Ši griežtosios linijos islamistų grupuotė praėjusį mėnesį pakeitė JAV remtą vyriausybę, žadėdama švelnesnį valdymą nei dešimtajame dešimtmetyje, kai moterims buvo draudžiama mokytis ir dirbti.

Tačiau Švietimo ministerijos įsakymas tapo dar vienu naujosios vyriausybės žingsniu, keliančiu grėsmę moterų teisėms.

„Visi vyrai, mokytojai ir mokiniai, privalo ateiti į savo mokymo įstaigas“, – sakoma pranešime, paskelbtame penktadienį, dieną prieš atnaujinant pamokas. Jame apie moteris mokytojas ir mokines nebuvo užsiminta.

Vidurinės mokyklos, kuriose mokiniai paprastai būna nuo 13 iki 18 metų, Afganistane dažnai atskiriamos pagal lytį. COVID-19 pandemijos metu jos ne kartą buvo uždarytos, o Talibanui užgrobus valdžią neveikė iš viso.

Nuo 2001 metų, kai JAV vadovaujamos pajėgos nuvertė Talibaną, buvo padaryta didelė pažanga mergaičių švietimo srityje: mokyklų skaičius patrigubėjo, o moterų raštingumas beveik padvigubėjo ir pasiekė 30 proc., tačiau pokyčiai iš esmės vyko tik miestuose.

Jungtinės Tautos pareiškė, kad yra „labai susirūpinusios“ dėl mergaičių mokymosi Afganistane ateities.

„Labai svarbu, kad visos mergaitės, įskaitant ir vyresnio amžiaus, galėtų vėl pradėti mokytis be jokių vėlavimų. Tam reikia, kad mokytojos moterys vėl pradėtų dirbti“, – sakė JT vaikų agentūra UNICEF.

Pradinės mokyklos jau atidarytos, berniukai ir mergaitės dažniausiai lanko atskiras klases, o kai kurios mokytojos grįžo į darbą.

Naujasis režimas taip pat leido moterims studijuoti privačiuose universitetuose, tačiau griežtai apribojo jų aprangą ir judėjimą.

„Vaikai suvokia, kad negalės daryti to, ko nori, miegoti kiek nori, važiuoti kur nori ir veikti, ką nori. Natūralu, kad kyla stresas. Streso lygis po atostogų priklauso nuo to kokius išgyvenimus ir jausmus vaikams kelia mokykla ir ten praleistas laikas“, – teigia psichologė.

Pasak Š. Vienės, stresas vaikams gali pasireikšti labai įvairiomis emocijomis, todėl svarbiausia stebėti savo atžalą ir reaguoti būtent į tuos elgesio ir emocijų pokyčius, kurie nebuvo būdingi anksčiau.

„Vaikai stresą išgyvena skirtingai. Dažnai tampa irzlesni, jautresni, nerimastingi, gali susilpnėti dėmesio koncentracija, jie gali atsiskirti nuo aplinkinių, tapti abejingi tiems dalykams, kurie anksčiau buvo įdomūs, vengti su mokslu susijusių dalykų, pasitaiko ir agresijos protrūkių“, – sako psichologė.

Pokyčiai gali būti susiję ir su fizine sveikata. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė prideda, kad padidėjus stresui gali prasidėti tikas: mikčiojimas, krūpčiojimas, plaukų vyniojimas ant piršto ar dažnas seilių rijimas. Mažesni vaikai gali grįžti prie kūdikiško elgesio – pradėti laikyti nykštį burnoje ar šlapintis lovoje. Tokie simptomai aiškiai parodo, kad vaikas patiria emocinę įtampą, jaučiasi negerai, bijo.

Leiskite pačiam vaikui ar paaugliui susirinkti jam reikalingas mokymosi priemones, sąsiuvinius, sportinę aprangą.

Psichologinės sveikatos specialistė atkreipia dėmesį, kad tėvams itin svarbu vengti stresą keliančių replikų, pavyzdžiui, „džiaukis, kol dar į mokyklą nereikia“. Psichologės teigimu, tokios frazės formuoja požiūrį, kad grįžus į mokyklą bus ypač sunku. Geriausia pagalba vaikui – ankstyvas pasiruošimas mokyklai.

„Iš karto po smagių atostogų ar kelionės svetur bus dar sunkiau įsilieti į mokyklos rutiną, verčiau padėkite vaikams po truputį grįžti į įprastą ritmą. Dabar tai pats tinkamiausias laikas. Leiskite pačiam vaikui ar paaugliui susirinkti jam reikalingas mokymosi priemones, sąsiuvinius, sportinę aprangą“, – pataria psichologė Š. Vienė.

Pasak farmacininkės, ignoruoti vaikų patiriamo streso negalima – ypač stiprūs išgyvenimai gali išsekinti vaiko organizmą, susilpnėja imunitetas, sutrinka miegas. Jeigu stresas itin didelis ir numalšinti jo bendravimu, ramiu išankstinius pasiruošimu nepavyksta, į pagalbą galima pasitelkti vaikams skirtų preparatų.

„Dėl didelio streso vaikams gali pradėti skaudėti galvą, atsirasti bėrimai ar net pakilti temperatūra. Sureguliuoti vaiko dirglumą ir miegą gali padėti vitaminai, arbatos, yra įvairių formų preparatų, skirtų vaikams – tai sirupai, kramtomi guminukai, tabletės“, – pataria E. Ramaškienė ir priduria, kad, ieškant sprendimo vaikams, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.