„Luminor investicijų valdymo“ portfelio valdytojas Justas Daujotas sako, jog pirmojo ketvirčio rezultatas pralenkė net kai kurių gerą grąžą davusių ankstesnių metų sausio–kovo rodiklius.

„Nuo pat gyvenimo ciklo sistemos pradžios ta sukaupta vidutinė grąža yra 64 proc., o pirmasis metų ketvirtis tikrai išsiskyrė ir lenkia net kai kurių metų, kurie buvo itin pozityvūs, grąžą ir tas skaičius siekia 7 proc.“, – pirmadienį Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) spaudos konferencijoje sakė J. Daujotas.

Pasak jo, nuo 2004 metų 5,6 mlrd. eurų įmokų pervedę žmonės uždirbo 2,8 mlrd. eurų.

Pirmąjį ketvirtį didžiausią grąžą uždirbo jauniausių klientų turtą valdantys ir daugiausiai į akcijas investuojantys pensijų fondai – 1996–2002 metais gimusiųjų grupė uždirbo 9 proc. grąžą, 1989–1995 ir 1982–1988 metais – 8,6 proc., 1975–1981 metais – 8,5 proc.

Anot J. Daujoto, trečiosios pakopos pensijų fondų grąža pirmąjį ketvirtį siekė 6,7 procento.

„Jei pažiūrėtume į trečiosios pakopos grąžą, tai ji šiek tiek mažesnė, – 6,7 proc. – dėl didesnės mišrių fondų dalies, tačiau akcijų fondai taip pat generavo arti 9 proc., subalansuoti fondai iki 5 proc., į obligacijas ir kitus saugesnius aktyvus investuojantys fondai generavo kiek daugiau nei procentą grąžos“, – teigė J. Daujotas.

Rezultatai išties puikūs ir viršija net ir solidžių visų metų rezultatus jau po pirmo ketvirčio.

 

„Rezultatai išties puikūs ir viršija net ir solidžių visų metų rezultatus jau po pirmo ketvirčio“, – pridūrė jis.

J. Daujoto teigimu, gerus rezultatus lėmė auganti globali ekonomika, sumažėję investuotojų lūkesčiai dėl monetarinės politikos pokyčių ir geopolitinė įtaka žaliavų kainoms.

„Prie istoriškai gero ketvirčio rezultatų labai stipriai prisidėjo atspari ekonomika. Ir čia vėlgi mes matėme praėjusių metų tendencijų tąsą, tai yra, jog ekonomikos augimo duomenys atrodė ypatingai gerai, darbo rinka toliau išliko stipri, aukštas produktyvumas. Galbūt viena iš naujesnių tendencijų, jog pramonės sektorius pagaliau rodė ekspansiją (plėtrą – BNS), ypač JAV rinkoje“, – pabrėžė J. Daujotas.

„Vienas iš naujesnių faktorių, tai buvo žaliavų kainų augimas, kurį sąlygojo geopolitiniai įvykiai, tai konkrečiai nafta, auksas, taip pat minkštosios žaliavos. Tikrai rodė kainų augimą, tarp 6–9 proc.“, – pridūrė jis.

Vis dėlto pirmąjį ketvirtį į obligacijas investavusieji uždirbo mažesnę grąžą. Viso pasaulio vidutinė obligacijų grąža siekė minus 1 proc., Europos Vyriausybių obligacijos – minus 0,61 proc., Europos įmonių obligacijos – plius 0,47 proc., Europos aukšto pajamingumo obligacijos – 1,8 proc.

Anot J. Daujoto, neigiamą įtaką obligacijų grąžai turėjo palūkanų normų perkainavimas ir auganti pasiūla.

„Obligacijų grąžos tikrai buvo kuklesnės ir pagrindinis faktorius buvo pasikeitę investuotojų lūkesčiai dėl centrinių bankų politikos. Tiesa, verta paminėti, kad obligacijų paklausa, tai yra bendras skolos kiekis reikšmingai augo“, – aiškino jis.

J. Daujotas teigė, kad šių metų pirmojo ketvirčio akcijų rinkų grąža – viena geriausių istorijoje, todėl galima spėti, jog šie metai pensijų fondams bus geri.

„Spėlioti sunku, nes šis, pirmasis ketvirtis, yra geriausias akcijų rinkoms per paskutinę modernią istoriją (...), 14-as geriausias per paskutinį šimtmetį. Ir jei pažiūrėtume į 15 atvejų, kai per pirmąjį ketvirtį akcijų rinkų grąža viršijo 10 procentų, likę trys ketvirčiai fiksavo vidutiniškai 7,6 proc. grąžą. (...) Solidus pirmasis ketvirtis nulemdavo teigiamą ir likusių metų grąžą, tiesa, kiek mažesnę“, – sakė J. Daujotas.

„Tai tikėtina, kad tęsime tą gražų pasirodymą pirmame metų ketvirtyje“, – prognozavo jis.

„Allianz Lietuva“ Investicijų skyriaus vadovas Rokas Baltrėnas sako, kad be nenumatytų įvykių didžiausios įtakos fondų rezultatams šiemet darys centrinių bankų politika.

„Didžiausia įtaka bus centrinių bankų politika – ar jie išpildys lūkesčius, kuriuos rinka turi šiuo metu ar visgi nueis kitu keliu ir nepateisins tų lūkesčių“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė R. Baltrėnas.

Jo teigimu, palūkanų normų mažinimas būtų teigiamas impulsas tiek akcijoms, tiek obligacijoms, į kurias investuojamas Lietuvos pensijų fondų dalyvių turtas.

Bendrovės „SEB investicijų valdymo“ fondų valdytojas Paulius Kabelis sako, kad centrinių bankų ir investuotojų lūkesčiai šiuo metu išsiskiria, o pensijų fondų grąža artimiausioje ateityje galėtų augti, kaip ir akcijų rinkos, – maždaug 6–7 procentais. 

„Čia nėra jokios magijos, pensijų fondų turtas yra investuotas finansų rinkose. Jeigu rinkose yra teigiami pokyčiai, akcijų ir obligacijų rinkos kyla, pensijų fondai uždirbs tą grąžą, jeigu krentam, neina išvengti to kritimo.

 

„Čia nėra jokios magijos, pensijų fondų turtas yra investuotas finansų rinkose. Jeigu rinkose yra teigiami pokyčiai, akcijų ir obligacijų rinkos kyla, pensijų fondai uždirbs tą grąžą, jeigu krentam, neina išvengti to kritimo. Žiūrint į ilgalaikę perspektyvą mes žinome, kad akcijų rinkos kils 6–7 procentus kasmet ir, tikėtina, pensijų fondų grąža irgi bus labai arti šių skaičių“, – spaudos konferencijoje sakė P. Kabelis. 

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, 2023 metais antros pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų vidutinė grąža pernai siekė 14 proc.

P. Kabelio teigimu, pernai fondų grąžą iš dalies didino gerus rezultatus demonstravusios JAV įmonės, kurių pelnai ir šiemet turėtų augti 10-12 procentų.

„JAV lyderiauja ir pagal tikėtiną pelnų augimą tikimasi 10–12 proc. augimo šiemet“, – sakė P. Kabelis.

„Pensijų fondų turtas yra investuotas į realias pasaulyje veikiančias įmones, mes investuodami į akcijų rinkas tampame tų įmonių akcininkais. Sudėtingesnis ir blogesnis gyvenimas toms įmonėms dėl įvairių priežasčių (...) lemtų ir tų įmonių pelnų mažėjimą, o tuo pačiu – ir akcijų rinkų kritimą ir galbūt prastesnes pensijų fondų grąžas“, – aiškino P. Kabelis.

Anot jo, visame pasaulyje verslo nuotaikos šiuo metu yra geros, nors matyti ir nerimo ženklų, juos galima laikyti viena grėsmių finansų rinkoms.

„Lūkesčiai išlieka aukšti, bet (...) nuotaikos yra vėstančios ir tai yra viena iš rizikų žiūrint į šiuos metus“, – sakė P. Kabelis.

LIPFA prezidentas Tadas Gudaitis sako, kad antros pakopos pensijų fondai nuo veiklos pradžios 2004 metais uždirbo 14,2 proc. grąžą, o nuo 2019-ųjų, kai sistema buvo reformuota ir dalyvių rizika suskirstyta pagal gyvenimo ciklus, – 52,5 procento.

„Nauda ir grąža yra matoma“, – spaudos konferencijoje sakė T. Gudaitis.

Jo teigimu, nuo veiklos pradžios į fondus pervesta 5,5 mlrd. eurų, kurie iki šiol uždirbo 2,2 mlrd. eurų, iš jų 0,5 mlrd. jau išmokėta.

Šiuo metu Lietuvos antros pakopos fondų dalyvių skaičius siekia apie 1,4 milijono.

„Yra ir tokių, kurie nusipirko kaip investiciją, ketina nuomoti“, – sakė „Capital“ brokerė Patricija Burbulaitė-Jankauskienė.

Kad lietuviai būstą perka ne sau, o investavimui, nekilnojamojo turto (NT) brokeriai pastebi vis dažniau. Spėja, kad galbūt NT suprantamesnis už kriptovaliutas ar vertybinius popierius.

„Su NT viskas aišku: atėjau, apžiūrėjau, pačiupinėjau, žinau, ką su juo darysiu, kaip valdysiu. Ar nuomosiu, ar pats gyvensiu“, – komentavo „Capital“ brokerė.   

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Taigi brokeriai nesistebi, kad INVL surinkti duomenys rodo, jog būtent investicija į NT atnešė daugiausiai naudos.

„NT praėjusiais metais vienareikšmiškai buvo geriausia investicija, nes brango pats NT, taip pat papildomos naudos davė iš nuomos gautos pajamos“, – teigė INVL Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas.

Tačiau dalis bankų įsitikinę, kad būstą lyginti su investicija – neteisinga.

„Jei perki būstą sau gyventi, galbūt tie kainų pasvyravimai nėra tokie reikšmingi ar svarbūs“, – sakė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Dovydas Poderys.

Investicijos į kitas klases, pavyzdžiui, vertybinius popierius, pastaraisiais metais taip pat augo.

 

„Didelei daliai gyventojų rūpi ne tiek investicinė grąža, kiek būtinybė turėti nuosavą būstą. Nes nenori mokėti nuomos įmokų. Ir praėjusieji metai tą daryti leido“, – teigė „Swedbank“ ekonomistė Greta Ileikytė.

Investicijos į kitas klases, pavyzdžiui, vertybinius popierius, pastaraisiais metais taip pat augo.

Be to, bankai pastebi, kad NT sandorių apskritai mažėja, nes ne visi šiuo metu gali sau leisti nusipirkti namus.

„Akivaizdu, kad ta rinka dar yra inertiška, bet matome, kad ji yra mažėjanti. Paskutiniai sandorių skaičiai yra mažiausi per pastaruosius dvejus metus“, – komentavo „Citadele“ Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis.  

„Daugiausiai lemia, matyt, didėjančios palūkanų normos, kurios atitinkamai reiškia ir didesnes palūkanų įmokas ir galbūt didesnę finansinę būsto naštą“, – pastebėjo D. Poderys.

Tačiau bendrovės INVL analitikas tikina, kad tikrąsias karo Ukrainoje pasekmes pajausime tik šiemet. Tad dabar pirkti būstą rizikų daugiau.

„Jei prisimintume 2007–2008 metų krizę, tai tuomet, nors debesys tvenkėsi, NT kainos vis dar kilo“, – sakė V. Rūkas. 

Vis dėlto bankininkai prognozuoja, kad NT užleis vietą kitoms investicijoms – obligacijoms ar terminuotiesiems indėliams.  

Žmonės gal anksčiau buvo linkę investuoti į NT, nes turėjo lūkestį, kad kainos augs ir jie iš to uždirbs prieaugį. Dabar tas lūkestis yra gerokai sumažėjęs.

 

„Žmonės gal anksčiau buvo linkę investuoti į NT, nes turėjo lūkestį, kad kainos augs ir jie iš to uždirbs prieaugį. Dabar tas lūkestis yra gerokai sumažėjęs“, – sakė D. Burdaitis.

Netgi pastebima, kad lietuviai jau dabar atsigręžia į tam tikras alternatyvas.

„Investicijos į kitas klases, pavyzdžiui, vertybinius popierius, pastaraisiais metais taip pat augo. Tai rodo vis didesnį visuomenės finansinį išprusimą, kad domimasi ir kitomis investicijomis“, – konstatavo G. Ileikytė. 

Vis dėlto investicijų specialistas patarė investuoti ne tik į mūrus, bet pinigus paskirstyti keliose srityse.

„Jeigu investicijos yra išskaidytos į šiuo atveju, mūsų skaičiavimu, keturias turto klases, tai bendras rezultatas svyruoja pakankamai nedaug ir duoda stabilią, gerą grąžą“, – patarimą davė V. Rūkas. 

Anot investicijų ekspertų, Lietuvoje galima išskirti keturias pagrindines investicijas: NT, obligacijas, indėlius ir akcijas. Be investicijų į būstą, 2021-aisiais būtent akcijos davė didžiausią grąžą.

Pastarųjų trejų metų grąža yra maždaug ketvirtadaliu didesnė nei 2017–2019 metais.

„Lietuvos bankas investavimo rezultatus vertina atsižvelgdamas į vidutinio laikotarpio – trejų metų – perspektyvą. Taip eliminuojama trumpojo laikotarpio svyravimų ar valiutų kursų pokyčių įtaka. Be to, toks rezultatų vertinimo terminas leidžia siekti didesnės tikėtinos grąžos vidutiniu laikotarpiu, prisiimant ne didesnių nei rizikos biudžetas nuostolių per vienus metus riziką. Siekiant didesnės grąžos ilgesniuoju laikotarpiu, rizikos biudžetas šiemet padidintas 50 mln. eurų – iki 250 mln. eurų“, – teigia centrinis bankas.

Lietuvos bankas valdo didžiausią šalyje investicijų portfelį – vidutinė su pinigų politikos operacijomis nesusijusio finansinio turto vertė 2020 metais sudarė apie 4,6 mlrd. eurų.

Pasak Lietuvos banko Bankininkystės tarnybos direktoriaus Jono Kanapecko, investicinį portfelį sudaro 3,12 mlrd. eurų, rezervų – 1 mlrd. eurų, aukso – 297 mln. eurų. Trumpalaikį portfelį sudaro 176 mln. eurų.

J. Kanapecko teigimu, praėję metai buvo sudėtingi tiek finansų rinkoms, tiek tiems, kurie jose investuoja.

„Ypatingai didėjo finansų rinkų kintamumas ir nestabilumas, tam buvo daug priežasčių – tiek geopolitinės įtampos ir ekonominiai sunkumai, bet, žinoma, didžiausią įtaką turėjo COVID–19 pandemijos sukelti iššūkiai“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė J. Kanapeckas.

Jis akcentavo, kad didžiąją dalį centrinio banko investicijų sudaro investicijos į skolos vertybinius popierius.

„Tai, kad šių vertybinių popierių pajamingumai praeitais metais mažėjo, be abejo, sąlygoja tai, kad tie vertybiniai popieriai brango ir tai teigiamai prisidėjo prie mūsų investicijų grąžos“, – sakė J. Kanapeckas.

„Žinoma, svarbu neužmiršti, kad šitas poveikis, kuris praeitais metais buvo teigiamas, turi dvejopą įtaką – kai pajamingumai sumažėja, mūsų vertybiniai popieriai pabrangsta ir tuo galima pasidžiaugti, kita vertus, sumažėję pajamingumai labai apriboja mūsų galimybes uždirbti didesnes palūkanų pajams iš šių vertybinių popierių žvelgiant į ateitį“, – pridūrė Lietuvos banko atstovas.

J. Kanapeckas nurodė, kad Lietuvos bankas tam tikrą dalį savo portfelio investuoja į pasaulio akcijas. Jos pastaraisiais metais brango ir tai buvo teigiamas veiksnys.

„Trečias veiksnys yra susijęs su valiutų kursų pokyčiais. Praeitais metais tos valiutos, kurios yra mums svarbios, euro atžvilgiu silpnėjo, ir tai buvo neigiamas veiksnys mūsų investicijoms. To priežastis yra ta, kad Lietuvos bankas, stengdamasis maksimaliai išskaidyti riziką, naudodamas rizikos pariteto metodą, taip pat sudarydamas prielaidas didesnei grąžai ilgesniu laikotarpiu, dalies savo investicijų į JAV, Kanados ir Didžiosios Britanijos vertybinius popierius nedraudžia nuo valiutos kurso rizikos ir todėl šitas veiksnys turi mums įtaką“, – sakė J. Kanapeckas.

Tiesa, jis nurodė, kad šio veiksnio įtaka neturi būti būti ypatingai sureikšminama, nes jo įtaka finansiniams rezultatams turi tendenciją mažėti.

II pakopos PF turtas 2020 metų pabaigoje siekė 4,496 mlrd. eurų, per metus jis padidėjo 15,65 proc. Dalyvių skaičius II pakopos PF taip pat didėjo – praeitų metų pabaigoje siekė 1,37 mln., ir per metus padidėjo 1,88 proc.

II pakopos PF bendras svertinis vieneto vertės pokytis buvo +5,16 proc.

Turtas III pakopos PF taip pat didėjo – 2020 metų pabaigoje siekė 167,03 mln. eurų, per metus išaugęs 23,21 proc. Be to, šiame PF didėjo ir dalyvių skaičius: ketvirtąjį ketvirtį pernai jis buvo 75 528 – per metus padidėjo 5,22 proc.

III pakopos PF bendras svertinis vieneto vertės pokytis buvo +4,63 proc.

„Metai nebuvo lengvi, jie buvo sunkūs, su daug pokyčių, prisitaikymų prie naujos, dabartinės aplinkos bet kai kalbama apie pensijų fondų rezultatus, turime gerų žinių. Pernykščiai metai tikrai buvo geri. Tie gyventojai, kurie kaupia papildomai lėšas senatvei, uždirbo vidutinę 5,2 proc. grąžą. Visi pensijų fondai, ar skirti patiems vyriausiems, ar jauniausiems, uždirbo teigiamą grąžą ir visi Lietuvos gyventojai, kurie kaupia lėšas antrai pakopai, turi teigiamą rezultatą“, – žurnalistams nuotolinėje spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė T. Gudaitis.

Jo teigimu, mažiausios rizikos gyvenimo ciklo fondų svyravimai buvo minimalūs.

„Tie, kurie nesiblaškė, tęsė kaupimą, pensiją kaupė jam skirtame gyvenimo ciklo pensijų fonde, kiekvienas dalyvis – ar jaunas, ar vyresnis – laimėjo“, – sakė T. Gudaitis.

Pasak T. Gudaičio, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijos vyriausybėms kalba apie tai, jog reikėtų žiūrėti į ilgalaikius pensijų kaupimo tikslus.

„Antras momentas – turime galvoti ir pasirūpinti visais ir jų ateities pensijomis. Kalbu apie tai, kad atsirado daugiau žmonių, kurie gal laikinai neteko darbo, darbo diena pasikeitė, ji nėra pilna, galbūt dirba mažiau valandų. Bet reikia pagalvoti apie tuos žmones ir jiems sudaryti galimybę kaupti pensijai“, – sakė T. Gudaitis.

Jis taip pat pridūrė, jog, EBPO teigimu, tikėtina, kad pandemija turės ilgesnes pasekmes ekonomikai, pasauliui ir tolesniam vystymusi ir lems mažesnę grąžą.

Tuo metu turto valdymo įmonės „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas sakė, kad ir konservatyvūs pensijų fondai praėjusiais metais turėjo svyravimų į neigiamą pusę, tačiau jie nebuvo ženklūs.

„Metai buvo permainingi: konservatyvūs ir saugiai investuojantys pensijų fondai turėjo svyravimų į neigiamą pusę, tačiau nėra tokio turto, kuris visai nesvyruotų. Svarbiausią darbą – tai yra saugios investicijos – jos atliko. Vidutiniškai Lietuvos konservatyvūs fondai svyravo vienaženkliu skaičiumi arba mažiau net ir pačiame blogiausiame taške“, – sakė V. Rūkas.

„Luminor“ pensijų turto valdymo grupės vadovas Andrius Adomkus sakė, kad prognozuoti šių metų pensijų fondų rezultatus sudėtinga, tačiau svarbiausias patarimas kaupiantiesiems – nesiblaškyti.

„Prognozuoti sudėtinga, tai manau, kad čia svarbu atsiminti ilgalaikį pensijų fondų pobūdį ir kad gyvenimo ciklo fondai, pavyzdžiui, pagal amžių investuojantys, nukreipia didesnę dalį į akcijas, kai per ilgą laikotarp,į nepaisant visų svyravimų, grąžos yra linkusios būti teigiamos. Kaip bus artimiausiais metais, sunku prognozuoti, bet pakilus į rekordinius taškus pagrindinėms rinkoms, rinkos įverčiai yra istoriškai nemaži ir ilgalaikės prognozės yra gana nuosaikios ir atsargios“, – sakė A. Adomkus.

„Geriausias patarimas pensijų fondų dalyviams – nesiblaškyti, nes tai ilgalaikis kaupimas, ilgalaikis investavimas“, – sakė A. Adomkus.

„2019 metai buvo pakankamai aktyvūs savivaldysenos srityje, vyko nemažai pokyčių. Vienas jų – VVĮ valdysenos standartų diegimas SVĮ. Principas labai panašus, (diegiami – ELTA) kolegialūs organai (...), strateginio planavimo principai ir skaidrumas. Tai turbūt vienas iš stipresnių pokyčių“, – teigė J. Niedvaras.

Pasak eksperto, 59 savivaldybėse veikia 247 SVĮ. Pagrindiniai sektoriai, kuriuose veikia šios įmonės, – vandentvarka (20 proc.), šilumos tinklai (17 proc.) ir viešasis transportas (11 proc.).

2019 metasi SVĮ turto vertė išaugo 5,3 proc. ir pasiekė 3,2 mlrd. eurų. Intensyviausios investicijos buvo viešojo transporto sektoriuje.

„Pati (turto – ELTA) vertė per pastaruosius keletą metų pakankamai žymiai auga, šiais metais ji išaugo apie 5 proc. Didžiausią indėlį atnešė į viešąjį transportą telkiamos investicijos. (Šio sektoriaus turto dalis – ELTA) išaugo apie 30 proc. per metus. Taip pat žymų augimą turėjo ir vandentvarka, kur matyti maždaug 50 mln. eurų poveikis“, – sakė J. Niedvaras.

J. Niedvaras pažymėjo, kad per 2019 metus išaugo ir SVĮ vidaus sandorių vertė, kuri siekia apie 1 mlrd. eurų.

Tiek grąžos, tiek pelningumo rodikliai 2019 metais smuko gana stipriai.

„Matyti auganti vidaus sandorio vertė. Svarbus akcentas yra ne tai, kad auga pats sudaromų sandorių skaičius su SVĮ, bet jų vertė. (...) Mūsų skaičiavimais, šiuo metu vidaus sandorių vertė siekia apie 1 mlrd. eurų. Šitoje srityje labiausiai išsiskiria Kauno miesto savivaldybė“, – sakė J. Niedvaras.

Bendras SVĮ turtas šiuo metu sudaro apie 3,2 mlrd. eurų, o pusė šio turto yra koncentruota vandentvarkos sektoriuje. Net 90 proc. turto yra ilgalaikis.

Visgi J. Niedvaras teigė, kad 2019 metais pastebėtas SVĮ grąžos ir pelningumo rodiklių smukimas. Pasak jo, šiam procesui lemiamą įtaką padarė administracinių sąnaudų ir darbo užmokesčio pokyčiai.

„Tiek grąžos, tiek pelningumo rodikliai 2019 metais smuko gana stipriai. (...) Tai daugiausia nulėmė bendrų administracinių sąnaudų ir darbo užmokesčio pokytis. Tiek 2018 metais, tiek 2019 metais matėme augantį darbo užmokestį visuose sektoriuose“, – pažymėjo J. Niedvaras, pridurdamas, kad pelningumo rodikliai krinta pastaruosius ketverius metus.

Per metus SVĮ pardavimo pajamos smuko apie 2 proc., jos krito visose didžiausiose savivaldybėse. Nuosavo kapitalo grąža krito beveik dvigubai. Grynasis pelnas smuko 40 proc., o tai sudaro 18 mln. eurų. Grąža savivaldybėms sumažėjo 64 proc.

Dividendus 2019 metais mokėjo penktadalis pelningai veikusių SVĮ – 34 iš 157 įmonių. Tokį pokytį lėmė mažesnis SVĮ pelningumas.

„Renovuotoje Kauno autobusų stotyje kiekvieną, kuris nori patupėti ištaigingoje stoties tupykloje WC, pasitinka žybsintis įvairiomis švieselėmis mokėjimo aparatas“, – pradėjo pasakoti skaitytoja.

Nurodyta kaina už užėjimą – 0,5 euro. Tarp užrašų ant aparato – didelėmis raidėmis užrašytas žodis „GRĄŽA“. Jis yra prie nemenko skyrelio monetoms. Greta surašyta ir nupiešta, kokio dydžio monetas priima aparatas.

„Tad vasaros karščių nualinti keleiviai drąsiai meta stambias 2 eurų monetas ir... tikisi grąžos. Grąža atkeliauja, tačiau tik 20 eurocentų. Sutrikęs keleivis laiko saujoje kaunietišką grąžą ir apstulbęs nė nežino, ką daryti. Net pamiršo, ko norėjo ir kur ėjo... O turniketas, aparatas ir visos mirksinčios lempelės kviečia užeiti. Juk už paslaugą jau susimokėta 1,80 euro, nors kaina aiškiai parašyta 0,50 euro“, – vaizdingai aprašė situaciją skaitytoja.

Anot jos, automatas – pats sau viršininkas, darbuotojų nėra, tad ir nėra ko paklausti dėl grąžos.

Moteris patikino, kad tai – ne vienkartinis atvejis. „Tas pats kartojasi ir su kitais keliautojais, skubančiais vykti savo numatytais maršrutais ir prispirtais gamtos reikalų atvykus į Kauno autobusų stotį. Tiesa, įmetus 1 eurą, grąžos nesulaukė nė vienas“, – aiškino skaitytoja.

Viena keliautojų, besitikėjusių grąžos iš 2 eurų, buvo ir ji pati. Pabandė ieškoti teisybės. „Turėjome 20 min. iki išvykimo, nutarėme ieškoti „prarytos“ grąžos. Sutikus stoties tvarkytoją ir pasiteiravus dėl situacijos, ji tik patvirtino, kad šitai vyksta nuolat ir pasiūlė kreiptis į stoties informacijos darbuotojas. Sekmadienio popietę buvo dvi darbuotojos, tai viena atėjo mums padėti ir šiaip ne taip susigrąžinome 1 eurą grąžos“, – dėstė moteris. 

Ji svarstė, kiek papildomų pinigų liko aparate, kur nueina šios lėšos ir kiek apgautų Kauno miesto svečių laikinąją sostinę palieka su kartėliu.

Gedimo atvejai pasitaiko tada, kai klientai įmeta monetas, kurių įrenginys neatpažįsta.

Kauno autobusų stoties vadovė Laima Pakusienė patvirtino, kad pasitaiko nesklandumų.

„Kauno autobusų stoties viešajame tualete yra realizuotas sertifikuotas įmonės „Hansab“ praėjimo kontrolės sprendimas. Monetų recirkuliacinis įrenginys su monetų priėmimo ir grąžos išdavimo funkcija sertifikuotas VMI. Tačiau ir sertifikuoti įrenginiai, nors ir retai, bet genda. Gedimo atvejai pasitaiko tada, kai klientai įmeta monetas, kurių įrenginys neatpažįsta. Turime neretus klientų neapdairumo atvejus, kai norima atsiskaityti kitos šalies monetomis ar smulkiomis 1, 2 ir 5 centų monetomis. Kai aparatas monetų neatpažįsta, jos užstringa ir vėliau įmestoms monetoms trukdo patekti į atitinkamas talpas. Gavę informaciją apie netinkamai veikiantį mokėjimo įrenginį praėjimo kontrolės turniketą atidarome ir leidžiame klientus nemokamai, kol atstatomas įeigos veikimas. Taip pat visada yra galimybė atsiskaityti bankinėmis kortelėmis“, –aiškino L.Pakusienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad „valymo paslaugas atliekantys darbuotojai priklauso kitai įmonei (paslaugos perkamos), tad tikrai gali nežinoti situacijos“.

Pagalbos L.Pakusienė patarė kreiptis į autobusų stoties informacijos darbuotojus, kurie dirba nuo 5.45 iki 23 val.

„Jeigu darbuotojas dėl atitinkamų priežasčių negali atiduoti grąžos, visada priims kliento prašymą. Tada susisiekiame su klientu artimiausią darbo dieną ir išsprendžiame problemą“, – komentavo stoties vadovė.

Kiekvieno pensijų fondo rezultatus kas ketvirtį savo tinklapyje skelbia Lietuvos bankas, kuris prižiūri finansų sektoriaus bendroves. Tačiau pateikiama lentelė nėra ypač lengvai perprantama kiekvienam pensijų fondų dalyviui – joje yra bent dešimt stulpelių su skirtingais rodikliais.

„Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad skaičių yra per daug, todėl sudėtinga suprasti, kas yra svarbiausia. Pensijų fondų investicinė grąža, kitaip tariant, jų uždarbis dalyviams, atrodytų, turėtų būti pagrindinis dalykas, tačiau šis rodiklis taip pat yra pateikiamas keturiais būdais. Dalyvis turi būti pakankamai „pasikaustęs“, kad tiksliai žinotų, ką parodo grąža, skaičiuojama tiek nuo metų pradžios, tiek per 3, 5 ar 10 metų“, – komentuoja Andrius Adomkus, bendrovės „Luminor investicijų valdymas“ Pensijų turto valdymo grupės vadovas.

Kita problema, pasak jo, yra tai, kad daugelis pensijų fondų dalyvių nežiūri į kitus rodiklius, nors vien uždarbis parodo ne visą paveikslą. Taigi, kaip teisingai vertinti rezultatus?

Ilgo laikotarpio grąža

„Visų pirma, be abejo, reikia žiūrėti, kokia yra fondų grąža, tačiau labiausiai koncentruotis į patį ilgiausią laikotarpį – 10 metų. Pensijų fondai yra ilgalaikis produktas, jų strategijos kuriamos taip, kad atneštų didžiausią naudą po kelių dešimtmečių, todėl investavimo rezultatai irgi geriausiai matosi vertinant ilgą distanciją. Aišku, kai kurie fondai veikia trumpiau, todėl bus galima vertinti tik 3 ar 5 metų vidutinę grąžą, tačiau ją lyginant reikia turėti omenyje, kad toks laikotarpis – ganėtinai trumpas pensijų fondų srityje“, – sako A. Adomkus.

Anot jo, nuo šių metų keisis visi II pakopos pensijų fondai – iki šiol veikusius pakeis gyvenimo ciklo fondai, kurių investavimo strategija pritaikyta pagal dalyvių amžių. Kadangi fondai bus nauji ir neturės savo istorijos, kurį laiką bus sudėtinga objektyviai įvertinti jų rezultatus. Tuo metu III pakopos fondai tęsia veiklą kaip ir anksčiau, todėl jų atveju toliau bus galima pakankamai užtikrintai įvertinti, kaip sekasi skirtingų bendrovių valdomiems fondams.

Riziką parodo svyravimai

Kitas labai svarbus rodiklis – standartinis nuokrypis, kuris atspindi investavimo riziką. Kuo labiau fondo grąža svyruoja, tuo didesnis yra nuokrypis.

„Šis skaičius tiesiog parodo, kaip intensyviai svyravo fondo investicinio vieneto vertė visame 5 metų laikotarpyje. Vertinant fondų grąžą, būtina į jį atkreipti dėmesį. Jei rezultatas labai geras, bet standartinis nuokrypis irgi aukštas, tai rodo, kad uždarbis pasiektas rizikuojant labiau. Didesnė rizika nėra savaime blogas dalykas, tačiau renkantis fondą, ji yra svarbus veiksnys, – aiškina A. Adomkus. – „Didesne rizika pasižyminčios akcijos turi savybę per ilgą laiką viršyti saugesnių investicijų grąžą, bet jei investuojama trumpai, gali neužtekti laiko galimiems neigiamiems vertės svyravimams kompensuoti. Todėl tai, kiek dalyvis gali sau leisti prisiimti rizikos, priklauso nuo to, kiek metų jam lieka iki pensinio amžiaus. Vyresnio amžiaus žmonėms skirtuose fonduose akcijų dalis būna mažesnė.“

Lietuvos bankas taip pat pateikia lyginamųjų indeksų pokyčius. Šie indeksai atspindi fondo investavimo strategiją. Pavyzdžiui, jei fondas numato investuoti pusę turto į išsivysčiusių šalių bendrovių akcijas, 50 proc. lyginamojo indekso sudarys vienas iš pasaulio akcijų indeksų. Pasak A. Adomkaus, fondų uždarbis paprastai nusileidžia lyginamųjų indeksų pokyčiams ir tai normalu.

„Fondų grynąją grąžą mažina visų pirma valdymo mokesčiai, todėl pavyti ir aplenkti lyginamąjį indeksą investicijų valdytojams yra jau nemažas pasiekimas. Be to, realybėje reikia įvertinti ne tik aritmetinius akcijų pokyčius, bet faktą, kad jas reikia įsigyti, parduoti – visa tai turi savo kainą“, – teigia fondų valdytojas.

Ne visi fondai vienodi

Pasak pašnekovo, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į fondų struktūrą. Lietuvos bankas pagal skirtingo tipo investicijų dalis juos priskiria kelioms grupėms – pavyzdžiui, obligacijų, mišraus investavimo ir akcijų. Tačiau kiekviename fonde šios dalys gali būti kitokios.

„Jei fondas daugiau investuoja į akcijas, o ne obligacijas (valstybių skolos vertybinius popierius) rizika yra didesnė. Kita vertus, per ilgą laikotarpį tai sudaro galimybę uždirbti daugiau. Ekonominio pakilimo laikotarpiu labiau į akcijas investuojantys fondai paprastai rodo geresnius rezultatus. Dėl šios priežasties toje pačioje kategorijoje, pavyzdžiui, mišraus investavimo, esantys du fondai, kurių vieno akcijų dalis yra 50 proc., o kito – 70 proc., tikėtina, uždirbs skirtingą grąžą. Svarbu pastebėti, ar lyginami visai analogišką, ar tik panašią strategiją turintys fondai“, – sako A. Adomkus.

Jo teigimu, kai visus II pakopos fondus pakeis gyvenimo ciklo fondai, skirtumai tarp tai pačiai amžiaus grupei pritaikytų fondų taip pat išliks. Tai taip pat turės įtakos fondų rezultatams.