams pavyko nuo ugnies apsaugoti tris pastatus, jie yra sandėliavimo ir pramoninės paskirties, išsaugotas įmonės keltuvas ir metalo smulkintuvas.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės korporatyvinių reikalų direktorius Aleksandras Zubriakovas Eltai patvirtino, kad gaisras kilo „Lietuvos geležinkelių“ teritorijoje. Visgi teritorijoje, kurioje kilo gaisras, šiuo metu įsikūrusi įmonė UAB „Ruvis“.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) dėl padidėjusios taršos ragino gyventojus užsidaryti langus, neiti į lauką.

NVSC ugdymo įstaigas Naujamiesčio, Karoliniškių rajonuose rekomenduoja ugdymo procesą ketvirtadienį tęsti nuotoliniu būdu.

„22.22 val. paskelbta gaisro lokalizacija“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovas Donatas Gurevičius.

Anot jo, tai reiškia, kad pajėgų gaisrui likviduoti pakanka, tačiau teritorijoje vis dar yra aktyvių ugnies židinių.

„Gaisras dar tikrai neužgesintas, dar naktį turėsime čia darbo“, – kalbėjo PAGD atstovas.

Jis patikslino, kad gaisro plotas siekia 1,3 tūkst. kvadratinių metrų.

Gaisras kilo Panerių gatvėje, automobilių sąvartyne, kuris priklauso bendrovei „Ruvis“.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės korporatyvinių reikalų direktorius Aleksandras Zubriakovas BNS patvirtino, kad gaisras kilo „Lietuvos geležinkelių“ teritorijoje, tačiau jis nėra susijęs su įmonės infrastruktūra.

Kilus gaisrui, sostinės gyventojui į mobiliuosius telefonus gavo įspėjimą apie galimą oro taršą, rekomendaciją vengti buvimo gryname ore. Kiek anksčiau sostinės savivaldybė rekomendavo gyventojams užsidaryti langus, laikinai išjungti rekuperacines sistemas, taip pat vengti buvimo atvirose erdvėse.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras taip pat rekomendavo šalia gaisro teritorijos esančioms ugdymo įstaigoms procesą tęsti nuotoliu.

Dėl kilusio gaisro kai kuriose Panerių gatvės atkarpose uždarytas eismas. Pirminiais duomenimis, nukentėjusiųjų ar žuvusiųjų kol kas nėra.