Apdovanojimų ceremonija sekmadienį vyko Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Rašytojai, dailininkai, iliustruotojai, vertėjai apdovanoti septyniose kategorijose. Aštuntoji premija skirta už skaitymo skatinimo veiklą. Šių metų renginio tema – „Vaikų knygų tiltas“ – nuoroda į asociacijos įkūrėjos, vokiečių rašytojos Jellos Lepman autobiografinės knygos pavadinimą.

Prano Mašioto premija už geriausią metų knygą vaikams ir paaugliams skirta Mariui Marcinkevičiui ir Ingai Dagilei už knygą „Akmenėlis“ (leidykla „Tikra knyga“) – už litvakų istorinės atminties aktualizavimą bei drąsą su vaikais kalbėti apie tamsiausius istorijos periodus, gebėjimą juos papasakoti jautriai, vedant skaitytoją į šviesą, ir istorijos supratimą, taip pat už nuostabią knygos vizualinę dermę.

Premija už geriausią paveikslėlių knygą vaikams skirta Kotrynai Zylei už knygą „Mažas kaip vabalėlis“ (leidykla „Dvi tylos“) – už atskleistą mažo pasaulio didumą, taupų, bet talpų tekstą, kuriame nuostabiai dera vaizdai ir žodžiai.

Domicėlės Tarabildienės premija už gražiausią metų knygą skirta Aušrai Kiudulaitei už knygos „Maksas ir 92 musės“ (leidykla „Tikra knyga“) iliustracijas – už įtaigią meninę kalbą ir intertekstinius vaizdų pasakojimus, išplečiančius vaikų literatūros ribas.

Aldonos Liobytės premija už reikšmingiausią metų debiutą skirta Indrei Zalieckienei už paveikslėlių knygą „Kapt kapt kapt“ (išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) – už mažiausiųjų skaitytojų pajautimą, vaizdo ir žodžio žaismę, taisyklingą eilėdarą, savo paprastumu žavų knygos pasaulį, skatinantį ieškoti, stebėtis ir atrasti skaitymo džiaugsmą vis iš naujo.

Eugenijos Stravinskienės premija už reikšmingiausią ir meniškiausią metų vertimą vaikams skirta Aigustei Vykantei Bartkutei už Danielos Fischerovos knygos „Blogykla“ vertimą iš čekų kalbos (leidykla „Debesų ganyklos“) – už itin gyvą ir kalbiškai spalvingą šmaikštaus apversto pasaulio perteikimą bei išmonę charakterizuojant personažus.

Adomo Druktenio premija už reikšmingiausią ir meniškiausią metų vertimą paaugliams skirta Birutei Avižinienei už Annetos Huizing knygos „Kaip aš netyčia parašiau knygą“ vertimą iš nyderlandų kalbos (leidykla „Debesų ganyklos“) – už sklandžią ir taikliai perteikiančią pirmuosius bręstančios paauglės literatūrinius bandymus, jos jauseną ir mąstyseną kalbą.

Premija už geriausią metų pažintinę knygą skirta Mariui Poškui už jausmų žinyną „Ką aš jaučiu“ (leidykla „Alma littera“) – už jautrų ir atsakingą požiūrį į jaunųjų skaitytojų poreikius ir galimybes, už adresato pojūtį ieškant teksto ir vaizdo dermės.

Vinco Aurylos premija už vaikų literatūros tyrinėjimus, sklaidą ar skaitymo skatinimo veiklą skirta Kupiškio rajono Alizavos pagrindinės mokyklos bibliotekininkei Danutei Miknevičienei – už gyvą vaikų biblioteką, orientuotą į gilią, prasmingą literatūrą, už renginius ir iniciatyvas, ugdančius jaunuosius skaitytojus.

Tradiciškai kasmet nuo 1993 metų rengiami apdovanojimai vyko 29-ąjį kartą. Tai vieni svarbiausių literatūrinių apdovanojimų Lietuvoje.

Vienas šių premijų tikslų ir yra stiprinti profesionalią vaikų literatūros refleksiją Lietuvoje, todėl geriausias metų knygas renka tik profesionalai – specialistų komisijos, į kurias kviečiami vaikų literatūros ir knygos meno tyrėjai, mokytojai, skaitybos specialistai, dailininkai, dizaineriai, kalbininkai, studentai ir kt.

Triumfavo knyga vaikams

Antradienio vakarą I.Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje apdovanotos daugiausia skaitytojų ir komisijos simpatijų sulaukusios knygos.

Tai, kuris rinkimams pateiktų leidinių taps populiariausias, lėmė skaitytojų balsai, o gražiausią Klaipėdoje pernai išleistą knygą išrinko specialiai suburta ekspertų komisija. Šiemet jai vadovavo dizaineris Darius Kisielius.

Populiariausios knygos kategorijoje pirmą kartą šio konkurso istorijoje nugalėjo vaikams skirta knyga „Luizianos paslaptis. Kaip išgelbėti užburtąjį orkestrą?!“, išleista Sauliaus Jokužio leidykloje-spaustuvėje.

Gausiai ir išradingai iliustruotas leidinys, kurio sumanytoja – vokalo pedagogė Livija Trakumienė, kviečia išlaisvinti muziką savyje, džiaugtis, improvizuoti ir muzikuoti.

Prie „užburtojo orkestro“ gelbėjimo operacijos taip pat prisidėjo Andra Lukošienė, Aušra Smičiūtė-Butkevičienė, Audronis Trakumas bei knygos iliustratorė Monika Šlančauskaitė.

Atsiimti pelnyto apdovanojimo atskubėjo visa kūrybinė komanda.

Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriaus vedėja Birutė Skaisgirienė pasidžiaugė, kad požiūris keičiasi. Anot jos, ankstesniais metais dėmesio nesusilaukdavusios vaikiškos knygos pagaliau tampa rimtomis konkurentėmis kitoms.

D.Ruškienės sėkmė

Gražiausia 2019-ųjų knyga paskelbtas leidyklos-spaustuvės „Druka“ išleistas klaipėdiečio fotomenininko Aleksandro Dapkevičiaus (1929–2007) fotoalbumas ir apdovanota jo sudarytoja menotyrininkė Danguolė Ruškienė.

A.Dapkevičiaus kūrybinis palikimas – gausus ir įvairialypis. Menotyrininkė D.Ruškienė, dvejus metus tyrinėjusi A.Dapkevičiaus fotografijų archyvą, iš didelės autoriaus negatyvų kolekcijos atrinko vertingiausius kadrus, kurie publikuojami pirmą kartą.

Tai ir pirmoji D.Ruškienės knyga, ji iškart sulaukė nemenko pasisekimo.

Iškilmingos ceremonijos metu konkurso „Klaipėdos knyga 2019“ nugalėtojai apdovanoti menininko Sauliaus Bertulio sukurtais meno kūriniais ir diplomais, specialiais diplomais pagerbti ir knygų leidėjai, autoriai, maketuotojai, dizaineriai – visi, prisidėję prie knygų gimimo.

Prizininkus sveikino Klaipėdos savivaldybės I.Kanto viešosios bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė bei ilgametis šių rinkimų mecenatas, bendrovės „Mūsų laikas“ valdybos pirmininkas Rimantas Cibauskas.

Knyga, kurios nepakartosi

Apdovanojimų metu ypatingas dėmesys skirtas Juliaus Kanarsko ir Kęstučio Demerecko parengtam, leidyklos „Libra Memelensis“ išleistam nuotraukų albumui „Kretingos krašto praeities vaizdai“. Jame sudėti Kretingos krašto fotovaizdai nuo XIX a. vidurio iki XX a. vidurio.

Pasak B.Skaisgirienės, tai – veikiausiai viso gyvenimo knyga, kuri nebegali pasikartoti.

Mat kretingiškiai ir aplinkinių rajonų gyventojai autoriams sunešė savo asmenines nuotraukas, negatyvus, panaudoti buvo dar niekada nespausdinti Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus negatyvai.

Visa ši vizualinė medžiaga sugulė į didelės apimties, nepaprastai storą albumą, kuriame – apie pusantro tūkstančio nuotraukų. Turinio prasme tai pati vertingiausia knyga iš visų šiemet pateiktų. Už tai leidėjui ir dizainerei Jolantai Mažeikaitei įteiktas specialus prizas.

Už neįprastą kunigo Algirdo Toliato knygos „Dievo vaikų planeta“ apipavidalinimą ir originalų dizainą, komisijos sprendimu, įteiktas diplomas leidyklai „Verslas ar menas“, leidžiančiai knygeles vaikams, turintiems regos negalią.

Įvertintas ir Lietuvos jūrų muziejus, Klaipėdos metų knygos rinkimuose dalyvavęs su dviem Romaldo ir Romualdo Adomavičių knygomis: „Prezidentas Smetona“: apie Lietuvos karo laivą ir jo įgulą“ ir „Prie Lietuvos laivyno ištakų. Žmonės ir laivai“. Už tvarkingiausią, profesionaliausią maketą apdovanotas leidinys apie laivybos istoriją „Prie Lietuvos laivyno ištakų. Žmonės ir laivai“.

„Iš tiesų visas knygas norėjosi apdovanoti ir nominuoti. Deja, pritrūko prizų“, – sakė B.Skaisgirienė.

Šįsyk, renkant populiariausią knygą, savo nuomonę pareiškė net keturi tūkstančiai skaitytojų. Tai, anot organizatorių, buvo pats aktyviausias balsavimas.

Iš viso konkurse dalyvavo penkios Klaipėdos leidyklos, keturi uostamiesčio leidėjai ir aštuoni autoriai klaipėdiečiai, knygas išleidę kitose Lietuvos leidyklose. Per mėnesį, iš 25 pateiktų leidinių, biblioteka pristatė net 20.

Artėjant šiai dienai pirmą kartą apdovanojimų istorijoje skelbiami trumpieji sąrašai, kurie gali tapti kelrode žvaigžde, ieškantiems gerų ir specialistų pripažintų knygų vaikams ir paaugliams.

Apdovanojimus teikia Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius, kuris yra įsteigęs net dešimt premijų. Jas kasmet gauna geriausi vaikų knygų rašytojai, iliustruotojai, vertėjai. Viena premija skiriama ir už vaikų literatūros tyrinėjimus ar aktyviai vykdomas skaitymo skatinimo programas.

                      Kviečiame susipažinti, kas šiemet pretenduoja tapti geriausiais.

Prano Mašioto premija ir Antroji premija už geriausią metų knygą vaikams ir paaugliams:

Ilona Ežerinytė už knygą paaugliams „Skiriama Rivai“ (muzikinės iliustracijos Gedimino Kalino. Leidykla „Dominicus Lituanus“);

Marius Marcinkevičius už eilėraščių rinkinį vaikams „Maži eilėraščiai mažiems“ (iliustravo Rasa Jančiauskaitė. Leidykla „Tikra knyga“);

Marius Marcinkevičius už paveikslėlių knygą „Sivužas“ (iliustravo Lina Dūdaitė. Leidykla „Tikra knyga“);

Gytis Norvilas už knygą vaikams „Vėžlys Dūmas“ (iliustravo Kristina Norvilaitė. Leidykla „Žalias kalnas“);

Darius Rekis už knygą vaikams „Kaip kukiai su gruzdžiais kovojo“ (iliustravo Irmina Dūdėnienė. Leidykla „Alma littera“);

Neringa Vaitkutė už knygą vaikams „Klampynių kronikos“ (iliustravo Monika Mitkutė. Leidykla „Nieko rimto“).

Premija už geriausią metų knygą mažiausiems skaitytojams:

Kęstutis Kasparavičius už paveikslėlių knygą „Dryžuota istorija“ (leidykla „Nieko rimto“);

Marius Marcinkevičius ir Lina Dūdaitė už paveikslėlių knygą „Sivužas“ (leidykla „Tikra knyga“);

Domicelės Tarabildienės premija už gražiausią metų knygą:

Inga Dagilė už Audronės Meškauskaitės ir Aurinos Venislovaitės knygos „Istorijos skanėstai“ iliustracijas (leidykla „Žalias kalnas“);

Marius Jonutis už knygą vaikams „Karalaitė ant stiklo kalno: dvylika gražiausių lietuvių stebuklinių pasakų ir dar viena“ (išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas);

Monika Vaicenavičienė už knygą vaikams „Per balas link aušros. Pasakojimas apie daktaro Jono Basanavičiaus keliones ir darbus“ (leidykla „Tikra knyga“).

Premija už meniškiausias dvispalves iliustracijas:

Birutė Bikelytė už Linos Mickutės pažintinės knygos „Iliustruota Vydūno gyvenimo ir kūrybos istorija“ iliustracijas (leidykla „700 eilučių“);

Dalia Karpavičiūtė už Tomo Dirgėlos knygos „Benas – sapnų siuvėjas“ iliustracijas (leidykla „Tyto alba“);

Vladimir Leleiva už Raimondo J. Nabaus knygos „Musė Luiza“ iliustracijas (leidykla „Mažoji raidė“).

Aldonos Liobytės premija už reikšmingiausią metų debiutą:

Rasa Jančiauskaitė už Mariaus Marcinkevičiaus paveikslėlių knygos „Maži eilėraščiai mažiems“ iliustracijas (leidykla „Tikra knyga“);

Gytis Norvilas už debiutą vaikų literatūroje su knyga „Vėžlys Dūmas“ (leidykla „Žalias kalnas“);

Monika Vaicenavičienė už debiutą vaikų literatūroje „Per balas link aušros. Pasakojimas apie daktaro Jono Basanavičiaus keliones ir darbus“ (leidykla „Tikra knyga“).

Eugenijos Stravinskienės premija už reikšmingiausią ir meniškiausią metų vertimą vaikams:

Viltaras Alksnėnas už Joy Cowey ir Gavin Bishop knygos „Gyvatė ir Driežas“ vertimą iš anglų kalbos (leidykla „Odilė“);

Agnė Guigaitė už Maria Parr knygos „Vaflinės širdelės“ vertimą iš norvegų kalbos (leidykla „Alma littera“);

Rūta Jonynaitė už Wolf Erlbruch paveikslėlių knygos „Antis, Mirtis ir tulpė“ vertimą iš vokiečių kalbos (leidykla „Odilė“).

Adomo Druktenio premija už reikšmingiausią ir meniškiausią metų vertimą paaugliams:

Teodoras Četrauskas už Antje Babendererde knygos „Indigo vasara“ vertimą iš vokiečių kalbos (leidykla „Nieko rimto“);

Jūratė Dzermeikaitė už Maz Evans knygos „Eliotas ir ištrūkęs demonas, arba Kaip Olimpo dievai gelbėjo pasaulį“ vertimą iš anglų kalbos (leidykla „Tyto alba“);

Aida Krilavičienė už Nadja Sumanen knygos „Rembo“ vertimą iš suomių kalbos (leidykla „Gelmės“).

Premija už geriausią negrožinę metų knygą:

Audronė Meškauskaitė, Aurina Venislovaitė ir Inga Dagilė už knygą vaikams „Istorijos skanėstai“ (leidykla „Žalias kalnas“);

Audronė Meškauskaitė ir Jurga Šulskytė už knygą vaikams „Interviu su daiktais“ (leidykla „Nieko rimto“);

Monika Vaicenavičienė už knygą vaikams „Per balas link aušros. Pasakojimas apie daktaro Jono Basanavičiaus keliones ir darbus“ (leidykla „Tikra knyga“).

Vinco Aurylos premija už metų vaikų literatūros tyrinėjimus, sklaidą ar skaitymo skatinimo veiklą:

Kaniterapijos asociacija už skaitymo skatinimo projektą „Skaitymas su šunimi“

Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apskričių viešosios bibliotekos bei Lietuvos aklųjų biblioteka už bendro projekto „Vasara su knyga“ varžytuves „Skaitymo iššūkis“.

Knygos yra parašytos šiuolaikinių lietuvių autorių ir išleistos nuo pernai rugsėjo iki šių metų rugpjūčio pabaigos.

Į suaugusiųjų knygų penketuką pateko Daivos Čepauskaitės pjesės „Aš tave užmiršau“, Rimanto Kmitos romanas „Pietinia kronikas“, Mindaugo Kvietkauskas esė „Uosto fuga“, Undinės Radzevičiūtės romanas „Kraujas mėlynas“ ir Tomo Vaisetos romanas „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“.

Poezijos penketuką sudaro Gyčio Norvilo „Grimzdimas“, Rimvydo Stankevičiaus „Šermuonėlių mantija“, Vytauto Stankaus „Skruzdžių skandinimas“, Tomo Venclovos „Eumenidžių giraitė“ ir Agnės Žagrakalytės „Štai:“.

Tarp knygų vaikams išskirta Evelinos Daciūtės pasaka „Laimė yra lapė“, Ilonos Ežerinytės pasakos „Šunojaus diena“, Gajos Gunos Eklės apysaka „Brolis, kurio nereikėjo“, Virgio Šidlausko apysaka „Ulfas ir stebuklinga barzda“ ir Rebekos Unos apysaka „Aš esu Tomas, seklys“.

Į knygų paaugliams penketuką atrinktas Ilonos Ežerinytės romanas „Sutikti eidą“, Dianos Opolskaitės romanas „Ir vienąkart, Riči“, Ramutės Skučaitės kūrinys „Tai priimkit, kas priklauso“, Renatos Šerelytės romanas „Žvaigdžių medžiaga“, Lauros Varslauskaitės romanas „Mano didelis mažas Aš“. 

Už labiausiai patikusią knygą visose kategorijose galima balsuoti iki vasario 18 dienos. Daugiausia skaitytojų balsų surinkę knygų autoriai tradiciškai bus apdovanoti Vilniaus knygų mugėje.

Metų knygos rinkimus organizuoja Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija kartu su Kultūros ministerija, Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija ir Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka.