Tikslas – paraginti žmones sakyti vieni kitiems gerų žodžių

M. Matukaičio teigimu, tarptautinis socialinės „Gero žodžio galios“ kampanijos įvertinimas buvo maloni staigmena.

„Iniciatyvos idėja tikime visu šimtu procentų, džiaugiamės, kad ji buvo pastebėta ir įvertinta tarptautiniu mastu. Šių metų rugpjūtį inicijavome gyventojų nuomonės tyrimą, ir jis parodė, kad 85 proc. žmonių komplimentai gerina nuotaiką ir įkvepia, o 71 proc. jie suteikia pasitikėjimo savimi ir didina savivertę. Prie „Gero žodžio galios“ kampanijos dirbo didelė komanda, tad noriu padėkoti kolegoms, mūsų darbuotojams ir partneriams – komunikacijos agentūrai „Adverum“, reklamos agentūrai TBWA ir žiniasklaidos planavimo agentūrai „Dentsu Lithuania“, – kurie patikėjo idėja ir padėjo pasiekti tokius rezultatus. Labai malonu būti taip įvertintiems“, – teigė M. Matukaitis.

Pasak jo, „Gero žodžio galios“ kampanijos tikslas – inicijuoti pokyčius kasdienėje bendravimo kultūroje, skatinant žmones dažniau sakyti vieni kitiems teigiamų žodžių.

„Su šia socialine iniciatyva startavome liūdniausią metų dieną, vadinamąją Blue Monday. O kampanijos idėja kilo pasaulinių negandų kontekste. Pajutome, kad visuomenėje įsivyravo baimė ir nerimas, padaugėjo negatyvumo. Turime palaikyti vieni kitus, todėl pamanėme, kad geri žodžiai bent šiek tiek praskaidrins kiekvieno mūsų dieną ir prisidės prie geresnės emocinės savijautos tokiu sudėtingu laikotarpiu. Pozityviomis naujienomis dalijomės ir Lietuvos žiniasklaidoje, specialiai geroms žinioms skirtuose didžiųjų portalų polapiuose. Prie iniciatyvos prisijungė ir mūsų darbuotojai – jie įsiamžino socialinio eksperimento vaizdo įraše“, – pasakojo M. Matukaitis.

Partnerio nuotr.

Kvietė darbuotojus klausytis pagyrimų

Bendrovės atstovas teigia, kad teigiamų žodžių galią norėta įprasminti ir bravoro aplinkoje, todėl sukurtas gerų žodžių galios socialinio eksperimento vaizdo įrašas.

„Jame filmavome savo darbuotojus ir stebėjome jų reakcijas, kai jiems sakomi gražūs žodžiai. Filmavime savanoriškai sudalyvavo dešimt bravoro darbuotojų. Kolegos susirinko į filmavimo studiją, tačiau iki pat filmavimo pradžios nežinojo, kas jų laukia. O mes buvome paruošę jiems staigmeną – klausytis jiems sakomų gerų žodžių, pagyrimų ir komplimentų iš kolegų“, – pasakojo M. Matukaitis.

Pasak jo, klausydamiesi pagyrimų, darbuotojai pradžioje jautėsi šiek tiek nejaukiai, tačiau vėliau jų veidus nušvietė plačios šypsenos.

„Buvo labai gera stebėti šį pokytį. Žmonės, išgirdę jiems sakomų gerų žodžių, tiesiog nušvito, pradėjo labiau savimi pasitikėti, atsiskleidė. Tai tik dar kartą parodė, kokią galią turi nuoširdūs žodžiai. Net ir vienas teigiamas komentaras gali motyvuoti, pakeisti žmogaus nuotaiką ar gyvenimą. Manau, kiekvienas turime ką gražaus pasakyti šalia esančiam žmogui. Tik kažkodėl ne visada išdrįstame arba taupome tuos gerus žodžius išskirtinei progai. Tačiau laukti tikrai neverta, kai galima pradžiuginti žmogų čia ir dabar. Juk pasakyti gerų žodžių nieko nekainuoja“, – įsitikinęs M. Matukaitis.

PRGN yra tarptautinis nepriklausomų komunikacijos agentūrų tinklas, vienijantis 54 komunikacijos agentūras iš 34 pasaulio valstybių Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Europoje, Viduriniuose Rytuose, Afrikoje, Australijoje ir Azijoje. Nuo 1999 m. veikiantis PRGN yra vienas didžiausių tarptautinių ryšių su visuomene tinklų pasaulyje.

Leidinio „Forbes“ duomenimis, legendomis apipintas portugalas per metus iki 2023 m. gegužės 1 d. (tai daugumos sezonų pabaiga visose sporto šakose) uždirbo 136 mln. JAV dolerių.

Taip Cristiano aplenkė anksčiau pirmąją vietą šiame sąraše užėmusį Lionelį Messi (argentinietis uždirbo 130 mln. JAV dolerių).

Be to, C.Ronaldo pateko į Gineso rekordų knygą  kaip daugiausiai per metus uždirbantis sportininkas  visoje sporto istorijoje.

38 metų portugalas už žaidimą futbolo aikštėje (atlyginimas, gautas iš „Manchester United“ ir „Al Nassr“ klubų) uždirbo 46 mln. JAV dolerių. Dar 90 mln. JAV dolerių Cristiano gavo iš reklamos sutarčių.

Pridursime, kad trečiąją vietą geriausiai apmokamų metų sportininkų sąraše užėmė PSG futbolo klubo puolėjas Kylianas Mbappe, kurio pajamos per metus siekė 120 mln. JAV  dolerių.

Verta prisiminti, kad tai toli gražu ne pirmas kartas, kai C. Ronaldo patenka į Gineso rekordų knygą. 2017 m. portugalas buvo įtrauktas į Gineso knygą už tai, kad tapo populiariausiu sportininku socialiniame tinkle „Twitter“; 2021 m. – už daugiausiai įvarčių, įmuštų nacionalinėje rinktinėje;  o 2023 m. – už daugiausiai sužaistų rungtynių nacionalinėje rinktinėje. 

Graikų-romėnų imtynių turnyre svorio kategorijoje iki 68 kilogramų mūsų šalies atletas laimėjo keturias dvikovas iš penkių ir, vienąsyk suklupęs, užėmė trečią vietą.

Vilniaus Ozo gimnazijos auklėtinis tris kovas pergalingai baigė ankščiau laiko.

Benediktui neprireikė nė keturių minučių, kad kvalifikacijoje ant menčių patiestų austrą Christopherį Szentkiralyjų, o mažajame finale mūšyje dėl bronzos Mardo Aermusą iš Estijos.

Aštuntfinalyje B.Bubelevičius aiškia persvara anksčiau laiko sutriuškino kroatą Davidą Vilką (8:0).

 Benediktas Bubelevičius. / Lietuvos imtynių federacijos nuotr.

Ketvirtfinalio dvikovoje iš Šiaulių rajono kilęs vaikinas išplėšė pergalę prieš praeitų metų Europos U15 vicečempioną Ismailą Bereketą iš Turkijos (4:3).

Vienintelę nesėkmę mūsų šalies klasikas patyrė imtyje su praeitų metų Europos čempionato bronzos medalio laimėtoju Ferencu Budaju iš Vengrijos (0:8).

Dėkingumas pirmajam treneriui

Pirmasis B.Bubelevičiaus treneris yra prieš tris metus Anapilin iškeliavęs Valdas Jasotis. Pasak rinktinės trenerio olimpinio prizininko Aleksandro Kazakevičiaus, jaunuolis iki šiol jaučia didžiulį dėkingumą ir pagarbą savo pirmajam treneriui.

„Jauniems sportininkams patinka savo telefono ekrane matyti įkeltus įvairius gražius vaizdelius, o Benedikto telefono užsklandoje aš netyčia pamačiau jo pirmojo trenerio nuotrauką. Matyt taip vaikinas išreiškia savo dėkingumą. O gal, žiūrėdamas į jį, prisimena patarimus, kurie padeda dvikovose. Tai daug ką pasako apie vaikiną“, – svarsto A.Kazakevičius.

„Labai labai gaila, kad visą gyvenimą imtynėms atidavęs Valdas Jasotis nesulaukė atlygio dar jam esant gyvam. Jis labai rūpinosi auklėtiniu, daug važinėjo į įvairias varžybas, aukojosi tiesiogine prasme. Benedikto medalis būtų jam deramas atlygis už vargą ir rūpestį. Galiu tik pridurti, kad Šiaulių rajonas nėra lepinamas Europinio lygio sportiniais laimėjimais, todėl tai didžiulė šventė visiems mūsų krašto imtynių ir, apskritai, sporto mylėtojams“, – olimpiniam prizininkui antrina Šiaulių rajono treneris Alvydas Tilenis, kuris puikiai prisimena V.Jasočio rūpestį auklėtiniu ir jų stiprų tarpusavio ryšį.

Laisvūnų siurprizas

Tarp komandų Lietuvos laisvūnai užėmė aštuntą vietą (24 ekipos), o klasikai, nepaisant B.Bubelevičiaus bronzos, čempionate finišavo laipteliu žemiau – devintoje vietoje (25 ekipos). Tai pirmas kartas, kuomet pagal UWW skaičiavimo metodiką, komandinis mūsų šalies laisvūnų rezultatas pranoko graikų-romėnų imtynininkų rezultatą. Tokią statistiką lėmė tai, kad net keturi laisvūnai pateko tarp dešimties geriausių atletų svoriuose.

Gretos Usinovič pergalės prieš Tamarą Cvetkoską iš Makedonijos vilnietei garantavo aštuntą vietą, o kukli merginų delegacija liko dvidešimtoje pozicijoje tarp 24 ekipų.

Kiti mūsų šalies atletų ir atlečių rezultatai:

Graikų-romėnų imtynės (GR); LTU komanda – 9 vieta (25 komandos)

Nors dėl olimpinio kelialapio 16-metei Lietuvos šokėjai dar teks pakovoti, D. Banevič neabejoja, kad pateks į 2024 m. Paryžiaus olimpines žaidynes.

„Viskas praėjo gerai. Sušokau, kaip norėjau. Tik šį kartą teisėjai nebuvo labai objektyvūs. Manau, kad laimėjau pusfinalį ir turėjau būti finale. Kova pusfinalyje buvo labai atkakli. Yra kaip yra. Olimpinis kelialapis neiškovotas. Iškovojusiu jį pasaulio čempionate“, – LTOK.lt sakė Europos čempionė D. Banevič.

Kelią į finalą lietuvei užkirto ukrainietė B-Girl Stefani. Gegužę Europos čempionato finale šią varžovę įveikusi B-Girl Nicka šį kartą nusileido 1:2 (10:17).

„Jau ketvirtą kartą kovojau su šia ukrainiete. Prieš tai visas dvikovas buvau laimėjusi aš,“ – pastebėjo Lietuvos šokėja.

Mažajame finale dėl 3 vietos ji 2:1 (16:11) nugalėjo italę B-Girl Anti.

Lietuvė ketvirtfinalyje 2:0 (16:2) pranoko šių metų Europos čempionato bronzos medalininkę prancūzę B-Girl Syssy.

Medalius breiko šokių varžybų nugalėtojams įteikė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė, olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė.

Apie 110 km nuo žaidynių sostinės Krokuvos esančiame Naujame Sonče vykusių breiko varžybų aukso kaina buvo milžiniška: nugalėtojai atiteko olimpinis kelialapis.

2024 m. Paryžiuje breiko šokėjai olimpinėse žaidynėse varžysis pirmą kartą.

Paprašyta įvardinti artimiausius savo planus, B-Girl Nicka teigė: „Artimiausi planai – grįžti į salę, dirbti ir laimėt pasaulio čempionatą.“

Pasaulio čempionatas vyks rugsėjo mėnesį Belgijoje.

Mūsų rinktinės strategas Rolandas Rakutis kruopšiai kūrė žaidybinį planą pusfinaliui, nes varžovų pergalės prieš JAV (grupėje) ir Graikijos (ketvirtfinalyje) ekipas kalbėjo pačios apie save.

Lietuviai rado veiksmingų priešnuodžių Izraelio komandos presingui – patys parodė varžovams, kokia yra geležinė gynyba.

R. Rakučio kariauna pirmavo nuo pirmosios minutės – 9:0, 19:2, 29:12, 37:14.

Ketvirtajam kėliniui prasidėjus lietuviai pasiekė rekordinį pranašumą – 40:16, 42:16.

Baigiantis susitikimui Lietuvos žaidėjai atleido vadeles, tuo pasinaudoję varžovai sušvelnino skirtumą.

Lietuvių komandoje rezultatyviausiai, kaip ir visose iki šiol vykusiose rungtynėse, kovojo Benas Šimanauskas – 16 taškų. Deivis Gindrūnas ir Laurynas Pumputis surinko po 9 taškus.

„Pergalę lėmė aktyvi, agresyvi gynyba per visas rungtynes. Izraelio rinktinė – tikrai gera komanda. Matėme, kad ji grupėje įveikė amerikiečius, ketvirtfinalyje įveikė galingą, Eurolygoje žaidžiančio Tel Avivo „Maccabi“ klubo vyriausiojo trenerio asistento Vasilio Geragotellio ugdomą Graikijos rinktinę. Žinojome, kad bus nelengva, nes varžovai spaus. Taip pat visi Izraelio žaidėjai gerai parengti fiziškai, jie – kibūs, agresyvūs. Vyrai, tai įvertinę, pasiruošė mačui ir iškovojo labai svarbią tiek kurčiųjų bendruomenei, tiek visai Lietuvai pergalę“, – džiaugėsi treneris R. Rakutis.

Finalas vyks birželio 24 d. 19.30 val. Kas bus lietuvių varžovai, bus žinoma po vėlai trečiadienį pasibaigsiančio Ukrainos ir JAV komandų mačo.

Lietuvos vyrų rinktinė pratęsė gražią tradiciją – iš pasaulio čempionato grįš su medaliais. 2007, 2011 ir 2015 metais mūsų krepšininkai iškovojo aukso medalius, prieš ketverius metus – sidabro.

Iki tol VDU buvo ryškus lyderis krepšinyje, tačiau 2021 m. prasiplėtus sporto infrastruktūrai, atsiradus daugiafunkciam Prezidento Valdo Adamkaus sporto centrui, o 2022 m. – sporto studijoms, VDU pradėjo raškyti indėlio į sportą vaisius.

Pasiekimai 100-osiose SELL žaidynėse

Gegužės pabaigoje Tartu (Estijoje) vyko XXXVIII Suomijos, Estijos, Lietuvos ir Latvijos (SELL) studentų sporto žaidynės, kitaip dar vadinamos Baltijos šalių SELL studentų sporto žaidynėmis, kurios buvo pradėtos organizuoti 1923 m., tad šiemet buvo švenčiamas žaidynių 100-asis jubiliejus. Ši Baltijos šalių studentų sporto šventė kasmet sutraukia gausų būrį įvairių sporto šakų atletų. Tai renginys ne tik apjungiantis aukščiausio lygio sportą, bet ir suburiantis sportininkus kartu toliau kurti ir išlaikyti šimtametę tradiciją, varžytis ir tobulinti studentų sportą.

VDU delegaciją SELL žaidynėse sudarė 69 sportininkai, kurie į Kauną parsivežė gausų apdovanojimų bagažą – dešimtyje skirtingų sporto šakų iškovojo net 45 medalius. SELL studentų žaidynėse VDU sportininkai varžėsi tinklinio, lengvosios atletikos, dziudo, badmintono, graikų-romėnų ir laisvųjų imtynių, jėgos trikovės, stalo teniso, paplūdimio tinklinio, 3×3 krepšinio ir 5×5 krepšinio varžybose.

Pirmieji žaidynių medaliai buvo išdalyti lengvosios atletikos rungtyje, kurioje geriausiai sekėsi VDU lengvaatlečiams – jie pelnė 6 aukso, 2 sidabro ir 1 bronzos medalius. Visų dėmesį patraukė VDU atstovas Kristupas Seikauskas, kuris per dvi dienas iškovojo tris aukso medalius ir 200 m. bėgimo rungtyje pagerino savo asmeninį rekordą. Tinklinio turnyre aukso medalius iškovojo merginų VDU tinklininkių komanda, o saulėtoje aikštelėje, gausiai žiūrovų palaikomi, paplūdimio tinklinio turnyro nugalėtojais tapo VDU vyrų komandos duetas.

Vyrų 5x5 krepšinio rungtynės dar kartą įrodė, kad Lietuva yra tikra krepšinio šalis. Čia triumfavo ir aukso medaliais pasipuošė daugkartiniai Lietuvos studentų krepšinio lygos čempionai – VDU krepšininkai. 3x3 krepšinio rungtynėse VDU vyrų komanda po atkaklios kovos nusileido tik VU ir užėmė antrąją vietą. Merginų 3x3 krepšinio turnyre VDU sportininkės sužibėjo ir pademonstravo puikų žaidimą, taip užnugaryje palikdamos varžovių iš Lietuvos sporto universiteto komandą ir užsikabindamos aukso medalius.

VDU atstovai varžovams buvo sunkiai įveikiami ir stalo teniso bei badmintono turnyruose: stalo teniso turnyre VDU sportininkai laimėjo tris varžybas iš keturių, o badmintone – visose kovose iškovojo aukso medalius. Savo kovingumu nenusileido ir imtynių sporto atstovai, kurie žaidynėse pelnė 6 medalius, bei dziudo sportininkai, pelnydami net 9 aukso medalius. Jėgos trikovės turnyre VDU atstovavo Klaudijus Malevskis, kuris nurungdamas visus varžovus, savo pasirodymu suspindėjo ir iškovojo aukso medalį.

VDU sportininkai, iškovoję 29 aukso, 10 sidabro ir 6 bronzos medalius, pasirodė geriausiai iš visų 30 žaidynėse dalyvavusių universitetų ir įsitvirtino galutinių rezultatų lentelės pirmoje vietoje. Antrąją vietą užėmusius Lietuvos sporto universiteto (LSU) studentus bendroje aukso medalių įskaitoje VDU aplenkė LSU atstovus daugiau nei dvigubai (LSU iškovojo 16 aukso medalių, viso – 37 medalius). 38-ą kartą organizuotose žaidynėse dalyvavo daugiau nei 800 studentų iš Kroatijos, Estijos, Suomijos, Latvijos, Lietuvos ir Turkijos.

VDU pasiekimai sporte įvertinti Europoje

VDU studentai antrus metus iš eilės yra nenugalimi tarp Baltijos šalių universitetų,  2022 m. Rygoje vykusiose SELL žaidynėse VDU taip pat triumfavo absoliučioje universitetų įskaitoje. Vėliau sekė pergalės Europos universitetų sporto asociacijos organizuojamose žaidynėse (EUSA), taip pat pasiekta pirma vieta absoliučioje įskaitoje tarp Lietuvos universitetų Lietuvos studentų sporto asociacijos (LSSA) organizuojamuose varžybose. Visi šie pasiekimai buvo įvertinti tarptautiniu mastu – šių metų balandžio mėnesį VDU buvo suteiktas laikinasis Europos universitetų sporto asociacijos asocijuotojo nario statusas. Pagal 2022 metais Europos universitetų žaidynėse pasiektus sportinius rezultatus VDU pateko tarp 10 stipriausių Europos universitetų ir užėmė 9 vietą.

VDU Sporto centro vadovas doc. dr. Vladas Juknevičius pastebi, jog VDU atsiradus Sporto studijų programai, universitete pradėjo studijuoti vis daugiau įvairių sporto šakų ir aukšto meistriškumo sportininkų, kuriems sudaromos geros studijų bei sportavimo sąlygos, padeda pasiekti aukštų rezultatų.

„Pastaruoju metu mūsų universitetas yra ryškus studentiško sporto lyderis Lietuvoje, Baltijos šalyse, o Europoje patenka tarp dešimties, aukščiausius sportinius pasiekimus turinčių universitetų“, – pasiekimais dalinasi V. Juknevičius.

Tačiau VDU Sporto centro vadovas teigia, jog ne vien medalių gausa yra pagrindinis sporto centro ir universiteto tikslas. „Mums yra svarbu sukurti aukšto lygio sporto studijas, kurias pasirinkę studentai turėtų visas galimybes siekti sportinio meistriškumo įvairiose sporto šakose bei dalyvauti įvairaus lygio sporto varžybose“.

Antrojoje lygoje su dar 15 šalių besivaržanti Lietuvos komanda po pirmos dienos įskaitoje užima aštuntą vietą (šiandien įveikta 12 rungčių iš 37 – aut. past.).

Po 10 mėnesių pertraukos į tarptautines varžybas sugrįžusi Modesta Justė Morauskaitė 400 m sprinte užfiksavo geriausią Lietuvos sezono rezultatą (51,61 sek.) ir užėmė antrą vietą. „Esu be proto laiminga savo pirmuoju 400 m sezono startu. Šitame stadione man tikrai yra patys geriausi prisiminimai, nes pernai čia dalyvavau auksinio turo varžybose ir patyriau bėgimo takelio žavesį bei malonumą“, – po varžybų sakė Modesta.

15 taškų komandai iškovojusi lengvaatletė neslėpė, jog grįžti buvo sunku, nes per labai trumpą laiką teko pasiruošti šiam vasaros sezonui. „Šiandien nesitikėjau jokio auksinio rezultato ir norėjau mėgautis varžybomis bei subėgti taip, kaip ruošiausi“, – teigė sportininkė.

Po finišo sprinterė atskirai dėkojo treneriui iš Ispanijos Rafaeliui Blanquerui Alcantudui: „Labai didelis ačiū treneriui, kuris sugebėjo mane grąžinti į bėgimo takelį ir geriausią formą.“ 400 m rungtį laimėjo asmeninį rekordą pagerinusi rumunė Andrea Miklos (50,67 sek.).

Antrą vietą iškovojo ir geriausia Lietuvos disko metikė Ieva Zarankaitė. Nors pastaroji buvo gana toli nuo sau įprastų rezultatų (57.71 m), komandai iškovota net 15 taškų iš 16 galimų. „Net nežinau, kas lėmė tokį rezultatą, turbūt, viskas susidėjo į vieną. Oras gana karštas, nors ir ledukai padėjo atsigaivinti, stadionas uždaras sukuria šiltnamio atmosferą“, – pasakojo I. Zarankaitė.

Sportininkė išskyrė ir didelį dalyvių skaičių: „Daug laukimo, jaučiausi šiek tiek mieganti ir niekaip nepavyko atsibusti ir suaštrėti.“

Su kiekvienu metimu rezultatą gerinusi diskininkė neslėpė, jog tikėjosi ne to: „Ne to čia važiavau, visgi, galiu pasidžiaugti komandai uždirbtais taškais. Bet kokiu atveju, čia atvykau su aukštesniais tikslais.“ Disko metimo rungtyje nugalėjo danė Lisa Brix Pedersen (59.20 m).

Aukštą penktą vietą rutulio stūmimo sektoriuje iškovojo neseniai iš JAV grįžusi Urtė Bačianskaitė (14.81 m). Rungtį laimėjo vengrė Anita Marton (17.74 m). Septintą vietą 400 m bėgime užėmęs Tomas Keršulis užfiksavo geriausią savo rezultatą stadione (46,36 sek.), o pirmas buvo vengras Attila Molnaras (45,30 sek.).

Aštuntą vietą iškovojo ir devynis taškus komandai atnešė Simas Bertašius, kuris 800 m įveikė per 1 min. 49,55 sek. (geriausias Lietuvos sezono rezultatas). Rungtyje nugalėjo kroatas Marino Bloudekas (1 min. 47,11 sek.). Simas rytoj startuos savo pagrindinėje, 1500 m rungtyje.

Devintas vietas šiandien iškovojo geriausią Lietuvos sezono rezultatą užfiksavusi Eva Misiūnaitė (100 m – 11,68 sek.) ir kūjo metikė Agnė Lukoševičiūtė (60.73 m). Merginų rungtyse atitinkamai nugalėjo nyderlandė Patrizia Van Der Weken (11,24 sek.) ir rumunė Bianca Florentina Ghelber (72.97 m).

Vienuoliktas vietas iškovojo net 3 Lietuvos atstovai. Trišuolyje Gustas Griška nušoko 14.92 m, o nugalėjo ukrainietis Vladyslavas Shepelievas (16.67 m). 3000 m kliūtiniame bėgime Giedrius Valinčius distanciją įveikė per 9 min. 05,05 sek., nugalėjo vengras Istvanas Palkovitsas (8 min. 43,82 sek.). 19-metis Nikodemas Laurynas šuolio su kartimi rungtyje įveikė 4.70 m aukštį, o pirmą vietą pasidalino kroatas Ivanas Horvatas ir ukrainietis Vladyslavas Malykhinas (5.40 m).

5000 m bėgime Lina Kiriliuk užėmė dvyliktą vietą (17 min. 12,49 sek.) ir komandai uždirbo penkis taškus. Rungtyje triumfavo konkurencijos nesulaukusi latvė Agate Caune (15 min. 15,21 sek.). 100 m vyrų sprinte tryliktas liko Kristupas Seikauskas, kuris distanciją įveikė per 10,72 sek. ir nugalėtojui slovakui Janui Volko nusileido 0,48 sek.

Po pirmos dienos Lietuva turi 104 taškus ir vos vienu atsilieka nuo Danijos. Po šiandienos užtikrintai pirmauja Vengrija (159 taškai), o paskutinėje, šešioliktoje vietoje rikiuojasi Liuksemburgas (59 taškai). Rytoj lietuviai startuos 17:15 val., o varžybas tiesiogiai transliuos LRT Plius ir lrt.lt

Šio klasterio nariai – VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centras ir VšĮ „VDU ŽŪA Mokomasis ūkis”  – birželio 27 d. 9 val. ūkininkus, žemės ūkį aptarnaujančių agroverslo atstovus ir visą plačiąją visuomenę kviečia į išskirtinį renginį „Atviras ūkis 2023“. Jo programoje – pačios įvairiausios inovacijos, aprėpiančios visą grandinę nuo lauko iki stalo – nuo skaitmeninio laukų žemėlapio pristatymo iki miltų įvairovę atskleisiančios edukacijos ir degustacijos.

Renginyje – patirtis, mokslininkų rekomendacijos, technikos demonstracija, edukacinė programa

„Renginiu „Atviras ūkis 2023“ norime pasidalyti VDU ŽŪA Mokomajame ūkyje sukaupta patirtimi bei naujausiomis mokslininkų rekomendacijomis. Taip pat bus demonstruojama mūsų verslo partnerių Lietuvos rinkai siūloma moderni žemės ūkio technika. Renginį simboliškai vainikuos edukacinė programa apie galutinį žemdirbių darbo rezultatą – grūdų miltus, iš kurių kepama duona ir kiti gaminiai“, – „Atviro ūkio 2023“ programą komentuoja klasterio „Žaliasis intelektas“ ir VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro Partnerystės plėtros skyriaus vadovė Audronė Arnašiutė. Pašnekovė pastebi, kad startą šiam renginiui suteikė VDU Žemės ūkio akademijos vykdomas KPP projektas „Komunikacijos priemonės tvariems kaimo plėtros sprendimams“, kurio tikslas – skleisti gerąją ūkininkavimo patirtį.

Konferencijoje – VDU ŽŪA Mokomojo ūkio laukų žemėlapio pristatymas, fungicidų efektyvumo, ekologinio ūkininkavimo tyrimų rezultatai

Renginys „Atviras ūkis 2023“ prasidės konferencija, kurioje VDU ŽŪA Mokomojo ūkio direktorius Vilius Venskutonis pristatys ką tik baigtą rengti naujovę – interaktyvų skaitmeninį Mokomojo ūkio laukų žemėlapį.

„Į šį žemėlapį įtraukti 450 ha ūkio laukai. Žemėlapyje atsispindės visa  konkrečiame lauke vykdoma veikla. Videovaizduose ir fotonuotraukose bus galima pamatyti, kokios technologijos plote buvo taikomos, bei pateikiama tų metų finansinė ataskaita – kiek į lauką buvo investuota ir kiek gauta pajamų bei pelno“, – interaktyvaus žemėlapio esmę atskleidžia VDU ŽŪA Mokomojo ūkio direktorius V. Venskutonis.

Pasak pašnekovo, šis įrankis sukurtas siekiant padėti žemdirbiams priimti racionaliausius sprendimus. „Gyvenime laiku, kai rinka žemdirbiams siūlo labai daug įvairiausių prekių ir paslaugų, ir išties sudėtinga apsispręsti, į ką investuoti tvaru ir efektyvu. VDU ŽŪA Mokomajame ūkyje dirbama tariantis su mokslininkais bei vadovaujantis jų rekomendacijomis. Taip pat ūkyje atliekami gamybiniai bandymai, tarkime, šiuo metu auginama net 12 skirtingų veislių rapsai. Tai leidžia daryti tam tikras išvadas, kuriomis norime atvirai dalytis su visais“, – kalba V. Venskutonis.

Renginio „Atviras ūkis 2023“ konferencijos dalyviai taip pat turės galimybę išgirsti VDU ŽŪA lektorės Aurelijos Šaluchaitės pranešimą apie skirtingų fungicidų efektyvumą nuo ligų saugant žieminius kviečius. Dar vienas, neabejotinai klausytojų dėmesį pritrauksiantis konferencijos pranešėjas – ekologinės žemdirbystės žinovas VDU ŽŪA doc. dr. Juozas Pekarskas. Jis su renginio dalyviais pasidalys jau 26-tus metus VDU ŽŪA Mokomajame ūkyje kaupiama ekologinio ūkininkavimo praktine patirtimi bei šios ūkininkavimo sistemos mokslo tyrimų rezultatais.

Kita intriguojanti renginio „Atviras ūkis 2023“ dalis – VDU ŽŪA Mokomojo ūkio laukų lankymas. Lankytojai galės pamatyti skirtingų fungicidų įtaką kviečių pasėliams, drauge su ekspertais įsitikinti tradicinės ir juostinės sėjos skirtumais žieminių kviečių pasėlio vystymuisi bei aplankyti ekologinio ūkio laukus, kuriuose šiuo būdu ūkininkaujama jau daugiau nei ketvirtį amžiaus, bei sužinoti, kaip tvariai dirbant keičiasi dirvožemio derlingumas, humuso kiekis bei kiti ūkininkavimo sėkmei svarbūs parametrai.

Staigmenos dalyviams – žolių mišinio įsėjimo agrodronu demonstracija, edukacinė programa, degustacija, loterija su specialiu prizu

Renginio dalyvių Mokomojo ūkio laukuose laukia išskirtinė staigmena – jie turės galimybę išvysti, kaip į pašarams auginamų kukurūzų pasėlį žolių mišinys įsėjamas ne riedančia, o skraidančia priemone – agrodronu.

Taip pat bus galima stebėti, kaip su kliūčių ruožu laukuose dorojasi moderniausi skirtingų gamintų žemės ūkiui siūlomi purkštuvai, pritaikyti pažangiai tiksliosios žemdirbystės technologijai.

Taip pat bus galima apsilankyti technikos ekspozicijoje, kurią pristatys renginio rėmėjai – UAB „Audrokesta“, AB „Lytagra“ ir UAB „Rovaltra“.

Organizatoriai atskleidžia, kad edukacinėje programoje apie miltų įvairovę bus galima ir paskanauti įvairių miltinių gaminių, o viso renginio metu – dalyvauti loterijoje, kurios laimėtojas į namus išsiveš visą maišą VDU ŽŪA Mokomajame ūkyje išaugintų kviečių miltų.

Renginio  „Atviras ūkis 2023“ informacinis rėmėjas – UAB „Ūkininko patarėjas”.

„Dėkui Tomui už nuotrauką. Sklido tik gandai apie stirną su mažyliu. O štai ir įrodymas. „Parako“ kelias saugus“, – prie fotografijos rašė „Parako“ atstovai.

Buvęs parako sandėlis įkurtas tarp Aukštųjų ir Žemųjų Šančių. Čia, pasak vietinių, dažnai pasitaiko užklystančių stirniukų. Kiekvieną kartą juos sutikus, norisi pasidžiaugti ir pasigrožėti mieste sutiktais gamtos trupinėliais.

„Nuo 18 val. iki sutemų, ne viena stirna ten laksto su stirniukais“, – tikino Saulius.

Šančiuose užfiksuotas kadras iš tiesų nuotaikingas. Atrodo, kad stirnos specialiai pozavo praeiviams, į juos žiūrėjo ir stebėjo, kas bus toliau.

Pasak sinoptikų, šiandien Lietuvoje vietomis trumpi lietūs su perkūnija, kai kur smarkūs. Vėjas šiaurinių krypčių, 5–10 m/s. Aukščiausia temperatūra 23–28, pajūryje 20–22 laipsniai šilumos.

Trečiadienio naktį kai kur trumpai palis, dieną lietaus tikimybė maža. Naktį vietomis rūkas. Vėjas naktį silpnas, dieną pietų, 4–9 m/s. Temperatūra naktį 11–16, dieną 26–31 laipsnis.

Ketvirtadienį daug kur numatomi trumpi lietūs, vietomis perkūnija. Vėjas pietų, pereinantis į vakarų, naktį 4–9 m/s, dieną 6–11 m/s. Temperatūra naktį 14–19, dieną 22–27, pajūryje apie 20 laipsnių.