Atsisveikino atsistoję

G.Petrauskas atsisveikino su Kauno miesto reikalais ir pereina dirbti į viešąjį sektorių. Jis apie išėjimą iš Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų pranešė prieš mėnesį, o antradienio tarybos posėdyje bendru sutarimu pritarta jo atleidimui.

„Žmonės vis sakydavo, kad Kaunas tokio administracijos direktoriaus dar nėra turėjęs, tai aš atsakydavau, kad ir tokios tarybos Kaunas dar nėra turėjęs“, – tarė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

„Mūsų frakcija norėtų padėkoti Gintarui, nes jis atėjo iš kitos srities, bet galėjo greitai įsilieti į šį darbą. Jis rado tikrai labai daug gerų sprendimų miestui, tad norisi palinkėti sėkmės jos tolimesniam gyvenimui“, – sakė TS-LKD frakcijos narė Edita Gudišauskienė ir įteikė G.Petrauskui gėlių.

Tarybos nariai atsistoję padėkojo G.Petrauskui už bendradarbiavimą ir įvairių Kauno situacijų gelbėjimo momentus.

Naujas vadovas

Nesu paliktas vienas mūšyje, klausimus sprendžiame su tikrai stipria komanda ir sudėtingiausius sprendimus priimame kartu.

Kauno politikai pritarė pareigose pakelti V.Šiliauską. Jis nuo šiol eis administracijos direktoriaus pareigas, o jo vieta pavaduotojų gretose kol kas liks tuščia.

„Jau beveik keturis metus pavaduoju Gintarą ir galvoju, kad jau ir pats užaugau bei nusipelniau tokio posto. Pradėjome visi kartu, bet man, atėjusiam iš verslo, pradžioje buvo sunku suprasti, kad čia konkursai ir viešieji pirkimai ilgiau užtrunka, bet kitaip savivaldybė nedirbs, teko su tuo susitaikyti, tačiau kai ką paskubinome, pagreitinome, prisidedame visur, kur tik galime. Tad dabar džiaugiuosi, kad meras mane įvertino. Perimsiu pareigas ir manau, kad dirbsiu tinkamai“, – kiek anksčiau „Kauno dienai“ kalbėjo V.Šiliauskas.

Laukiantys darbai

Naujasis administracijos direktorius tikino, kad dirbant administracijos direktoriaus pavaduotoju kildavo nemažai iššūkių, kuriuos reikėjo įveikti, tad vadovo pareigos jo nė kiek negąsdina.

„Nesu paliktas vienas mūšyje, klausimus sprendžiame su tikrai stipria komanda ir sudėtingiausius sprendimus priimame kartu. Priimti atsakomybę esu pasiruošęs, o daugiametė mano vadovavimo patirtis ir kompetencija, manau, leidžia priimti šį pasiūlymą“, – pridūrė V.Šiliauskas.

Jis nori pirmuosius darbus pradėti nuo savivaldybės aparato efektyvumo gerinimo. „Mintyse nemažai dėlioju, kas paskatintų darbus vykdyti dar geriau ir operatyviau. Man svarbiausia, kad tęstųsi pradėti didieji projektai. Galbūt net galima kai kur sugriežtinti projektų priežiūrą, kai darbai pasiskirsto po skyrius. Būna, kad žmonės atostogauja, tada ne visus darbus kiti tolygiai perima, todėl reikėtų didesnės kontrolės, kad mūsų projektai vyktų nepriklausomai nuo to, ar savivaldybės darbuotojai atostogauja, ar ne. Noriu, kad visi žinotų, kas kur vyksta, ir net prikeltas naktį galėtų pasakyti, kokioje stadijoje yra projektas, ar palankiai viskas vyksta“, – kai tik sužinojo, kad taryba jį deleguoja į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus postą, kalbėjo V.Šiliauskas.

Naujas, bet pažįstamas

Kitą savaitę miesto taryba turės apsispręsti, ar leisti dabartiniam administracijos direktoriaus pavaduotojui V.Šiliauskui pakilti karjeros laipteliu aukštyn ir tapti visos Kauno savivaldybės administracijos galva.

"Visiškai normalu, kai pavaduotojas keičia vadovą. Dar dirbdamas versle aš buvau įpratęs, kad kiekvienas vadovas šalia savęs turi žmogų, kuris būtų pasiruošęs jį pakeisti. Vilius yra žmogus, atėjęs iš verslo. Per paskutinius kelis metus jis susipažino su miesto problemomis, miesto valdymo klausimais ir valstybinėse įstaigose galiojančiomis procedūromis. Neturiu abejonės, kad jis susitvarkys su didesne atsakomybe", – "Kauno dienai" komentavo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

V.Šiliauskui užimti administracijos direktoriaus pareigas pasiūlyta po to, kai G.Petrauskas pranešė apie pasitraukimą iš savivaldybės.

V.Šiliauskas įsitikinęs, kad jam pavyks suvaldyti visą savivaldybės aparatą. "Jau beveik keturis metus pavaduoju Gintarą ir galvoju, kad jau ir pats užaugau bei nusipelniau tokio posto. Pradėjome visi kartu, bet man, atėjusiam iš verslo, pradžioje buvo sunku suprasti, kad čia konkursai ir viešieji pirkimai ilgiau užtrunka, bet kitaip savivaldybė nedirbs, teko su tuo susitaikyti, tačiau kai ką paskubinome, pagreitinome, prisidedame visur, kur tik galime. Tad dabar džiaugiuosi, kad meras įvertino mane. Perimsiu pareigas ir manau, kad dirbsiu tinkamai", – kalbėjo V.Šiliauskas.

Nesu paliktas vienas mūšyje, klausimus sprendžiame su tikrai stipria komanda.

Laukiantys iššūkiai

Jis tikino, kad dirbant administracijos direktoriaus pavaduotoju kildavo nemažai iššūkių, kuriuos reikėjo įveikti, tad vadovo pareigos jo nė kiek negąsdina.

"Nesu paliktas vienas mūšyje, klausimus sprendžiame su tikrai stipria komanda ir sudėtingiausius sprendimus priimame kartu. Priimti atsakomybę esu pasiruošęs, o daugiametė mano vadovavimo patirtis ir kompetencija, manau, leidžia priimti šį pasiūlymą", – pridūrė kandidatas į administracijos direktoriaus postą.

Pašnekovas jau turi ir planų, kaip stengsis dar labiau pagerinti miesto savivaldybės darbą. "Mintyse nemažai dėlioju, kas paskatintų darbus vykdyti dar geriau ir operatyviau. Man svarbiausia, kad tęstųsi pradėti didieji projektai. Galbūt net galima kai kur sugriežtinti projektų priežiūrą, kai darbai pasiskirsto po skyrius. Būna, kad žmonės atostogauja, tada ne visus darbus kiti tolygiai perima, todėl reikėtų didesnės kontrolės, kad mūsų projektai vyktų nepriklausomai nuo to, ar savivaldybės darbuotojai atostogauja, ar ne. Noriu, kad visi žinotų, kas kur vyksta, ir net prikeltas naktį galėtų pasakyti, kokioje stadijoje yra projektas, ar palankiai viskas vyksta", – apie pirmuosius darbus kalbėjo V.Šiliauskas.

V.Šiliauską paskyrus administracijos direktoriumi, viena pavaduotojo vieta kol kas liks tuščia.

Ne pirmas pasikeitimas

"Kauno diena" primena, kad G.Petrauskas spalio pradžioje pranešė, jog palieka Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus postą ir eina dirbti į privatų sektorių.

Paklaustas, kas nulėmė tokį sprendimą, G.Petrauskas neslėpė gavęs pasiūlymą, kurio labai sunku atsisakyti, o sprendimą reikia priimti dabar. "Viešasis administravimas tikrai negali pasiūlyti tokių sąlygų, kaip privatus verslas, todėl visada reikia pasverti – ar tik malonumas, ar ir malonumas, ir pajamos", – kalbėjo administracijos vadovas.

Jis patvirtino užimsiantis vadovaujamas pareigas įmonėje, kuri niekaip nesusijusi nei su Kauno miesto savivaldybe, nei su viešuoju sektoriumi, tačiau daugiau neatviravo. "Kol kas negaliu, o ir neprivalau, nes tai jau mano privataus gyvenimo klausimai", – nusijuokė G.Petrauskas.

Jis administracijos direktoriaus pareigas ėjo nuo 2015 m., kai prie Kauno vairo stojo V.Matijošaitis. Tiesa, suformuota administracijos komanda visos kadencijos neatlaikė. 2017 m. iš administracijos direktoriaus pavaduotojo posto pasitraukė Sigitas Šliažas. Tąkart jis tikino, kad neatlaikė įtempto darbo tempo, todėl nusprendė palikti šį postą. Jo vietą užėmė Nijolė Putrienė.

„Teismo sprendimų laikomės. Teismo sprendimas nenutraukė sutarties, nepasisakė apie ją nieko, reiškia sutartis toliau vykdytina“, – BNS trečiadienio rytą sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.

Kauno savivaldybės išplatintame pranešime teigiama, kad procedūriniu pažeidimu buvo pripažintas veiksmas, dėl kurio konkursą rengusi savivaldybė konsultavosi su Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Sulaukusi konkurse dalyvavusios Turkijos bendrovės „Kayi Construction“ prašymo po pasiūlymo pateikimo papildomai pateikti subrangovų sąrašą, Kauno savivaldybė kreipėsi į VPT.

„VPT yra viena iš kompetentingiausių Lietuvos institucijų, su kuria daug konsultavomės rengdami stadiono konkursą. Šiuo konkrečiu klausimu dėl Turkijos kompanijos papildomų dokumentų pateikimo gavome VPT pritarimą. Labai keista, kad teismas dabar pasisakė priešingai. Bet svarbiausia, kad darbai stadione nėra stabdomi“, – tvirtino G. Petrauskas.

Paklaustas, kodėl savivaldybė darė sprendimus, kurie dabar teismo yra pripažinti neteisėtais, jis pabrėžė, kad svarbus turėtų būti galutinis rezultatas: už patrauklią, ne už didžiausią kainą statomas stadionas.

„Normalu turbūt, kad kažką darant padarai klaidų. Jei nieko nedarai, tada ir nesuklysti“, – sakė G. Petrauskas.

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį, tenkinęs Vilniaus statybų bendrovės „LitCon“ skundą, iš dalies pakeitė ankstesnį pirmosios instancijos teismo nutartį ir Kauno savivaldybės sprendimus pripažinti Turkijos kompaniją „Kayi Insaat Sanayi Ticaret“ konkurso laimėtoja bei sudaryti su ja sutartį pripažino neteisėtais.

Normalu turbūt, kad kažką darant padarai klaidų. Jei nieko nedarai, tada ir nesuklysti.

Tačiau teismas nenurodė savivaldybei nutraukti rangos sutarties: nuspręsta taikyti alternatyvią sankciją – 25 tūkst. eurų baudą.

„Dėl proceso metu pasikeitusių aplinkybių – sudarytos sutarties – nėra pagrindo naikinti savivaldybės sprendimo, kuriuo „Kayi“ pripažinta pirkimo laimėtoja, nes procedūros pasibaigė. Kolegija sprendžia, kad kilo poreikis nepripažinti neteisėtai sudaryto sandorio niekiniu ir perkančiajai organizacijai skirti alternatyvią sankciją – baudą. Įvertinusi pažeidimo svarbą, padarinius, sutarties pobūdį ir vertę, kad jau yra pradėti vykdyti darbai, kolegija savivaldybei skiria 25 tūkst. eurų baudą“, – rašoma teismo nutartyje.

Kauno savivaldybės skelbtame konkurse „Kayi“ paskelbtas laimėtoju, nes pasiūlė mažiausią kainą – 34,95 mln. eurų. Rekonstrukcijos darbai pradėti rugpjūčio mėnesį.

Dalį lėšų projektui planuojama gauti iš Europos Sąjungos fondų. Likusią sumą finansuoti planuoja savivaldybė ir Vyriausybė.

2019 metais stadiono rekonstrukcijai Vyriausybė biudžete yra numačiusi 1,7 mln. eurų. Pasak G. Petrausko, svarbu, kad Vyriausybė įgyvendintų savo įsipareigojimus, o ne tai, kaip šios sumos pasiskirstys per kelerius metus.

„Mes tikime, kad Vyriausybė vykdys savo įsipareigojimą prisidėti devyniais milijonais, o ar pradžioj bus vienas ir po to aštuoni, ar du ir septyni ar dar kažkaip, tai mums nėra svarbu. Su pinigų srautu savivaldybėje nėra blogai“, – sakė jis.

Planuojama, kad stadiono rekonstrukcijos darbai bus užbaigti per 20 mėnesių nuo sutarties pasirašymo šių metų liepą.

Po rekonstrukcijos stadione esančių vietų skaičius nuo 9,5 tūkst. padidės iki 15 tūkst., visos tribūnos bus uždengtos stogu. Stadionas turės modernią šildomą dangą ir atitiks aukščiausios 4-os UEFA kategorijos reikalavimus.

„Kauno miesto savivaldybė taps dalininke įstaigos, kuri teiks paraišką gauti ES lėšas ir vėliau sukurs infrastruktūrą bei vykdys veiklą šiame centre, kai jis bus pastatytas, ir galės dalyvauti valdyme bei sprendimų procese“, – BNS sakė savivaldybės Plėtros programų ir investicijų skyriaus vedėjas Tadas Metelionis.

Be to, tapusi dalininke, savivaldybė galės suteikti teisę statyti šį centrą, kuriam vieta yra numatyta Nemuno saloje.

„Atsiras visos teisinės prielaidos tiek savivaldybei prisidėti prie sukūrimo, tiek prie valdymo“, – sakė savivaldybės atstovas.

Ateityje šiai įstaigai planuojama perduoti ekspoziciją bei vykdyti centro statybos darbus.

Šios viešosios įstaigos dalininkai – Kauno savivaldybė ir Švietimo ir mokslo ministerija. Ministerija įstaigos valdyme turės du balsus, savivaldybė – vieną.

Abi dalininkės į šią įstaigą įneš po 20 tūkst. eurų, skirtų pradinei veiklai užtikrinti. Skaičiuojama, kad „Mokslo salai“ jau pradėjus vykdyti veiklą, kasmet jai papildomai reikės skirti po 300 tūkst. eurų.

Kauno savivaldybė yra paskelbusi „Mokslo salos“ ekspozicijos pirkimą. Šiuo metu tikrinami dalyvių kvalifikacijos dokumentai, galutinį sprendimą tikimasi turėti lapkričio pradžioje, BNS sakė savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.

Investicijų projekte planuojama nuolatinių ekspozicijų kaina siekia 6,25 mln. eurų, tikslesnė jo vertė paaiškės sukūrus ekspozicijos planą.

Taip pat dar vyksta „Mokslo salos“ pastato projekto rengimas, jį atlieka Ispanijos ir Australijos bendrovė „SMAR Architecture studio“.

G. Petrausko teigimu, neseniai buvo antrą kartą pristatyti projektiniai pasiūlymai, kuriuos suderinus vasarį tikimasi turėti galutinį projektą.

Savivaldybė anksčiau yra suskaičiavusi, kad visas mokslo sklaidos centras kainuos apie 25 mln. eurų.

5 mln. eurų ruošiamasi gauti iš Vyriausybės, 10 mln. eurų – iš Švietimo ir mokslo ministerijos valdomų Europos Sąjungos fondų lėšų, dar 2,5 mln. eurų planuojama gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, kuriuos skirsto Vidaus reikalų ministerija. Likusius 5,5 mln. eurų skirtų savivaldybė bei partneriai.

Interaktyviame mokslo ir technologijų centre lankytojai galės susipažinti su žmonijos atradimais, išradimais, mokslo ir technologijų naujovėmis, jame būtų pristatomos inovatyvios Lietuvos įmonės.

G.Petrauskas neįvardijo tikslios datos, kada bus jo paskutinė darbo diena Kauno miesto savivaldybės rūmuose. „Kadangi direktorių skiria ir atleidžia taryba, tai nutiks kažkuriame iš artimiausių miesto tarybos posėdžių“, – tikino administracijos vadovas.

Tiesa, kaip tik šiandien taryba posėdžiavo, tačiau klausimo dėl jo atleidimo šiandieninio posėdžio darbotvarkėje dar nebuvo.

Paklaustas, kas nulėmė tokį sprendimą, G.Petrauskas neslėpė gavęs pasiūlymą, kurio labai sunku atsisakyti, o sprendimą reikia priimti dabar. „Viešasis administravimas tikrai negali pasiūlyti tokių sąlygų, kaip privatus verslas, todėl visada ir vyksta svėrimas – ar tik malonumas, ar ir malonumas, ir pajamos“, – kalbėjo administracijos vadovas.

Jis patvirtino užimsiantis vadovaujamas pareigas įmonėje, kuri niekaip nesusijusi nei su Kauno miesto savivaldybe, nei su viešuoju sektoriumi, tačiau daugiau neatviravo. „Kol kas negaliu, o ir neprivalau, nes tai jau mano privataus gyvenimo klausimai“, – nusijuokė G.Petrauskas.

Viešasis administravimas tikrai negali pasiūlyti tokių sąlygų, kaip privatus verslas, todėl visada ir vyksta svėrimas.

Jis tikino, kad Kauno miesto savivaldybėje dirbti su gera komanda, kurios rezultatai akivaizdūs, o per artimiausius kelerius metus bus dar labiau matomi, jam buvę vienas malonumas. Ar ko nors nespėjo padaryti?

„Tų darbų antrame pagal dydį Lietuvos mieste visada buvo ir bus. Ir niekada nebus galima pasakyti, kad padaryta viskas. Man atrodo, veiksmas užkurtas geras, ir reikia jį tik dar labiau palaikyti“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasiteiravus, ar keliai su meru Visvaldu Matijošaičius, kuris ir pasikvietė G.Petrauską į savo komandą, išsiskiria be pykčio, išeinantis administracijos vadovas tikino, kad juoda katė tikrai tarp jų neperbėgo. „Visada padėjau ir visokeriopai padėsiu Visvaldui. Esu dėkingas jam už suteiktą pasitikėjimą ir galimybę dirbti kartu“, – teigė G.Petrauskas.

G.Petrauskas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriumi buvo paskirtas 2015-ųjų pavasarį po savivaldybių tarybų ir merų rinkimų prie miesto vairo stojus V.Matijošaičiui. Prieš tai jis dirbo bankų sektoriuje.

„Norėtume, kad tai būtų kuo sklandžiau rengiamasi ir galbūt šiemet rengiami dokumentai, kad kitais metais jau būtų galima pradėti projektus, nes tai yra žmonėms labai svarbi vieta“, – BNS po susitikimo su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Trečiadienį dėl šio projekto jis susitiks su laikinuoju Automobilių kelių direkcijos vadovu Vitalijumi Andrejevu.

„Tikslas yra, kad nestabdytume tų projektų, kad jie vyktų, kad juos pradėtume ir įgyvendintume. Žiūrime, kur galėtų būti kokia nors spraga, žiūrime, kad ji nesutrukdytų“, – sakė V. Pranckietis.

Jo teigimu, vienas svarbiausių klausimų yra užtikrinti, kad rekonstrukcijos metu ir po jos būtų sklandus susisiekimas tarp šioje atkarpoje esančių prekybos centrų, miesto ir gyvenviečių.

Tikslas yra, kad nestabdytume tų projektų, kad jie vyktų, kad juos pradėtume ir įgyvendintume.

Seimo pirmininko sekretoriato vadovė Gintarė Žukaitė BNS sakė, kad Seimo vadovybė yra gavusi prekybos centro „Mega“ ir Kauno apskrities gyventojų raštą, kuriame nerimaujama dėl galimų eismo trukdžių rekonstrukcijos metu.

„Bijo atskirties, kad nebūtų jie atriboti“, – sakė V. Pranckietis.

Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas BNS sakė, kad miestas suinteresuotas kuo greičiau pradėti kelio rekonstrukciją – jos techninis projektas ruošiamas jau kelerius metus.

Vyriausybė anksčiau yra skelbusi, kad kelio Vilnius-Klaipėda ruožą nuo Biruliškių iki „Megos“ sankryžos numatoma rekonstruoti į aštuonių eismo juostų kelią: atitvarais atskirtos keturios vidurinės juostos būtų skirtos tranzitiniam eismui, kur didžiausias leistinas greitis būtų 110 km per valandą, o šoninės 4 eismo juostos, po dvi iš kiekvienos pusės, būtų jungiamosios vietiniam eismui.

Sudėtinė šios rekonstrukcijos dalis bus naujas dviejų eismo juostų tiltas iš šiaurinės Kleboniškio tilto pusės. Taip pat vietoje dar 1964 metais statyto tilto planuojama keturių eismo juostų tilto tranzitiniam eismui statyba. Eismas iš Vilniaus į Klaipėdą tuo metu būtų nukreiptas naujuoju tiltu.

Numatomas ir 1981 metais statyto pietinio dviejų eismo juostų tilto, kuriuo dabar vyksta eismas iš Klaipėdos į Vilnių, remontas.

Preliminari projekto vertė siekia 100 mln. eurų, iš jų beveik 60 mln. eurų būtų skiriama tiltų statybai. Numatoma projekto įgyvendinimo trukmė – penkeri metai.

V.Matijošaitis su drauge Loreta jau pirmadienį mėgavosi Italijos kalnų ramybę, o G.Petrauskas rytoj išskrenda į Austrijos slidinėjimo kurortą.

Abu aukščiausi miesto vadovai darbe žada būti kitą savaitę. Atostogaujantį savivaldybės administracijos direktorių laikinai pakeis jo pavaduotojas Vilius Šiliauskas, o merą – vicemeras Povilas Mačiulis.

Kaip BNS sakė savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas, pradinį statybų etapą finansuos savivaldybė, o vėliau darbus tęs Krepšinio federacija.

„Darome taip, kad būtų teisiškai tvarkinga: iniciatyva turi būti mūsų, nes sklypas yra savivaldybės. (...) Mes pradinį etapą apmokėsime, kuris būtų inventorizuotinas ir galimas įnešti mūsų į tą viešąją įstaigą, kurią toliau finansuos federacija ir užbaigs visą projektą iki galo“, – sakė savivaldybės administracijos vadovas.

Kada darbus pavyks pradėti, priklausys nuo to, kaip seksis vykdyti viešųjų pirkimų konkursą. Jei viskas eis sklandžiai, statybos darbai prasidės po trijų mėnesių.

Idėjai Kaune statyti Lietuvos krepšinio namus Kauno taryba pritarė dar 2015 metų liepą. Planuojama, kad juose įsikurs krepšinio muziejus, čia persikels ir pati Lietuvos krepšinio federacija.

Anksčiau skelbta, kad lėšų statyboms federacija planuoja gauti pardavusi vertybinius popierius bei turimas biuro patalpas.

„Geriausiu atveju mes plotume rankomis, jeigu per žiemą pavyktų sutvarkyti procedūras ir kitais metais per vasarą kažką tikrai nuveikti“, – BNS sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.

Pasak jo, su Kauno rajono savivaldybe sutarta, kad trasa būtų įrengiama Kleboniškio miške, ant Smertės kalnu vadinamo šlaito Narėpų kaime. Laukiama, kol savivaldybė baigs tvarkyti reikiamus dokumentus.

„Jiems reikia keisti savo detalųjį planą, keisti savo specialųjį planą – kaip ir vykdant bet kokias statybas. Be to, atsiranda išmiškinimo procedūra, kuri galima tik pakeitus specialųjį planą. (...) Tada, pritarus Vyriausybei, galėtų prasidėti realūs projektavimo darbai“, – kalbėjo G. Petrauskas.

Pasak jo, klausimas dėl išmiškinimo darbų rudenį buvo aptartas su Valstybine miškų tarnyba ir ji prieštaravimų neturėjo.

Iš pradžių Kauno miesto ir rajono savivaldybių atstovai svarstė dvi galimas vietas, kuriose slidinėjimo trasos galėtų būti įrengiamos: Kleboniškio mišką ir Kačerginę. Pastarojo varianto atsisakyta įvertinus tai, kad ten pavyktų įgyvendinti tik gerokai mažesnį projektą, todėl jis neatsipirktų.

„Mes nusivežėme specialistus ir į vieną vietą, ir į kitą. Jeigu tu negali padaryti kokybiškai bent taip, kaip turi Vilnius, tada geriau iš viso neužsiimti, nes investicijos, žmogiškieji resursai laiko ir pinigų atžvilgiu tikrai nebus labai maži. Jeigu nepavyksta padaryti bent 7–9 trasų, tada žmonės lieka nepatenkinti“, – kalbėjo G. Petrauskas.

Pasak jo, ieškant, kur Kauno apylinkėse įrengti tokią trasą, buvo konsultuojamasi su Vilniaus Liepkalnio slidinėjimo trasos operatoriais.

Kleboniškyje galėtų atsirasti iki dešimt nusileidimo trasų. Sutarus dėl vietos, toliau būtų ieškoma būdų organizuoti privažiavimą ir automobilių statymą. Metų pradžioje pristačius šią idėją, buvo skelbta, kad ją įgyvendinti tikimasi iki šios žiemos, vėliau planuota, kad trasa veikti pradės per kelerius metus.