„Įvertinome nusikaltimo pobūdį, tai, kad jis nebuvo gydytas adekvačiai psichiatro, anksčiau nebuvo nustatytas šis psichikos sutrikimas, todėl mes įvertinome jo pavojingumą, jo veiksmai nėra prognozuojami, jis yra pavojingas“, – teisme antradienį kalbėjo ekspertė.

Nustatyta, kad vyras sunkia liga sirgo nusikaltimo padarymo metu, tokios pat būsenos jis yra ir dabar, todėl negali suprasti savo veiksmų ir už juos atsakyti. Jam rekomenduojama skirti gydymą griežto stebėjimo sąlygomis.

Nusikaltimo padarymo vyras neprisimena.

„Jis pateikia mums tik fragmentiškas nuotrupas. Jis įvykių eigos visiškai neprisiminė“, – sakė psichiatrijos ekspertė.

Medikai pastebėjo, jog vyras labai uždaras, nerodo emocijų, todėl buvo tiriama galimybė, kad jis gali simuliuoti ligą, tačiau E. Anupraičiui būnant medikų priežiūroje jis nustojo miegoti, tapo baimingas, bijojo užmigti ir valgyti, ėmė girdėti balsus.

Kaip žurnalistams po posėdžio sakė prokurorė Auksė Lipkevičienė, teisėsaugą nustebino tokia ekspertų išvada, nes E. Anupraitis davė labai nuoseklius ir aiškius parodymus, tačiau irgi sakė neatsimenantis paties nusikaltimo padarymo aplinkybių.

„Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai buvo labai nuoseklūs, labai logiški ir mums buvo nustebimas, kai gavome tokį ekspertizės aktą, kad asmuo yra nepakaltinamas, negali atsakyti už savo veiksmus, nes jo nurodytos aplinkybės atitiko objektyviai nustatytas aplinkybes, mes nepastebėjome kažkokių melavimų, išsisukinėjimų, tiesiog jis visiškai nekalbėjo apie patį įvykį“, – sakė prokurorė.

Kadangi E. Anupraitis ekspertų pripažintas kaip negalintis atsakyti už savo veiksmus, nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme sprendžiama, ar tikrai šis asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir kokios priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonės jam taikytinos.

27 metų E. Anupraitis įtariamas pernai kovą Kauno rajone nužudęs savo motiną, tėvą, senelę ir dėdę. Jų kūnai su šautinėmis žaizdomis rasti name. Įtariamojo senelis aptiktas sužeistas su šautine žaizda kojoje. Teisėsaugos duomenimis, į aukas paleista ne mažiau kaip 21 šūvis.

Pasak prokurorės, galima spėti, kad šeimą E. Anupraitis užklupo netikėtai, dalis jų miegojo.

„Kai kurie jų užklupti savo lovose, kai kurie kažką veikė atsistoję, bet galima teigti, kad jiems tos aplinkybės buvo labai netikėtos. (...) Pagal aplinkybes, tai galėjo būti arba ankstyvas rytas, arba vėlyvas vakaras, greičiausiai dalis jų miegojo ar buvo atsigulę, dalis – ne“, – sakė A. Lipkevičienė.

Įtariamasis sulaikytas Marijampolės autobusų stotyje. Manoma, kad jis galėjo mėginti išvykti į užsienį.

Su savimi vyras turėjo savigynai jam išduotą šaunamąjį ginklą.

Paklausta, kaip galėjo būti, kad sunkiai sergantis žmogus gavo leidimą ginklui, ekspertė teisme pastebėjo, kad E. Anupraičiui sutrikimai anksčiau nediagnozuoti, o norint pastebėti tokią ligą reikėtų ilgesnio stebėjimo.

Tuo tarpu patikrinimas dėl ginklo įsigijimo yra labiau formalus ir per palyginti neilgą pokalbį psichiatrui galėjo nekilti įtarimų dėl jo būsenos, teigė ekspertė.

Antradienį baigtas įrodymų tyrimas, kitame posėdyje kitą pirmadienį bus sakomos baigiamosios kalbos.

„Mes gavome teismo psichiatrų ekspertų pirminę išvadą konsultacijos metu, kad, susipažinę su pačiu tiriamuoju ir bylos aplinkybėmis, jie mano, kad jam (E.Anupraičiui) reikia atlikti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę Utenos ekspertiniame skyriuje“, – BNS penktadienį sakė nužudymo bylos tyrimą kontroliuojanti Kauno apygardos prokuratūros prokurorė Auksė Lipkevičienė.

Ekspertai net nesiūlo ambulatorinės ekspertizės – jie mano, kad išsamiai reikti ištirti E.Anupraitį ir analizuoti visą bylos medžiagą.

Dabar proceso dalyviai informuojami apie būtinybę skirti ekspertizę. Jie gali pateikti klausimus ekspertus, rekomenduoti tyrimui konkrečius ekspertus. Išvadą dėl stacionarios ekspertizės pateikė Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno 1-asis teismo psichiatrijos skyrius.

Savo šeimos narių nužudymu įtariamas E.Anupraitis kovo 29 dieną buvo suimtas trims mėnesiams. Jis laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje. Kol kas apklausos nevykdomos, laukiama ekspertų išvadų.

Prokurorės prašymą tenkinęs Kauno apylinkės teismas sprendimą motyvavo tuo, jog įtariamasis kelias dienas slapstėsi nuo policijos pareigūnų.

,,Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad E.Anupraitis  ruošėsi išvykti iš Lietuvos. Ten anksčiau yra mokęsis ir turi ryšių. Yra pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje ir norėdamas išvengti jam gresiančios itin griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo pareigūnų ar teismo“, - suėmimo motyvus aiškino teisėjas Audrius Meilutis.

Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad vyras nepripažįsta savo kaltės, todėl, būdamas laisvėje, jis gali trukdyti procesui – paveikti liudytojus ar kitus asmenis, paslėpti ar sunaikinti daiktus, reikšmingus tyrimui.

Taip pat ikiteisminio tyrimo teisėjas A.Meilutis atsižvelgė į tai, kad E.Anupraitis buvo sulaikytas su ginklu, o nužudytiesiems padarytos daugybinės šaunamojo pobūdžio žaizdos.

,,Įtariamojo elgesys rodo jo pavojingumą visuomenei. Jis gali daryti naujus nusikaltimus, todėl būtina apsaugoti visuomenę nuo galimų grėsmių“, - sakė teisėjas.

Įtariamojo advokatas Valteris Alekna žurnalistams yra sakęs, kad E.Anupraitis  sako neatsimenantis įvykio aplinkybių, tačiau neneigia buvęs namuose nužudymo metu.

26-erių metų vyras įtariamas Kauno rajone nužudęs savo mamą, tėtį, senelę ir tėvo brolį. Jų kūnai su šautinėmis žaizdomis rasti name.

Įtariamojo senelis rastas sužeistas su šautine žaizda kojoje, jis paguldytas į ligoninę ir joje gydomas iki šiol. Jo sužalojimai kol kas kvalifikuojami kaip sunkūs, tačiau laukiama ekspertų išvadų, kurie tiksliau apibūdins sužalojimus. Senelis byloje pripažintas nukentėjusiuoju.

Teisėsaugos duomenimis, į aukas paleista ne mažiau kaip 21 šūvis.

Įtariamasis sulaikytas Marijampolės autobusų stotyje. Manoma, kad jis galėjo mėginti išvykti į užsienį. Su savimi įtariamasis turėjo savigynai jam išduotą šaunamąjį ginklą.

Negana to, norintys gauti leidimą ginklui gali neatskleisti tiesos, medikai pripažįsta, kad patikros yra niekinės. Psichikos specialistai savo ruožtu tvirtina, kad  emigrantai, tegu ir laikini patiria didžiulį sukrėtimą ir svečioje šalyje, ir parvykę namo. Ir tokių žmonių psichikos sutrikimai nuo lengvų iki psichozių tapo šių dienų jaunų žmonių rykšte.

Teismo ir kriminalinės rizikos psichologijos ekspertė dr. Ilona Laurinaitytė nesiima vertinti šią savaitę šalį sukrėtusios tragedijos Kauno rajone priežasčių, kai jaunas vyras įtariama pistoleto šūviais išguldė artimiausius žmones, net savo gimdytojus. I. Laurinaitytė specializavosi Berlyno teismo ekspertizės institute ir tikina iš savo asmeninės patirties žinanti, kokius daugybinius stresus patiria jauni žmonės ir užsienyje, ir sugrįžę, mėginantys pritaikyti savo žinias čia.

„Jeigu aš nežinau ką daryti, kartais labai stipri stresinė situacija gali sukelti agresiją. Nes aš nežinau kaip reaguoti, nežinau kur man eiti, žmogus kartais patirdamas tokį stiprų stresą gali net nereflektuoti kas vyksta aplinkui,“ – sakė VU Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros docentė I. Laurinaitytė.

Visą gyvenimą atkakliai siekęs žinių 26-erių Egidijus Anupraitis Liverpulio universiteto tinklapyje rašė, kad paliko savo mielą pasaulį, draugus ir artimuosius, nes emigracijoje norėjo išpildyti savo didžiąją svajonę – siekti chemijos ir nanotechnologijų žinių. Tačiau pernai sugrįžęs į Lietuvą, gavo tik apsauginio darbą. Prieš išduodama jam apsaugos darbuotojo pažymėjimą, policija tikrino ir nenustatė, kad vaikinas teistas ar kitaip pažeidęs įstatymus praeityje. Jo būklę vertinę psichiatrai taip pat nukrypimų nerado.

„Jo sveikata atitiko keliamus reikalavimus, nes priešingu atveju policija nebūtų išdavusi jam apsaugos darbuotojo pažymėjimo,“ – teigė „Ekskomisarų biuro“ generalinis direktorius Arvidas Januška.

Prieš mėnesį vaikinas gavo leidimą įsigyti ginklą savigynai. Jis privalėjo Policijos departamentui pateikti psichiatro pažymą. Ir vėl nepastebėta jokių nukrypimų.  Psichiatras privalo patikrinti besikreipiančiojo 10 metų psichiatrinės būklės istoriją, ar žmogus nesikreipė dėl psichikos į kitas įstaigas. Tačiau net teisėsauga patikrinti negali ar asmuo nesirgo psichine liga, nesigydė gyvendamas užsienyje

„Ne, tokios galimybės šiandien mes neturime. Na, nebent jei būtų kokie nors specialūs paklausimai ir tai tikrai nėra daroma,“ – pasakojo Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus viršininkas Audrius Čiupala.

Oficialiais duomenimis, Lietuvoje iš viso išduota 168 408 leidimų įsigyti ginklą. Pernai tik 20-čiai šis leidimas atimtas, gavus iš psichiatrų informacijos apie asmens sveikatos būklę. Visi ginklą turintys asmenys kas penkeri metai turi tikrintis sveikatą. Tačiau medikai pripažįsta, kad vos 15-20 minučių trunkančios patikros niekinės. Psichiatrams lieka pasitikėti besikreipiančiojo sąžiningumu, kai šis pildo klausimyną, o pastarasis turi daug galimybių ligą nuslėpti.

„Jie dažniausiai stengiasi apgauti, jie meluoja, kad jiems viskas gerai, jie pildydami testus stengiasi net tuos testus apgauti. Instrumentinių tyrimų – peršviesti, pamatuoti, paimti kraują, deja, psichiatrijoje nėra“, – kalbėjo Vilniaus psichikos sveikatos centro direktorius dr. Martynas Marcinkevičius.

M. Marcinkevičius pripažįsta, kad psichiatrai dažnai neturi galimybių patikrinti ir iš Lietuvos niekur neišvykusių ligos istorijų

„Šiuo metu viskas vyksta pas mus kaip ir prieš daugelį metų  popierinėje versijoje. Atsižvelgiant į tai, kad dabar žmonės laisvai juda, laisvai prisirašo prie vieno gydytojo, prie kito gydytojo, tos pažymos jos yra visiškai nepatikimos“, – apgailestavo Vilniaus psichikos sveikatos centro direktorius.

Premjeras Saulius Skvernelis šią savaitę priminė apie dešimtmetį sklandančias kalbas, kad būtina prie  e-sveikatos sistemos steigti Psichinėmis ligomis sergančių asmenų registrą. Šie duomenys būtų prieinami tik labai siauram ratui medikų ir teisėsaugai.  Tačiau kai kurie psichiatrai tikina, kad žinia apie tokį registrą gali nubaidyti ir taip specialistų pagalbos vengiančius  ligonius, gali būti pažeistos pacientų ir žmogaus teisės. Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė ragina problemą spręsti taip, kad nenukentėtų nė viena pusė.

„Visada, kai kalbam apie tokius dokumentus ir tarptautinę Žmogaus teisių konvenciją, žiūrim proporcingumo principą, kas yra proporcinga šiuo atveju – apriboti vieno asmens tam tikras teises  visos visuomenės naudai, ar ne?“ – sakė Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.

Anot psichiatro, pacientai turi suvokti, kad apribojimai dirbti, įsigyti ginklą ar vairuoti taikomi tik labai nedideliam skaičiui pacientų. 90 procentų psichikos ligų jokių veiklos apribojimų nesukelia, todėl vengti pagalbos neprotinga.

„Su tais pačiais vidaus reikalų sistemos pareigūnais, kurie turi problemą, dažnai nusigeria. Jie bijo, kad jie negalės toliau dirbti, jeigu psichikos sveikatos specialistą, vienintelis „gydymosi“ metodas lieka alkoholis nuo streso, nuo depresijos ir t.t. Nuo to prasideda ritimasis žemyn iki savižudybės ir visų kitų dalykų“, – pasakojo M. Marcinkevičius.

Tačiau psichiatras pabrėžia, kad pastaruoju metu plūstelėjo jaunų žmonių banga, kurie siekdami mokslų užsienio aukštosiose mokyklose yra patyrę milžinišką stresą, o grįžę jaučiasi ne ką geriau, palūžta. Ir tai jau tampa rimta problema.

„Iš tiesų reikia suvokti, kad mes vaikus, kurie dažniausiai būna tėvų globoj, jiems būna dažniausiai tik po 18 metų, staiga išmetam juos į visiškai kitą kultūrinę aplinką, kur nėra artimųjų, kur nutrūksta visi ryšiai su draugais, su kitkuo. Spaudimas yra didžiulis, nes reikia mokytis, dažnai dar reikia užsidirbti, galų gale turi kažką pasiekti, nes už tave tėvai dirba, tu mokaisi, visa giminė iš tavęs tikisi. Tai iš tikrųjų vaikai neatlaikę grįžta po kelių metų, dažnai net nebaigę mokslų, iki psichozių. Čia yra didžiulė šiuolaikinė problema“, kalbėjo Vilniaus psichikos sveikatos centro direktorius.