Pakrančių apsaugos tarnyba nurodė, kad jachta, kuria, kaip manoma, plaukė apie 90 žmonių, buvo pastebėta už maždaug 40 jūrmylių į vakarus nuo Pilo miestelio.

Šešis žmones paėmė ir į Pilą nugabeno kita jachta. Iš Pilo viena išgelbėta moteris buvo perkelta į ligoninę pietiniame Kalamatos mieste.

Dar 25 žmones paėmė pro šalį plaukęs tanklaivis, jie plukdomi į Kalamatą. Likę migrantai laipinami į kitą pro šalį plaukusį prekinį laivą, sakoma pakrančių apsaugos tarnybos pranešime.

Operacijos vietoje yra pakrančių apsaugos gelbėjimo valtis, ten taip pat plaukia kitas pakrančių apsaugos laivas. Pranešimų apie dingusius žmones nebuvo.

Šiame rajone birželį nuskendus migrantų laivui žuvo ar dingo šimtai žmonių. Dėl to pasigirdo spėlionių, kad Graikijos pareigūnai nesiėmė deramų veiksmų žmonėms išgelbėti.

Tas perpildytas traleris išplaukė iš Libijos su maždaug 500–700 žmonių. Išgyveno tik 104 žmonės, buvo surasti 82 lavonai. Kiti nuskendo drauge su traleriu vienoje giliausių Viduržemio jūros vietų.

Praėjusią savaitę 40 išgyvenusiųjų Graikijoje iškėlė ieškinį „visoms atsakingoms šalims“.

Daugelis išgyvenusiųjų ginčija oficialią versiją, kad buvo atmesti keli pakrančių apsaugos pareigūnų pasiūlymai padėti, ir tvirtina, kad laivą buvo nesėkmingai bandoma tempti, bet jis netrukus apvirto ir nuskendo.

Graikija yra žmonių, bėgančių nuo skurdo ir konfliktų Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje bei Azijoje, migracijos į Europos Sąjungą kelyje.

Kontrabandininkai daug migrantų mažais laiveliais siunčia iš Turkijos į Graikijos salas. Kiti didesnėmis burvaltėmis, jachtomis ar žvejybiniais laivais bando nuplaukti iš Turkijos arba Šiaurės Afrikos į Italiją, aplenkdami Graikiją.

Orlaiviui sudužus žuvo Rumunijos pilietis ir vienas ryšį palaikęs graikų pareigūnas, bet kiti du įgulos nariai, Moldavijos piliečiai, buvo išgelbėti, naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė pakrančių apsaugos tarnybos atstovė.

Sovietinių laikų sraigtasparnis Mi-8, nuomojamas priešgaisrinėms operacijoms iš Ukrainos, pakilo iš Samo salos 16 val. 39 min. vietos (ir Lietuvos) laiku, o 17 val. 55 min. sudužo netoli jos krantų.

Paieškų ir gelbėjimo operacijoje dalyvavo devyni laivai: penki – pakrančių apsaugos tarnybos, du – kariuomenės ir dar du privatūs, taip pat vienas sraigtasparnis, sakė atstovė.

Visi 27 Samo salos ugniagesiai, keturi lėktuvai ir sraigtasparnis malšino liepsnas miškingoje saloje, esančioje netoli Turkijos krantų. Priešgaisrinė tarnyba nurodė, kad ugnis sparčiai plito dėl stipraus vėjo.

Po dviejų baimingų valandų iš keleivių lūpų išsiveržia palengvėjimo šūksniai, kai jų valtis priartėja prie kranto. Irklai džiaugsmingai sviedžiami už borto – pagaliau jie pasiekė Europą.

Girdėti šūksniai „Allahu Akbar!“ (Dievas visų didžiausias). Vyrai klupinėdami lipa į krantą. Jie bučiuoja paplūdimio smėlį – ir vieni kitus į skruostus.

„Ar čia Europos Sąjunga?“ – neramiai klausia vienas iš jų. Jis žino, kad taip, bet nori įsitikinti.

Tik nedaugelis iš pabėgėlių ir migrantų, išsilaipinusių žaviame Skala Sikaminėjo paplūdimyje Lesbo saloje, atrodo nutuokiantys, kad jų atvykimas į Graikiją tėra ilgos kelionės pradžia.

Iki salos pagrindinio miesto – 50 kilometrų, o daugelis tą atstumą turės nueiti pėsčiomis. Tačiau šią akimirką daugelis dėl to nesuka galvos.

„Kai tik iškėliau koją (ant sausumos), nuovargis dingo“, – sakė 34 metų siras grafikos dizaineris Feras Tahanas permirkusiais batais ir kelnėmis.

„Sunkiausia dalis buvo (kelionė) jūra. Dabar, kai baigėme pirmąją dalį, bus geriau“, – tvirtino jis.

Trečiadienį naujienų agentūros AFP korespondentai matė bent šešias valtis, per valandos laikotarpį atplaukusias į tą šiaurinę Lesbo pakrantę. Dar keturios matėsi toliau nuo kranto, o kiekvienoje iš jų buvo 40–60 žmonių.

Pakiliai nusiteikę migrantai, daugiausiai sirai, džiūgavo krante. Kiekvienas iš jų už kelionę iš Turkijos sumokėjo po 1 000 JAV dolerių arba daugiau.

Tačiau kitokia padėtis buvo ilgame kelyje į pagrindinį miestą Mitilėnę, kuri turi užsiregistruoti visi atvykėliai.

Už keliolikos kilometrų nuo paplūdimio visų keliauninkų veiduose atsispindėjo nuovargis. Daugelis nešė ne vien savo daiktus, bet ir mažus vaikus, negailestingai kepinant saulei.

„Ėjom jau keturias valandas. Nėra nei autobusų, nei taksi, nei vandens – nieko“, – skundėsi 23 metų anglų literatūros studentas Mohammedas Yassinas al Jahabra (Mohamedas Jasinas Džahabra), apsuptas sunerimusių ir išsekusių draugų bei artimųjų.

Prieš kelias valandas jie džiūgavo, pagaliau ištrūkę iš karo niokojamų Sirijos miestų Alepo ir Daraa miestų, tikėdamiesi, kad galės gyvenimą pradėti iš naujo.

Dabar jie atrodė vos bepastovintys ant kojų. Jeigu toliau eis tokiu pačiu tempu, jie savo kelionės tikslą pasieks tik po ilgiau negu paros. Ir tai tebus pirmoji stotelė jų tolesniame kelyje į Vokietiją, Švediją arba kitur.

Temo, o su vaikais keliaujantys žmonės nenorėjo miegoti pakelėje.

Pro šalį pravažiavo porą autobusų. Nors sirai karštligiškai mojavo, vairuotojai nesustojo.

„Mes pasimetę“, – sakė M.Y.al Jahabra.