Pasak apklausos, 29 proc. gyventojų į klausimą, ar Rusija kelia realią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, atsakė „tikrai taip“, 41 proc.– „greičiau taip“, 23 proc. su tuo nesutiko (4 proc. mano, kad tikrai ne ir 19 proc. – greičiau ne). Dar 7 proc. respondentų neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.

Grėsmes nuosaikiau vertina kitų tautybių nuolatiniai Lietuvos gyventojai: 31 proc. jų mano, kad Rusija kelia grėsmę, o 50 proc. su tuo nesutinka. Tuo metu trys iš keturių (74 proc.) lietuvių iš Rusijos pusės mato grėsmę nacionaliniam saugumui, o penktadalis (20 proc.) lietuvių su tuo nesutinka.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą kovo 15–25 dienomis atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausta 1115 pilnamečių Lietuvos gyventojų. Rezultatų paklaida neviršija 2,9 proc.

Kaip portalą informavo Valstybės saugumo departamentas, tokių veiksmų imtasi nustačius, kad jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui dėl savo sąsajų su teroristinių organizacijų, radikalių susivienijimų nariais ir rėmėjais bei dėl radikalių idėjų skleidimo.

Anot vieno iš Tadžikijos opozicijos užsienyje lyderių, Tadžikijos reformų ir plėtros judėjimo vadovo Šarofidino Gadojevo, 2014 metais S. Davlatovas prisijungė prie opozicinio judėjimo „Grupė 24“, dėl to autoritarinė Tadžikijos valdžia paskelbė jo paiešką. 2016 metais jam buvo suteiktas politinis prieglobstis Lietuvoje.

Pasak jo, S. Davlatovas šiuo metu yra laikomas Rukloje įsikūrusiame Pabėgėlių apgyvendinimo centre, iš ten ruošiamasi jį deportuoti iš Lietuvos.

Aktyvisto advokatas Ignotas Sungaila sakė skųsiantis S. Davlatovo suėmimą. Anot Laisvės radijo, pats opozicijos veikėjas anksčiau yra sakęs, kad nesutinka „bendradarbiauti su Lietuvos valdžios institucijomis“, tačiau nepaaiškino, kokį bendradarbiavimą turi omenyje.

„Praėjusiais metais patikrinome apie 122 tūkst. Rusijos, Baltarusijos ir kitų šalių piliečių. Tikrinome juos per kontržvalgybinę prizmę ir pažeidumą. Tai iš jų Migracijos departamentui kaip keliantys grėsmę yra įvardinti apie 1415 asmenų“, – žurnalistams Seime per spaudos konferenciją apie naujausią grėsmių Lietuvos saugumui ataskaitą teigė D. Jauniškis.

Pasak jo, daugiausia įtarimų sulaukia į Lietuvą atvykstantys gyventi ar dirbti tie Baltarusijos piliečiai, kurie yra dirbę ar tarnavę valstybinėse Baltarusijos institucijose ar kituose režimui reikšminguose sektoriuose.

„Piliečiai, kurie kažkada yra tarnavę Baltarusijos kariuomenėje ar valstybės institucijose, valstybinėse įmonėse ar strategiškai reikšminguose sektoriuose – jie automatiškai yra keliantys tam tikrą riziką. Jiems yra pagrindas neišduoti leidimų čia gyventi ar įvažiuoti į Lietuvą“, – pažymėjo VSD vadovas.

Taip pat tarnybų akiratyje dažnai atsiduria ir nuolat tarp Lietuvos ir Baltarusijos keliaujantys asmenys, pažymi D. Jauniškis.

„Kitas aspektas – nuolat tarp šalių keliaujantys Baltarusijos piliečiai, kurie čia kelis mėnesius dirba kažkokį darbą, vėliau grįžta į Baltarusiją, kur prabūna pakankamai ilgą laiką. Žinant padidėjusį Baltarusijos spec. tarnybų agresyvumą, mums kyla mažai abejonių, kad visi šitie žmonės yra ignoruojami ir paliekami ramybėje. Mūsų įsitikinimu, prie kiekvieno jų yra prieinama specialiųjų tarnybų, kiekvienas yra bandomas ar verbuoti, ar priverčiamas įvairiais būdais teikti informaciją“, – sakė VSD vadovas.

„Matome didelį pavojų, kad taip nuteka nemažai informacijos Baltarusijos specialiosioms tarnyboms, ruošiantis ir darant kažkokius scenarijus, nukreiptus prieš Lietuvą“, – pabrėžė D. Jauniškis.

Bandė verbuoti Baltarusijos ar Rusijos žvalgyba

Vis daugiau piliečių kreipiasi į žvalgybos tarnybas ir praneša, kad juos bandė užverbuoti priešiškų valstybių pareigūnai, savo VSD direktorius.

Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje teigiama, kad Baltarusijos žvalgyba intensyvina savo veiklą prieš Lietuvą ir verbuoja į kaimyninę šalį vykstančius asmenis, bando rekrūtuoti ir diasporos atstovus. Pranešta, kad praėjusių metų pabaigoje buvo sulaikyti keli asmenys, įtariami šnipinėjimu.

Nors nepateikė detalių skaičių, kiek konkrečiai VSD gavo kreipimųsi dėl bandymo verbuoti, D. Jauniškis pažymėjo – tokių atvejų vis daugiau.

„Skaičiaus tikrai neįvardinsiu, bet jis tikrai yra nemažas“, – ketvirtadienį, pristatant viešą grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą, sakė D. Jauniškis.

Matome didelį pavojų, kad taip nuteka nemažai informacijos Baltarusijos specialiosioms tarnyboms, ruošiantis ir darant kažkokius scenarijus, nukreiptus prieš Lietuvą.

„Vis daugiau ir daugiau piliečių kreipiasi, pasakydami tuos faktus, kad jie buvo ar verbuoti pasienyje, ar buvo prie jų prieinama būnant Baltarusijoje, ar lankantis Kaliningrade. Noriu pasidžiaugti piliečių sąmoningumu ir pilietiškumu. Žmonės neslepia, ateina ir atvirai pasipasakoja“, – pasakojo VSD vadovas.

Tuo metu Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vadovas Elegijus Paulavičius priminė, kad 2022 m. įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimai, numatantys, jog šnipinėjimą vykdę, tačiau apie tai prisipažinę ir su šalies institucijomis bendradarbiaujantys asmenys yra atleidžiami nuo atsakomybės.

„Ką svarbiau šiandien pasakyti, kad įstatymas numato atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės tuomet, kai žmonės prisipažįsta arba pasako faktą, kad į juos kreiptasi, (jie – ELTA) verbuoti. Turbūt, čia yra ta geresnė žinia. Turbūt šiandien turėtume skatinti piliečius, kurie susidūrė su tokiais atvejais, tiesiog kreiptis tiesiogiai į VSD arba AOTD“, – kalbėjo E. Paulavičius.

Įspėja dėl provokacijų rinkiminiu laikotarpiu

Šiais metais Lietuvoje vyksiančiais rinkimais domisi valstybei priešiškos šalys, sako D. Jauniškis. Todėl, jo teigimu, labai tikėtina, kad paveikti rinkimų rezultatus bandys tiek Kinija, tiek Rusija.

„Matome labai didelį susidomėjimą rinkimais. Tiek prezidento rinkimai, tiek parlamento“, – ketvirtadienį, pristatant viešą grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą, sakė D. Jauniškis.

Anot jo, neatmestina, kad tam gali būti pasitelktos tiek informacinės kampanijos, tiek kibernetinės atakos.

„Mes matome daug rizikų: yra informacinės kampanijos ir galimai atakos prieš kritinę infrastruktūrą ar prieš transporto sektorių, siekiant sukelti chaosą rinkimų metu“, – sakė D. Jauniškis, pridurdamas, kad tokiu atveju gali būti išplatinti apgaulingi pranešimai apie padėtus sprogmenis.

„Mes galime išgirsti, kad daugelyje apylinkių yra padėti sprogmenys, taip sukeliant chaosą ir nutraukiant rinkimų procesą“, – teigė VSD direktorius.

Visgi, pasak jo, galimybe paveikti rezultatus ar sutrikdyti rinkiminį procesą šiuo metu labiausiai suinteresuota Kinija.

„Tai ypač aktualu Kinijai dėl mūsų vykdomos politikos Taivano atžvilgiu. Jiems ypač svarbu pakeisti ir turėti mažiau priešiškai nusiteikusias jėgas parlamente Kinijos atžvilgiu“, – sakė VSD direktorius.

„Rusija užsiėmusi karu Ukrainoje, tačiau neatmestina, kad informaciniai bei kibernetiniai išpuoliai gali būti vykdomi ir Rusijos“, – pridūrė jis.

2024 m. Lietuvoje vyks treji rinkimai. Lietuvos piliečiai rinks prezidentą, Seimą bei valstybės atstovus Europos Parlamente.

Ketvirtadienį Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas visuomenei pristatė bendrą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Tai jau vienuoliktoji viešas ir aštuntoji bendra abiejų žvalgybos tarnybų grėsmių ataskaita.

Dokumente apžvelgiami įvykiai, procesai ir tendencijos, darantys didžiausią įtaką Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo situacijai. Remiantis jais, taip pat ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai.

Lietuvos žvalgybos institucijos kiekvienais metais parengia nacionalinio saugumo grėsmių ataskaitą. Šis neįslaptintas vertinimas teikiamas visuomenei vadovaujantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 8 ir 26 straipsnių nuostatomis.

Kaip ir kasmet jį parengė Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas.

Grėsmių vertinimuose daugiausiai dėmesio paprastai skiriama Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos keliamoms grėsmėms, jų žvalgybų tarnybų veiklai.

Dokumente taip pat atkreipiamas dėmesys į asmenis, judėjimus ar reiškinius, turinčius įtakos saugumui šalies viduje.

Tokią išvadą žvalgyba pateikė Vidaus reikalų ministerijai (VRM), praėjusių metų pabaigoje paprašiusiai patikrinti 800 užsieniečių, turinčių ir Lietuvos pilietybę.

„VSD pagal savo kompetenciją atliko asmenų, įgijusių pilietybę išimties tvarka, vertinimą, ir atsakymą pateikė VRM. VSD išvadoje konstatuota, kad VRM sąraše nurodyti asmenys, įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka, nekelia grėsmės Lietuvos saugumo interesams“, – BNS ketvirtadienį nurodė departamentas.

Žvalgybai patikrinti išimties tvarka turinčiuosius Lietuvos pilietybę ministerija pavedė paaiškėjus informacijai, kad Lietuvos ir Rusijos pilietybes turinti balerina Ilzė Liepa smerkia Baltijos šalis už jų elgesį ir palaiko Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtą karą Ukrainoje.

Dėl jos pilietybės netekimo Pilietybės komisija apsispręsti turėtų vasario viduryje.

Sprendimą tuo metu žadama priimti ir dėl verslininko Jurijaus Kudimovo.

Kaip BNS nurodė VRM, tiek I. Liepa, tiek J. Kudimovas patenka į minėtą 800 asmenų sąrašą.

VSD anksčiau yra pasisakęs, kad I. Liepa, neigdama ir viešai teisindama Rusijos vykdomą karą prieš Ukrainą, atvirai smerkia Baltijos valstybes dėl jų vykdomos politikos, kuri neatitinka Kremliaus režimo interesų. Departamentas taip pat teigia, kad I. Liepa yra lojali Rusijos režimui ir gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ar žvalgybos tarnybų, kurios vykdo veiklą, nukreiptą prieš Lietuvą.

Tuo metu verslininkas Lietuvos pilietybę įgijo nuslėpdamas informaciją apie savo biografiją: nurodė netikslią informaciją apie įstaigas, kuriose mokėsi, bei darbovietes, be to, nepateikė informacijos apie tai, kad buvo Sovietų Sąjungos KGB žvalgybos darbuotojas.

Pagal Pilietybės įstatymą, išimties tvarka įgytos Lietuvos pilietybės asmuo netenka, jeigu jis savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių, jų sąjungininkų saugumo interesams.

Ji kartu su kitais politikais pristatė naujus migracijos ribojimus.

„Augantis srautas kelia grėsmę, nes darosi akivaizdu, kad sunkiau užtikrinti kontrolę ir pačius integracijos procesus. Taip pat Valstybės saugumo departamentas atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu išryškėjo nerimą kelianti tendencija, kai imigrantai tampa priedanga priešiškų valstybių žvalgybų tarnybų veikimui“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė Agnė Bilotaitė.

Jos teigimu, šiemet į Lietuvą atvyko dirbti 50 tūkst. užsieniečių. Tai daugiausia Baltarusijos, Uzbekistano, Ukrainos, Kirgizijos piliečiai. Taip pat daugėja užsieniečių, atvykstančių iš Tadžikistano, Kazachstano ir Azerbaidžano.

„Šiemet priimta 16 tūkst. sprendimų uždrausti atvykti užsienio piliečiams į Lietuvą dėl grėsmių nacionaliniam saugumui“, – pranešė vidaus reikalų ministrė.

Anot jos, dėl tos pačios priežasties 411 Baltarusijos piliečių panaikinti leidimai gyventi Lietuvoje, 562 atsisakyta išduoti laikinus leidimus gyventi.

A. Bilotaitės teigimu, Valstybės sienos apsaugos tarnyba dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui šiemet neįleido 527 Rusijos piliečių ir 600 Baltarusijos piliečių.

„Tai rodo, kad mūsų anksčiau priimti sprendimai, ribojančios priemonės tikrai duoda rezultatų“, – sakė ministrė.

Ji atkreipė dėmesį, kad pirmą kartą iš viso Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius perkopė 200 tūkst., iš jų 62 tūkst. yra Baltarusijos piliečiai. Vien šiemet jų padaugėjo 14 tūkstančių.

Uždarys vizų išdavimo centrus

Pasak A. Bilotaitės, dabartiniai teisės aktai leidžia darbdaviams piktnaudžiauti užsieniečių įdarbinimu.

„Stebima, kad kuriasi daug naujų įmonių, kurios neįdarbina, bet, sakyčiau, pernuomoja užsieniečius kitoms įmonėms“, – tvirtino vidaus reikalų ministrė.

Ji pranešė inicijuosianti tarpinstitucinę darbo grupę, kuri parengtų naują laikmečio grėsmes atitinkančią migracijos politikos strategiją.

Be to, nuo Naujųjų metų planuojama kai kuriose šalyse atsisakyti išorės paslaugų teikėjų centrų, tai yra vietų, kur užsieniečiai gali teikti prašymus dėl nacionalinių vizų ir leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo. Šiuo metu jų yra 34.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad sprendžiant, kuriose valstybėse uždaryti šiuos centrus, bus vertinami ne tik darbo rinkos poreikiai, bet ir grėsmė nacionaliniam saugumui, kultūrinis artumas.

„Nori nenori politkorektiškumą reikia truputėlį stumti į šoną ir realiai kalbėti apie tas šalis, iš kur atvykstanti darbo jėga būtų ne tik darbo jėga, bet ir besintegruojanti bendruomenė į mūsų valstybės gyvenimą“, – teigė parlamentaras.

NSGK vadovas siūlo, kad prieš užsienyje steigiant išorės paslaugų teikėjo padalinius būtų klausiama Valstybės saugumo departamento pozicijos.

Pasak vidaus reikalų ministrės, ministerija siūlys griežtinti užsieniečių įdarbinimą, jų darbdavių veiklos ir pačių užsieniečių buvimo Lietuvoje kontrolę, apmokestinti tarpininkavimo raštus įmonėms, kurios kviečia užsieniečius dirbti.

Reikalaus mokytis kalbos

Seimo nariai L. Kasčiūnas ir Paulius Saudargas parengė įstatymo pataisas, numatančias, kad penkerius metus Lietuvoje pragyvenusiam užsieniečiui ir norinčiam pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, toks dokumentas būtų išduodamas, tik jeigu asmuo pateiktų valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Parlamentarų teigimu, praktika rodo, kad asmenys linkę neterminuotai tęsti leidimą laikinai gyventi, todėl jiems netaikomi valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų patikrinimo reikalavimai, kurie atsiranda kreipiantis dėl leidimo nuolat gyventi. Anot jų, tai kelia riziką formuotis užsieniečių diasporoms.

„Yra bandymas apeiti integracijos mechanizmą. (...) Labai aiškus kelias būtent tam, kad nesiformuotų uždaros diasporos, kurios čia kurtų paralelines visuomenes, bendruomenes, kurios integruotųsi į valstybės gyvenimą per valstybinės kalbos mokėjimą“, – aiškino NSGK pirmininkas.

Seimo nariai taip pat siūlys priimti pataisą, kad sustabdžius leidimą gyventi Lietuvoje ar jį atėmus, užsienietis privalės iškart išvykti iš šalies.

P. Saudargo teigimu, jei toks asmuo skųstųsi teismams, jų sprendimų jis laukti Lietuvoje jau nebegalėtų.

Taip pat siūloma sugriežtinti darbdavio atsakomybę įdarbinant užsieniečius. Pataisomis norima nustatyti, kad darbo pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi panaikinamas arba atsisakoma išduoti naują, jeigu pas darbdavį ilgiau negu 90 dienų per pastarųjų 180 dienų laikotarpį buvo nustatytas nedraudžiamasis laikotarpis nors vienam įdarbintam užsieniečiui.

Be to, siūloma nustatyti, kad į Lietuvą atvykęs užsienietis pakeisti darbdavį galėtų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo leidimo laikinai gyventi gavimo dienos.

Pagal dabartinį reglamentavimą darbdaviai įsipareigoja įdarbinti užsienietį šešiems mėnesiams, tačiau praktika rodo, kad jau po mėnesio ar kelių užsieniečiai prašo Migracijos departamento leisti pakeisti darbdavį, teigia pataisų autoriai.

Seimo nariai taip pat siūlo riboti laikinų leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo skaičių lietuvių kilmės asmenims arba užsieniečiams, turintiems teisę atkurti Lietuvos pilietybę. Pagal projektą, jiems laikinas leidimas būtų išduodamas vieną kartą.

Tokie asmenys, Lietuvoje pragyvenę penkerius metus, turėtų pramokti lietuvių kalbos, išlaikyti Konstitucijos pagrindų įstatymą egzaminą ir galėtų gauti nuolatinį leidimą gyventi šalyje.

Grįš prie ribojimų baltarusiams

NSGK vadovas taip pat patvirtino, kad bus svarstoma grįžti prie ribojimų Baltarusijos piliečiams sugriežtinimo.

„Grįžtame prie Baltarusijos ribojimo priemonių. Kitą savaitę pas ministrę rinksimės ir tarsimės dėl konkrečių formuluočių, dėl galimų ribojimo priemonių išplėtimo Baltarusijos piliečiams“, – žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė teigė, kad ministerija niekada neatsisakė pozicijos, jog baltarusiams turi būti taikomi analogiški ribojimai kaip rusams, bet parlamentui tokį siūlymą atmetus dabar prie jo galima grįžti, nes pasikeitė kontekstas.

„Mes nuosekliai kaip ministerija pasisakėme dėl šitų priemonių ir mes savo pozicijos nebuvome pakeitę, tos diskusijos tęsiasi“, – sakė ministrė.

„Ypač po to, kai Valstybės saugumo departamentas viešai išsakė savo argumentus visuomenei, įvardydamas realias grėsmes, manau, kad reikia grįžti prie šių diskusijų ir kalbėtis su Seimo nariais, nes yra naujas kontekstas ir naujos aplinkybės, kuriuos reikia įvertinti“, – pridūrė ji.

Seimas yra priėmęs įstatymą dėl ribojamų priemonių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, tačiau pastariesiems ribojimų įvesta mažiau.

Rusams ir baltarusiams ribojama galimybė gauti Lietuvos vizas, elektroninio rezidento statusą, tačiau Rusijos piliečiams dar papildomai apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nepriimami jų prašymai dėl leidimo gyventi šalyje.

Prezidentas Gitanas Nausėda laikėsi pozicijos, kad Baltarusijos piliečiams turėtų būti taikomos tokios pačios sankcijos kaip rusams, tačiau Seimas atmetė tokį jo veto dėl laisvesnių sąlygų baltarusiams.

Auga antrinė migracija

Kalbėdama apie neteisėtą migraciją A. Bilotaitė teigė, kad ji suvaldyta ir atremta, tačiau privalu išlikti budriems.

Jos duomenimis, šiemet priimta daugiau nei 500 prieglobsčio prašymų, pusė jų – iš Baltarusijos piliečių.

„Matome, kad auga ir antrinė migracija. Šiemet sulaikyta virš 1 tūkst. migrantų, atvykusių iš Latvijos pusės“, – teigė ministrė.

Šiemet Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos iš viso neleido patekti 2505 neteisėtiems migrantams.

Nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista daugiau kaip 21,8 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.

Migrantų antplūdis į rytines Europos Sąjungos nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais, dėl jo Vakarai kaltina Minsko režimą.

Tuomet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.

Prievolė užpildyti klausimyną taikoma visiems pilnamečiams Baltarusijos ir Rusijos piliečiams, kai jie teikia prašymus išduoti ar pakeisti teisę gyventi Lietuvoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą, įforminti naują leidimą laikinai gyventi arba išduoti nacionalinę vizą. Klausimyne privaloma pateikti tam tikrą informaciją, pareikšti požiūrį į Rusijos agresiją Ukrainoje

Įvertinus visą – viešą ir neviešą – informaciją konstatuota, jog grėsmę nacionaliniam saugumui kelia 910 Baltarusijos piliečių, iš kurių 337-iems buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, 121 – atsisakyta pakeisti tokį dokumentą. 205 baltarusiams buvo panaikinti anksčiau jų turėti vis dar galioję leidimai laikinai gyventi. Dviem Baltarusijos piliečiams atsisakyta išduoti leidimus nuolat gyventi Lietuvoje, o keturiems – tokie dokumentai panaikinti.

241 baltarusis sulaukė neigiamų atsakymų, kuomet kreipėsi dėl nacionalinės Lietuvos vizos išdavimo.

Grėsmę nacionaliniam saugumui keliančiais pripažinti 254 Rusijos piliečiai. 43 rusams atsisakyta išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, 46 – atsisakyta juos pratęsti. Dar 59 Rusijos piliečiams panaikinti anksčiau jų turėti vis dar galioję leidimai laikinai gyventi, o 52 rusai neteko leidimų nuolat gyventi Lietuvoje. Neišduoti leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, kai asmuo dėl jo kreipiasi pirmą kartą, nuspręsta dviem Rusijos piliečiams.

Nacionalinė viza nebuvo išduota jos prašiusiems 52 rusams.

Visiems minėtiems 1164 užsieniečiams taip pat priimti sprendimai uždrausti atvykti į Lietuvą, nurodoma departamento pranešime.

Federalinė ryšių komisija (FCC) įtraukė „Kaspersky“ į grėsmių sąrašą, pagal kurį įmonė negali gauti tam tikrų JAV vyriausybės subsidijų. Į sąrašą taip pat įtrauktos tokios Kinijos bendrovės kaip „Huawei“ ir ZTE.

Penktadienį paskelbtame FCC pareiškime Rusijos invazija į Ukrainą neminima, tačiau „Kaspersky“ į įtraukimą į sąrašą reagavo teigdama, kad tai buvo padaryta ”politiniais motyvais“.

„Šis sprendimas nėra pagrįstas jokiais techniniais „Kaspersky“ produktų vertinimais“, – priduriama įmonės pareiškime.

Šį mėnesį Vokietijos kibernetinio saugumo agentūra BSI paragino vartotojus nenaudoti „Kaspersky“ antivirusinės programinės įrangos, įspėdama, kad bendrovė noromis ar nenoromis gali būti įtraukta į kibernetinių atakų vykdymą Rusijos pradėto karo Ukrainoje metu.

Įtraukus „Kaspersky“ į grėsmių sąrašą, blokuojami pinigai iš FCC fondo, iš kurio remiamos telekomunikacijos kaimo vietovėse.

„Microsoft“ tikisi užbaigti susitarimą dėl „TikTok“ veiklos JAV, Kanadoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje įsigijimo iki rugsėjo 15 d. Bendrovės teigimu, prie susitarimo gali prisijungti ir kiti investuotojai.

„Microsoft“ puikiai supranta prezidento nerimo svarbą“, – sakoma „Microsoft“ pranešime. JAV prezidentas teigia, kad „TikTok“ galimai perduoda vartotojų informaciją Pekinui.

„Microsoft“ tikino, kad vartotojų duomenys būtų saugomi JAV. Bendrovė esą į programėlę įtrauktų „pasaulinės klasės saugumo ir privatumo užtikrinimą“.

Tiesa, „Microsoft“ kol kas negarantuoja, kad susitarimas su kinų bendrove dėl įsigijimo bus pasiektas.

Dvi bylas išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) birželio 27 dieną atmetė „SatGate Holding“, „Arcus Novus“ ir jos valdomos duomenų centro plėtotojos „AmberCore DC“ skundus, kuriais įmonės siekė panaikinti joms nepalankias vyriausybinės komisijos išvadas. Tokius pat  sprendimus šių metų pradžioje priėmė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas.

„Yra pagrindas konstatuoti, kad „Arcus Novus“ turi nacionaliniam saugumui riziką keliančių ryšių su žvalgybos operacijas prieš Lietuvą vykdančia Rusijos federaline saugumo tarnyba, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bendrovė atitinka nacionalinio saugumo interesus. Šių duomenų nepaneigia ir apeliacinės instancijos teismo ištirti įslaptinti dokumentai“, – rašoma LVAT nutartyje.

Teismas pažymėjo, kad „Arcus Novus“ ir „SatGate Holding“ turi tiesioginių ryšių su Rusijoje registruotu Valerijumi Avetisjantu.

Yra pagrindas konstatuoti, kad „Arcus Novus“ turi nacionaliniam saugumui riziką keliančių ryšių su žvalgybos operacijas prieš Lietuvą vykdančia Rusijos federaline saugumo tarnyba.

„Įmonės dėl šio asmens sąsajų su Rusijos saugumo ir žvalgybos tarnybomis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“, – teigia LVAT.

Vyriausybinė Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisija, remdamasi vieša ir įslaptinta Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiaga, du kartus teikė neigiamą išvadą dėl „Arcus Novus“ plėtojamo projekto. 2016-ųjų rugpjūtį toks sprendimas buvo priimtas vertinant „AmberCore DC“ įstatinio kapitalo padidinimą. „AmberCore DC“ ir „Arcus Novus“ atšaukus su kapitalo didinimu susijusius sandorius, dar vieną neigiamą išvadą komisija pateikė pernai lapkritį.

„Arcus Novus“ vadovas Vidmantas Tomkus BNS sakė dar nesusipažinęs su LVAT nutartimis, todėl nenorėtų jų komentuoti. Anot jo, bendrovės akcininkai spręs dėl duomenų centro projekto ateities, tačiau kol kas sprendimai nėra priimti.

VSD: „Arcus Novus“ kontroliuoja Rusijos piliečiai

Danijos  „SatGate Holding“ valdo 51 proc. „Arcus Novus“ akcijų, likę 49 proc. akcijų priklauso Karaliaučiaus srityje registruotam V. Avetisjantui. BNS žiniomis, Lietuvos žvalgyba nustatė, kad įmones per tarpines užsienio kompanijas taip pat kontroliuoja Rusijos piliečiai Kirilas Lupandinas, dirbantis „AmberCore DC“ generaliniu direktoriumi, Vitalijus Malaševskis, vadovaujantis „Arcus Novus“ grupės įmonei „SatGate“, V. Avetisjantas ir Borisas Moskaliukas.

„Riziką nacionaliniam saugumui didina tai, kad V. A. (V. Avetisjantas – BNS) anksčiau dirbo Rusijos įmonėse, kurios tiesiogiai susijusios su Rusijos valdžios ir teisėsaugos institucijomis, o jų veiklą prižiūri Rusijos Federalinė saugumo tarnyba“, – nurodė VSD, kurio duomenys cituojami LVAT nutartyje.

Departamento duomenimis, 2006–2009 metais V. Avetisjantas buvo Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ antrinės įmonės „Gazpromkomplektacija“ padalinio Karaliaučiuje direktorius, 2009–2014 metais –  Karaliaučiaus muitinės tarpininkų įmonės „Gazinvets Group“ steigėjas ir direktoriaus pavaduotojas.

Anot vyriausybinės komisijos, net jei V. Avetisjantas parduotų „Arcus Novus“ akcijas, jis per tarpines bendroves išlaikytų įtaką įmonėje.

VSD teigimu, pavojų nacionaliniam saugumui kelia ir ketinimai duomenų centrą šviesolaidžių linijomis sujungti su Lietuvos telekomunikacijų tinklais, o per juos – su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis ir Rusija.

„Tikėtina, kad, kai Duomenų centras šviesolaidžių linijomis bus sujungtas su Rusija, jis bus prijungtas prie Rusijos Federalinės saugumo tarnybos radioelektroninės žvalgybos centro, kuris vykdo radioelektroninę žvalgybą ir kibernetinį šnipinėjimą prieš Lietuvą ir kitas NATO ir Europos Sąjungos valstybes“, – pabrėžė VSD.

Departamento teigimu, kyla pavojus, kad Rusijos saugumo tarnyba galėtų daryti įtaką Lietuvos telekomunikacijų tinklams, o Lietuvos teritorija galėtų būti panaudota priešiškoms kibernetinėms operacijoms prieš trečiąsias šalis.

„Jeigu Duomenų centro klientais taptų valstybės institucijos, bankai, telekomunikacijų įmonės, Rusija turėtų galimybių dėl politinių, ekonominių ar karinių interesų trikdyti Lietuvos valstybės valdymą ir ekonomikos funkcionavimą“, – nurodė VSD.

Departamentas taip pat nurodė, kad „Arcus Novus“ ir „AmberCore DC“, siekdamos pritraukti potencialių klientų projektui įgyvendinti ir kviesdamos naudotis jų paslaugomis valstybės institucijas, vienu iš savo partnerių atvirai įvardijo Rusijos koncerną „Gazprom“, turintį glaudžių sąsajų su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

Duomenų centro plėtotojai: projektas gali žlugti

„Arcus Novus“ ir „SatGate Holding“ teismui tvirtino, kad vyriausybinės komisijos sprendimas yra nepagrįstas faktiniais duomenimis, jis apsunkina arba iš viso užkerta kelią duomenų centro projektui. Anot įmonių, į projektą jau investuota 6,05 mln. eurų, deramasi dėl tolesnių apie 130 mln. eurų vertės investicijų, todėl neigiamas komisijos vertinimas gali atimti galimybę investuotojams atgautilėšas.

Bendrovės nurodė, kad „AmberCore DC“ yra pateikusi paraišką Jungtinės Karalystės vyriausybės eksporto kreditų garantijų departamentui „UK Export Finance“, į projektą numatoma pritraukti privačių investuotojų. Be to, į projektą yra investavę Rusijos ir Danijos, su Lietuva turinčių dvišales sutartis dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos, investuotojai.

„Arcus Novus“ ir „SatGate Holding“ teigimu, centras atitiktų aukščiausio saugumo (TIER III) reikalavimus ir būtų vienintelis toks centras Europoje su palydovinio teleporto pajėgumais. Jame savo sistemas galėtų diegti griežčiausiais patikimumo kriterijais besivadovaujančios bendrovės, pavyzdžiui, finansų institucijos.

Anot bendrovių, neigiamas komisijos vertinimas užkerta kelią jų kuriamoms inovacijoms, jos neteks galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kur reikės pateikti su nacionalinio saugumo interesais susijusius dokumentus, mažės galimybių pripažinti centrą strateginės technologinės plėtros objektu ir gauti Vyriausybės investicijų.

Anot „Arcus Novus“ ir „SatGate Holding“, jos neturi ketinimų duomenų centrą sujungti šviesolaidžio linijomis su Rusijos saugumo tarnybos radioelektroninės žvalgybos centru – tokios prielaidos esą neatitinka tikrovės, nes tai padaryti yra technologiškai neįmanoma be naujos šviesolaidinės linijos, sienos kirtimo arba tranzitinių operatorių naudojimo.

„Šviesolaidžio linijos iki artimiausios sienos su Rusija (Karaliaučiaus srities) ilgis sudarytų virš 160 kilometrų, o visų Lietuvoje veikiančių tranzitinių ryšių operatorių veikla yra išsamiai reglamentuota ir griežtai prižiūrima valstybinių institucijų“, – teismui nurodė „Arcus Novus“ ir „SatGate Holding“.

„Arcus Novus“ taip pat pabrėžė, kad jau ilgą laiką veikia Lietuvos informacinių technologijų, telekomunikacijų ir kitų aukštųjų technologijų sektoriuje, bendrovės palydovinio ryšio kanalai buvo naudojami Lietuvos karinėms misijoms Afganistane ir Irake ir tuo metu bendrovė nebuvo vertinama kaip kelianti grėsmę  nacionaliniam saugumui.

„Arcus Novus“ Lietuvoje veikia jau 15 metų

2003 metais įsteigtos „Arcus Novus“ pagrindinė veikla buvo informacijos perdavimas palydovinėmis ryšio sistemomis. 2007 metais „Arcus Novus“ įsteigė viešąją įstaigą Liepiškių technologijų parkas ir antrinę įmonę „SatGate“, kuriai perdavė telekomunikacinių paslaugų teikimo veiklą.

„Arcus Novus“ antrinę įmonę „Arcus Innotech“ įsteigė 2009 metais, 2013 metais ji buvo pervadintą į „AmberCore DC“. Duomenų centro projektą įmonė pradėjo įgyvendinti 2012 metais, 2016-ųjų sausį gavo statybos leidimus, tačiau statybos kol kas dar nėra pradėtos.

„Arcus Novus“ yra Lietuvos aerokosmoso asociacijos narys, įmonės vadovas V. Tomkus yra asociacijos pirmininkas. Įmonė dalyvavo Lietuvai kuriant pirmuosius dirbtinius Žemės palydovus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pernai V.Tomkui įteikė inovacijų švyturio apdovanojimą „už pažangių, inovatyvių, teikiančių socialinę ir ekonominę naudą Lietuvai veiklų kūrimą ir vystymą Lietuvoje“. Prezidentūros pranešime taip pat pabrėžtas jo indėlis skatinant Lietuvos bendradarbiavimą su NASA ir Europos kosmoso agentūra.