„Neatmeskime padegimo versijos. Ugniagesiai gelbėtojai dar tiria priežastis, bet sutikime, kad metalo tvarkymas, automobilių supirkimas nėra pats skaidriausias verslas. Aš nenoriu sakyti stereotipiškai, bet visko gali būti“, – laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo S. Gentvilas.

Kaip galimą alternatyvią gaisro priežastį ministras pateikia faktą, kad visuomenė išmeta vis daugiau netinkamai surūšiuotos elektronikos, o ši perduodama perdirbimo įmonėms ir sąvartynams. Tuo metu, anot jo, mažesnėms atliekų bendrovėms yra taikomi žemesni standartai, tad išmesta elektronika gali susikaupti ir sukelti ugnies pavojų.

„Mūsų buityje dabar yra daug elektronikos. Tai yra ir baterijos, ir elektroninės cigaretės, įvairius aparatai. Ir visi jie sumetami į bendrą krūvą“, – aiškino jis.

S. Gentvilas patikino, kad tokį pavojų bandoma šalinti keičiant darbo su atliekomis tvarką. Anot jo, nuo 2025 m. įsigalioja nauji gaisrų prevencijos standartai, kurie reikalaus sąvartynuose skaidyti atliekų krūvas.

Šis įvykis – dar vienas pavyzdys, kad tokiai pramonei yra ne vieta sostinės centre.

„Tai turėtų sustabdyti tokius gaisrus ateityje“, – tikino jis. 

Anot S. Gentvilo, nauji reikalavimai paskatins įmones persikelti toliau nuo gyvenamųjų rajonų, taip sumažinant ir incidentų pasekmes.

„Jiems (atliekų tvarkytojams – Elta) bus sunkiau įsirengti miestuose, o tai reiškia, kad tokios erdvės jiems nebetinkamos“, – teigė politikas.

„Vilnius irgi yra apsisprendęs iškraustyti tokią pramonę iš centro. Ir šis įvykis – dar vienas pavyzdys, kad tokiai pramonei yra ne vieta sostinės centre“, – sakė jis. 

Ministro manymu, tiek įsigaliosiantys reikalavimai, tiek skatinimas laužynams pasitraukti iš miestų teritorijų, kad tokio masto gaisrai atliekų tvarkymo bendrovėse neturėtų pasikartoti.

„Tokių masyvių gaisrų tikrai turėtume išvengti“, – apibendrino S. Gentvilas.

ELTA primena, kad kovo 27 d. Panerių gatvėje esančiame sąvartyne kilo gaisras. Gaisras buvo likviduotas kovo 28 d. Įvykio metu dirbo apie 60 sostinės ugniagesių.

Anot Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos gaisro metu žuvusių ar sužeistųjų nėra. Ugniagesiams pavyko nuo ugnies apsaugoti tris pastatus, jie yra sandėliavimo ir pramoninės paskirties, išsaugotas įmonės keltuvas ir metalo smulkintuvas.

Piko metu gaisro židinys apėmė apie 1300 kv. metrų.

Po Paneriuose įvykusio gaisro Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovai teigė, kad metalo sąvartyne atliekos, tarp kurių buvo ir toksiškų medžiagų, buvo netaisyklingai sukrautos į 9 metrus siekiančią krūvą. Dėl šių priežasčių gaisras buvo intensyvus, degė atvira liepsna, o jį užgesinus buvo nerimo, kad ugnies židiniai atsinaujins.

Vykstant gaisrui dalyje Vilniaus buvo fiksuota smarkiai išaugusi kietųjų dalelių tarša ore. Reaguodama į tai Vilniaus miesto savivaldybė rekomendavo daliai ugdymo įstaigų veikti nuotoliu bei įspėjo gyventojus, kad pavojinga tarša galėjo nusėsti ant namų ar automobilių paviršių.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės korporatyvinių reikalų direktorius Aleksandras Zubriakovas teigė, kad gaisras kilo „Lietuvos geležinkelių“ teritorijoje. Visgi teritorijoje, kurioje kilo gaisras, šiuo metu įsikūrusi įmonė UAB „Ruvis“.

Jei paaiškėtų, kad LTG teritorijoje Vilniuje gaisras kilo dėl nuomininko kaltės, LTG grupė vertins galimybes nutraukti sutartį su įmone „Ruvis“.

Tuo metu Vilniaus apskrities policija yra pradėjusi tyrimą dėl aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo. Pažeidusieji teisės aktų nustatytas taisykles, jeigu dėl to atsirado sunkių padarinių aplinkai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Kaip balandžio pradžioje pranešė portalas „15min.lt“, gaisro žala aplinkai gali siekti 5,8 mln. eurų.  

„Aktyvūs, mėgsta pasportuoti. Neturėtų būti jokio sportavimo miesto centre. Na, nebent po lietaus, kai nusėda visos dalelės. Žmogus per didesnį fizinį aktyvumą dažniau kvėpuoja, o kartais ir kvėpuoja burna“, – kalbėjo Santaros klinikų pulmonologijos centro vadovas Edvardas Danila.

Nerimą kelia jau kurį laiką padidėjusi oro tarša. Mat vien sostinėje pastarosiomis dienomis kaupėsi ne tik Afrikos dulkės, bet lietus dar nenuplovė automobilių laužyne kilus gaisrui susidariusių kietųjų dalelių.

Vilniečiai pasakojo, kad pastebi padidėjusią taršą.

„Taip, palangę kiekvieną dieną valau, nors atidaryti langai visada būna“, – sakė moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau simptomų nejaučia.

„Stengiuosi nebūti ilgai lauke, jeigu perspėjo, tai perspėjo, kadangi turiu sveikatos problemų. Kiek vaikštau, pasėdžiu, vėl vaikštau, man visai smagu“, – teigė moteris.

Specialistai sako, kad po Panerių gatvėje kilusio gaisro kietųjų dalelių norma buvo viršyta daugiau nei 19 kartų.

„Po gaisro stebėjome tikrai didelį koncentracijos padidėjimą. Pavyzdžiui, ant Vilniaus Gerosios Vilties progimnazijos įrengtas sensorius per pirmas 2 valandas rodė kelių šimtų mikrogramų kubiniame metre kietųjų dalelių koncentracijos padidėjimą, kai rekomenduojama paros norma yra 50 mikrogramų“, – nurodė „ID Vilnius“ aplinkos duomenų analitikė Agata Mackevičiūtė.

Pasak ekspertų, taršos kiekis pamažu grįžta į normos ribas, tačiau pasisaugoti vis dar reikėtų.

„Efektas dažniausiai būna toks, kad sudirginami kvėpavimo takai. Gali paūmėti lėtinės ligos, kvėpavimų takų ligos: bronchinė astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, sustiprėti simptomai“, – aiškino E. Danila.

Kad dulkių daugėja, pastebi ir valymo įmonės. Tiesa, daugiausiai problemų dabar kelia žiedadulkės.

„Dulkės, užterštumas ant langų ir žiedadulkės yra pagrindinis kriterijus dėl ko žmonės valosi langus. Priklauso dar nuo oro sąlygų – ar saulėtos dienos, ar ne. Jeigu lietūs, tų užsakymų mažiau, jeigu saulėtos dienos, žmonės nori matyti vaizdą gražiau“, – šnekėjo „Švaros invazijos“ vadovas Tomas Avižius.

Efektas dažniausiai būna toks, kad sudirginami kvėpavimo takai.

Turintiems sveikatos problemų, nėščiosioms, mažiems vaikams bei vyresnio amžiaus žmonėms, gydytojai rekomenduoja rečiau būti lauke. Mat didesnę kietųjų dalelių koncentraciją ore dabar lemia ir gamtos reiškiniai.

„Nevėjuotą dieną kai kuriose miesto vietose gali susidaryti gana didelė koncentracija ir be kažkokių įvykių. Tokių kaip gaisras ar smėlio audros Sacharoje“, – pabrėžė Santaros klinikų pulmonologijos centro vadovas.

„Automobilių srautai, taip pat pramonės įmonės. Ypač šaltuoju sezonu, daug įtakos turi ir gyvenamieji namai, kurie kūrenami malkomis, akmens anglimi, durpėmis ir kitu kuru“, – kalbėjo „ID Vilnius“ aplinkos duomenų analitikė.

Sportuodamas miesto centro vengia ir vilnietis Romanas.

„Kažkaip visada ten prie upelio kokio, kur pievos, grynas oras. Prie kelio vis tiek automobiliai važinėja, ne pats didžiausias malonumas dulkėmis kvėpuoti“, – teigė bėgikas Romanas.

Pasak jo, renkantis bėgimo trasą, svarbu apgalvoti daug kriterijų.

„Rinktis kokią vėjuotą dieną, aišku, bėgi pavėjui, ne prieš vėją, nuokalnių daugiau ieškai, kur yra. Stengiesi atsirinkti kokią vėsesnę dieną, nes per didelį karštį irgi nelabai yra sveika bėgioti“, – pasakojo bėgikas.

Padidėjus oro taršai, rekomenduojama vengti ilgų pasivaikščiojimų lauke, mažiau vėdinti patalpas, stebėti oro taršos žemėlapius.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) darželių patalpose atliko valymo ir vėdinimo darbus bei nerado leistinas normas viršijančių taršių cheminių junginių pėdsakų, penktadienį pranešė įstaiga.

„Atlikti laboratoriniai tyrimai parodė, kad gaisro metu susidariusios pavojingos medžiagos pateko į patalpas, tačiau užgesinus gaisrą ir įgyvendinus NVSC rekomendacijas dėl patalpų valymo, uždarų patalpų oro kokybė ženkliai pagerėjo ir nekelia pavojaus gyventojų sveikatai“, – pranešime teigia NVSC.

Ketvirtadienį NVSC nustatė, kad 546 m ir 800 m atstumu nuo gaisro vietos pavėjinėje pusėje esančių darželių patalpų ore taršių medžiagų koncentracija yra didesnė nei leistina, todėl šalia esančioms įstaigoms ugdymą rekomenduota tęsti nuotoliu.

Gaisras trečiadienio vakarą kilo įmonės „Ruvis“ automobilinių atliekų tvarkymo aikštelėje, degė apie 1,3 tūkst. kv. metrų plotas. Ugniagesiai darbą baigė ketvirtadienį ryte, gaisro priežastys kol kas nežinomos.

Žmonės per įvykį nenukentėjo.

NVSC ir Vilniaus savivaldybė rekomendavo šalia sąvartyno esančioms ugdymo įstaigoms procesą organizuoti nuotoliu, neplaninį įmonės patikrinimą pradėjo aplinkosaugininkai.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad oro taršos pavojaus nebėra.

„22.22 val. paskelbta gaisro lokalizacija“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovas Donatas Gurevičius.

Anot jo, tai reiškia, kad pajėgų gaisrui likviduoti pakanka, tačiau teritorijoje vis dar yra aktyvių ugnies židinių.

„Gaisras dar tikrai neužgesintas, dar naktį turėsime čia darbo“, – kalbėjo PAGD atstovas.

Jis patikslino, kad gaisro plotas siekia 1,3 tūkst. kvadratinių metrų.

Gaisras kilo Panerių gatvėje, automobilių sąvartyne, kuris priklauso bendrovei „Ruvis“.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės korporatyvinių reikalų direktorius Aleksandras Zubriakovas BNS patvirtino, kad gaisras kilo „Lietuvos geležinkelių“ teritorijoje, tačiau jis nėra susijęs su įmonės infrastruktūra.

Kilus gaisrui, sostinės gyventojui į mobiliuosius telefonus gavo įspėjimą apie galimą oro taršą, rekomendaciją vengti buvimo gryname ore. Kiek anksčiau sostinės savivaldybė rekomendavo gyventojams užsidaryti langus, laikinai išjungti rekuperacines sistemas, taip pat vengti buvimo atvirose erdvėse.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras taip pat rekomendavo šalia gaisro teritorijos esančioms ugdymo įstaigoms procesą tęsti nuotoliu.

Dėl kilusio gaisro kai kuriose Panerių gatvės atkarpose uždarytas eismas. Pirminiais duomenimis, nukentėjusiųjų ar žuvusiųjų kol kas nėra.