Gyventojai dalijosi dažniausiomis kivirčo priežastimis.
„Tokių kivirčų juoko forma pasitaiko. Dažniausiai seneliai supyksta, kad atvažiuojame pavalgę“, – kalbėjo mergina.
Kokių temų reikėtų vengti prie šventinio stalo, kad nekiltų ginčų?
„Manau, kad reikėtų vengti politikos“, – teigė mergina.
„Mes draugiškai sutinkame šventes, nesipykstame“, – sakė moteris.
„Aš esu suvalkietė. Suvalkiečiai – geri iš širdies. Mūsų šeimoje vertybė yra draugystė, ryšys. Dovanos niekada nėra tas pagrindinis dalykas, dėl ko mes švenčiame Kalėdas. Visada labai laukiu, kada grįšiu namo pas tėvus. Politikos labiausiai reikia vengti prie stalo. Turime kalbėti apie šviesius ir džiugius dalykus“, – sakė mergina.
Plačiau apie atliktą apklausą papasakojo „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ką parodė atlikta apklausa?
– 50 proc. šalies gyventojų nesipyksta. Galima sakyti, kad prie pusės stalų visada būna taika ir ramybė, o prie kitos pusės iškyla ir tam tikrų nesusipratimų ar nesutarimų. Dažniausios nesutarimų priežastys yra finansai ir politika.
– Kokios dar temos jaudina lietuvius?
– Rečiau įvardinta priežastis būtų nesutarimas dėl pačių švenčių šventimo, šventinio stalo. Tačiau pagrindinės, kertinės temos būtų finansai ir politika.
– Ar kas nors įvardijo, kad turi labai daug nuoskaudų ir, kad per šventes jas būtinai reikia aptarti?
– Nedidelė apklaustųjų dalis įvardijo, kad turi. Per šventes prie vieno stalo susirenka skirtingi žmonės, dažniausiai jungiami giminystės ryšių, tačiau gyvenantys labai skirtingus gyvenimus. Labai natūralu, kad neišvengiama konfliktų, kai į vieną vietą susirenka skirtingos patirtys, nuostatos, požiūriai.
Kaip išvengti konfliktų, kad nesugestų šventinė nuotaika, plačiau papasakojo psichologas Darius Ražauskas.
– Sako, kad kas antras lietuvis susipyksta prie šventinio stalo. Kaip jums atrodo, reikėtų kažkaip tada tą situaciją išspręsti ar vis tik bandyti gesinti konfliktus šventinę dieną?
– Yra įvairių nuomonių mokslo pasaulyje. Viena iš jų sako, kad aštrias temas reikėtų švelniai aptarti. Tyrimas parodė, kad lietuviai pykstasi dėl finansų, nuomonių, religijos, politikos. Tai pakankamai svarbios temos. Reikia kalbėti ir apie finansus, ir apie sveikatą. Tačiau šias temas reikėtų liesti ne pačios šventės metu. Rekomenduojama skirti specialų laiką tokiam pokalbiui. Kita nuomonė sako, kad konfliktai yra gerai. Mums tiesiog reikia išmokti konstruktyviai konfliktuoti. Kai kyla aštrūs klausimai, reikia stengtis juos pateikti švelniai, dėmesingai. Tada reikia išklausyti žmogaus aštrų atsakymą iki galo, nepertraukti. Jam baigus kalbėti, galima patvirtinti, kad galimas toks požiūris, tačiau aš turiu šiek tiek kitokį. Galima pateikti savo kampą. Tai yra psichologinis menas, kaip konfliktuoti neužgaunant kito.
Tai yra psichologinis menas, kaip konfliktuoti neužgaunant kito.
– Panašu, kad nelabai mokam. Kaip užglaistyti, neįžeidžiant išeiti iš to konflikto?
– Pirmiausia, reikia pastebėti, kada tu pats jau pasijungi į tą konfliktą, kada tavo logika palieka kambarį ir įsijungia emocijos, noras laimėti, noras įrodyti. Kai kurie ekspertai pataria įsivaizduoti, kad yra tik du pasirinkimai gyvenime: arba tu teisus, arba tu laimingas. Prie šventinio stalo norisi rinktis būti laimingu. Jei yra didelis poreikis, tai galima kitą kartą suradus progą aršiau padiskutuoti. Reikia stebėti savo ego. Nereikia įsileisti kito žmogaus nuomonės kaip įžeidimo.
– Ko palinkėtumėte žmonėms, kurie dar tik sės prie stalo, kurie ruošiasi šventėms, kurie išgyvena stresinį šurmulį?
– Sutikime šias šventes susivieniję, šviesesni, laimingesni ir mokėdami priimti vienas kito trūkumus. Neužmirškime, kad visi tie materialūs dalykai – ne pats svarbiausias dalykas mūsų gyvenime. Branginkime vieni kitus. Moksliniai tyrimai įrodo, kad ilgalaikiai santykiai, ryšys – pats didžiausias mūsų laimės faktorius.
