Šypsena nuo Lietuvos 100 km bėgimo rekordininkės Gitanos Akmanavičiūtės veido nedingo nei finišo tiesiojoje, nei ją kirtus. Kaunietė maratoną įveikė per 2 val. 50 min. 34 sek. bei 1 min. 9 sek. pagerino nuo 2019-ųjų ukrainietei Irinai Masnyk priklausiusį varžybų rekordą. G.Akmanavičiūtės rezultatas – geriausias jos karjeroje.

„Iš tikrųjų labai norėjau ant tos taurės savo pavardę įsirašyti (juokiasi – aut. past.). Vis neišeidavo, vis kažkas sutrukdydavo ir nebėgdavau. Labai tikėjausi, kad nebus per karšta, nes forma gera, – komentavo maratono nugalėtoja G.Akmanavičiūtė. – Mačiau iš treniruočių, kad lengvai pavyks pagerinti asmeninį rekordą. Sau buvau išsikėlusi tikslą švieslentėje pamatyti 2 val. 50 min., nežiūrint į sekundes.“

Kauno maratono feisbuko nuotr.

Vos po trijų savaičių geriausia Lietuvos ultra bėgikė sieks šalies rekordo 100 km nuotolyje. Pasak G.Akmanavičiūtės, specifinis pasiruošimas bekelės varžyboms (trail – angl.) padėjo jai pasiekti geresnių rezultatų ir maratone.

„Žiemą intensyviai ruošiausi bekelės bėgimui Gran Kanarijoje: surinkau daug kilometrų, daug sukilimo. Po Gran Kanarijos varžybų porą mėnesių intensyviai padirbėjau greičio treniruotėms ir matome – rezultatas puikus“, – džiaugsmo neslėpė G.Akmanavičiūtė.

Antrą vietą iškovojo Zita Kosač (2 val. 54 min. 43 sek.), trečiąją – Viktorija Kalvelytė (3 val. 11 min. 33 sek.).

Tarp vyrų ilgiausioje „Kauno Akropolio maratono“ distancijoje nugalėtoju tapo Modestas Dirsė (2 val. 28 min. 30 sek.), kuris 1 min. 41 sek. pranoko ukrainietį Vitalijų Kuznecovą bei 6 min. 41 sek. – NATO kariškį Iwaną Kammingą.

„Pirmą pusę gal šiek tiek bėgau per greitai, nors planas buvo pradėti greičiau, su pusės maratono bėgikais. Pasiruošimas buvo geras ir dėl to tikėjau, kad galiu bėgti jų tempu. Po pirmo rato vedlys truputį ne ten nuvedė, ukrainietis apsilenkė, o man užspaudė šoną – bėgau už jo iki kol atsistačiau. Nuo tada ir keitėmės: jis bandė pagreitėti, dėti sprintukus, bet nepaleidau ir taip vienas kitą patampėme. Likus 6 km nubėgau į priekį, bet galvojau, kad mane dar gaudys“, – pasakojo M.Dirsė.

Lengvaatletis yra laimėjęs abu svarbiausius Lietuvos maratonus – rudenį jis buvo greičiausias Vilniuje. Tiesa, pergalę Kaune jam iškovoti buvo sunkiau.

Kauno maratono feisbuko nuotr.

„Sunkiau Kaune, nors greitis buvo minute lėtesnis. Pirma pusė per greita, išbalansavimas pirmo rato gale, todėl antroje pusėje buvo kova su savimi. Mintyse sakiau, kad reikia laimėti ir kovoti iki galo“, – valią trasoje pademonstravo M.Dirsė.

„Hollister pusmaratonio“ rungtyje geriausiai sekėsi estei Laurai Maasik (1 val. 16 min. 59 sek.), pranokusiai Gintarę Gečienę (1 val. 27 min. 52 sek.) bei čekę Janą Grygarovą (1 va. 29 min. 52 sek.). Aukštą penktą vietą iškovojo į Paryžiaus paralimpines žaidynes besitaikanti Aušra Garunkšnytė (1 val. 32 min. 20 sek.).

Analogiškoje vyrų rungtyje stipriausias buvo Andrius Preibys (1 val. 13 min. 2 sek.), kuris 52 sek. aplenkė Vaidą Ramanauską bei 1 min. 19 sek. – bronzą iškovojusį Justiną Čekanauską.

„Po 12 kilometrų pavyko padidinti tempą ir pabėgti nuo varžovų. Trasoje dairytis nesidairiau, bet prieš apsisukimą pasižiūrėjau, kur yra varžovai ir mačiau, kad turėčiau finišuoti pirmas, – apie pergalingas varžybas pasakojo A.Preibys. – Pirmą kartą bėgu Kauno maratone. Viskas gerai, man nebuvo per karšta, viskas super. Ar išvysite mane čia bėgantį maratoną? Galbūt, galbūt...“

„Kauno Akropolio maratono“ metu taip pat vyko „Activus 400 m“ vaikų bei „Toyota 1,5 km“ šeimų bėgimai. „SDG 5 km“ distancijoje triumfavo Jonas Beleška (16 min. 52 sek.) bei Vilmantė Stašauskaitė (18 min. 23 sek.), o „Hella Forvia 10 km“ nuotolyje – Povilas Pečiukonis ir Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė. Įdomu tai, kad pastarieji du bėgikai finišo liniją kirto drauge ir Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavusios maratonininkės Kaune neaplenkė joks vyras.

Kauno maratono feisbuko nuotr.

„Esu bėgusi gal kokiame dešimtyje Kauno maratonų – visada čia smagu bėgti. Rezultatą vertinu gerai. Oras geras, nors gal kiek karšta ir vėjuota. Nesitikėjau, kad finišuosime kartu su Povilu, bet likus keliems kilometrams pamatėme, kad dviese dirbti lengviau ir pabandėme tą daryti iki galo“, – sakė V.Žūsinaitė-Nekriošienė.

Tarp beveik 1000 šios distancijos dalyvių į geriausiųjų 80-uką prasibrovė ir šiemet karjerą baigęs krepšininkas Mantas Kalnietis.

„Tai pirmas mano toks blynas ir reikėjo viską perkelti per mėnesį. Pabandžiau užsiregistruoti, pasportuoti, pasitreniruoti, bet čia kaip krepšinio aikštelėje – jei nesitreniruosi, tai labai gerai ir nebus. Aišku, esu patenkintas, kad baigiau. Turėjau tikslą kovoti su savimi. Buvo toks noras įtilpti į 45 minutes, o antrąjį tikslą – nubėgti per 47 min. – įgyvendinti pavyko. Dabar tikslas treniruotis ir kitais metais pasiekti pirminį tikslą“, – teigė M.Kalnietis.

11-ajame „Kauno Akropolio maratone“ dalyvavo net 34 šalių atstovai.

Balandžio 23-ąją stajerė įvykdyti užsibrėžtus tikslus sieks Kauno maratone, gegužę bandys pagerinti Lietuvos 100 km bėgimo rekordą, o ateityje neatmeta galimybės istorinių rezultatų siekti alinančiame 24 val. bėgime.

G.Akmanavičiūtė bėgimo entuziastams jau gerai žinomas veidas. Nuolat besišypsančios šviesiaplaukės bėgančios nepastebėti neįmanoma. Olimpiečio Remigijaus Kančio auklėtinė dalyvauja beveik visur ir beveik visur kopia ant prizininkių pakylos. Vien oficialių maratonų, kaip pati sako, 37-erių bėgikės sąskaitoje jau 20!

Hobio, atnešusio krūvą titulų, pradžia įvyko ne taip ir seniai – 2015 metais. O nuo 2020-ųjų liepos G.Akmanavičiūtės biografijoje figūruoja įrašas dukart Lietuvos rekordininkė: 50 km (3 val. 25 min. 39 sek.) bei 100 km (7 val. 38 min. 58 sek.) distancijose.

„Iš tikrųjų bėgioti vaikystėje nepradėjau. Buvau pakviesta lankyti lengvąją atletiką, bet mečiau po pusmečio neįsivažiavusi. Realiai bėgimas atsirado tik gimus dukrytei. Visą laiką laikau ją kaip atskaitos tašką, kai paklausia, kiek metų bėgioji“, – nusijuokė G.Akmanavičiūtė.

Kaunietė pasitaiso, kad statistikoje galima rasti ir vieną bėgimą varžybose prieš intensyvių treniruočių pradžią. 2013 metais ji dalyvavo pirmame Kauno maratone, 10 km nuotolį įveikusi per daugiau nei valandą. Palyginimui, dabar varžybose bėgdama 100 kilometrų pakeliui 10 km ji įveiktų per maždaug 45 minutes.

„Tai buvo pirmas masinis renginys, smagus, bet pažvelgus į rezultatus juokinga, nes 10 kilometrų neišbėgau net iš valandos. Tada visiškai mėgėjiškai su kolegėmis bėgiodavome darbo metu Ąžuolyne, per pertrauką, nes ten buvo mūsų ofisas“, – prisiminė G.Akmanavičiūtė.

Iš pradžių rezultatai nebuvo labai aukšti, tačiau malonumą bėgti pajautusi moteris dalyvaudavo visur, kur tik galėdavo.

„Pradėjus bėgioti 2015 metais, pasipylė labai daug varžybų, kurios užkabino. Buvo tiek plento, tiek bekelės bėgimų tikrai daug ir norėjosi visur dalyvauti. Gana greitai buvo ir pirmas maratonas: po metų nuolatinio bėgiojimo įveikiau pirmąjį. Dar po metų, 2017-ųjų birželį, Kauno maratone subėgau 3 val. 1 min. 31 sek. ir man tai buvo kažkas vau. Antras maratonas, tik keleri metai treniruočių. Rezultatas labai nustebino ir dar labiau įsuko į ilgas distancijas“, – pasakojo bėgikė.

Ištverminga lengvaatletė retsykiais dalyvauja dvejose varžybose tą patį savaitgalį ar net tą pačią dieną. Praėjusių metų gegužę ji dalyvavo bėgime į dangoraižį „Europa“, o tos pačios dienos vakare bėgo „Vilnius 5000“ bėgime, kur pasiekė asmeninį rekordą 5000 m distancijoje. 18 min. 18,93 sek. rezultato pakako, jog šis laikas išsilaikytų tarp 10 geriausiųjų per visus 2022 metus Lietuvoje.

Tuo tarpu geriausias G.Akmanavičiūtės rezultatas bėgant maratoną – 2 val. 54 min. 32 sek.

„Oficialiai esu įveikusi 20 maratonų. Kai pradėjau bėgioti, kasmet nubėgdavau po tris maratonus. Iš pradžių, iki dešimto maratono, buvo sunku ir vis norėdavau pasiekti stebuklingą trijų valandų ribą. Vis nepavykdavo, vis atsimušdavau į sieną, o maratono pabaiga būdavo sunki. Finišuodama galvodavau, kad daugiau nebėgsiu, o finišavusi – kada kitas startas. Po dešimto maratono pramušiau trijų valandų ribą ir pasidarė nebesunku. Nuo tada pradėjau bėgti be didesnės pastangos ir atėjo mintis, o kas toliau“, – prisiminė G.Akmanavičiūtė.

O toliau sekė ultra bei bekelės bėgimai. Pirmasis jų įvyko 2020-aisiais, siaučiant pandemijai. Turizmo sektoriuje dirbančiai kaunietei dėl sumažėjusių darbų atsirado daugiau galimybių tiek treniruotis, tiek ilsėtis.

„Norėjosi save išbandyti kažkur kitaip, nes atsirado natūraliai noras neapsiriboti maratonu. Pirmasis šimtukas buvo smagus ir visas 7 val. 38 min. mėgavausi bėgimu. Galima sakyti, kad esu pradedančioji ultrabėgikė. Treneris manęs vis paklausia, kada bėgsime parą, bet dar nesiryžtu. Vasarį Gran Kanarijoje užsimojau stipriai – 130 km kalnuose su 7 km sukilimo. Tas bėgimas turėjo būti arti paros, bet nepavyko įveikti, atsimušiau į sieną ties 100 kilometru“, – pasakojo geriausia Lietuvos ultrabėgikė.

Su nekantrumu G.Akmanavičiūtė laukia balandžio 23-iosios, kur Kauno maratone sieks asmeninio rekordo, o galbūt ir čempionės titulo 42,195 km distancijoje.

„Kaunas yra savas kiemas ir kiekvienas renginys Kaune yra privalomas. Tikrai smagu čia dalyvauti, daug palaikymo gatvėse, pažįstamų, draugų. Iš tikrųjų Kauno maratonas turi išskirtinai lygią trasą. Nemėgstu bėgti Vilniuje, nors ten dalyvavau daug kartų, bet nelengva kovoti su kalniukais bėgant maksimaliu greičiu. Kaune turime puikią trasą, vienintelis noras – kad nebūtų priešpriešinio vėjo, kuris negadintų rezultatų“, – šyptelėjo G.Akmanavičiūtė.

Maratonas Kaune taps jėgų patikrinimu prieš atsakingą startą gegužės 14-ąją: bėgikė planuoja dalyvauti Aleksandro Sorokino renginyje Vilniuje, kuriame jis sieks planetos rekordo. G.Akmanavičiūtė viliasi, kad istorinį rezultatą pavyks užfiksuoti ne tik tituluotajam kolegai.

„Norisi šiemet pagerinti 100 km asmeninį rekordą. Kada Aleksandras Sorokinas bandys pasiekti pasaulio rekordą, tikrai norėčiau būti trasoje ir pagerinti sau priklausiantį Lietuvos rekordą“, – tikslą įvardijo G.Akmanavičiūtė.

Daugiau informacijos apie Kauno maratoną – kaunomaratonas.lt

"Bėgimo klubo" atstovė G.Akmanavičiūtė per devynis etapus surinko 7 732 taškus.

Antrą vietą užėmė vilnietė Nadežda Normontienė ("F.O.C.U.S. running", 7 336 tšk.), trečią – Jekaterina Nagina ("Bėgimo klubas", 5 863 tšk.).

"Praleidusi du pirmus etapus iš pradžių neplanavau dalyvauti visuose likusiuose, bet po varžybų Jonavoje apėmė azartas, – sakė G.Akmanavičiūtė. – Birželio mėnesį įvykusį Elektrėnų bėgimą įsiminiau kaip karščiausią šiais metais, jautėmės it pirtyje. Per Alytaus pusmaratonio varžybas pasiekiau savo asmeninį rekordą – 1 val. 23 min. 29 sek."

Birželio mėnesį įvykusį Elektrėnų bėgimą įsiminiau kaip karščiausią šiais metais – jautėmės it pirtyje.

Visuose vienuolikoje šio sezono etapų dalyvavęs M.Ignotas (klubas "Lukas") surinko 7 403 tšk.

Antrą vietą užėmė Nerijus Žukauskas (Kauno BMK, 7 326 tšk.), trečią – jonaviškis Justinas Čekanauskas ("Maratonas", 7 310 tšk.).

"Prieš sezoną apie būsimą vietą negalvojau. Tik įveikęs maždaug pusę etapų pradėjau tikėtis prizinės pozicijos, – teigė M.Ignotas. – Labiausiai patiko varžybose Jonavoje, taip pat Alytuje ir Rumšiškėse. Sunkiausi buvo Elektrėnų ir Rumšiškių bėgimai. Karantinas didelės įtakos rezultatams nepadarė, nes nuolat treniravausi."

Tarp bėgimo klubų čempionų titulą apgynė "Bėgimo klubas" (8 737 tšk.). Antrą vietą užėmė Kauno BMK (7 199 tšk.), trečią – "Lukas" (6 984 tšk.).

LBT pirmas etapas buvo surengtas sausį Kėdainiuose, vienuoliktas – praeitą savaitgalį Rumšiškėse.

Dėl kilnaus tikslo šalia Soboro, kur buvo duotas startas varžybų dalyviams, susirinko nemažas būrys Lietuvos lengvosios atletikos elito, trys olimpiečiai, o bėgančiųjų skaičius perkopė 1500.

Moterų 5 km distancijoje triumfavo Gitana Akmanavičiūtė. Šiemet Lietuvos 100 km bėgimo rekordą pagerinusi stajerė jai neįprastai trumpą nuotolį įveikė per 18 min. 44 sek.

„Rezultatu patenkinta, tikrai labai gerai bėgosi. Išėjo šiek tiek daugiau nei 5 km, tai asmeninis rekordas tik teoriškai asmeninis, bet oficialiai nelabai, nes gavosi kokiais 300 metrų daugiau. Labai smagu bėgti namie, praktiškai savame kieme – Laisvės alėja mintinai žinoma. Greita trasa, jautėsi palaikymas: žmonės kavinėse, draugai labai palaikė“, – sakė G.Akmanavičiūtė.

Sportininkė neslepia, kad pirmos vietos varžybose ji tikėjosi. Antrą vietą užėmė Lietuvos čempionė 800 m bei 1500 m rungtyse Monika Elenska (19 min. 16 sek.), trečią – praėjusį mėnesį kelialapį į Tokijo olimpines žaidynes iškovojusi ėjikė Brigita Virbalytė (19 min. 59 sek.).

„Po 100 km jokia distancija nebeatrodo baisi ir tie 5 kilometrai bėgasi taip lengvai, tarsi viena atkarpa. Jei pasidaro sunku, sau sakau, kad liko tik trumpas intervalas, mintyse galvoju, kad čia tik trumpa atkarpa nuo namų iki kokios nors vietos, – juokėsi G.Akmanavičiūtė. – Labai džiaugiuosi, kad ir greitis nekrito, pradėjus bėgti 100 km. Šimtuką ne tik subėgau, bet ir labai geru greičiu. Atitinkamai pusmaratonyje ir maratone pasiekti asmeniniai, šiemet krito vienas po kito.“

Vyrų 5 km rungties nugalėtoju tapo Tadas Pultinavičius. Bėgikui laimėti nesutrukdė ir tai, kad jis startavo ne pirmoje starto grupėje. Organizatoriai dėl dalyvių saugumo bėgikus išskirstė į atskiras starto grupes, kurios startavo 30 sekundžių intervalu. Galėjo atsitikti ir taip, kad pirmą vietą užimtų ne pirmas finišo liniją kirtęs atletas, kadangi vietos buvo dalijamos pagal trasoje sugaištą laiką, o ne laiką nuo pirmosios grupės starto šūvio.

„Iš tikrųjų nesitikėjau pirmos vietos, atvažiavau siekti savo tikslų. Norėjau pagerinti savo 5 km asmeninį rezultatą, bet distancija buvo gal truputį ilgesnė. Pirma vieta viską nurašo, viskas labai gerai. Trasa tikrai greita, gerų rezultatų tikrai galima siekti, nėra kalnelių, visada bėgi greitai“, – teigė T.Pultinavičius.

Antra vieta atiteko pernai laimėjusiam Aivarui Čekanavičiui (17 min. 29 sek.,), trečia – Tadui Rementavičiui (17 min. 45 sek.).

Dvigubai ilgesniame nuotolyje ypač arši kova užvirė tarp moterų. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dalyvei ir „Pink run su BENU“ renginio ambasadorei Vaidai Žūsinaitei-Nekriošienei nuo antrą vietą užėmusios Monikos Bytautienės pavyko atitrūkti tik pačioje distancijos pabaigoje.

„Su Monika bėgome kartu ir viena kitą palaikėme. Jei ne ji, tikriausiai ir rezultatas būtų ne toks. Ji mane paragino, aš ją. Kadangi esame panašaus pajėgumo, supratome, jog išsiaiškinsime gale. Šiai dienai man pavyko parodyti gražesnį, greitesnį finišą ir laimėti, – komentavo V.Žūsinaitė. – Jaučiu, kad forma yra gera. Varžybos visą laiką yra varžybos, startą norėjau daryti tarsi treniruotę, bet taip nesigavo. Sutapo, kad turėjau pajėgią varžovę, todėl rezultatas yra aukštesnis nei būtų treniruotėse. Džiaugiuosi, jaučiu, kad galiu kentėti, galiu padirbėti.“

Į Lietuvos bėgimo taurės (LBT) įskaitą įtrauktą pusmaratonio distanciją greičiausiai įveikė maratonininkas Mindaugas Viršilas ir viena iš LBT lyderių Gitana Akmanavičiūtė.

Kaip ir pernai pusės maratono (21,098 km) nuotolį greičiausiai įveikė Lietuvos vyrų maratono rinktinės narys M. Viršilas. Pernai Europos lengvosios atletikos čempionate Berlyne mūsų šalies garbę gynęs sportininkas prisipažino, kad bėgimas aplink Elektrėnų marias jam yra vienas gražiausių Lietuvoje.

„Trečią kartą bėgau Elektrėnuose, nes man ši trasa yra viena gražiausių Lietuvoje, – sakė nuotolį per 1 val. 12 min. 09,9 sek. įveikęs M. Viršilas. – Dariau treniruotę, labai nepersistengiau ir pavyko laimėti“.

Jis pasakojo, kad jei pirmoji trasos dalis buvo lygi, tai antroji – kalvota: „Nebuvo lengva. Pasiekti geresnį rezultatą sutrukdė ir karštas oras, ir priešinis vėjas“. Pusmaratonio nugalėtojas pernai buvo greitesnis, jo rezultatas buvo 1 val. 11 min. 45,4 sek. M. Viršilas planuoja dalyvauti ir kitame LBT etape – Žaliųjų ežerų bėgime liepos 6-ąją.

Antroji vieta pusmaratonio distancijoje atiteko Tomui Jateiko (1:15.28,9), trečioji – Lukui Gaigalui (1:15.54,8).

Moterų pusės maratono finišo tiesiojoje užvirė atkakli kova tarp Gitanos Akmanavičiūtės („Bėgimo klubas“) ir Dalios Lukošienės („Lukas“). Galiausiai pirmoji šventė pergalę, aplenkusi varžovę 0,3 sek.

Trečią pergalę šįmet LBT taurėje laimėjusios bėgikės rezultatas – 1 val. 33 min. 33,6 sek. Trečioji vieta atiteko Viktorijai Tomaševičienei („Laukinis trail“, 1:35.58,4).

Iš viso pusmaratonyje finišo liniją kirto 122 dalyviai, o perpus trumpesnėje distancijoje – 10 km – rezultatą fiksavo 76 bėgikai.

10 km bėgime vyrų grupėje pirmąsias tris vietas išsidalijo Dovydas Stašys (35 min. 20,1 sek.), Donatas Košiuba (38:07) ir Aurimas Čekanauskas (39:21,9), moterų – Virginija Višinskienė (48.01,3), Jurgita Pušinaitė (51.04,3) ir Brigita Kokankaitė (52.20,9).

Kelių elektrikų prieš 48 metus inicijuotas renginys Elektrėnuose buvo vienuoliktas Lietuvos bėgimo taurės (LBT) etapas. Iš viso šįmet suplanuota 17 etapų, čia vedama ir klubinė įskaita.

Po 11 LBT etapų klubų įskaitoje tvirtai pirmauja „Bėgimo klubas“ (7695 taškai), antras – „Lukas“ (6620), į trečią vietą šoktelėjo „Jonavos BK Maratonas“ (5989), į ketvirtą smuktelėjo „Stadija“ (5897), o penktasis – „Kauno BMK“ (5766).

Penkiuose Lietuvos bėgimo taurės (LBT) etapuose greičiausio klubo laukia ne tik piniginiai prizai, bet ir kelionių organizatoriaus „Magelano kelionės“ įsteigtas prizas – šeši kelialapiai į 2020 metų Milano maratoną.

Kviečiame registruotis ir į dvyliktą LBT etapą – „Žaliųjų ežerų bėgimą“, kuris vyks Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, liepos 6-ąją.

Siekis – olimpinis normatyvas

M.Viršilas ir G.Akmanavičiūtė pasiektais rezultatais neapsiriboja. Kaip vieną svarbiausių varžybų faktorių sportininkai įvardijo konkurenciją.

"Turbūt net nebūčiau pradėjęs bėgti maratono, jeigu ne kiti bėgikai, įvykdę pasaulio čempionato ir olimpinių žaidynių normatyvus. Jie mane įkvėpė patikėti, kad ir lietuviams viskas įmanoma", – sakė M.Viršilas, vienas greičiausių Lietuvos maratonininkų.

2017 m. "Citadele Kauno maratone" M.Viršilas, finišavęs po 2 val. 23 min. ir 49 sek., ne tik tapo Lietuvos čempionu, bet ir pagerino trasos rekordą. Ankstesnis geriausias rezultatas priklausė Kenijos bėgikui Mathew Kipkorirui Sigei (2 val. 26 min. 09 sek.).

Anot Mindaugo, šiemet jis stengsis apginti čempiono titulą, jeigu leis sportinė forma.

"Daug kas priklausys nuo savijautos ir pasiruošimo. Jeigu viskas gerai, šįkart "Citadele Kauno maratonas" bus ketvirta mano nubėgta 42 km ir 195 m distancija, – teigė M.Viršilas. – Jeigu visi mūsų profesionalai susirinktų prie starto linijos, būtų galima dar geresnį rezultatą pasiekti. Pernai pasigedau konkurencijos."

Sportininkas pridūrė, kad bėgimas jam – pomėgis, kuriam, skatinamas kauniečio trenerio Alfonso Kazlausko, skiria daug dėmesio.

Per aštuoniolika karjeros metų M.Viršilas ne kartą tapo Lietuvos pusės maratono, 10 000 m ir 5 000 m bėgimo čempionu bei prizininku.

"Visi laimėjimai man svarbūs, nes jie motyvuoja kitiems startams", – kalbėjo Mindaugas.

Jo siekis – ne vien Tokijo olimpinių žaidynių ir pasaulio čempionato normatyvai. "Olimpinis normatyvas 2 val. 19 min. – minimalus tikslas, o toliau, tikiuosi, bus dar geriau", – atskleidė lengvaatletis.

Trasa – gerai pažįstama

2016-aisiais savo pirmą maratoną Vilniuje nubėgusi kaunietė G.Akmanavičiūtė pernai "Citadele Kauno maratone" įsitikino: trečias kartas išties nemeluoja – ji, nors ir pralaimėjo rusėms Natalijai Kan (2 val. 52 min. 17 sek.) ir Anastasijai Zacharovai (2 val. 59 min. 37 sek.), tapo Lietuvos čempione (3 val. 01 min. 36 sek.).

Lengvaatletė sieks, kad ateityje jos rezultatas sutilptų į 3 val.

"Intensyviai treniruojuosi, tikiuosi, kad pusantro mėnesio pakaks tinkamai pasiruošti "Citadele Kauno maratonui", – sakė Gitana, bėgimui skirianti penkias dienas per savaitę. – Šiemet bus sunku pakartoti 2017-ųjų pergalę, nes žiemą mažiau laiko turėjau pasiruošti."

Pusę maratono nubėgu lengvai, o bėgant klasikinį nuotolį po 30 km visokios mintys aplanko.

Pusmaratonių ir vadinamųjų trail bėgimų G.Akmanavičiūtė nesuskaičiuotų, nes jie – tik apšilimas prieš didįjį maratoną.

"Pusę maratono nubėgu lengvai, o bėgant klasikinį nuotolį po 30 km visokios mintys aplanko. Tačiau distanciją visada įveikiu sėkmingai, tada ir emocijos liejasi per kraštus", – teigė optimistiškai nusiteikusi bėgimo entuziastė, nubėgusi jau penkis maratonus.

Anot bėgikės, konkurenčių proveržiai skatina pasitempti, motyvuoja psichologiškai siekti dar aukštesnių rezultatų. Net ir įveikusi varžoves lietuves, G.Akmanavičiūtė nesijaučia profesionalia sportininke – jos diena prasideda nuo darbo ir šeimos, o bėgimas – laisvalaikio forma.

"Citadele Kauno maratono" trasa Gitanai gerai pažįstama, čia ji ne tik įveikė maratoną ir pusmaratonį – prieš trejus metus pirmą kartą oficialiai nubėgo 10 km.

"Aš – kaunietė ir man kiekviena duobelė, kurią apibėgu treniruodamasi, žinoma", – juokavo stajerė.

Startas – Rotušės aikštėje

Šeštas "Citadele Kauno maratonas" startuos birželio 10-ąją Rotušės aikštėje.

Didžiausio vasaros bėgimo šventės organizatorius VšĮ "Kauno maratono klubas" kviečia dalyvauti ne vien profesionalus, bet ir mėgėjus, kviečia kauniečius ir miesto svečius aktyviai palaikyti bėgančiuosius tiek prie starto linijos, kur vyks tradicinė sporto mugė, tiek trasoje išdėstytose sirgalių stotelėse.

Šiemet "Citadele Kauno maratono" dalyviai gali rinktis šiuos nuotolius: "Sanatorija Gradiali" 1,5 km, "Intermedix" 5 km, "SDG" 10 km, "Kauno Akropolio" pusmaratonį 21 km 098 m ir "Citadele" maratoną 42 km 195 m.

Registruotis bėgimams – www.kaunasmarathon.lt.