Pradėti darbus trukdo gyventojai

Klaipėdiečiams nerimą kelia ne tik prakiurę balkonai, bet ir seni vamzdynai, stogai ar kaminai. Baiminamasi, kad vieną dieną avarinės būklės konstrukcijos nukris kartus su gyventojais ar mirtinai sužalos praeivius.

Neatidėliotinus remonto darbus vilkina patys gyventojai, kurie priešinasi mokėti už tai, kas, jų pačių įsitikinimu, jiems nepriklauso. Tačiau iš tiesų yra priešingai – keičiant balkonus daugiabutyje, finansiškai prisidėti privalo visi, net ir tie, kurie balkonų neturi.

Kilus aistroms, daugiabučių namų administratoriams tenka pasakoti apie tai, kokios tragiškos pasekmės laukia, jei nebus imtasi veiksmų.

Anot bendrovės "Paslaugos būstui" vadovės Rasos Rimaitės, gyventojai savo bendrą turtą gali remontuoti patys, tačiau dažniausiai tokie norai lieka kalbomis.

Atlikę apžiūrą ir nustatę avarinę būklę, mes turime teisę atlikti remontą, bet susiduriame su gyventojų pasipriešinimu.

"Žmonės sąmoningai nenori matyti problemų, pradedant vamzdynais ir baigiant balkonais. Kaminai – irgi seniai pamiršta pastato dalis, kuri kelia realią grėsmę. Atlikę apžiūrą ir nustatę avarinę būklę, mes turime teisę atlikti remontą, bet susiduriame su gyventojų pasipriešinimu. Svarbu suprasti, kad mūsų tikslas nėra pasipinigauti. Gyventojai gali tvarkytis patys, bet jeigu to nedaro, ateiname mes. Juk esame atsakingi už pastato būklę, tai yra mūsų prievolė ir pareiga", – dėstė pašnekovė.

Trūksta informacijos

"Paslaugos būstui" techninės priežiūros vadovo Žygimanto Petrulio žodžiais, mieste gausu tokių daugiabučių namų, kuriems jau dabar verkiant reikalingas remontas.

"Stogai, kaminai ir balkonai šiandien yra skaudžiausia problema. Jei trupantys pastatų fasadai žmonių sveikatai pavojaus nekelia, tai nugriuvus balkonui gali įvykti tragedija. Kartais vertėtų pakelti akis į viršų ir pažvelgti į namus. Suprasite, kokia yra reali situacija su daugiabučiais Klaipėdoje. Faktiškai 40 proc. jų reikalingos investicijos", – aiškino Ž.Petrulis.

Remiantis Statybos techniniu reglamentu, laikančioji balkono konstrukcija yra priskiriama bendram namo turtui, tad suma už balkono remonto darbus, nepaisant to, gyventojai naudojasi bendra nuosavybe ar ne, yra priskiriama daugiabučio butų savininkams.

Balkono atnaujinimas – nepigus, tačiau taupantiems žmonėms siūlomi kompromisai.

"Jeigu namas yra senas, galima jį atnaujinti ir renovuoti greituoju būdu. Arba ieškoti lėšų viso fasado remontui, tada pakiltų paties statinio vertė. Reikia problemą spręsti ūkiškai, o ne bet kokiomis kainomis ir sąlygomis, rizikuojant vėliau permokėti. Sveika diskusija dar niekam nepakenkė", – apibendrino specialistas.

Jo manymu, šviesti žmones šiuo klausimu turėtų ir miesto savivaldybė.

"Kad nepasikartotų neseniai Kaune įvykęs incidentas, kai balkonas nukrito kartu su visai jame buvusiais žmonėmis. Kiekvienas administratorius nori, kad jo prižiūrimi pastatai nekeltų problemų nei jam, nei naudotojams, nei aplinkiniams. Laimei, skaudžių nelaimių Klaipėdoje dar neturėjome", – kalbėjo Ž.Petrulis.

Vis dėlto situacija Klaipėdoje apverktina – baiminamasi dėl balkonų Herkaus Manto g. 4 bei Tilžės g. 37, pavojingi yra ir Galinio Pylimo 18, 20 numeriu pažymėtų namų kaminai.

"Pūstelėjus stipriam vėjui ar keičiantis sezonui, plytos ima kristi ant žemės. Jei tik mašiną aplankstys, tai dar nieko, o jeigu ką nors užmuš? Mes pernelyg atsainiai vertiname gyvybę. Jei nespręsime situacijos šiandien, rytoj bus per vėlu", – į vatą nevyniojo pašnekovas.

Sutikimo nereikia

Klaipėdos savivaldybės atstovų teigimu, daugiabučių namų administratorių, bendrijų techninės priežiūros specialistai privalo laiku pastebėti ir tvarkyti kritinės būklės balkonus ar stogus.

Nors kai kurie kategoriškai nesutinka mokėti už jų remontą, įstatymai lygūs visiems.

Kai pavojus kyla aplinkiniams ir nepavyksta susitarti taikiai, remontas yra atliekamas privaloma tvarka. Tam gyventojų pritarimo nereikia.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Statinių priežiūros poskyrio vyriausiosios specialistės Loretos Granovienės, savivaldybė kontroliuoja, kaip administratoriai vykdo pastato techninę priežiūrą ar veda vadinamąją namo ligos istoriją.

"Jeigu aiškiai matosi, kad bendro naudojimo konstrukcijos yra avarinės būklės, galime rašyti reikalavimą atlikti ekspertizę ir vadovautis jos išvadomis. Tada gyventojų pritarimo nebereikia. Bet avarinė būklė per vieną dieną neatsiranda, tai reiškia, kad naudotojai neprižiūri savo pastato, kuris turi atitikti esminius techninius reikalavimus", – aiškino L.Granovienė.

Pašnekovės teigimu, žmonėms išties dar trūksta elementarių žinių, kad daugiabutis namas yra bendras gyventojų turtas.

"Kai per stogą į namus ima varvėti vanduo, tai jau aiškus ženklas, kad reikia tvarkytis. Žinoma, apatinių butų savininkai gali tam prieštarauti, bet kur jus matėme namą be stogo? Kai atsiras problemų su vamzdynais rūsiuose ir kentės pirmieji aukštai, tada supratingumo reikės iš kitų gyventojų. Lygiai taip pat balkonai yra aktualūs visiems", – akcentavo specialistė.

Neįsileidžia patikrai

Dar viena opi problema, su kuria susiduria daugiabučių namų administratoriai – susidėvėję vamzdynai. Vietoje to, kad leistų specialistams apžiūrėti savo bute esančius vamzdžius, gyventojai suranda įvairiausių priežasčių to nedaryti: užtaiso juos plytelėmis ar prisidengia privatumo teise.

Todėl įvykus draudiminiam incidentui – prakiurus vamzdynams ir užpylus svetimus butus, finansinė atsakomybė už patirtus nuostolius krenta namo administratoriui.

"Draudimas reikalauja už patirtus nuostolius sumokėti administratoriui, nes tai yra mūsų prižiūrimas objektas. Bet kai kurie vamzdynų nesitvarko piktybiškai, galvodami, kad įvykus nelaimei draudimas viską kompensuos", – tvirtino bendrovės "Paslaugos būstui" vadovė R.Rimaitė.

Pasak įmonės techninės priežiūros vadovo Petro Beinoriaus, vamzdynų užbarikadavimas plytelėmis laikomas nelegalia statyba. Tačiau patalpų šeimininkams dažniausiai tai nė motais.

"Kai buto savininkai įsirengia apdailą, atlikti apžiūrą tampa neįmanoma. Vamzdynų tarnavimo laikas yra 25 metai, o namai stovi po 30 ir ilgiau, todėl laukti negalime. Organizuojame susitikimus su gyventojais, rengiame balsavimus, tačiau viskas perniek. Įstatymiškai prievartos būdu suremontuoti vamzdžius yra beveik neįmanoma. Koją kiša teisiniai dalykai – į privačią nuosavybę patekti negalime, o patys žmonės neįsileidžia. Vykstant renovacijai, kai jau nebeturime kitos išeities, tenka kviesti ir statybos inspekciją, ir savivaldybės Statinių priežiūros specialistus. Gyventojams atrodo, kad vamzdynai geri, kol neužlieja kaimynų", – stebėjosi P.Beinorius.

Pašnekovas įsitikinęs, kad žmonėms šiuo klausimu dar trūksta sąmoningumo – noras sutaupyti bet kokia kaina ateityje priveda prie dar blogesnių pasekmių.

LRT RADIJO klausytoja iš Vilniaus Karoliniškių rajono klausė, ką daryti, jei kaimynų balkonas esantis virš jos trupa ir leidžia vandenį.

Teisininkas A. Glodenis patarė kreiptis į bendrijos pirmininką, kad šis suorganizuotų patikros darbus: „Tam, kad būtų galima nustatyti balkono būklę, būtina jį apžiūrėti. Tai turi suorganizuoti bendrija, tada nuspręsti, kokių veiksmų reikėtų imtis.“

Specialistas pabrėžia, jog bendro naudojimo objektus privalo tvarkyti bendrija visų namo butų savininkų lėšomis, tačiau individualaus balkono, keliančio grėsmę aplinkiniams, sutvarkymu turėtų rūpintis būsto savininkas su bendrijos pirmininko nurodymais.

„Iniciatyvos turėtų imtis bendrija po raštiško nukentėjusios moters kreipimosi. Vėliau paaiškėtų, kokie galimi problemos sprendimo variantai“, – aiškina A. Glodenis.

Prakiurę, trupantys ir neretai pačių gyventojų lopomi balkonai Taikos prospekte atrodo kritinės būklės. Pastarieji klaipėdiečiams šiais metais jau spėjo pridaryti ir finansinės žalos.

Uostamiestyje sausio mėnesį siautęs uraganas neaplenkė ir Taikos prospekte esančio 19A namo. Įgriuvęs antro aukšto balkonas apgadino šalia stovinčią mašiną.

Pasak gyventojų, kieme darosi pavojinga ne tik laikyti automobilius, bet vaikštinėti.

Nors gyventojai dažnai skundžiasi avarine balkonų būkle, tačiau daugybę metų jų niekas taip ir neremontuoja.

Kaip teigė Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius, pagal daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą, norėdami remontuoti namų valdos ar bendrijos administruojamą daugiabutį, gyventojai turi gauti specialų sutikimą.

„Šiuo atveju įstatymiškai daugiabučio savininkai imtis iniciatyvos ir remontuoti balkoną savavališkai tikrai negali. Be to, čia gali nepakakti ir namų valdų sutikimo“, – teigė G.Pocius.

Anot jo, tam, kad balkonai būtų remontuojami, vienbalsiai turi sutikti ir patys namo gyventojai.

„Kadangi įstatymo leidėjai yra nustatę, kad balkonas – bendro naudojimo konstrukcija, tai reiškia, kad lėšos už to bendro naudojimo objekto remontą yra dengiamos visų namo gyventojų bendra sąskaita. Šiuo atveju buto savininkas, vaizdžiai tariant, užsidėjęs kiaulės akis gali eiti ir reikalauti iš administratoriaus savo balkono remonto. Tačiau – kaimynų sąskaita“, – aiškino pašnekovas.

Gyventojai skundžiasi, kad negavę namų valdybos sutikimo, negali nieko padaryti.

„Be to, kai kurie gyventojai nesutinka su balkonų remontu. Jie tiesiog gaili pinigų saugumo sąskaita“, – pasakojo gyventojai.

Savo lėšomis daugiabučių balkonus turintys tvarkyti gyventojai yra pasiskirstę į dvi grupes. Vieni nori atnaujinimo, kiti – prisibijo papildomų išlaidų.

G.Pocius pabrėžė, kad ne savivaldybė atsako už Taikos prospekte esančius daugiabučius.

„Jei savivaldybė turi nekilnojamojo turto tame daugiabutyje, tai prisidės kaip ir visi bendraturčiai pagal civilinį kodeksą jos turto daliai tenkančia suma. Priešingu atveju tvarkymo darbai nebūtų remiami“, – sakė G.Pocius.

Paklaustas, kas atsitikus nelaimei atsakys už nuostolius, skyriaus vedėjas užbaigė, kad atsakomybę prisiimti turėtų įmonė, atsakinga už namo bendro naudojimo objektų priežiūrą.